PRADŽIA  SKELBIMAI   KRONIKA  SAKRAMENTAI  PARAPIJA  DARBAI  DIRSYTĖ  PAMINKLAI  AUKOS  NUORODOS  PRO VITA VIDEO KONTAKTAI 
ŠĖTOS ŠVČ.TREJYBĖS PARAPIJA
Ecclesia Romana Catholica Sanctissimae Trinitatis Szatensis, Archidioecesis Kaunensis

PAMINKLAI

BARO KONFEDERATŲ  GUMBIŲ  PAŠĖTĖS 1918 LIETUVOS DIDVYRIAMS  1919 KAUTYNĖMS SU BOLŠEVIKAIS   1928 JUŠKONIŲ  NEPRIKLAUSOMYBĖS   PAVASARININKŲ NEGIMUSIEMS KŪDIKIAMS

Patalpinau naujausią savo kūrinį apie atminties trynimą. Apie Mitėniškius.
ŠĖTA ir jos apylinkės. MITĖNIŠKIAI I dalis  https://youtu.be/M1fTTDbVj4E

Pavasarininkų kryžius
Šėtos miestelyje prie Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus dėl senatvės subyrėjo pavasarininkų kryžius, kuris buvo pastatytas 1928 m., minint Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų jubiliejų, jo autorius – A. Lukoševičius. Sovietmečiu kryžius buvo nugriautas. Lietuvos Sąjūdžio Šėtos grupės pastangomis, vadovaujant A. Eimontui, kryžius buvo atstatytas, jį atkūrė A. Žvinakevičius, o 1990 m. vasario 16- ąją jis buvo pašventintas, ir iki šio pavasario džiugino šėtiškius, kaip svarbus istorijos paminklas.
Tačiau dabar jo nebėra ir ką gi daryti toliau? Šėtos parapijos klebonas R. Skrinskas ėmėsi iniciatyvos, kad būtų apsispręsta, kaip atstyti šį paminklą, jam pritarė . seniūnijos seniūnas R. Boreiša, rajono tarybos narė, Šėtos bendruomenės centro pirmininkė Sandra Barzdienė. Sekmadienį po šv. Mišių prie paminklo vietos susirinko nemažas būrys garbingų Šėtos žmonių. Visų nuomonė buvo viena: kryžių reikia atstatyti. Dalyvavo ir garsus Kėdainių tautodailininkas Julius Urbonavičius.
Susitarta, kad kryžių atstatysime visų geranoriškų ir neabejingų Šėtos kultūrai žmonių aukomis. Lėšas galima pervesti į paramos gavėjo – Šėtos bendruomenės centro atsiskaitomąją sąskaitą, kviesime prisidėti prie atstatymo darbų. Taip pat aukos bus renkamos tiesiogiai, naudojant Šėtos bendruomenės centro rekvizitus ir atsiskaitomąją sąskaitą. Aktyvus kraštietis Juozas Dirsė pasiūlė pagalbą renkant lėšas.
Taip pat susitarta, kad kryžių atstatysime šiais metais. Dėl būsimo kryžiaus autoriaus, jo idėjos tarsimės su bendruomene.
Pradėsime šiuos darbus ilgai nelaukę. Kviečiame prisijungti ir aukomis, ir nuomonės išsakymu, ir nuotraukomis su įamžintu pavasarininkų kryžiumi. Nuotraukas skenuosime ir grąžinsime, o Jūsų išsakytas mintis dokumentuosime ir perduosime Šėtos gimnazijos muziejui, kad išliktų ateičiai. Labai svarbu kuo daugiau sužinoti apie mūsų istoriją.
Susitelkime svarbiam Šėtos istoriją liudijančiam paminkliniam kryžiui atstatyti.
Norėdami prisidėti galite pervesti paramą į Šėtos bendruomenės centro sąskaitą
LKU „Jonavos žemė“. A.s. LT86 5013 20001400 0775
Mokėjimo paskirtyje nurodydami: Parama Pavasarininkų kryžiui atstatyti.
Susitelkime visi svarbiam Šėtos miestelio istoriją liudijančiam paminkliniam kryžiui atstatyti!
Iniciatyvinė grupė

2021 04 22 po audros nugriuvo pavasarininkų kryžius, stovėjęs dešinėje pusėje (priešingoje Švč. M. Marijos statulai). Buvo gerokai papuvęs. Buvo pastatytas 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejui paminėti. Sukūrė A. Lukoševičius. Sovietų okupantai jį nugriovė.  1989 m. darbų ir meno mokytojas Arūnas Žvinakevičius atkūrė. Darbams vadovavo A. Eimontas. Pašventintas 1990 02 16.

2017 10 08 per Švč. M. Marijos, Rožančiaus Karalienės atlaidus klebonas kun. R. Skrinskas šventoriuje pašventino meistro Adolfo Teresiaus darbo paminklą ,,NUŽUDYTIEMS NEGIMUSIEMS KŪDIKIAMS“. Paminklui ąžuolą padovanojo Stasė Rimavičiūtė. Ąžuolo transportavimo ir paminklo sukūrimo išlaidas apmokėjo kun. R. Skrinskas. Dalyvavo Pasaulio Gydytojų Už Žmogaus gyvybę Lietuvos asociacijos delegacija, tautodailininkas Adolfas Teresius.


Video: https://youtu.be/DHiTaLRq33I

1918 m. paminklas  Žuvusiems Lietuvos didvyriams, esantis Šėtoje, Ramygalos gt. ties 38 namu. Galima teigti, kad tai vienintelis okupacijų metais išlikęs nesugriautas paminklas Lietuvoje, skirtas laisvės kovotojams. Todėl jo istorinė vertė yra labai reikšminga.
Įrašas paminklo antrame tarpsnyje V fasade: „PER TAVO/ KRYŽIŲ IR/ KANČIĄ GELBĖK/ MUS VIEŠPATIE/1918 M. /ŽUVUSIEMS/ LIETUVOS / DIDVYRIAMS“
Įrašas paminklo pirmame tarpsnyje: „AUKA/ JUOZO IR ONOS/ STAŠAIČIŲ“
Unikalus objekto kodas 44332
Objekto reikšmingumo lygmuo yra Regioninis

1919 metų vasario 11-ąją dieną prie Šėtos,  vyko labai svarbios lietuvių kautynės su bolševikais, kurių metu pastarieji buvo sutriuškinti. Kautynių vietoje prie Mikėniškių kaimo ribos, 1928 metais kariams savanoriams buvo pastatytas paminklas. Iš Šėtos miestelio ir jo apylinkių savanoriais ginti Lietuvos išėjo 20 vyrų.
Prie kelio link Žeimių – Lietuvos nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1933 m. (autorius Mykolas Povilonis). 1940 m. paminklas susprogdintas, 1971 m. įsakyta visiškai jį sunaikinti, bet gyventojai paminklą užkasė, o 1988 m. vasarą atkasė ir atgabeno į buvusią vietą; 1989 m. paminklas restauruotas. Ant paminklo parašyta: „1919 m. vasario 11 d. šioje vietoje įvyko kautynės lietuvių su bolševikais dėl Lietuvos nepriklausomybės“.

Paminklas pastatytas 1923 m., susprogdintas 1956 m., atstatytas 1989 m.
1919 m. Kėdainių-Šėtos mūšio atmintina vieta
Unikalus objekto kodas 12569. Statusas Registrinis. Objekto reikšmingumo lygmuo yra Nacionalinis.
Kėdainių-Šėtos mūšis - 1919 m. vasario mėn. įvykęs vienas pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės mūšių su į Lietuvą įsiveržusios Sovietų Rusijos kariuomenės daliniais. Sovietų Rusijos kariuomenės vadovybė planavo puolimu iš pietų per Alytų ir iš šiaurės per Kėdainius apsupti ir užimti Kauną. Priešo grupuotė, kurią sudarė apie 900-1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, 1919 m. sausio mėn. užėmė Šėtą, artėjo prie Kėdainių, kuriuos gynė Panevėžio ir Kėdainių apskrities apsaugos daliniai - apie 200 savanorių. Vasario pradžioje į rytus nuo Kėdainių prasidėjo Lietuvos kariuomenės sargybų susidūrimai su priešo žvalgais. Vasario 4 d. Rusijos kariuomenės daliniai puolė lietuvių savanorių sargybas Koliupės kaime, 2,5 km nuo Kėdainių, vasario 7 d. - Kapliuose ir Šilainėliuose, vasario 8 d. - lietuvių kariuomenės užtvarą Koliupėje ir ėmė artėti prie Kėdainių. Priešo puolimą sustabdė vien šautuvais ginkluoti Panevėžio apskrities apsaugos būrio savanoriai, vadovaujami karininkų J. Mikoliūno ir K. Dragūnavičiaus. Perėjusiusius į puolimą lietuvių karius parėmė vokiečių artilerijos baterija. Priešo dalinių puolimą iš pietų Eigulių kaimo ir Paobelio dvaro kryptimis sustabdė J. Šarausko vadovaujamas Kėdainių apsaugos būrys. Būrininko P. Lukšio būrys Rusijos kariuomenės dalinius prie Eigulių kaimo puolė iš užnugario. Kautynės truko visą dieną. Priešas iš artilerijos apšaudė Kėdainius. Naktį kautynės nutrūko, Rusijos kariuomenės daliniai ėmė trauktis Šėtos link. Lietuviams padėti iš Kauno atvyko saksų savanorių kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija, buvo parengtas bendro puolimo planas. Vasario 9 d. rytą žvalgydamas priešą prie Taučiūnų žuvo P. Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris. Kai vasario 9 d. Lietuvos kariuomenė stiprų smūgį sudavė Rusijos kariuomenės dešiniajam sparnui ir paėmė belaisvių, ši pasitraukė į Šėtą. Vasario 10 d. pagal kartu su vokiečiais parengtą planą apie 80 lietuvių savanorių ir 20 vokiečių pėstininkų su 3 kulkosvaidžiais ir 2 artilerijos pabūklais 3 voromis puolė Šėtą iš vakarų, šiaurės vakarų ir pietų. Neatlaikę lietuvių spaudimo, vokiečių kulkosvaidžių ir artilerijos ugnies priešo daliniai pasitraukė į Bukonis. Per Kėdainių-Šėtos kautynes žuvo, buvo sužeista, pateko į nelaisvę daug priešo karių, lietuviams atiteko karo grobis: keliasdešimt šautuvų, daug šovinių, granatų, amunicijos. Kautynėse žuvo 40 lietuvių karių. Iniciatyvą šiame fronto ruože perėmė Lietuvos kariuomenė. kpd.lt

Juškonys. 1928 m. buvo pastatytas kryžius Nepriklausomybės 10 m. atminti. Sovietmečiu buvo sunaikintas, o Atgimimo metais 1990 m. atstatytas. Autorius Gintas Ugintas Urbonavičius. Užrašyta: ,,Dievo pagalba - mūsų jėga. Dievo valia - mūsų kelias."

Prie bažnyčios. Lietuvos Nepriklausomybei paminėti. Pavasarininkai 1933 m.
Atstatyta 1989 m. parapijos lėšomis.
*
Prieš bažnyčią. Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos Laisvę
Stogastulpis 2014
Autorius Artūras Narkevičius
Rėmėjai Vacys Kotovas, Petras Pupkus, Antanida Likšienė
Projektas ,,Istorijos pamokos ateities kartoms".

Kėdainių m., Šėtos g. Unikalus objekto kodas 2230. Panašus į Pašėtės. Gal tie patys meistrai darė.

Pašėtės km: Kėdainių muziejaus.   Metai?, 1968 m., 2003 m., 2011 m. ir 2016 m.
Šėtos sen., Pašėtės k. Koplytstulpis 1835 m. Unikalus objekto kodas 1412