PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas SKAISTUMAS
DIDŽIAUSIA GYVENIMO KLAIDA II TURINYS Laukiame tavo laiškų: ,,skrinskasETAgmail.com“
Jaunuoliai su Jumis atvirai pasidalina savo
gyvenimo didžiausia klaida. Atsiveria tam, kad Jūs nekartotumėte tų klaidų,
pasimokytumėte iš jų skaudaus pavyzdžio.
Yra sakoma: ,,Protingi mokosi iš svetimų klaidų, kvailiai iš savų".
Būkite nuovokūs, išmintingi ir tyri. Tegul šventa sakramentinė santuoka tampa
Jūsų bendro gyvenimo pradžia.
Tai
persilaužimas. Klaida. Sunku suprasti, kodėl tai padariau. Man tik septyniolika,
o jam dvidešimt dveji. Jis vyras, nori patenkinti save, o aš nesubrendusi
mergaitė. Tą vakarą man buvo juokas pro ašaras, nes aš praradau nekaltybę.
Tirpstančios žvakės kuždėjimas, svaiginanti, mylimiausia mūsų daina, daug
bučinių. Ir aišku, po dviejų mėnesių buvo mano gimimo diena ir jis manęs
neprisiminė, net nepaskambino, nors žinojo mano telefono numerį. Tai nieko gero,
niekada nereikia dėl jų aukotis, jie nori tik to, o ne tavęs, tavim naudojasi,
nes tu nesubrendusi, nepatyrusi, nežinanti kas geriau. Visos savęs klausiame,
kol būname mergaitėmis: ką patirsime meilės glamonėse, prašysime, kad tai būtų
pirmas ir pats nuostabiausias, ilgai lauktas ir svajotas. Tačiau tai skausminga,
šlykšti, pasiaukojanti meilės naktis, po kurios jis tave užmirš, gal ne ryt,
poryt, bet tikrai paliks.
Daiva
ALKOHOLIS YRA DIDŽIAUSIAS ŠEIMOS, LAIMĖS IR MEILĖS PRIEŠAS!
Tai nutiko kai man buvo 16 metų. Buvo Naujųjų metų sutikimas. Mes su draugais
šventėme ,,plote". Liejosi šampanas, vynas, degtinė. Visi buvo apkvaitę nuo
alkoholio. Aš išgėriau per daug ir nebesusigaudžiau, kas vyksta. Su vienu
vaikinu nuėjome į kitą kambarį nuo visų. Ir ten ,,tai" įvyko. Aš praradau
nekaltybę 16 metų. Ir dėl to dabar labai gailiuosi. Visada galvojau ir norėjau
nekaltybę prarasti būdama pilnametė, bent jau 18 metų. Labai gailiuosi, kai taip
nutiko. Bet dabar daugiau nebegeriu. Šiemet mes vėl kartu su tuo vaikinu
šventėme Naujus metus. Jis gyvena netoli manęs. Tada aš negalėjau atsakyti už
savo veiksmus, nes buvau visiškai girta ir to gerai neprisimenu. Niekada su tuo
vaikinu nekalbėjau, kodėl jis taip su manim pasielgė. Tai nebuvo
išprievartavimas, bet aš ir nenorėjau, kad tai įvyktų. Dabar su tuo vaikinu mes
draugai. Bet aš negaliu juo pasitikėti, nes jis su manimi pasielgė nederamai.
Jis pasinaudojo tuo, kad aš buvau girta.
Aš dabar užsibrėžiau tikslą iki 18 metų jokių lytinių santykių.
Merginos, prieš gerdamos pagalvokit, ar iš tikrųjų verta. Juk po to seka
nuoskauda ir nusivylimas. Bent taip buvo man. Nes aš ,,to" tikrai nenorėjau. Ir
jeigu sugrįžtų laikas, aš taip nedaryčiau. Visų pirma aš tiek daug negerčiau,
nes tai į gera neveda. Jau praėjo metai, visi metai, bet aš to negaliu išmesti
iš galvos.
Monika
Visada
svajojau, kad pirmasis kartas bus romantiškas ir nuostabus. Daugelis draugių jau
santykiavo su vaikinais, todėl smalsu buvo išbandyti ir man. Pirmą sykį
pasimylėjau būdama 16 metų su draugu, kurį pažinojau vos mėnesį. Tai buvo
siaubinga. Aš buvau girta ir nejaučiau jokio malonumo, tik pasišlykštėjimą.
Vėliau išsiskyriau su draugu, labai pergyvenau dėl savo klaidos. Dabar suprantu,
kad tada seksui dar nebuvau subrendusi. Bijau, kad ateity savo teisėtam vyrui
nebegalėsiu padovanoti brangiausios dovanos - savo nekaltybės.
Laura
Mano vardas
Monika. Aš labai domėjausi lytiniu gyvenimu, bet niekada netikėjau, kad 16 m. aš
pirmą kartą pasimylėsiu su vaikinu. Tada mes šventėme gimtadienį ir kai buvau
pakankamai išgėrusi, jisai man pasiūlė nueiti į kitą kambarį. Kadangi mes
draugavome maždaug 3 mėnesius, aš sutikau. Jisai man nebuvo visiškai
nepažįstamas. Pasimylėjusi jaučiausi labai blogai, nejaučiau jokio malonumo.
Dėl to įvykio aš truputį kaltinu ir savo tos nakties partnerį. Jisai mane girtą
įsitempė į lovą. Nors pati dėl to kalta. Man dabar 17 m.
Labai
gailiuosi dėl pirmo karto. Nes tai buvo vasaros romano ir susižavėjimo
padarinys. Jis mane pakvietė pas save, mes išgėrėme ir jis mane pradėjo
glamonėti, sakyti švelnius, širdį glostančius dalykus. Aš jam atsidaviau
nepasiruošus.
Taigi, manau, kad geriau palaukti.
Viktorija, 18 m.
Kalbant apie skaistybę, dauguma merginų ją praranda būdamos vos 14-16 metų. Mergaitės dar būna paprasčiausiai lytiškai nesubrendusios ir pradėjusios ankstyvą lytinį gyvenimą kenkia pačios sau. Man dabar 21 metai, o nekaltybę praradau 20. Tačiau tuo nesididžiuoju. nes būtent tas vienas pirmas kartas iš manęs ir kitų merginų atima tai kas brangiausia - nekaltybę. Juolab, kad mano pirmas kartas nebuvo su mylimu žmogumi ir įvyko dėl svaigiųjų gėrimų poveikio. Gailiuosi, kad nepalaukiau iki tol, kol sutiksiu mylimą žmogų. Dabar jį turiu, tačiau negaliu jam duoti pačios tikriausia jam brangiausios dovanos. Dėkoju Dievui tik už tai, kad Jis mane myli tokią, kokia esu. Ir jo nuomone, tai kas buvo praeity, jau praėjo, dabar esam vien du ir mūsų bendra ateitis.
Užaugau
elitinėje šeimoje. Mama pedagogė, tėtis dirba garsioje firmoje. Auklėjama buvau
griežtai: jokių vakarėlių, nekalbant jau apie naktinius negrįžimus namo. Gal
todėl visur veržiausi, buvo įdomu, kaip ten viskas atrodo, ką visi veikia. Ir
nesužinojau. Bet išvažiavau mokytis į kitą miestą - Šiaulius. Gyvenimas tada
atrodė nuostabus: klubai, bendrabutis, gėrimai, rūkymas ir t.t. Prie gėrimų -
vaikinai. Pati labai nenorėjau permiegoti su vaikinu, nes mačiau kasdien tame
pačiame kambaryje pastoviai mylintis visas drauges.
Buvo draugės gimtadienis. Smarkai gėrėme, buvo daug vaikinų, aišku smarkai
išgėrusių. Neatsimenu daug ko - ryte atsikėliau šalia dvokiančio vyro. Buvo
šlykštu ir jaučiausi purvina.
Po metų sutikau vyrą, kuris nei gėrė, nevaikščiojo į klubus. Buvo rimtas, 11
metų vyresnis. Taip, dabar mes mylimės ir tai įvyko po 3 draugystės metų. Ir tai
gražu. Aš myliu jį. Tuoksimės šią vasarą. Gailiuosi, kad negalėjau jam atiduoti
savęs dar nekaltos.
Jurga, 23 m.
NEBŪKIT KVAILOS! Tai nutiko prieš 4 metus, kai man buvo 13
metų. Susipažinau su tokiu vaikinu, kuris labai man patiko. Buvau stora ir sau
atrodžiau labai nepatraukli. Niekada neturėjau vaikino, o kai jis man pasiūlė
draugaut, aš iškart sutikau. Pirmąjį susipažinimo vakarą jis mane bučiavo ir
glamonėjo. Buvau jauna ir nepatyrusi ir tai man patiko. Jis buvo nedaug vyresnis
už mane. Jam buvo 15, bet elgėsi jis kaip tikras vyras. Pradraugavome gal mėnesį
laiko. Man atrodė, kad aš jį myliu, o jis man taip pat prisiekinėjo meile. Tai
buvo mano pirmas vaikinas, kuris atkreipė į mane dėmesį. Po mėnesio, grįžę iš
šokių, mes nuėjome ant šieno pasišnekėt. Jis pradėjo mane glamonėti ir
nurenginėti. Aš spyriojausi, o jis pasakė: ,,Jeigu mane myli ir jeigu nenori,
kad tave palikčiau, tai atsiduok". Aš buvau jauna ir kvaila, bei bijojau jį
prarasti ir atsidaviau.
Tą kartą aš nekaltybės nepraradau, nes man labai skaudėjo ir jis nedaėjo iki
galo. Aš neapkenčiau jo dėl to. Aš norėjau jį palikti, bet ... Jis man pasakė,
kad jeigu jį paliksiu, jis pasakys mano tėvams, kad mes jau bandėm mylėtis. Aš
labai išsigandau ir toliau su juo draugavau. Prašė atsiduoti jis vos ne
kiekvieną dieną, kol galiausiai mane palaužė ir aš atsidaviau jam iki galo.
Išdraugavome mes 1 metus. Paaugau, sustiprėjau, pasiryžau ir jį palikau, nors
gražiausią merginoje dalyką - skaistybę - jau buvau praradusi.
Jeigu kas nors sugrąžintų tą vasarą ir tas akimirkas, - niekada to nedaryčiau ir
netikėčiau vaikinų paistalais. Visoms merginoms galiu pasakyti: ,,Nebūkit
kvailos ir laukite to vienintelio ir tikrai mylimo žmogaus. Jis ateis, reikia
tikėti ir ateis laikas, ir jis ateis". Aš tuo tikiu, nes dabar turiu šalia
žmogų, kuris nesmerkia manęs už praeitį ir myli mane tokią, kokia aš esu.
Tikėkit ir meilė, laimė ateis!
Sonata, 17 metų.
Dabar aš
supratau, kad berniukams (vaikinams) esu tiktai žaisliukas. Visada turėjau daug
vaikinų, kol nepradėjau su jais santykiauti lytiškai. Dabar aš vaikinams tiktai
dėl to ir reikalinga. Manau, kad tai yra šlykštu.
Julikė, 15 m.
Man skaistybę
atėmė prievarta. O aš taip norėčiau, kad to nebūtų įvykę. Manau, tas pirmas
kartas yra labai ypatingas ir tik su mylimu žmogumi turi būti.
X. 16 m.
IR VĖL GASDINIMAS PALIKTI. Kaip pirmą kartą tai pajutau,
buvau jau subrendusio amžiaus. Su vaikinu draugavau ilgai. Galvojau, kad su juo
būsiu ilgai, ruošėmės net susituokti, planavom ateitį. Kaip pirmą kartą tai
įvyko jaučiausi blogai, nepajutau nieko nuostabaus. Tai, kas įvyko, galėjo ir
neįvykti. Su tuo vaikinu jau nebendrauju ir man labai sunku. Galvojau, kad tai
mano gyvenimo vyras. Mano vaikinas buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Aš buvau
blaivaus proto. Galėjau to ir nedaryti, bet kaip jis pasakė, kad mane paliks. Aš
labai išsigandau, nes aš jį labai mylėjau ir nenorėjau jo prarasti. Dabar man
atrodo visiškai kitaip. Dabar turiu vaikiną, bet net nežinau, ar norėčiau jam
tai prisipažinti. Bet bus laikas ir viskas išaiškės. Bet kitaip laikas gydo
žaizdas.
Vika, 22 m.
NEKALTYBĖS PRARADIMAS IKI VESTUVIŲ =
VAIKINO PRARADIMUI.Buvau labai nusistačius prieš lytinius
santykius prieš vestuves. Tada man buvo 17,5 metų, sutikau vaikiną, kurį labai
įsimylėjau ir draugavom 3 mėn. Jis man pažadėjo, kad mane ves, bet kokia kaina
ir aš juo patikėjau. Jau viskas buvo suplanuota vestuvėm. Likus savaitei iki
vestuvių aš jam atsidaviau. Ir po dviejų dienų jis man nesirodė ir daugiau aš jo
nemačiau. Ir tik po to aš supratau, kad vyrais aklai pasitikėti negalima.
Indrė, 18 metų.
Man skaistybė yra labai svarbus dalykas. Visai neseniai vienas vaikinas mane įsimylėjo, o jis man visai nerūpėjo, bet pradėjau vis į jį ktreipti dėmesį. Jis man kartojo, kad mane myli. Po ilgo laiko pradėjome draugauti; aš jam atsidaviau. Bet po to viskas ir baigėsi. Dėl to labai gailiuosi ir vaikinų pradėjau nekęsti. 17 m.
Tuo
metu man buvo 15 metų. Aš jį labai mylėjau, jis buvo taip pat 15 metų. Tai įvyko
po pusės metų draugystės. Mes labai vienas kitą mylėjome, kai reikėdavo
atsisveikinti, mes abu verkdavome, kad reikia skirtis. Aš gyvenu Kaune, o jis
mano kaime. Pirmą kartą atsidaviau vasarą ant pievelės. Tai buvo pats
nuostabiausias vaikinas žemėje. Bet praėjus dar pusei metų mes pradėjome pyktis
dėl niekų, jis manęs vengė. Sužinojau iš draugės, kad jis su manim jau pora
mėnesių žaidžia ir kabina mano draugę. Man buvo labai sunku, norėjau numirti ir
netgi bandžiau nusižudyti. Tik po gero pusmečio supratau, kad vos nepadariau
didžiausios klaidos gyvenime. O jį pamiršau visiškai.
Inga, 17m.
NUODĖMĖ,YPAČ PALEISTUVYSTĖ, IŠSKIRIA ŽMONES.
Pirmas kartas buvo ištiesų labai bjaurus. O tai dariau dėl mylimo žmogaus. O po
tos nakties nebegalėjome pažiūrėti vienas kitam į akis. O gi galėjome būti iki
šiol geriausiais draugais. O aš padariau ištiesų didelę klaidą. Aš, gal,
padariau didelę nuodėmę, o jis, gal ne, nes aš jam buvau tikrai neviena.
Gabrielė, 16 m.
Nuo
mažens buvau auklėjama griežtai. Apie lytinius santykius prieš vestuves su
tėvais nebuvo net kalbos. Jie tvirtai tikėjo ir dabar dar tiki, kad aš esu
skaisti ir laukiu pirmosios vestuvių nakties...
Nekaltybę praradau su pirmuoju savo vaikinu, pirmąja savo meile, išdraugavau
beveik keturis metus ir išsiskyrėm, jis pasuko savo keliu, aš savo. Dabar jis
jau vedęs, galbūt jo žmona jau laukiasi. Sutikus jį mano širdis vis dar virpa,
tačiau jau du metus draugauju su savo antruoju vaikinu! Tik dabar supratau,
kad paskubėjau, kad savo nekaltybę norėjau atiduoti dabartinei savo meilei...
Dovilė, 19 m.
NESKUBĖK! Tai va, buvo prieš 4 metus, kai man 15 m. Ji šiek tiek
vyresnė, jai buvo 17 m. Buvo pavasaris. Mes buvom jau draugavę. Viskas įvyko pas
mane namuose apie 2 val. nakties. Po poros mėnesių išsiskyrėm, nes išvažiavau į
JAV.
Dangyras
Mano vardas yra Rasa, man tėvai apie skaistybę nieko nepasakojo. Aš viską sužinojau iš mokytojų ir vyresnių draugių. Man buvo 16 metų, kai aš pradėjau draugauti su vaikinu. Praėjus 5 mėnesiams draugystės aš su juo pasimylėjau. Man buvo suėję prieš mėnesį 16 metų. Jis mane įkalbinėdavo, bet aš jo neklausiau, bet kai mažiausiai tikėjausi, kad taip gali atsitikti ir būtent tą vakarą, kad aš prarasiu savo nekaltybę. Bet tą birželio mėnesio gražų saulėtą vakarą nutiko pas jį namuose. Aš po to gailėjausi, kodėl taip padariau. Bet tai nebuvo prievarta, bet po to būna labai skaudu. Jam buvo 19 metų. Man jisai buvo geras, aš galėdavau jam pasiguosti, jo vardas Saulius. Mes po to draugavom dar 5 mėnesius ir po to išsiskyrėm, nes aš išvažiavau mokytis. Bet aš ir dabar gailiuosi. Man dabar 18 metų.
Nekaltybę
praradau būdama 15 metų. Dabar man 17 m. Iš pradžių nieko nepagalvojau, kad gali
būti blogai. Žinojau, kad padariau klaidą, bet atlikdama išpažintį prisipažinau,
todėl man dabar ramu, bet širdyje vistiek skaudu, kad taip anksti praradau
nekaltybę. Mane mokė tėvai tikėti Dievu, mokė suprasti ką galima, ko negalima,
bet per savo kvailumą praradau. Aš buvau išgėrusi, todėl ir pasidaviau vaikino
jausmams ir geismui. Papasakojusi savo tėvams, mama aprėkė ir sakė, pati griaunu
sau gyvenimą. Aš suprantu, kad padariau klaidą. Ir gyvenime aš nukentėjau,
suprantu, kad pati kalta. Už kaltę reikia sumokėti. Kas skaitys mano rašinį, -
pasakau nepasiduokit tokiam jausmui, paskui labai skaudu širdyje.
Kristina.
Aš
mokydamasi mokykloje susipažinau su vienu vaikinu ir jį iš karto įsimylėjau. Jis
draugavo su kita mergina. Paskui prašė, kad aš su juo draugaučiau. Aš sutikau ir
tuo pačiu suklydau. Jis su manim padraugavo ir paliko, nes aš jam nedaviau tai,
ko jis norėjo. Paskui vėl jis mane pakabino. Buvo malonus, geras, švelnus. Jis
manęs daug kartų prašė, bet aš jam nedaviau. Aš jį buvau labai įsimylėjusi ir
bijojau prarasti. Jis vieną vakarą prašė ir aš jam atsidaviau. O dabar
gailiuosi. Jis iš pat pradžių buvo švelnus, geras. O dabar šiurkštus, kiekvieną
dieną pykstamės. Mes draugaujame jau 7 mėn. Jis man sakė, kad manim tik
naudojosi, o dabar myli. Bet aš netikiu. Jei vaikinas muša merginą, tai ne
meilė, o kančia. Bet aš nieko negaliu padaryti, nes jį myliu ir norėjau net dėl
jo nusižudyti. Bet jis to nesupranta ir neįvertina ką dėl jo darau. Dabar jau
kaip 8 d. vėluoja mėnesinės, bijau, kad nebūčiau nėščia. Jis sakė, kad jei
būčiau nėščia, tai užmuštų mus abu. Bet jei taip atsitiktų, tai nežinau kaip
toliau reikėtų gyventi. Ar prarasti vaiką, kurio jis nenori, o aš taip. Ar
prarasti jį, kurį taip aš myliu.
Aš tik norėčiau paprašyti, kad padėtų man Dievas ir viskas gerai baigtųsi. Aš
savo likimą atiduodu Dievui.
L.N., 18 m.
Savo
nekaltybę praradau būdama 18 metų. Buvo mano gimtadienis ir ant ryto aš ją
praradau. Žinoma, aš buvau vartojusi alkoholio. To daryti aš net negalvojau.
Žinoma, aš to vengiau. Aš nesakau, kad buvo prievarta, aš galėjau bėgti, rėkti.
Bet sakiau ne ir gal bijojau rėkti. Buvau visa sustingusi ir labai bijojau. Iki
18 metų man buvo tikrai šlykštu pagalvoti apie seksą, nežinau kodėl. Nors ir
dabar aš jo vengiu. Bet turiu ir draugą. Aš labai gailiuosi, kad taip atsitiko.
Žinoma, kaltas dėl to yra ir alkoholis. Tad noriu pasakyti, kad merginos
stengtųsi nevartoti svaigalų ir narkotikų, nesusidėti su nepažįstamais, nes tie
mano išvardinti dalykai tikrai prie gero neprives. O pasimylėti su vaikinu
negalvokit klaidingai, bet nėra jokio malonumo. Tik lieka kitą dieną gailestis,
sąžinės graužimas, savęs pasibjaurėjimas. Nedarykit tokių klaidų, kaip kad
padariau aš ir už tai labai gailiuosi.
Gabrielė, 19 m.
Aš
labai mylėjau vaikiną ir atsidavaiu iš meilės. Po kiek laiko pradėjau gailėtis,
kad tai padariau, nes po kiek laiko jis mane paliko.
Iš po to buvo didžiulė baimė, nes gali pastoti, gali susirgti kokia infekcine
liga. Visos dienos liko nerimo. Jei galėčiau sugrąžinti tuos laikus, kai buvau
skaisti, taip ir padaryčiau. Savo skaistybę atiduočiau vyrui, už kurio
ištekėčiau. Su kuriuo praleisčiau visą likusį gyvenimą. Skaistybę atiduokit tik
savo vyrui, o ne vaikinui.
Marytė, 19 m.
Aš
draugavau su mergina ir ją labai mylėjau. Po kiek laiko draugystės mes
pasimylėjom, bet po to išsiskyrėm, nes jai patiko kitas ir ji buvo neištikima.
Man buvo 16 m., jai 18 m. Kai mane paliko, man buvo labai liūdna ir aš jos
ilgėjausi. Bet po kiek laiko aš ją pamiršau, pradėjau draugauti su kita.
Rolandas J.
Aš
draugavau su mergina, ji man labai patiko. Per jos gimtadienį, kai visi nuėjo
miegoti, aš atsiguliau su ja ir nuo to viskas prasidėjo. Bet po kiek laiko ji
paliko mane, nes jai patiko kitas vaikinas. Man buvo 18 metų, o jai tada irgi
suėjo 18 metų. Po to išsiskyrimo man buvo labai skaudu, dar ir iki dabar skaudu,
kai ją pamatau einančią mieste. Ji gyvena tame pačiame mieste.
Benas.
Buvau auklėjama gan griežtai. Todėl, kai buvau kokių 15 metų apie mylėjimąsi su
vaikinu nei negalvojau. Vėliau pasidarė taip, kad norėjau kuo greičiau suaugti
ir kuo greičiau prarasti nekaltybę. Vėliau taip ir atsitiko. Dabar aš draugauju
su vaikinu ir labai gailiuosi, kad jis man nebuvo pirmas. Aš sužinojau, kad mano
vaikinui būtų buvę daug maloniau (geriau), jei aš būčiau buvus skaisti.
Visgi galėjau palaukti, bet dabar laiko neatsuksiu!
Turiu draugę, kuri būdama 16-kos pasidarė abortą. Tada jai atrodė geriausia
išeitis- ABORTAS. Dabar jai nebūna nei dienos, kad apie tai negalvotų ir
nesigailėtų.
Rasa, 19 metų.