PRADŽIA  SKELBIMAI   KRONIKA  SAKRAMENTAI  PARAPIJA  DARBAI  DIRSYTĖ  PAMINKLAI  AUKOS  NUORODOS  PRO VITA VIDEO KONTAKTAI 
ŠĖTOS ŠVČ.TREJYBĖS PARAPIJA
Ecclesia Romana Catholica Sanctissimae Trinitatis Szatensis, Archidioecesis Kaunensis

PAMINKLAI

BARO KONFEDERATŲ  GUMBIŲ  PAŠĖTĖS 1918 LIETUVOS DIDVYRIAMS  1919 KAUTYNĖMS SU BOLŠEVIKAIS   1928 JUŠKONIŲ  NEPRIKLAUSOMYBĖS   PAVASARININKŲ NEGIMUSIEMS KŪDIKIAMS

Brolių Montvilų Stanislovas Adomas Montvila (1841-1916), Aleksandras Montvila (1845-1908), Vincentas Montvila (1846-1903) ir Juozapas Montvila (1850-1911). atminimo akmens atidengimo ir pašventinimo iškilmės Mitėniškėse.
1840 m. Mitėniškių dvarą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 124) kaip kraitį gavo Aleksandra Daugėlaitė (1812–1890), susituokusi su Stanislovu Motiejumi Montvila (1801–1870). Montvilos susilaukė trijų dukterų – Marijos Stanislavos (1840–?), Kazimieros (1843–1911) ir Sofijos (1848–1933) bei keturių sūnų – Stanislovo (1841–1916), Aleksandro (1845–1938), Vincento (1846–1903) ir Juozapo (1850–1911).
Stanislovas Adomas Montvila gimė ir užaugo Mitėniškių dvare. Užaugęs gavo gerą išsilavinimą: aukso medaliu baigė Vilniaus bajorų gimnaziją, mokėsi Maskvoje, vėliau studijas tęsė Krokuvos Jogailos universitete. Jis pasižymėjo kaip 1863 metų sukilimo dalyvis, buvo vado Zigmanto Sierakausko adjutantas. Sukilimo kovų metu ties Biržais buvo sužeistas.  Iš tėvo paveldėjęs Troškūnų dvarą, jame plėtojo verslą. Įsigijęs Panevėžio kaulų malimo įmonę, ją pertvarkė į mielių ir spirito gamyklą, 1921 m. pavadintą ,,Stanislovo Montvilos įpėdiniai ir Co“. 1913 m. S. Montvila skyrė šaltkalvystės dirbtuvių pastatą pirmajam Panevėžio teatrui. Prie pastato fasado pristatęs teatrui būtinas patalpas, jis įrengė ir 1913 m. pabaigoje atidarė miesto teatrą, skirdamas jį visoms tautinėms bendruomenėms drauge juo naudotis, ten pat 1914 m. įrengė ir kino salę bei atskirą elektrinę patalpoms apšviesti. Per dvejus metus šiame teatre buvo pastatytos 26 pjesės, salėje tilpdavo 300–350 žiūrovų. Šiose patalpose Panevėžio teatras veikė daugiau kaip 60 metų. Visą gyvenimą užsiėmė labdaringa veikla. Palaidotas greta tėvų Šėtos miestelio kapinėse. Šeimos nesukūrė, tad po jo mirties Troškūnų dvarą paveldėjo ir toliau tvarkė brolio Aleksandro sūnus Stanislovas Aleksandras Montvila (1883–?). 1928 m. Troškūnų dvare jis buvo atidaręs mokyklą vargšų vaikams nemokamai mokyti lietuvių ir lenkų kalbomis.
Jo brolis Aleksandas Montvila mokėsi Jogailos universitete Krokuvoje. Po studijų tapo Ukmergės pavieto bajorų kolegijos sekretoriumi, Ukmergės bajorų maršalka. Verškainių ir Antakalnio dvarų Ukmergės paviete valdytojas, prisidėjo prie savo brolių vykdomos labdaringos veiklos bei verslo plėtojimo. Palaidotas Pabaisko bažnyčios šventoriuje.
Brolis Vincentas Montvila baigė Vilniaus bajorų gimnaziją, vėliau Sankt Peterburgo technologijų institutą. Pagal išsilavinimą buvo sodininkas pomologas, dendrologas – savo ūkyje Vaivadiškėse išvedė ir įveisė daug vaismedžių rūšių, tapo sodininkystės parodų Vilniuje, Minske, Varšuvoje, Peterburge ekspertu. 1880 m. Blintstrubiškių dvare Raseinių apskrityje išvedė naują obelų veislę, kuriai buvo suteiktas pavadinimas „Montvilinė“, padėjo parengti mokslinį veikalą „Vaisių atlasas“ apie veisles, tinkamas sodinti Lietuvos sąlygomis.  Vincento pastangomis 1898 m. įsteigtas Rusijos imperatoriškosios sodininkystės draugijos Vilniaus skyrius. Jis iki mirties buvo to skyriaus valdybos ir pomologinės komisijos pirmininkas. 1903–1906 m. padėjo profesoriui Adomui Hrebnickiui rengti veikalą „Vaisių atlasas“. Vincentas palaidotas Montvilų šeimos koplyčioje Pagirių kapinėse.
Brolis Juozapas Montvila, baigęs bajorų gimnaziją Vilniuje, mokėsi Maskvoje, vėliau vyko į Peterburgą, kur studijavo teisę ir gavo mokslo kandidato laipsnį. Vėliau studijas tęsė Berlyne, Vienoje, Krokuvoje. Baigęs mokslus tobulinosi sociologijos ir ekonomikos srityse. Grįžęs į Lietuvą, kurį laiką ūkininkavo Mitėniškėse. 1896 m. įsteigė audimo mokyklą ,,Birutė“. 1885–1897 m. buvo Vilniaus miesto tarybos narys, caro valdžios nepatvirtintas burmistras. 1885 m. tapo Vilniaus žemės banko direktoriumi. Juozapas Montvila garsėjo kaip statybos, mokslo ir meno įstaigų bei draugijų rėmėjas. Vilniuje pastatė pirmųjų gyvenamųjų namų bendrijas: Lukiškėse, Naujamiestyje, Šnipiškėse ir Rasų gatvėje. Priskaičiuojama apie 22 visuomeninių organizacijų, kurias rėmė arba įkūrė šis filantropas. Juozapo iniciatyvas palaikė ir labdara žinomas brolis Stanislovas. 1902–1905 m. J. Montvila dvare įsirengė pirmąją vėjo elektrinę Lietuvoje. Vėjo jėgainė buvo naudojama iki 1960 m. Juozapas  – palaidotas Rasų kapinėse. https://www.aliojonava.lt/story/8096/miteniskiu-dvarvieteje-iamzinti-garsieji-broliai-montvilos https://www.vandziogala.eu/lt/1941-bajoru-broliu-montvilu-montwill-atminimo-iamzinimas-ju-gimtineje-miteniskiuose-mitianiszki  AVVA žinios 2024-12-04 https://www.youtube.com/watch?v=lHxJRqXTHKo

            2024 m. lapkričio 29 d. 12 val., buvusio Mitėniškių dvaro, šalia Šėtos miestelio, teritorijoje (Jonavos r.) įvyko brolių Montvilų atminimo akmens atidengimo ir šventinimo iškilmės. Prie brolių Montvilų atminimo akmens, Jonavos r. Žeimių mokyklos - daugiafunkcinio centro aštuntos klasės moksleiviai, atvykę kartu istorijos mokytoja Valentina Zujevaitė, bei Pauliukų, Juškonių ir Šėtos gyventojai.
           Iškilmėse dalyvavo Aleksandro ir Vincento Montvilų palikuonys: Paul ir Helen Montwill iš Dublino ir Šanono, John ir George O‘Rouke iš Briuselio ir Paryžiaus, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kilmingųjų asociacijos, Lietuvos lenkų sąjungos atstovai, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė, Jonavos rajono savivaldybės seniūnijų seniūnai, svečiai iš Lietuvos miestų ir miestelių.
            Renginį vedė Jonavos rajono savivaldybės Žeimių seniūnas F. Pilipavičius, kuris ir atidengė atminimo akmenį, o pašventino Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebonas kunigas Robertas Skrinskas. Žeimių seniūno pakviestas į susirinkusiųjų vidurį kraštotyrininkas iš Žeimių Artūras Narkevičius trumpai supažindino iškilmių dalyvius su brolių Montvilų istorija, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kilmingųjų asociacijos atstovė Lietuvai Sigita Montvilaitė Radovanovich padėkojo visų Montvilų vardu visiems susirinkusiems bei pristatė atvykusius iš užsienio Montvilų palikuonis. Lietuvos Lenkų sąjungos skyriaus Vandžiogalos filialo pirmininkas Ričardas Jankauskas priminė kokie buvo brolių Montvilų gyvenimo siekiai bei patarė nepamiršti, kad ir Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje taip pat palaidoti Montvilos. Prie atminimo akmens Gėles padėjo ir perdavė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kilmingųjų šeimų asociacijos (Stowarzyszenie Rodów Wielkiego Księstwa Litewskiego), kurios buveinė Varšuvoje ( Lenkijoje) pirmininkės Ivonos Zavišos - Chranovskos (Iwona Zawisza-Chrzanowska) sveikinimą Liukrecija Navickienė. Kauno technologijos universiteto Fizikos katedros docentė dr. Judita Puišo pristatė Montvilų šeimos mokslo pasiekimus, skatino moksleivius būti žingeidžiais, siekti mokslo aukštumų ir sekti žymaus Airijos profesoriaus Alex Montwill pavyzdžiu. Dailininkas - restauratorius Jonas Galaveckas, nupiešęs Aleksandro Montvilos portretą, papasakojo šio portreto atsiradimo istoriją. Prof. Alekso Montvilo sūnus Paul Montwill, kad tėtis buvo ne tik puikus dėstytojas, skaitė paskaitas Dublino universitetiniame koledže 60 metų, mokslo populiarintojas, parašė dvi knygas apie šviesą ir kvantinę fiziką, parengė daugiau kaip 150 laidų Airijos radijui apie fiziką, dirbo CERN ir FERMILAB tyrimų centruose, „pagavo“ kartu kolegomis „žavųjį“ kvarką, bet ir atstovavo Airiją Pasaulio šachmatų ir bridžo čempionatuose. Pasak Paulo, nors tėčio nebėra šioje žemėlėje daugiau kaip dešimtmetis, bet Tėčio Alex Montwill dvasia kartu su mumis ir didžiuojasi, kad Montvilų vardas vis dar skamba Lietuvoje. Vincento Montvilos provaikaičiai broliai John and George O‘Rourke padėkojo susirinkusiems už nepaprastą atmosferą ir šilumą, pažymėjo, kad būnant čia, Mitėniškėse atgyja tėčio Juozapo O‘Rourke, gimusio Vaivadiškių dvare ( dab. Siesikų seniūnija), studijavusio Šveicarijoje ir Vytauto Didžiojo universitete Kaune, prisiminimai ir pasakotos istorijos apie Lietuvą. Mitėniškių dvaro puoselėtojas ūkininkas Raimundas Volbergas priminė susirinkusiems apie Mitėniškių dvaro paskutinį šeimininką Vladislovą Montvilą, kuris buvo kalintas, ištremtas bei mirė Archangelsko srityje. Ūkininkas pakvietė į Vladines Mitėniškių dvare, kurios vyks (2025 m. birželio 27 d.), minint Vladislovo Montvilos 140 metų gimimo jubiliejų bei apžiūrėti prie senojo Mitėniškių dvaro sandėlio nedidelę parodėlę, skirtą broliams Montviloms.
Brolių Montvilų atminimo akmens atidengimo ir pašventinimo iškilmes užbaigė Žeimių seniūnas Faustas Pilipavičius padėkojo kun. R. Skrinskui už iniciatyvą, Jonavos rajono savivaldybei už pagalbą įrengiant atminimo akmenį ir rengiant iškilmes, visiems savanoriams už geranoriškumą ir paramą, susirinkusiems už laiką padovanotą broliams Montviloms.   Doc. dr. Judita Puišo,      Kauno technologijos universitetas  https://www.youtube.com/watch?v=LX41y7w5ndc

Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad „1499 02 02 Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Stepono, Martyno, Mikalojaus bažnyčią įkūrė Abelės (Šėtos) dvaro įpėdiniai Bagdonas Petkevičius su Steponu Kuncevičiumi.

Šėtos parapijos bendruomenėje kilo sumanymas kažkaip paminėti šią datą. Kažkas siūlė suorganizuoti koncertą ar dar kažką. Bet koncerto aidai nuaidi ir laikui bėgant pėdsako nelieka. Nutariau pastatyti akmenį su pirmos bažnyčios pastatymo data. Šis paminklas turėtų išlikti ir ateinančioms kartoms.

Buvo kreiptasi į Šėtos gyventojus, kas galėtų padovanoti akmenį. Atsirado trys geradariai. Gražiausias akmuo buvo Vytauto ir Julijos Barzdų. Tą akmenį su talkininkų pagalba ir pastatėm. Parapijietis Vilius Grigas su lazeriu išpjovė metalinę saulutę, o meistras iš Nociūnų iškirto metus ir pritaisė tą saulutę.

Per Švč. Trejybės titulinius atlaidus 2024-05-26 Kėdainių dekanas kun. Žydrūnas Paulauskas aukojo Šv. Mišias, pasakė pamokslą. Giedojo Pagirių vargonininkė Daiva Karaliūnienė su choristais.  Ir po Šv. Mišių  klebonas kun. Robertas Skrinskas pašventino paminklą.

Pavasarininkų kryžius
Šėtos miestelyje prie Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus dėl senatvės subyrėjo pavasarininkų kryžius, kuris buvo pastatytas 1928 m., minint Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų jubiliejų, jo autorius – A. Lukoševičius. Sovietmečiu kryžius buvo nugriautas. Lietuvos Sąjūdžio Šėtos grupės pastangomis, vadovaujant A. Eimontui, kryžius buvo atstatytas, jį atkūrė A. Žvinakevičius, o 1990 02 16 jis buvo pašventintas, ir  džiugino šėtiškius, kaip svarbus istorijos paminklas.
2021-04-22 po audros kryžius nuvirto ir subyrėjo iš senumo. Šėtos parapijos klebonas Robertas Skrinskas ėmėsi iniciatyvos, kad būtų apsispręsta, kaip atstatyti šį paminklą, jam pritarė seniūnijos seniūnas Ričardas Boreiša, rajono tarybos narė, Šėtos bendruomenės centro pirmininkė Sandra Barzdienė.
Susitarta, kad kryžių atstatysime visų geranoriškų ir neabejingų Šėtos kultūrai žmonių aukomis. Aktyvus kraštietis Juozas Dirsė pasiūlė pagalbą renkant lėšas.
2021 m. lapkritį Šėtos ūkininkas Vytautas Barzda paaukojo ąžuolą ir suorganizavo jo nupjovimą, nugabenimą į Pagirių lentpjūvę, kur buvo apipjautas ir suteikė dirbtuvių patalpas. Meistras iš Žeimių Artūras Narkevičius 2021 11 23 ėmėsi darbo. Mindaugas Kairys sumūrijo postamentą. Šv. Mišiose ir pašventinime dalyvavo solistas Egidijus Baviikinas. Kryžių 2022-06-04 pašventino klebonas kun. Robertas Skrinskas.

2017 10 08 per Švč. M. Marijos, Rožančiaus Karalienės atlaidus klebonas kun. R. Skrinskas šventoriuje pašventino meistro Adolfo Teresiaus darbo paminklą ,,NUŽUDYTIEMS NEGIMUSIEMS KŪDIKIAMS“. Paminklui ąžuolą padovanojo Stasė Rimavičiūtė. Ąžuolo transportavimo ir paminklo sukūrimo išlaidas apmokėjo kun. R. Skrinskas. Dalyvavo Pasaulio Gydytojų Už Žmogaus gyvybę Lietuvos asociacijos delegacija, tautodailininkas Adolfas Teresius.


Video: https://youtu.be/DHiTaLRq33I

1918 m. paminklas  Žuvusiems Lietuvos didvyriams, esantis Šėtoje, Ramygalos gt. ties 38 namu. Galima teigti, kad tai vienintelis okupacijų metais išlikęs nesugriautas paminklas Lietuvoje, skirtas laisvės kovotojams. Todėl jo istorinė vertė yra labai reikšminga.
Įrašas paminklo antrame tarpsnyje V fasade: „PER TAVO/ KRYŽIŲ IR/ KANČIĄ GELBĖK/ MUS VIEŠPATIE/1918 M. /ŽUVUSIEMS/ LIETUVOS / DIDVYRIAMS“
Įrašas paminklo pirmame tarpsnyje: „AUKA/ JUOZO IR ONOS/ STAŠAIČIŲ“
Unikalus objekto kodas 44332
Objekto reikšmingumo lygmuo yra Regioninis

1919 metų vasario 11-ąją dieną prie Šėtos,  vyko labai svarbios lietuvių kautynės su bolševikais, kurių metu pastarieji buvo sutriuškinti. Kautynių vietoje prie Mikėniškių kaimo ribos, 1928 metais kariams savanoriams buvo pastatytas paminklas. Iš Šėtos miestelio ir jo apylinkių savanoriais ginti Lietuvos išėjo 20 vyrų.
Prie kelio link Žeimių – Lietuvos nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1933 m. (autorius Mykolas Povilonis). 1940 m. paminklas susprogdintas, 1971 m. įsakyta visiškai jį sunaikinti, bet gyventojai paminklą užkasė, o 1988 m. vasarą atkasė ir atgabeno į buvusią vietą; 1989 m. paminklas restauruotas. Ant paminklo parašyta: „1919 m. vasario 11 d. šioje vietoje įvyko kautynės lietuvių su bolševikais dėl Lietuvos nepriklausomybės“.

Paminklas pastatytas 1923 m., susprogdintas 1956 m., atstatytas 1989 m.
1919 m. Kėdainių-Šėtos mūšio atmintina vieta
Unikalus objekto kodas 12569. Statusas Registrinis. Objekto reikšmingumo lygmuo yra Nacionalinis.
Kėdainių-Šėtos mūšis - 1919 m. vasario mėn. įvykęs vienas pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės mūšių su į Lietuvą įsiveržusios Sovietų Rusijos kariuomenės daliniais. Sovietų Rusijos kariuomenės vadovybė planavo puolimu iš pietų per Alytų ir iš šiaurės per Kėdainius apsupti ir užimti Kauną. Priešo grupuotė, kurią sudarė apie 900-1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, 1919 m. sausio mėn. užėmė Šėtą, artėjo prie Kėdainių, kuriuos gynė Panevėžio ir Kėdainių apskrities apsaugos daliniai - apie 200 savanorių. Vasario pradžioje į rytus nuo Kėdainių prasidėjo Lietuvos kariuomenės sargybų susidūrimai su priešo žvalgais. Vasario 4 d. Rusijos kariuomenės daliniai puolė lietuvių savanorių sargybas Koliupės kaime, 2,5 km nuo Kėdainių, vasario 7 d. - Kapliuose ir Šilainėliuose, vasario 8 d. - lietuvių kariuomenės užtvarą Koliupėje ir ėmė artėti prie Kėdainių. Priešo puolimą sustabdė vien šautuvais ginkluoti Panevėžio apskrities apsaugos būrio savanoriai, vadovaujami karininkų J. Mikoliūno ir K. Dragūnavičiaus. Perėjusiusius į puolimą lietuvių karius parėmė vokiečių artilerijos baterija. Priešo dalinių puolimą iš pietų Eigulių kaimo ir Paobelio dvaro kryptimis sustabdė J. Šarausko vadovaujamas Kėdainių apsaugos būrys. Būrininko P. Lukšio būrys Rusijos kariuomenės dalinius prie Eigulių kaimo puolė iš užnugario. Kautynės truko visą dieną. Priešas iš artilerijos apšaudė Kėdainius. Naktį kautynės nutrūko, Rusijos kariuomenės daliniai ėmė trauktis Šėtos link. Lietuviams padėti iš Kauno atvyko saksų savanorių kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija, buvo parengtas bendro puolimo planas. Vasario 9 d. rytą žvalgydamas priešą prie Taučiūnų žuvo P. Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris. Kai vasario 9 d. Lietuvos kariuomenė stiprų smūgį sudavė Rusijos kariuomenės dešiniajam sparnui ir paėmė belaisvių, ši pasitraukė į Šėtą. Vasario 10 d. pagal kartu su vokiečiais parengtą planą apie 80 lietuvių savanorių ir 20 vokiečių pėstininkų su 3 kulkosvaidžiais ir 2 artilerijos pabūklais 3 voromis puolė Šėtą iš vakarų, šiaurės vakarų ir pietų. Neatlaikę lietuvių spaudimo, vokiečių kulkosvaidžių ir artilerijos ugnies priešo daliniai pasitraukė į Bukonis. Per Kėdainių-Šėtos kautynes žuvo, buvo sužeista, pateko į nelaisvę daug priešo karių, lietuviams atiteko karo grobis: keliasdešimt šautuvų, daug šovinių, granatų, amunicijos. Kautynėse žuvo 40 lietuvių karių. Iniciatyvą šiame fronto ruože perėmė Lietuvos kariuomenė. kpd.lt

Juškonys. 1928 m. buvo pastatytas kryžius Nepriklausomybės 10 m. atminti. Sovietmečiu buvo sunaikintas, o Atgimimo metais 1990 m. atstatytas. Autorius Gintas Ugintas Urbonavičius. Užrašyta: ,,Dievo pagalba - mūsų jėga. Dievo valia - mūsų kelias."

Prie bažnyčios. Lietuvos Nepriklausomybei paminėti. Pavasarininkai 1933 m.
Atstatyta 1989 m. parapijos lėšomis.
*
Prieš bažnyčią. Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos Laisvę
Stogastulpis 2014
Autorius Artūras Narkevičius
Rėmėjai Vacys Kotovas, Petras Pupkus, Antanida Likšienė
Projektas ,,Istorijos pamokos ateities kartoms".

Kėdainių m., Šėtos g. Unikalus objekto kodas 2230. Panašus į Pašėtės. Gal tie patys meistrai darė.

Pašėtės km: Kėdainių muziejaus.   Metai?, 1968 m., 2003 m., 2011 m. ir 2016 m.
Šėtos sen., Pašėtės k. Koplytstulpis 1835 m. Unikalus objekto kodas 1412