PRADŽIA SKELBIMAI KRONIKA SAKRAMENTAI PARAPIJA DARBAI DIRSYTĖ PAMINKLAI AUKOS NUORODOS PRO VITA VIDEO KONTAKTAI
ŠĖTOS ŠVČ. TREJYBĖS PARAPIJA
Ecclesia Romana Catholica Sanctissimae Trinitatis Szatensis, Archidioecesis Kaunensis

ADELĖ DIRSYTĖ

2024-05-01 Tėviškėje pastatytą paminklą restauravo Artūras Narkevičius su Raimondo Volbergo pagalba. Išlaidas apmokėjo Adelės sesers sūnus Vilius Skinulis.

2024 -04-14 kun. R. Skrinskas organizavo Adelės 115 gimimo metinių minėjimą. 12 val. buvo Šv. Mišios. Pamokslą sakė A. Dirsytės vicepostulatorius kun. Mantas Šideikis. Po to jos tėviškėje vyko pobūvis.

2024 01 24. 2023 m. birželio 28 d. Kaune pasibaigus diecezinei kanoninei bylai, visa jos medžiaga, pagal kankinių, palaimintųjų ir šventųjų skelbimo procedūras, perduota Šventojo Sosto Šventųjų skelbimo dikasterijai. 2024 m. sausio 23 d. įvyko formalus perduotų bylos dokumentų – iš viso 8 000 lapų – patikrinimo ir priėmimo procedūros. https://www.vaticannews.va/lt/vatikanas/news/2024-01/vatikanas-prieme-dievo-t-a-dirsytes-kanonines-bylos-medziaga.html

Kun. R. Skrinskas nusiuntė laišką Vilniaus S. Nėries gimnazijai su pasiūlymu kaip nors įamžinti A. Dirsytės atminimą, pvz. jos vardu pavadinti tikybos kabinetą. Savo laiku A. Dirsytė mokytojavo šioje mokykloje.
2022 03 18 gavo tokį atsakymą:
„Laba diena,
Jūsų pasiūlymą apsvarstėme. Nematome galimybių steigti tokį kabinetą. Linkėdama gerų dienų,
Pagarbiai, Jolita Marcinkevičienė, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos direktorė“
Reikia priminti, kad po 1940 m. okupacijos poetė paskirta vadinamojo Liaudies Seimo atstove, taip pat išrinkta į delegaciją vykti į SSRS Aukščiausiąją Tarybą (išrinkta AT deputate) prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Jai buvo pavesta parašyti poemą Josifo Stalino garbei. Poetė tokią poemą parašė.

2021-10-15 Pristatome tremtinės, Sibire sukurto maldynėlio „Marija, gelbėk mus“ autorės Adelės Dirsytės Lietuvos Respublikos pasą, išduotą 1928 m. rugsėjo 7 d. https://www.archyvai.lt/lt/lya/pristatome-tremtines-sibire-whvb.html

Adelės Dirsytės tėviškėje
Pokalbis su Adelės Dirsytės dukterėčia Irena Liubkevičiene (Dirsyte) jos tėviškėje 2021 08 14 https://www.youtube.com/watch?v=DmJV0K9WhKM

2021 Birželio 13 dieną,sekmadienį,
kviečiame paminėti Gedulo ir vilties dieną, prisimindami Dievo tarnaitę, mūsų kraštietę Adelę Dirsytę ir tremtinius.
Programa:
12 val. šv. Mišios Šėtos bažnyčioje.
13 val. išvykstame į Promislavą, Adelės Dirsytės gimtinę.
13.15 val. susibūrimas Promislavoje „Pažink. Atmink. Išsaugok“.
Dalyvauja ansamblis „Sidabrinė gija“, bažnyčios choras, jaunieji šauliukai. Pagerbsime Adelę ir tremtinius.
Bendruomeniniai pietūs, pasisėdėjimai, pasikalbėjimai, padainavimai.
Kviečiame ir jaunus, ir vyresnius, - pabūkime kartu.
Organizatoriai: Šėtos bendruomenės centras, Kultūros centras, seniūnija, gimnazija, parapija.
Šėtos BC projektas finansuojamas Kėdainių r. savivaldybės.

2020 09 27 (sekm.) 12:00 val. Šv. Mišios Šėtos bažnyčioje.
Po šv. Mišių Adelės Dirsytės tėviškėje pasisakymai ir meninė dalis. Programa nuolat papildoma.

LRT Plius 2020.01.26 Prisikėlimo liudytojai. Po kiekvieno susidūrimo su lagerio budeliais Adelė Dirsytė kartojo: keršto kelias – ne mūsų kelias https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000091022/prisikelimo-liudytojai-po-kiekvieno-susidurimo-su-lagerio-budeliais-adele-dirsyte-kartojo-kersto-kelias-ne-musu-kelias

2019 12 19 per Kėdainių r.Savivaldybės vadovybės susitikimą su dvasininkais, kun. Robertas Skrinskas perdavė merui Valentinui Tamuliui virš 700 surinktų parašų. Žmonės pasirašė po tokiu tekstu: ,,Kėdainių r.Savivaldybei. Prašome prie pagrindinio kelio pastatyti rodyklę į A. Dirsytės tėviškę."
Prieš 3 metus kun. Robertas Skrinskas po tokiu pačiu prašymu surinktus parašus buvo perdavęs Kėdainių savivaldybei. Foto iš http://rinkosaikste.lt/laisvalaikis/po-darbu/kdaini-rajono-vadovai-susitiko-su-krato-dvasininkais-fotogalerija

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
DEKRETAS
DĖL APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS

2019 11 08 Penktadienį Prezidentas Gitanas Nausėda Vatikane susitiko su Popiežiumi Pranciškumi. Prezidentas Šventajam Tėvui įteikė tremtinės mokytojos Adelės Dirsytės maldų knygą. G. Nausėda pabrėžė, kad ši moteris Sibire kentėjo patyčias ir kankinimus. „Ji rašė savo maldas ant medžio tošies, ant laikraščio skiaučių. Kuomet budeliai sužinojo, kad ji tai daro, iš jos buvo dar labiau tyčiojamasi, ir ji buvo dar labiau kankinama. Ta maldų knyga išėjo įvairiomis kalbomis, didžiuliais tiražais. Tą kuklią knygelę pristačiau Šventajam Tėvui“, – sakė G. Nausėda.
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-susitikimo-su-popieziumi-nauseda-prakalbo-apie-abortus-ir-skurda-lietuvoje.d?id=82737969

Mokytojos, politinės kalinės Adelės Dirsytės gimtosios sodybos vieta

Aprašymas

· Unikalus objekto kodas

43949

· Pilnas pavadinimas

Mokytojos, politinės kalinės Adelės Dirsytės gimtosios sodybos vieta

· Adresas

Kėdainių rajono sav., Šėtos sen., Aukštųjų Kaplių k.,

· Įregistravimo registre data

2019-09-10

· Statusas

Registrinis

· Objekto reikšmingumo lygmuo yra

Nacionalinis

· Rūšis

Nekilnojamas

· Teritorijos

o KVR objektas: 3886.00 kv. m

· Vertybė pagal sandarą

Pavienis objektas

· Amžius

XX a. 1 p.

· Vertingųjų savybių pobūdis

o Dailės (lemiantis reikšmingumą retas);

o Istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus);

· Vertingosios savybės

o 1.3.2. buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos) - namo akmenų mūro pamatai (6,85x15,80 m, aukštis 0,15-0,25 m; būklė gera; TRP 3; FF Nr. 13-16; 2019 m.);

o 1.3.3. įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos - tautodailininko Adolfo Teresiaus 2018 m. sukurta ąžuolo polichromuota dekoratyvinė skulptūra, kurią sudaro Švč. Dievo Motinos su Vaikeliu ir 6-iomis vaikų horeljefinėmis skulptūromis kompozicija, virš stogelio esančiomis dviejų kampinių angelų bareljefinėmis figūromis ir kryžiumi su Dievo Apvaizdos akimi. Dekoratyvinės skulptūros PR pusėje, apatinėje dalyje, iškaltas didžiųjų iškilių raidžių įrašas: „MARIJA, / GELBĖKI / MUS“, ir ŠV pusėje, apatinėje dalyje, didžiosiomis ir mažosiomis įgylintomis raidėmis iškalta tautodailininko pavardė: „A. Teresius“ (bendras ąžuolinės dekoratyvinės skulptūros aukštis apie 5,3 m, apatinės dalies, kamieno dydis 0,3x0,6 m; būklė gera; TRP 2, FF Nr. 3-12; 2019 m.);

o 1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai - reljefas (lygus; būklė gera; TRP, FF Nr. 1-18; 2019 m.);

o 1.3.7. šuliniai - šulinio vieta (netyrinėtas; užklotas asbocementiniais lakštais; TRP Nr.4; FF 14; 2019 m.)

o 5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius - mokytoja, politinė kalinė Adelė Dirsytė g. 1909 04 15 Promislavos vnk., Šėtos vlsč., dab. Kėdainių r. Mokėsi Aukštųjų Kaplių pradžios mokykloje, Šėtos progimnazijoje, 1924-1928 m. mokėsi Kėdainių gimnazijoje, 1928-1932 m. Lietuvos universitete Teologijos-filosofijos fakultete studijavo germanistiką, lituanistiką, pedagogiką, psichologiją. Dėl sunkios materialinės padėties mokslus nutraukė. Dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijos (toliau - LKMD) centro valdyboje sekretore, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, kūrė religinę poeziją, buvo veikli visuomenininkė. Rašė straipsnius žurnaluose „Moteris”, „Naujoji Vaidilutė”: „Marija ir Ieva”, „Mergaitė - namų širdis”, „Tikrasis kovos būdas su girtavimu”, kt. Dirbdama LKMD išlaikė universiteto egzaminus, parašė ir apgynė diplominį darbą (vokiečių kalba). 1940-06-04 gavo VDU baigimo diplomą. 1940-1941 m. dėstė vokiečių kalbą mergaičių gimnazijoje Vilniuje. 1941-1944 m. dirbo 2-oje valstybinėje vidurinėje amatų mokykloje. Antrosios bolševikinės okupacijos metais mokytojavo Vilniaus II vidurinėje mokykloje, skaitė paskaitas suaugusiųjų institute, slapta vadovavo ateitininkams. 1946-03-05 (06) apkaltinus antisovietine veikla, suimta, žiauriai tardyta NKGB kalėjimo rūsiuose Vilniuje, 1946-11-02 (11 ?) karo tribunolo nuteista 10 metų kalėti Rusijos lageriuose. Okupantams svariu įkalčiu tapo A. Dirsytės „Moters”, 1938 m, Nr. 1, žurnale spausdintas straipsnis „Motina, komunizmas ir kova su juo”. 1947-07-23 išvežta į - Čiumą, Statyba Nr. 501, Komijos Respublikoje, priversta dirbti sunkiausius geležinkelio tiesimo darbus, 1948 - į Vorkutą, Komijoje, 1949-05-01 - į Irkutsko sritį, kirsti miško, 1950-10-15 į Magadano sritį, Kolymos lagerius. A. Dirsytė stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, mokė dvasinės stiprybės semtis maldoje. Magadano lageryje ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių rašė maldas, maldas sugrupavo ir sudėjo į mažą knygelę, pavadino „Sibiro tremtinių ranka rašyta maldų knygelė”, kuri vėliau slapta išgabenta į JAV ir 1959 m. išleista Putname, pavadinimu „Marija, gelbėki mus”. Lagerių administracija už jos dvasinę įtaką keršydama alino badu, laikydavo karceryje, ypatingai tardytojai mušė, žiauriai kankino paskutiniaisiais, 1953-1954 metais. Budeliai kankindami jai išmušė dantis, nurovė pusę plaukų. Iškankinta A. Dirsytė susirgo sunkia psichikos liga ir 1955-09-26 lageryje, likus 2-iems mėnesiams iki bausmės termino pabaigos, mirė. Maldaknygė „Marija, gelbėk mus”, išversta į 12-ką kalbų, visame pasaulyje išleista šimtatūkstantiniais tiražais, Vokietijoje - jau atspaustas 5-asis vokiškas jos leidimas. Lietuvoje ši maldaknygė pogrindyje išleista 1964 m., Nepriklausomoje Lietuvoje - 1990 m. 1999 m. apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu. 2000-01-14 pradėta kankinės, Dievo tarnaitės A. Dirsytės beatifikacijos byla.

· Dokumentai

1. Dėl teisinės apsaugos suteikimo; 2019-09-09; Nr: KPD-KP-2455; Registravimo Registre data: 2019-09-10; Papildomi duomenys TRP Aktas_KPD-KP-2455.pdf

· Šaltiniai ir medžiagos

o 1. Adelė Dirsytė: Gyvenimas ir darbai. Sudarė Mindaugas Bloznelis. Vilnius, 2003. 2. BAŠKIENĖ, Rasa. Adelė Dirsytė – Sibiro tremtinių maldaknygės autorė. Interneto laikraštis bernardinai.lt. Prieiga: www.bernardinai.lt. Naudotasi: 2019 05 06. 3. DIRSYTĖ, Adelė. Jūs manieji: Laiškai. Kaunas, 2000. 4. GAIŽIUVIENĖ, Judita. Pramislavos kaime pastatytas paminklas. Kėdainių laikraščio „Rinkos aikštė” interneto svetainė, 2018 08 22, adresas: www.rinkosaikste.lt. Naudotasi 2019 05 08. 5. Lietuvos gyventojų genocidas 1944-1947, A-J. Vilnius: LGGRTC, 1998, p. 398. 6. Visuotinė lietuvių anciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 804-805. (Yra A. Dirsytės nuotrauka).

Iš KPD 2019-06-28 gautas toks laiškas:

DĖL PAMINKLO MOKYTOJAI, POLITINEI KALINEI ADELEI DIRSYTEI (U.K. 43945)
ADRESU ŠĖTOS MSTL., KĖDAINIŲ R. ĮRAŠYMO Į KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ

Informuojame, kad 2019-06-17 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau - Vertinimo taryba) posėdyje buvo
nutarta suteikti teisinę apsaugą Paminklui mokytojai, politinei kalinei Adelei Dirsytei (u. k. 43945), adresu
Šėtos mstl., Kėdainių r., įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, nustatyti vertingąsias savybes, nacionalinį
reikšmingumo lygmenį ir apibrėžti teritorijos ribas.
Vadovaujantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2012, Nr. 136
6960) 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Su objekto apskaitos medžiaga
galima susipažinti Kultūros vertybių registro duomenų bazėje (http://kvr.kpd.lt/heritage/).
Šį pranešimą parengė, ir, iškilus klausimams, reikiamą informaciją Jums suteiks Kultūros
paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyr. specialistė Sabina
Strazdienė, tel. 8 37 20 62 29, ei. paštas: sabina.strazdiene@kpd.lt.
Vertinimo tarybos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatymo 36 str. nustatyta tvarka.
Skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus
Vyr. specialistė Sabina Strazdienė, tel. (8 37) 206229

Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 110 gimimo metinių minėjimas 2019 06 15. Šventinimas paminklo jos tėviškėje. Dalyvavo vysk. Algirdas Jurevičius, emeritai arkiv. Sigitas Tamkevičius ir arkiv. Lionginas Virbalas, 5 kunigai. Seimo narys Darius Kaminskas, Kėdainių r. meras Valentinas Tamulis, laikinas Šėtos seniūnas Vytautas Zakaryza, apie 180 žmonių.

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs televizijos operatorius Jonas Dirsė kartu su savo vaikaičiu Jonu paruošė videopasakojimą https://youtu.be/v4fB6t6gWbI

Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 110 gimimo metinių minėjimas 2019 06 15:
11 val. šventinimas paminklo jos tėviškėje.
11:30 val. Rožinio malda Šėtos bažnyčioje su transliacija per MR
12 val. Šv. Mišios Šėtos bažnyčioje su transliacija per MR
13 val konferencija kultūros namuose, paroda ir agapė.
https://kaunoarkivyskupija.lt/?id=21&placiau=2413

2018-08-21 kun. Andrius Končius su Seminarijos prokuratorium Zenonu Šalna, seminaristais ir viena darbuotoja atkasė A. Dirsytės namo pamatus, aptvarkė buvusio namo teritoriją. Bet laukinę kriaušę, kuri išaugo prie buvusių namo durų nepajėgė iškirsti. Ačiū už talką!

2018-08-09 su seniūnijos pagalba buvo pastatytas paminklas Adelės tėviškėje. Paminklo gamybą finansavo arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Autorius tautodailininkas Adolfas Teresius.

2018-08-05 vyko piligriminis dviračių žygis Šėta - Dirsytės tėviškė.

2018-08-02 Dirsytės tėviškėje lankėsi Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, bylos vedėjas kun. Andius Končius, tautodailininkas Adolfas Teresius, seniūnė Danutė Mykolaitienė, kun. Robertas Skrinskas, Mantas Ilevičius. Svečius priėmė dukterėčia Irena Birutė (Dirsytė) Liubkevičienė, sūnėnas Vilius Skinulis su žmona. Buvo trtasi dėl naujos sklypo ir paminklo vietos. Nutarta skirti sklypą, apimantį ir A. Dirsytės tėvų namo pamatu.

2017 11 03 buvo numatyta pas notarę pasirašyti dovanojimo sutartį. Ta sutartis dėl A. Dirsytei skirto žemės sklypo buvo planuojama padaryti kaip bendrasavininkinė. T.y. savininkė dovanotų bendrasavinko teisėmis. Bet šiandien giminaitė- savininkė tokios dovanojimo sutarties daryti nepanoro.
Jos pozicija šiandieną yra tokia:
Ji dovanoja sklypo dalį, skirtą A. Dirsytės paminklui, o popierių tvarkymo išlaidas prisiima gaunantis dovaną subjektas, t.y. parapija ar vyskupija.
Tad, dovanojimui realizuoti parapijai/vyskupijai reikėtų:
1. Sudaryti sutartį registrų centre dėl dovanojimo. Tai tam atvejui, jei savininkė mirtų ar pakeistų nuomonę, kad nebūtų nuostolio dėl žemės tvarkymo išlaidų.
2. Žemės projektas, apie 400 eurų.
3. Kadastriniai matavimai, apie 200 eurų.
4. Dovanojimo sutartis pas notarą, apie 120 eurų.
Tokius skaičius pateikė matininkas.
Yra dar toks variantas: jei savininkė padovanotų tą sklypo dalį su buvusios sodybos vieta, tai atpultų visi tie projektai ir kadastriniai matavimai.

2017-03-24 dar kartą prie A. Dirsytės gimtinės susirinko klebonas kun. R. Skrinskas, Kėdainių r. vyr. archit. Vytautas Kundrotas, dukterėčia Irena Birutė (Dirsytė) Liubkevičienė, projektą kuruojanti arch. Saulė Mickevičienė. Atsižvelgiant į vietos savininkės pageidavimą buvo pasirinkta konkreti paminklo vieta. Nuotraukoje A. Dirsytės tėvų namų pamatai. Po kiek laiko savininkė paminklo vietą paprašė nukelti toliau nuo sodybos.

Dirsytės tėvų kapai Šėtos kapinėse. Čia palaidoti Antanas Dirsė (Adelės Dirsytės tėvas), Jonas Dirsė (brolis), Agota Dirsienė (Adelės Dirsytės mama), Juozas Dirsė (vyriausias brolis). Fotografuota 1999 04 17. Aušrinės Daugėlaitės-Valevičienės nuotrauka.

KAUNO ARKIVYSKUPIJOS
BAŽNYTINIO MENO KOMISIJOS
2016 m. lapkričio 16 d.

POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr. 4 (187)

Posėdyje, vykusiame Promislavos vienkiemyje (Dirsynė, Aukštųjų Kaplių km., Šėtos sen., Kėdainių r.), dalyvavo Komisijos Pirmininkas kun. Mindaugas Pukštys, sekretorė dr. Rima Valinčiūtė-Varnė, komisijos nariai prof. dr. Laima Šinkūnaitė, dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, Rymantas Zimkus, Regina Žukauskienė, taip pat Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas, Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės artimieji: dukterėčia Irena Birutė (Dirsytė) Liubkevičienė (tel. 8 675 77249) ir sūnėnas Tadas Vladas Dirsė, taip pat Kėdainių dekanato dekanas kun. Norbertas Martinkus, Kėdainių r. savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, Kėdainių r. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas architektas Vytautas Kundrotas ir Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius.

SVARSTYTA: Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės atminimo įamžinimo klausimai.

Adelės Dirsytės paminklui pasiūlytas mūrinio koplytstulpio pavidalas, pratęsiantis Šėtos apylinkėse paplitusių mūrinių koplytstulpių statymo tradiciją (XVIII a. II p. Baro konfederatų (Normainių II) koplytstulpis, XIX a. koplytstulpis Pašėtės km., etc.). Medinio koplytstulpio atsisakyta dėl medžiagos trumpaamžiškumo.

SVARSTYTA

1. Paminklo pastatymo vieta

Apžiūrėjusi sodybą, komisija išskyrė tris vietas, kuriose potencialiai galima būtų statyti paminklą Adelei Dirsytei:

A. prie pat sodybos, netoli jos gimtojo namo vietą žyminčių išlikusių pamatų ir klevo

B. kiek toliau nuo gimtojo namo, „trikampyje“ tarp upelio ir kelio į sodybą

C. prie sankryžos, vedančios nuo vieškelio į sodybą

Už A variantą pasisakė 2 komisijos nariai (prof. dr. L. Šinkūnaitė ir architektas R. Zimkus, taip pat be balso teisės - visi posėdžio svečiai); (už B variantą pasisakė be balso teisės abu A. Dirsytės artimieji); už C variantą pasisakė 4 komisijos nariai (kun. M. Pukštys, dr. R. Valinčiūtė-Varnė, dr. G. Surdokaitė-Vitienė, architektė R. Žukauskienė).

NUTARTA: Komisija siūlo paminklą statyti A arba C vietoje. Kadangi šios teritorijos priklauso dviems atskiriems sklypams, pasirinkti tik vieną iš jų.

2. Paminklo projektas

NUTARTA: Iš pateiktų projektinių pasiūlymų (žr. BMK protokolą Nr. 3 (186)) nė vienas nėra pakankamai išbaigtas. Komisija siūlo toliau vystyti II projekto 4-tą variantą (architektas Mantas Mickevičius. Šiuolaikinių formų mūrinis koplytstulpis). Pastebėjimai dėl projekto:

1. Paminklą reikėtų suasmeninti: kam ir kodėl jis skirtas.
Trūksta aplinkinės infrastruktūros išplėtojimo (paminklo aplinka, takai, vieta automobiliams, autobusui apsisukti tinkama aikštelė)
Apsilankius vietoje koreguoti paminklo proporcijas, aukštį, konkretizuoti pasirinktas medžiagas
Siekiant geriausio sprendimo, nuo pat pradžių turėtų bendradarbiauti architektas ir skulptorius (kas ir kaip bus talpinama koplytstulpyje). Siūloma tema – „Marija, gelbėk mus!” (pagal A. Dirsytės maldaknygę).

Pirmininkas kun. Mindaugas Pukštys
Sekretorė dr. Rima Valinčiūtė-Varnė

KAUNO ARKIVYSKUPIJOS
BAŽNYTINIO MENO KOMISIJOS
2016 m. lapkričio 9 d.

POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr. 3 (186)

Posėdyje, vykusiame Kauno arkivyskupijos kurijoje, dalyvavo J.E. Kauno Arkivyskupas Metropolitas Lionginas Virbalas SJ, Komisijos Pirmininkas kun. Mindaugas Pukštys, sekretorė dr. Rima Valinčiūtė-Varnė, komisijos nariai prof. dr. Laima Šinkūnaitė, dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, Rymantas Zimkus, Regina Žukauskienė, taip pat Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas, Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės artimieji: dukterėčia Irena Birutė (Dirsytė) Liubkevičienė, sūnėnas Tadas Vladas Dirsė ir sūnėnas Vilius Skinulis.

SVARSTYTA: Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės atminimo įamžinimo klausimai.

Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė yra gimusi vad. Dirsynėje, Promislavos vienkiemyje (Šėtos vls.). Jos gimtoji sodyba sovietmečiu buvo sunaikinta, iki šių dienų išlikęs tik tvartas. Sodybą paveldėjo A. Dirsytės dukterėčia Irena Birutė (Dirsytė) Liubkevičienė. A. Dirsytės žūties aplinkybės ir vieta nėra žinomos, todėl ypatingai svarbu jos atminimą įamžinti bent gimimo vietoje.
Adelės Dirsytės paminklui pasiūlytas mūrinio koplytstulpio pavidalas, pratęsiantis Šėtos apylinkėse paplitusių mūrinių koplytstulpių statymo tradiciją (XVIII a. II p. Baro konfederatų (Normainių II) koplytstulpis, XIX a. koplytstulpis Pašėtės km., etc.). Medinio koplytstulpio atsisakyta dėl medžiagos trumpaamžiškumo.

SVARSTYTA:

1. Paminklo pastatymo vieta. Adelės Dirsytės paminklą svarstoma statyti:
sodybos teritorijoje, netoli jos gimtojo namo vietą žyminčių išlikusių pamatų
kiek toliau nuo gimtojo namo, prie upelio ir kelio į sodybą

Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas architektas Vytautas Kundrotas kategoriškai pasisako už A variantą. Dirsytės sodybos paveldėtojai pageidautų B. varianto, norėdami išsaugoti privatumą sodyboje. Abi siūlomos teritorijos priklauso Irenai Birutei (Dirsytei) Liubkevičienei.

J.E. Lionginas Virbalas SJ pabrėžė, kad panašaus pobūdžio paminklai dažniausiai statomi prie kelio, kur piligrimams patogu privažiuoti, tuo pačiu nepažeidžiant sodybos gyventojų privatumo.

2. Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės atminimo įamžinimui projektinius pasiūlymus pateikė trys architektai:
I projektas: architektas Kęstutis Pempė (3 variantai. Tradicinio mūrinio koplytstulpio variacijos)
II projektas: architektas Mantas Mickevičius (4 variantai. Šiuolaikinių formų mūrinių koplytstulpių variacijos)
III projektas: architektė Rūta Barisaitė (1 variantas. Trikampio pjūvio plytų mūro koplytstulpis su išplėtota ikonografija ir aplinkos infrastruktūra)

Arkivyskupas, komisijos nariai ir svečiai išsakė savo pastabas ir nuomones dėl pateiktų pasiūlymų. Pagrindinės išsakytos pastabos:
I ir II projekte trūksta paminklo suasmeninimo: kam ir kodėl jis skirtas.
I ir II projekte trūksta aplinkinės infrastruktūros išplėtojimo (paminklo aplinka, takai, vieta automobiliams)
Visi projektai sukėlė klausimų dėl medžiagos (betono apskardinimas, plytų trumpaamžiškumas) ir mastelio pasirinkimo
Siekiant geriausio sprendimo, nuo pat pradžių turėtų bendradarbiauti architektai ir skulptoriai (kas ir kaip bus talpinama koplytstulpyje).

NUTARTA:

1. Galutinį sprendimą dėl paminklo statymo vietos ir projekto priimti po išvažiuojamojo posėdžio į Promislavos vienkiemį 2016 m. lapkričio 16 d. 9 val.

Pirmininkas kun. Mindaugas Pukštys
Sekretorė dr. Rima Valinčiūtė-Varnė

2016-11-16 į Adelės Dirsytės gimtinę atvyko Kauno arkivyskupijos Meno komisija, Kėdainių dekanas kun. Norbertas Martinkus, vietos klebonas, Kėdainių savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, Kėdainių savivaldybės vyriausias architektas Vytautas Kundrotas, Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius, artimiausi Dirsytės giminaičiai.

Šėtos parapijos prie Kaplių km yra Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės tėviškė. Deja, jo gimtasis namas neišliko. Prie buvusio namo įkaltas kuolas su apvožtu kibiru. Negi taip turi būti pagerbta mūsų tautos karžygė, Dievo tarnaitė, kankinė?
Todėl šiuo metu kviečiami menotyrininkai pateikti savo siūlymus, o geros valios žmones prašome paaukoti koplytstulpio pagaminimui ir pastatymo darbams.
Gavėjas: Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapija
Paskirtis: Adelės Dirsytės gimtinės įamžinimui.
Kodas 291248420
Swedbank LT547300010146839527
Dėkojame visiems geradariams ir meldžiame Dievo palaimos!

2016-09-26 į Kėdainių savivaldybę buvo išsiųstas toks prašymas su 90 parašų:
Kėdainių r. savivaldybės Merui Sauliui Grinkevičiui, Kėdainių r. savivaldybės Tarybai
PRAŠYMAS 2016-09-25
Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome įrengti informacinį kelio ženklą 628 - Krypties rodyklė j lankytiną vietą ties įvažiavimu į Aukštuosius Kaplius su nuoroda į Dievo tarnaitės, kankinės Adelės Dirsytės tėviškę - Pramislavos vienkiemį.

MALDAKNYGĖ „Marija, gelbėk mus“

Marija, gelbėk krauju ir ašaromis,
pasiaukojimu, pasiryžimais ir meile išpuoštą žemę.
Marija, sužadink mūsų krūtinėj milžinų galią,
išlaikyk skaisčią Tautos Dvasią,
kurią mūsų bočiai per amžius augino.
Marija, apšviesk klystančius, gelbėk
mirusius karžygius,
leiski prisikelti mūsų šventai Lietuvai,
kad kaip šviesi žvaigždė kitų tautų
tarpe šviestų,
spindėtų ir garbintų
Tavo Sūnaus ir
Tavo gailestingumą ir
meilę.
Amen.

Ši malda, kupina žmogiškos kančios ir ilgesio, sklinda iš Sibiro glūdumų. Tai XX a. kankinių malda, į kurią sudėti jų troškimai ir viltys. Ši malda kartu su kitomis, surašytomis maldaknygėje „Marija, gelbėk mus“, pro visas uždangas prasiskverbė iš gulagų pasaulio ir pasiekė tūkstančius jautrių širdžių.

1953 m. vasario 16 d. tremties sąlygomis buvo „išleista“ rankų darbo maldaknygė, sukurta keturių lietuvių moterų, kalėjusių Sibiro gulage. Maldaknygės autorė – Adelė Dirsytė, o kitos trys moterys – Leonora Grigalavičiūtė, Valė Bernatavičiūtė, Levutė Vizbaraitė – ją įrišo ir apipavidalino. Beje, prireikė tik kelerių metų, kad ši maldaknygė pasiektų laisvąjį pasaulį. Pirmą kartą maldaknygė buvo išleista 1959 m. Amerikoje – kun. Kęstučio Trimako ir Putnamo vienuolyno seserų pastangomis, tačiau tai buvo tik pradžia. Knygelė buvo išversta į anglų kalbą (vertėjas K. Trimakas), o vėliau daugiatūkstantiniais tiražais išleista ir kitomis kalbomis (vien olandų kalba išleista apie pusė milijono egzempliorių). Kas tai? Kodėl šios maldos, kurtos gulint ant narų po sunkios darbo dienos ir kalbant rožinį, nulipdytą iš duonos trupinėlių, taip veikė žmones? Kodėl įvairiausių tautų krikščionys nori melstis iš Sibiro maldaknygės? Atsakyti į tai turbūt galėtų mūsų širdys, atsiliepiančios į tikrą kitų kančią ir skausmą, į sukrečiantį žmogiškumo ir vilties išsaugojimą rūpinantis kitais netgi ten, kur nužmogėjimas buvo primetamas tarsi natūrali būsena. Tokiems Kristus sakė: „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos…“ (Mt 10, 28)
Šarūnas Šimkevičius 2016 09 02 Apie maldaknyges http://www.satenai.lt/2016/09/02/apie-maldaknyges/

KAUNO ARKIVYSKUPIJOS KURIJA

Kaunas, 2016 09 22 Nr. 237

Jo Malonybei
Kunigui Robertui Gedvydui SKRINSKUI
Šėtos parapijos Klebonui

DĖL KOPLYTSTULPIO STATYBOS
DIEVO TARNAITĖS ADELĖS DIRSYTĖS GIMTINĖJE

Atsižvelgdamas j Jūsų prašymą, mielai sutinku ir pritariu, kad Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės tėviškėje Pramislavos vienkiemyje, Šėtos parapijoje, būtų pastatytas koplytstulpis jos atminimui.

Koplytstulpio statyba pavedu rūpintis Jums, kaip parapijos klebonui. Prieš įgyvendinimą koplytstulpio projektas turi būti suderintas su Kauno arkivyskupijos kurija.

Visiems, kurie savo lėšomis prisidės prie šio projekto įgyvendinimo, reiškiu nuoširdžią padėką ir teikiu savo palaiminimą.

Kauno arkivyskupas metropolitas + Lionginas VIRBALAS SJ

MALDA
prašant paskelbti palaimintąja
ADELĘ DIRSYTĘ

Viešpatie Dieve,
Tikėjimo, Vilties ir Ištvermės šaltini!
Tu palaikai ir stiprini pasitikinčius ir
sekančius Tavimi.
Žiauriuose Sibiro lageriuose daugelį metų
stiprinai mokytoją Adelę Dirsytę, kad liktų
ištikima Tavo valiai ir pamokančiu pavyzdžiu
artimui.
Viešpatie, suteik malonę, kad mokiusi žodžiu ir
savo gyvenimu, o tikėjimu paliudijusi
kankinyste, galėtų tapti mūsų užtarėja Danguje.
Amen.

I M P R 1 M A T U R
+Sigitas Tamkevičius SJ
Kauno arkivyskupijos metropolitas
Kaunas, 2002 09 15

BIOGRAFINIAI FRAGMENTAI
ADELĖ DIRSYTĖ gimė 1909 m. balandžio 15 d. Kėdainių apskr. Sėtos parapijos Pramislavos vienkiemyje.
1916-1920 Mokėsi Aukštųjų Kaplių pradžios mokykloje
1920-1924 Šėtos progimnazijoje, kur ją mokė žymūs žmonės: kunigas Jurgis Tilvytis (vienas Šėtos progimnazijos steigėjų), vikaras kunigas Feliksas Kapočius (būsimasis Kauno Prisikėlimo bažnyčios statytojas).
1924 m.–1928 m. mokėsi Kėdainių gimnazijoje.
1928 m. įstojo į Lietuvos universitetą,
Sunkios ekonominės sąlygos neleido laiku baigti mokslų – 1932 m. ji išėjo iš universiteto.
Dirbdama Lietuvių katalikių moterų draugijoje (LKMD) išlaikė universiteto egzaminus, parašė ir apgynė diplominį darbą (vokiečių kalba) ir 1940 m. birželio 4 d. gavo VDU baigimo diplomą. Dalyvavo ateitininkų veikloje, dirbo , rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa. Rašė straipsnius ir religinę poeziją. Nuo 1940 m. dirbo pedagoginį darbą.
1946 m. kovo 6 d. sovietinio saugumo suimta. 1946 m. lapkričio 2 d. nuteista dešimčiai metų kalėti ir dar penkeriems metams tremties atimant teisę grįžti į Lietuvą už dalyvavimą „kontrrevoliucinėje ateitininkų veikloje“.
1947 m. išgabenta į Čumą (Komijos Respublika) tiesti užpoliarinio geležinkelio, kur lagerio administracijos buvo verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu.
1949 m. išvežta 70 km už Taišeto (Irkutsko sritis) kirsti miško.
1950 m. pervežta į Magadaną, ypatingojo režimo Berlago lagerį, dirbo statybose.
Norėdama išlaikyti žmoniškumą kalinių širdyse, Adelė Dirsytė organizuodavo bendruomenines maldas, švenčių minėjimus, skatino maldų kūrimą ir pati parašė pasauliui žinomą maldaknygę „Marija, gelbėki mus“.
Už šią veiklą lagerių administracijos nuolatos buvo persekiojama ir kankinama.
Chabarovsko kalėjimo ligoninės pažymoje nurodyta, kad Adelė Dirsytė 1955 m. rugsėjo 26 d. mirė.

Adelė Dirsytė sugrįžta pas mus!
http://www.draugas.org/06-29-10kriauciunas.dirsyte.html
***
"Marija, gelbėk mus" Feliksas KRIMSKAS
http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/marija-gelbek-mus/118194
***
Dievo tarnaitė Adelė DIRSYTĖ (1909–1955)
http://kaunoarkivyskupija.lt/adele-dirsyte/
http://kaunas.lcn.lt/08/arkivtekstai/iki2002m/dirsytes-byla.html
***
Marija, gelbėk mus http://www.lkbkronika.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=612&Itemid=523
***
DR. MINDAUGAS BLOZNELIS, Lietuvių katalikų mokslo akademija ADELĖS DIRSYTĖS MALDAKNYGĖS „MARIJA, GELBĖK! MUS" GENEZĖ IR PLITIMAS
http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2005~1367152476843/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
***
Irena Petraitienė DIEVO TARNAITĖ ADELĖ DIRSYTĖ – BŪSIMA ŠVENTOJI? http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-04-23-dievo-tarnaite-adele-dirsyte-busima-sventoji/116770
***
Adelė Dirsytė, pasaulietė, mokytoja, ateitininkė, tremtinė (1909-1955)
http://angelorum.lt/dievo-tarnai/adele-dirsyte-1909-1955/

JzT