PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas    SKAISTUMAS   

DIDŽIAUSIA GYVENIMO KLAIDA IV   TURINYS     Laukiame tavo laiškų:    ,,skrinskasETAgmail.com“
Rašo draugai

      Jaunuoliai su Jumis atvirai pasidalina savo gyvenimo didžiausia klaida. Atsiveria tam, kad Jūs nekartotumėte tų klaidų, pasimokytumėte iš jų skaudaus pavyzdžio.
   Yra sakoma: ,,Protingi mokosi iš svetimų klaidų, kvailiai iš savų". Būkite nuovokūs, išmintingi ir tyri. Tegul šventa sakramentinė santuoka tampa Jūsų bendro gyvenimo pradžia.

NESIŽAVĖKIT VAIKINŲ SALDŽIAIS ŽODELIAIS. Viena mano draugė pasipasakojo, kad atsidavė 8 metais vyresniam vaikinui - jai buvo 13-ka, o jam 21-eri! Nuo pat pažinties pradžios ji jautė spaudimą, kad su juo mylėtųsi, tačiau sugebėdavo atsisakyti. Vieną dieną suvokė, jog josios "saulė" nuo jos tolsta. Puolusi į paniką, pasiryžo bet kam, kad tik draugą sulaikytų. Kvailai tikėjo, kad seksas išgelbės "skęstantį laivą".
Tačiau, atvirkščiai, jis ėmė dar labiau nuo jos tolti. O ji nesuvokė, kad tebuvo žaisliukas suaugusio vyro rankose! Mano nuomone, seksas nieko neįrodo. Jis gali suartinti tik vienas kitą mylinčius žmones." Ingrida.

Noriu papasakoti Jums istoriją, kuri įvyko visai neseniai. Mano geriausia draugė pastojo, nors saugojosi. Vaiko tėtis pabėgo, sužinojęs, kad draugė, vadinkim ją Rasa, laukiasi. Ji liko viena. Daug mąstė ir galvojo ką daryti, kaip reikės gyventi. Laikas bėgo, o vaikutis augo... Rasa man rašė, skambino, kalbėjom ir mėginom abi rasti sprendimo būdą. Rasa nusprendė darytis abortą, nes gyveno asocialioje šeimoje ir nežinojo kaip reikės išlaikyti vaikelį. Ji pasiryžo abortui. (Žinoma, tėtis vaikučio nežinojo nieko, nes pabėgo!)
Ačiū Dievui! Rasa susapnavo pranašišką sapną. Rasa susapnavo savo vaikutį, kuris sakė: ,,Mama, aš tavo vaikas. Pagalvok ką darai, aš noriu gyventi.“ Po šio sapno Rasa verkdama pabudo ir parašė man, kad šis jos būsimo vaikelio sapnas buvo galutinis taškas, kuris privertė ją apsispręsti - gimdyti. aš labai apsidžiaugiau, nes didesnės vertybės gyvenime, kaip gyvybė, juolab jau užmegzta, nėra brangesnio. Tai neįkainuojama. Rasa neseniai pagimdė. Visi (ypač aš) džiaugiausi. Vaikelis nuostabus, o ji šaunuolė, kad gimdė. Tai didelis žingsnis. Ji pati be galo didžiuojasi savimi ir savo mylimu vaikeliu. Vaiko tėvas žino, kad gimė vaikutis, bet netiki, kad tai jo vaikas. Rasa viena jį užaugins, nes ją supa mylimi žmonės.
Manau tai pamokanti istorija, kad nesvarbu kaip gyveni, kur, ar jaunas, senas, kaip pastojai, bet nežudyk, nes gyvybė - neįkainuojama. Manau visi norėtų matyti vaiko akis, šypseną...Tik gaila tėvo vaiko, kad jis bailys, nes pabėgo nuo savo vaiko. Ačiū, kad išklausėte. Vaida.

Aš galėčiau papasakoti draugės meilės istoriją, kuri buvo nesėkminga. Jinai mokinosi tiesiog puikiai, susipažino su vaikinu - gražiu, geru, protingu. Jis jai dovanojo gėlių, lyg ir mylėjo ją, bet atėjo ta diena, kai ji manė, jog jis yra tas, kurį ji amžinai mylės. Jinai jam atsidavė, bet patirtas skausmas nebuvo to vertas. Po tos nakties jie sužinojo per daug, o gal kai kas jiems nepatiko, nuo tada jų draugystė pradėjo gesti. Jinai stengėsi visaip jį išlaikyti, bet ir atvirumo minutės nepadėjo. O kartą jinai jį pamatė su kita. Štai tada viskas nutrūko ir prapliupo ašarų lietus.
Dabar jai sunkiai sekasi susirasti vaikiną. O jeigu ir susiranda, tai ne tokį, kokio norėtų. Todėl būkit geros merginos, įsitikinkit, ar vaikinas yra geras ir yra to vertas.
Lina, 18 m.

Viena mano draugė, kuriai tuo metu buvo tik keturiolika, save laikė labai subrendusia, gražia. Ji galvojo, kad bet kokį vaikiną gali priversti su ja draugauti. Ji galvojo, kad ta draugystė truks amžinai. Bet, deja. Vaikinai ja tik naudojosi. Veždavosi į vakarėlius linksmintis.
Dabar man 19 m., o tai draugei 20 metų. Tik dabar ji suprato, kad tai buvo labai negerai. Dabar ji gailisi, kad apie savo paauglystę neturi ką papasakoti. Visi vaikinai į ją žiūri kaip į pramogą, o ne kaip merginą. Dabar ji norėtų sukurti šeimą, bet su vaikinu neišbūna daugiau kaip mėnesio. Jos siela nori būti laisva ir nepriklausoma. Ji nemoka rūpintis kitais.
Laura.

Tai buvo vasarą. Ji yra mano draugė. Vasarą, pamelavus tėvams, išvažiavo į Kauną su kita drauge. Jas įsisodino į mašiną du vaikinai. Nusivežė toli nuo Kauno į pažįstamų sodybą. Ten vieną iš jų išprievartavo. Ta, kurią išprievartavo, buvo vardu Rasa, o kur ne, buvo vardu Ingrida. Toje sodyboje buvo tų vaikinų pažįstama mergina. Ji jų nė nemėgino sulaikyti. Rasa buvo dar skaisti iki išprievartavimo, jai tuo metu buvo 16 metų, o jos draugei Ingridai buvo 19. Su Ingrida likęs vaikinas buvo švelnesnis. Ji su juo pradėjo kalbėtis, atkalbėt. Puolė net į isteriją: ir juokėsi, ir verkė kartu. Bet jai tai padėjo. Rasą šiurkščiai išprievartavo, jai tai atsiliepia ir dabar. Kadangi ji buvo pamelavusi tėvam, tai jie ir dabar dar nežino. Tą įvykį žino su ja buvusi Ingrida, ji pati ir dar kelios jos geriausios draugės.

Mano viena gera draugė susipažino diskotekoje su vaikinu Dainiumi. Jam 18, jai 16 metų. Tai buvo vasarą, liepos mėnesį. Dainius Eglei labai patiko. Iš diskotekos ją palydėjo namo ir paklausė, ar atsisveikinant gali ją pabučiuoti. Kadangi Eglei Dainius labai patiko, ji ir sutiko. Tai buvo jos pirmas bučinys ir, be abejo, pirmas vaikinas, kuris ja susižavėjo, o gal tik nori pasinaudoti jos naivumu, skaistumu ir patiklumu. Eglė paliko jam savo telefoną ir paprašė, kad paskambintų rytoj. Aš nežinau kokie buvo jo kėslai, ar tikrai jis norėjo su ja rimtai draugauti, ar ne. Rytojaus dieną Dainius paskambino Eglei ir atėjo pas ją į svečius. Dainius tikrai labai maloniai elgėsi tiek su ja, tiek su Eglės šeimos nariais. Pirmą kartą užėjęs pas ją, atnešė Eglei šokoladą. Kadangi jai labai patiko Dainius, ji pasijuto lyg devintame danguje. Toks jo elgesys, dainiaus dėmesys truko tik savaitę. Po savaitės laiko pradraugavę, Dainius pasidarė kažkoks keistas ir neįdomus. Galiausiai jis Eglei pareiškė savo principus. Na, ji juo patikėjo ir sutiko. Po mėnesio jis pakvietė Eglę pas draugą į gimtadienį. Ji sutiko. Ir tą vakarą Dainius jos paklausė, ar ji skaisti. Ji pasakė jog skaisti. Tuomet jis pasakė, kad ji jam turi atsiduoti, arba ją paliks. Ji, nenorėdama jo prarasti, atsidavė, tačiau vistiek ją paliko.
Jolanta, 16 m.

  Mano draugė labai prieštaravo seksui. Man ji vos akių neišbadė, kai pasakiau, kad kita mano draugė jau turėjo lytinių santykių su savo vaikinu. Dabar ji jau mylisi ir jau mylėjosi ne su vienu, o su trim. Mano akyse ji yra jau prostitutė.
Aš pati dar nesimylėjau ir dar net nenoriu pradėti mylėtis, nes man tai neįdomu. Dauguma mano draugių jau turėjo lytinių santykių, su jomis net bendrauti nenoriu, nes jos su manimi kalba tik tokiom temom, o jos man neaktualios. Neįsivaizduoju savo gyvenimo su vyru.
Mano draugė labai pasikeitė, kai suartėjo lytiškai su savo draugu. Ji sumoteriškėjo, pradėjo nesuprasti juokų, dėl nieko įsižeisdavo, žodžiu, ji tapo labai pažeidžiama ir jautri. Dažnai liūdna, bet man sakydavo, kad jai labai patiko ir liepia man greičiau tai daryti. Ji meluoja man, kad jai patiko, o iš tikrųjų ji labai gailisi to, ką padarė. Man jos gaila, nes aš ją labai mylėjau, ji buvo mano geriausia draugė.
Kita mano draugė (buvusi), parsidavinėjo už pinigus. Dabar aš jos tiesiog negaliu pakęsti. Ji dažosi plaukus, rengiasi labai trumpais sijonais, į šokius eidavo visiškai girta, kartais iš šokių salės ją tekdavo išnešti vaikinams. Kai prasiblaivydavo, pamatydavo save tarp daugelio vaikinų ir jie visi ja naudojosi, vertė ją su jais santykiauti. Kartais ji taip darydavo už pinigus, o kartais šiaip, savo malonumui. Dabar, kai pamatau einančią gatve, man jos paprasčiausiai gaila, nes kažkada ji buvo mano draugė. Labai džiaugiuosi, kad nepasukau jos pėdom, nepasidaviau blogai įtakai ir gerai, kad dabar man 17 m., aš galiu nesigėdyti ir tvirtai sakyti, kad esu mergaitė.
Gabrielė.

Mano viena gera draugė įsimylėjo būdama 16 m. jauną pinigingą vaikiną. Aš jį pamačiau ir supratau, kad tas vaikinas 21 m. ir jis į mano draugę rimtai nežiūrėjo. Ji vakarais ateidavo pas mane ir sakydavo, kad jos draugas ją mušė. Aš jai patariau, kad ji nutrauktų santykius su juo, bet ji vis man kartodavo tą patį: ,,aš jį beprotiškai myliu". O tas vaikinas siekė tik vieno - pasimylėti su ja. Aš ją norėjau atkalbėti nuo tokio sprendimo, bet ji tylėdavo ir nieko nesakydavo. Aš jai aiškinau, kad jis siekia tik vieno, pasimylėti su ja. Sakiau jai, kad jis ją paliks ir labai paskui kentės ir gailėsis, kad manęs nepaklausė. O vieną dieną ji atėjus pas mane papasakojo skaudžią istoriją. Žodžiu su tuo vaikinu ji pergulėjo, jai tai buvo pirmas kartas. Ji raudojo, nes tas vaikinas ją pasiuntė velniop. Ji skaudžiai tai tai išgyveno, bet aš buvau šalia jos ir jai padėjau. Ji man pasakė ir kartu gailėjosi, kad manęs nepaklausė anksčiau, tačiau ji man pažadėjo, kad daugiau nepasitikės vyresnių vaikinų paistalų, gražių žodžių...
Eglė.

Buvusi mano gera draugė prarado nekaltybę 13,5 m. Bet ji man nieko apie tai nesakė, aš sužinojau iš savo brolio draugų. Kai aš sužinojau, su ja pradėjau visai kitaip elgtis. Pirma pradėjau ja nepasitikėti, vėliau su ja niekur nėjau. O dabar su ja visai nekalbu ir nesisveikinu. Bet kai jai buvo 16 m., mes pradėjome vėl bendrauti, nes supratau, kad tai yra normalu. Su ja sutarėm eiti į gimtadienį pas draugę. Pas tą draugę buvo daug vaikinų. Ji prisigėrė ir su vienu vaikinu nuėjo į viršų. Aš nieko blogo nepagalvojau. Bet kai ji nenusileido dar po 3 valalandų, tai pradėjau abejoti. Sugalvojau užlipti į viršų ir pamačiau ją nuogą. Dabar jau aš su ja nebendrauju nuo 2000.06.10 dienos. Net į ją nepasižiūriu. Man skaudu, nes ji ne tik mano buvus draugė, bet ir kaimynė. Skaudu ją matyti, nes buvo su ja daug linksmų akimirkų.
Aušra, 16 m.

  Mano draugei buvo 14 metų. Ji draugavo su vyresniu vaikinu. Ji labai jį mylėjo, o jis iš jos norėjo tik sekso. Ją apgaudinėjo kaip tik mokėjo ir kad myli, kad jos nepaliks, buvo jai labai švelnus. Jis ją vesdavosi į visokiausius ,,plotus", pas draugus. Ji pradėjo labai smukti: naudojo narkotikus, pradėjo gerti ir rūkyti. O jam buvo visvien, jam nerūpėjo nei jos sveikata, nei ji pati. Jis iš jos norėjo tik viena (sekso). Jisai pradėjo su ja visai nesiskaityti, prašė, kad su juo permiegotų.
Ir vieną kartą jie nuvažiavo pas jo draugą į sodą švęsti gimtadienį. jis ją, kaip amžinai būdavo, prigirdė. Jis tada su ja pradėjo labai švelniai elgtis, pradėjo bučiuotis. Po kiek laiko ją nusivedė į kambarį, kur jie buvo dviese. Ten bučiavosi, glamonėjosi, jis ją pradėjonurenginėti. Ji buvo labai girta ir leidosi viskam. Kaip ir minėjau, ji buvo labai girta ir sutiko su juo permiegoti.
Kitą rytą atsikėlusi ji visai nesigailėjo, nes jis jai buvo labai švelnus. Po poros mėnesių ji pasijuto negerai. Pasidarė nėštumo testą. Atsakymas buvo teigiamas. Kai jie vėl susitiko, ji buvo kažkokia ne tokia, elgėsi su juo kitaip. Jis tada paklausė, kas jai yra. Ji nesusilaikiusi apsiverkė ir pasakė, kad ji pastojusi nuo jo. Jis valandėlę patylėjo ir pasakė, kad čia jos bėdos, ji pati sutikusi su juo pasimylėti.
Jolanta.

  Marija nekaltybę prarado 12 m. Tada ji buvo gimtadienyje. Ten visi buvo vyresni už ją. Ji truputį padaugino alkoholio. Kai kurie berniukai pasiūlė pasimylėti, bet kai ji nesutiko, ją privertė jėga. Kitą rytą atsikėlus net nepagalvojo, ką padarė.
Marija, 18 m.

Štai visa taip įvyko netikėtai. Mano draugė Onutė išėjo į diskoteką. Aišku, jai buvo dar tik 14 metų. Ir kaip jau įprasta, juk reikia nuotaikos. O nuotaikai pakelti reikia alkoholio. Ji buvo ne viena, buvo su draugėmis. Šoko, linksminosi ir aišku tikėjosi iš diskotekos bendraažių ir nebendraamžių pažinčių. Bet ar tai atėjo į gera? Ne!!! Visa tai nėra gerai. Ji su savo nauju pažinioku nuėjo į lauką parūkyti. Tik staiga atėjo daugiau jo draugų, griebė ją už burnos ir tempėsi į tamsiausią bei nuošaliausią vietą. Ji pradėjo rėkti, labai labai persigando ir aišku vos nealpo. Bet kas iš to, jie ją pradėjo nurenginėti. Ne, jie nerengė jos striukės, jie paprasčiausiai movė jai kelnias. Ir visi, visi iki vieno (o jų buvo 5 ) ją išprievartavo. Prievartavo ją be jokių apsisaugojimo priemonių. Bet staiga iš už kampo atbėgo diskotekos apsauginis ir 5-eri vyrukai pabėgo.
Nuo tos dienos mano draugė onutė bijo visų draugų, naujų pažinčių ypač. Ji vengia visa tai prisiminti.
O visa tai sužinojau tikrai visai neseniai. Man pačiai širdį dėl to skauda, bet jau nieko nepakeisi.
Taip kad panos, galvokime kaip mums elgtis ir atsakykime už savo veiksmus. O labiausiai vengti reikėtų nepažįstamų vaikinų.
Jolanta.

Man pasakojo geriausia draugė Juchma. Ji prarado nekaltybę 11 m. Ji buvo labai  pamaiva. Nuo 10 metų pradėjo dažytis, gėrė. Vieną vakarą ji prisigėrė su draugais ir nesuvokdama lipo ant bachūro. Išsiblaivinus jai buvo labai nemalonu. Ji labai gailėjosi, kad prarado nekaltybę. Ji vos iš proto neišėjo. Ji sakė, kad nejautė nieko, nei kaifo, nieko. Labai ji gailisi
Iveta, 15m.

  Mano draugė Inga, 15m. nuėjo į vakarėlį su manim ir ji labai prisigėrė. Aš jai sakiau, kad eitumėm namo, bet jinai nėjo. Tada jinai pradėjo bučiuotis su nepažįstamu draugu, buvo prie jo labai prilipusi. Aš ją pasikviečiau ir pasakiau, nedaryk to, nes po to gailėsės, bet ji pasakė, kad niekada nesigaili ir ji pasimylėjo su tuo bernu. O kai ji prablaivėjo, aš jai viską pasakiau. Tada ji pradėjo verkti, gailėtis. Ji man sakė, kad jaučiasi kažkokia atsilikusi, galvojo, kad visi žino. Ji labai blogai jautėsi.
Rita, 14 m.

Mano draugė Liucija susipažino su vaikinu, kai jai buvo 16 metų, o jos vaikinui apie 24 m. Tokio amžiaus ji ir neteko skaistybės. Tada ji tą vaikiną prarado, jis ją paliko.
Lina G.,17 m.

Mano draugės vardas Birutė. Ji pirmą kartą pasimylėjo penkiolikos metų. Tai įvyko kieme ant laiptų. Ji su savo vaikinu draugavo du metus ir jis jos paprašė pasimylėti. Jie draugavo labai gražiai, jų draugystė buvo labai graži, jie vaikščiodavo Nemuno pakrantėm, eidavo į kinus. Jie vienas kitą labai mylėjo.
Mano draugė po pirmo karto jautėsi labai blogai, jai labai skaudėjo, negalėjo normaliai vaikščioti. Atsigavo tik po savaitės.(..) Jie išdraugavo dar metus, jų santykiai blogėjo, jis ją mušdavo, ji verkdavo, labai kentėjo, nežinojo, kas darosi. Dabar jie išsiskyrę.(...)
Evelina.

Dažnai galvojame, jog esame negražios, niekam tikusios ir įsitikinusios, jog tokio nuostabaus: gražaus, protingo ir turtingo vaikino kaip ,,ana" draugė niekada neturėsime. Todėl neretai, tik atsiradus pačiam pirmajam puolame jam ant kaklo, nes geresnio nebebus ir privalome su juo likti, o svarbiausia, dėkoti likimui, kad nors tokį atsiuntė. Ir tada nebekyla tokie klausimai kaip: kam man bereikia kelių užsienio kalbų, tokių draugų su kuriais negalima butelio išgerti, savarankiškumo, drąsos, o svarbiausia nekaltybės iki   aštuoniolikos metų? Ir dažniausiai supranti, kad, deja, tau nieko nebereikia tik meilės - kurios tikrai reikia, kad ir kokia ji bebūtų.
    Taigi, mano draugė, kuri kartu ir klasės ir šokių būrelio draugė, kurią, atrodė, tikrai labai gerai pažinojau ir niekada nemaniau, kad ji tokia silpna meilės atžvilgiu (jeigu ją būtų galima pavadinti meile), nes popamokinėje veikloje ji buvo tokia aktyvi, gerai mokėsi, tikrai nepameluočiau pasakydama, jog ji buvo mūsų klasės siela. Bet štai, atėjo tokia diena, kai ji sutiko vaikiną, kurį beprotiškai įsimylėjo. Mums (draugėms) visada atrodė, kad ji verta daug geresnio negu, kad jis (tegul bus Robertas). Iš pradžių, kaip ir dažniausiai būna, draugystė atrodė esanti nuostabi, bet tai truko neilgai. Praėjus kiek laiko vis dažniau išgėrinėdavo ir mėgdavo ,,pasilinksminti" su kitomis ir t.t. Anot jos (ji Rūta) labai jį mylėjo ir bijojo prarasti. Robertas pasiūlė vieną išeitį. Kaip manote kokia ji? Taigi, pasimylėti, nes kitu atveju Robertas ją paliks. Todėl ilgai nesprendusi ir negalvojusi sutiko. Daugelis iš jūsų manote, jog po 1-ojo karto nepastojama, bet Rūta pastojo. Ji verkė ir sakė ,,...kodėl tiek neteisybės, juk yra tokių, kurios nuolatos ,,tai" daro su savo vaikinais, bet nieko panašaus nenutinka..." O jai...
    Pamenu, mes buvome 10 -tos klasės pabaigoje. Taigi, dar visai jaunutės, vos 16 -kos metų. Rūta labai bijojo pasakyti tėvams, bet kitokios išeities nebuvo. Ji pasakė ir mama nusprendė, jog būtinas abortas ir jokios kalbos apie gimdymą. O be to ir Robertas nenorėjo nė girdėti apie vaiką, netgi sakydamas, jog tai ne jo vaikas, o tikriausiai kažkieno kito. Tokios padėties buvo galima tikėtis, nes jam reikėjo laisvės, draugų, alaus ir kt. įvairių linksmybių, bet nebūti vyru ar net tėvu, nes jis nesuvokia ką reiškia būti vyru, dirbti ir išlaikyti šeimą. Robertas mylėjo tik tuos pinigus išleisti visai nereikšmingiems dalykams. Tiesa, nepaminėjau, jam buvo jau 19, kuomet Rūtai tebuvo 16-ka metų.
    Dabar Rūtos gyvenimas visai kitoks, nei buvo prieš keletą metų, jai jau netrukus 20 metų. Ji mokosi tai, ko norėjo nuo pats mažens - būti mokytoja. Susirado daug protingesnį ir šaunesnį draugą. Ir jums pataria: ,,...niekada neskubėti, kad nereiktų kartoti tokių skaudžių klaidų. (Kuri labai skaudi ir pačiai Rūtai). Pirmiausia įsitikinti, ar tai tikrai jis, su kuriuo norėtumėte praleisti visą savo gyvenimą. Reikėtų savo išrinktąjį pažinti visapusiškai ir tik tuomet pasiryžti tokiam atsakingam sprendimui - mylėtis! Kad ištikus bėdai nereikėtų pasinaudoti gydytojo paslaugomis."
    Nesakau ir aš, kad esu prieš meilę. Ne, tikrai ne!! Bet reikia sulaukti nors 18 metų, kad vėliau ištikus bėdai, nereikėtų taip baisiai gailėtis kaip Rūtai. Laukit to, kuris tikrai tavęs vertas  (o toks tikrai yra) apie tave galvoja ne kaip apie sekso simbolį, bet ir nuoširdžiai planuoja su tavimi tolimesnį gyvenimą. Nenumokit ranka, o pasimokykit iš kitų klaidų ir nebekartokit jų.
    Daugeliui dalykų suvokti prireikia viso gyvenimo. Negalima laukti to momento darydama vien klaidas: būkite tikrai MYLIMOS, bet NESKUBĖKIT.
    Kaip jau minėjau, nesakau Meilei -NE, bet elkis taip, kad nereikėtų daryti labai didelių klaidų ir tokių kaip - ABORTAS.
    Būkit Laimingos ir Mylimos. (Vardai pakeisti) Draugė 19 metų.

  Mano draugė ir aš važiavome į Vilnių tranzuodamos. Aš sustabdžiau vieną mašiną. Ta teta mane atvežė iki Vilniaus. Mes su drauge susitarėme susitikti prie Gedimino pilies kitą dieną 12 val. dienos. Bet ji neatvažiavo. Aš nuėjau pas savo dėdę. Jis man davė šimtą litų grįžti namo. Aš įsėdau į autobusą. Prie Kryžkalnio mes sustojome. Aš išlipau ir pamačiau ją. Jos vardas Alina, jai tada buvo 12 metų. ji labai verkė. Vos neišprotėjo dėl to, kad ją išprievartavo trys bernai. Aš patariu jaunoms panelėms: saugokitės ir vaikščiokite ne vienos. Niekada nestabdykite mašinų, bus blogai.
Mane auklėjo močiutė. Ji man sakydavo ir net dabar sako, niekada nevaikščioti vienai.   Kartą Klaipėdoje ėjau gatve 3 val. nakties. prie manęs sustojo juoda Audi mašina. Manęs paklausė, kur yra pirmas policijos komisariatas. Aš atsiminiau močiutės žodžius, kad jei kas nors paklaus ko nors, tai bėgti kiek kojos neša. Aš taip ir padariau, pabėgau nuo jų ir bėgau tiesiai namo. Merginos, būkite labai atsargios, nes jūs nežinote, kas jūsų laukia. Lina, 13 metų.

Mano draugė 14 metų Raimonda buvo su savo draugais bei su manimi. Jie pasiūlė parvežti namo. Aš atsisakiau, bet mano draugė sutiko. Aš važiavau troleibusu ir susitarėme susitikti. Ją ilgą laiką neparvežė. Staiga ją parvežė, ji išlipo labai apsiverkusi. Kai man papasakojo, tai aš čiut neapalpau. Aš džiaugiausi, kad nevažiavau. Taigi, patariu geriau prasivaikščioti ar troleibusu pavažiuoti. Rūta, 11 metų.

  Vieną dieną aš su drauge grįžome namo ir ji draugavo su tokiu berniuku Tomu. Tomui buvo 17 m., o jai 13 m. Ir Tomas pasikvietė į kitą kambarėlį. Aš išgirdau, kad Ieva rėkė. Bet aš nedrįsau įeiti, nes buvau išsigandusi. Ir išėjau iš kambario, nubėgau pas jos mamą į darbą ir ją pakviečiau. Ir jos mama įbėgo pas ją į kambarį ir pamatė, kad jau jo nebebuvo, o Ieva verkė. Aš nežinau, kokia buvo jos nuojauta ir ji dabar turi vaikutį, mergytę Kamilę. Dovilė.

Esu nekalta, bet mano draugė Neringa, būdama 17 metų, santykiavo su savo vaikinu ir jis ją paliko. Ji labai pergyveno ir netgi bandė žudytis - nuodytis. Daug laiko praėjo, kol vėl jinai pradėjo susitikinėti su vaikinu (ne su tuo pačiu). Alina, 18 m.

Viena mergina labai įsimylėjo vaikiną. Deja, šio ji nedomino. Iš nevilties ji puolė į depresiją. Taigi, depresija ją privedė prie atsitiktinės pažinties. Netgi gerai nepažinodama vaikino jam atsidavė, ko gyvenime nebūtų dariusi, bent jau ji taip sakė. Dabar ji vieniša, neturi norimo vaikino ir nebeturi tikrų draugų.
Vilma, 18 m.

DIDŽIAUSIA GYVENIMO KLAIDA (į pradžią)            (toliau)