PRADŽIA  SKELBIMAI   KRONIKA  SAKRAMENTAI  PARAPIJA  DARBAI  DIRSYTĖ  PAMINKLAI  AUKOS  NUORODOS  PRO VITA VIDEO KONTAKTAI 
ŠĖTOS ŠVČ. TREJYBĖS PARAPIJA
Ecclesia Romana Catholica Sanctissimae Trinitatis Szatensis, Archidioecesis Kaunensis

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia yra prie Kėdainių–Ukmergės kelio, Obelies upės dešiniajame krante. Tinkuoto mūro, stačiakampio plano, su masyviu bokštu.
Įspūdingas pastatas yra mišraus stiliaus. Plokščiais piliastrais suskaidytos sienos, pusapskritės langų arkos, panašios nišos ir lygių traukų karnizai atrodo klasicistiškai. Aštuonkampis bokštas ir smailūs pinakliai ant fasadinės sienos – svetimi priedai. Taip pat ir aukšta bokšto piramidė su karūna viršuje. Bokšto akustinės angos labai didelės, su arkomis ir lygiais apvadais aplinkui. Viršutinis bokšto tarpsnis išsiskiria dvigubu karnizu su trikampių nišų eile ir kampiniais frontonėliais. Visi paviršiai tinkuoti. Vidaus erdvė padalyta į tris išilgines navas.
Bažnyčioje yra išlikusių vertingų religinio meno ir kulto daiktų: Švč. Trejybės paveikslas (XIX a.), Švč. Mergelė Marija Rožančinė (XIX a.), medinė Kristaus Nukryžiuotojo statula, geležinis ornamentuotas kryžius, bažnyčios varpas su mecenato J. Montvilos inicialais.

Šėtos įkūrimo data laikomi 1362-ieji metai. Hermanno Wartberge kronikoje minimi 1362 ir 1367 Livonijos ordino kariuomenės žygiai į Šėtą.
1499 m. Šėtos savininkas Bagdonas Petkevičius su Steponu Kuncevičiumi pastatė bažnyčią, dovanojo jai beneficiją.
XVI a. pabaigoje Šėtos bajorai pasidavė reformacijos įtakai ir bažnyčią perdavė kalvinams. Šie ją valdė iki kito šimtmečio antrosios pusės.
1680 m Šėtos klebonas, Vilniaus kanauninkas Motiejus Ancuta pastatė naują medinę bažnyčią.
Per 1700–21 Šiaurės karą Šėtą sudegino Švedijos kariuomenė.
Apie 1777 m., atsiliepiant į  Edukacinės komisijos, kuriai vadovavo Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis, skatinimą, prie Šėtos bažnyčios buvo įkurta parapijinė mokykla, kurioje tais metais mokėsi 35 mokiniai.
Bažnyčiai sudegus, 1779 m. klebonas Sebastijonas Kšenavičius  ar Chronavičius pastatė mūrinę Švenčiausiosios Trejybės bažnyčią.
Prie bažnyčios veikė Švč. Trejybės brolija.
1805 05 17 bažnyčia per miestelio gaisrą sudegė, liko tik sienos. 1817 m. atstatyta.
1824 m. aukščiausioje Šėtos kapinių vietoje buvo pastatyta dvarininkų Veličkų mauzoliejus - koplyčia.
1897 m. parengtas ir patvirtintas bažnyčios padidinimo projektas.
1900 m. klebono Juozapo Sakalausko rūpesčiu ir parapijiečių aukomis bažnyčia buvo padidinta: pristatyta zakristija, aukštas bokštas, stogas apdengtas cinkuota skarda.
1908 m. Šėtoje įsikūrė ,,Saulės”, o  1912 m. - katalikiška „Blaivybės” draugija.
1915 m. rudenį kaizerinės Vokietijos kariuomenė apšaudė Šėtą iš artilerijos. Sudegė beveik visas miestelis, bažnyčia apgriauta. Kunigai ir bažnyčios tarnai liko be pastogės. Bažnyčios pastatus atstatyti ėmėsi kun. J. Šurna. Pokario metais klebonas Jurgis Tilvytis ją suremontavo ir sutvarkė.
Klebono kun. J. Tilvyčio ir kitų rūpesčiu 1918 m. įsteigta „Saulės“ draugijos progimnazija. Anot klebono J.Tilvyčio, vikaro kun. F. Kapočiaus veikla Šėtoje neįkainojama. Jis buvo ne tik įkurtos progimnazijos mokytojas, bet ir jos siela. Jai jis negailėjo ir savo lėšų.
Kun. poetas Jurgis Tilvytis  (Žalvarnis) atstatė parapijos namus, kuriuose 1918 m. įsikūrė jo rūpesčiu įsteigta Šėtos progimnazija.  Klebonas kun. J.Tilvytis Šėtoje sudarė pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje valsčių ir kurį laiką buvo net viršaičiu.
Jo pastangomis buvo įsteigti ir suaugusiųjų švietimo kursai. Savo parapijoje jis įkūrė ir 5 pradžios mokyklas.  Kun. J. Tilvytis  buvo aktyvus Lietuvos savanorių rėmėjas.
Kun. J. Tilvytis  kovojo už blaivybę. Parašė pavasarininkų ir blaivininkų himnus. Šėtoje veikė kun. J. Tilvyčio įkurta krikščionių darbininkų sąjunga (210 narių), pavasarininkai (194), katalikių moterų draugijos skyrius (204), tretininkai (170), ateitininkai (30), keturi Gyvojo rožinio būreliai.
Parapija iki 1849 m. priklausė Vilniaus, nuo 1849 iki 1926 m. Žemaičių vyskupijos Ukmergės dekanatui. 1926 m., padalijus Žemaičių vyskupystę į Telšių, Panevėžio ir Kauno vyskupijas, Šėtos bažnyčia buvo priskirta Kauno arkivyskupijai.
1941 m. birželio 24 d., vykstant SSSR - Vokietijos frontui, sudegė parapijos namai ir klebonija. Nuo gaisro  nukentėjo bažnyčios stogas ir lubos. Gelbstint bažnyčią nuo gaisro daug prisidėjo kun. K. Norvaiša.
Nacių okupacijos metais į mokyklą buvo sugražintas tikybos dėstymas. Ją Šėtos progimnazijoje, dėstė kapelionai kun. Valdemaras Cukuras, kun. Justas Klumbys, vėliau kun. Pranas Gaižauskas, turėjęs daug knygų, kurias duodavo mokiniams paskaityti.
1943 m. į Šėtą buvo atkeltas kun. Juozas Armonas, kurio rūpesčiu buvo atstatyta karo metais sudegusi klebonija ir daržinės.
Nuo karo nukentėjusi bažnyčia ilgai stovėjo neremontuota. 1957 m. klebonui kun. K. Brazauskui pavyko bažnyčios stogą apdengti skarda ir tuo apsaugoti lubas nuo puvimo.  Klebonas S. Kemzūra pratęsė pradėtus darbus: 1958 -1961 m. išdažė visą bažnyčios vidų, išbaltino bažnyčios išorę, sutvarkė šventorių. Garbės kanauninkas kun. Juozas Želvys suremontavo altoriaus laiptus, sudėjo naujus langus, sutvarkė duris ir užraktus, įrengė girliandinį apšvietimą. Zakristijoje buvo pastatyta koklinė krosnis, išvalytas bažnyčios bokštas, kuriame buvo kelios tonos paukščių mėšlo. Klebono J. Želvio rūpesčiu buvo remontuojama ir klebonija: įvestas centrinis šildymas. apšildomas iš virtuvės krosnies, įrengtas butas vargonininkui.
Šventoriuje ir už šventoriaus buvo pasodinta 20 liepaičių ir 2 ąžuoliukai. Daugelis tų darbų buvo padaryta paties klebono, nors jo pečius jau slėgė 70 metų našta ir aštuonerių metų Mordovijos lagerio kančios.
Paskutiniai stambūs bažnyčios darbai buvo atlikti klebonui Jurgiui Užusieniui vadovaujant.  Po bažnyčia buvo įrengtos patalpos šildymo įrengimams, įvestas centrinis šildymas, užsandarinti langai. Prie klebonijos garažo buvo pristatytas sandėlis.
Klebonui kun. Gintautui Naudžiūnui vadovaujant buvo suremontuoti vargonai, įsigytas sietynas, altorius, pulpitas, kėdės, padarytas įgarsinimas, uždengtas klebonijos stogas, įstatyti klebonijos langai.

Šventoriuje yra mūrinės Kryžiaus kelių koplytėlės.
Panoraminės interjero nuotraukos Flash: 1  2  3   Quicktime: 1 2 3 Dėmesio, kad atsidarytų, paspaudus reikia sugrįžti į buvusį naršyklės langą ir dar kartą spausti.
Klebono šeimininkė

PARAPIJOS TERITORIJA

Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 1 d. dekretą Nr. 186.
Gyvenvietės ir kaimai: Šėta, Aukštieji Kapliai, Aukupėnai, Bajėniškis, Bladikiai, Daratava, Daukainiai, Drobiškiai, Gaižūnai, Garniškiai, Glaušiai, Gumbiai, Ivaniškiai, Jaskaičiai, Joniškiai, Jovaišai, Juškonys, Kamėnai, Kirdeikiai, Lioliai, Milžemiai, Mitėniškiai, Naujokai, Normainėliai, Normainiai I, Normainiai II, Paežeriai, Pakščiai, Papurviai, Pauliukai, Pašėtė I, Pašėtė II, Pašumeris, Petraičiai, Pručiai I, Pručiai II, Sangailai, Stašaičiai, Taujankiai, Taujėnai, Trakučiai, Užkapiai, Vainiūnai, Valkaičiai, Zofijauka, Žeimeliai, Žemieji Kapliai.
Šėtos Švč. Trejybės parapija ribojasi su Pagirių, Bukonių, Žeimių, Kėdainių Šv. Jurgio ir Lančiūnavos parapijomis bei Panevėžio vyskupija.

BENDRUOMENĖ

Kviečiame dalyvauti parapijos tarnystėse ir grupėse! Jūsų laukia:

Vaikų ir sužadėtinių katechezė
Gyvasis Rožančius, parapijos choras ir Caritas

FOTO

Apie 1900 m.

Apie 1935 m.
1934 m. sausio mėn. 26 d. Zosės Gasiunytės, III skyrius.

1935 m. birželio mėn. 19 d. po egzamino. Z. Gasiūnaitės.

???

1935 m. VI mėn. 18 d. po IV skyriaus egzaminų su mokytoju St. Ivaškevičium. Z. Gasiūnaitė.