PRADŽIA  SKELBIMAI   KRONIKA  SAKRAMENTAI  PARAPIJA  DARBAI  DIRSYTĖ  PAMINKLAI AUKOS  NUORODOS  PRO VITA  KONTAKTAI 
ŠĖTOS ŠVČ.TREJYBĖS PARAPIJA
Ecclesia Romana Catholica Sanctissimae Trinitatis Szatensis, Archidioecesis Kaunensis

PAMINKLAI

BARO KONFEDERATAI    KOVA-1 KOVA-2 KOVA-3 KOVA-4

KOPLYTĖLĖ  BARO KONFEDERACIJAI. Jonavos rajono sav., Žeimių sen., NORMAINIŲ II km. Unikalus objekto kodas 26179. Kodas registre iki 2005.04.19: D81.    1978 m. pagal V. Spūdo projektą buvo atrestauruotas.

1768 metų vasario 29 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės didikai bei bajorai Podolės mieste Bare (Vinicos sritis) sudarė konfederaciją – ginkluotą sąjungą, kuri siekė apginti katalikų tikėjimą, bajorų teises bei laisves nuo nepalankių Seimo priimtų karaliaus Stanislowo Augusto Poniatowskio inicijuotų įstatymų ir išlaisvinti Abiejų Tautų Respubliką iš faktiškos Rusijos imperijos kontrolės. Foto  žemiau iš lenkų k. Vikipedijos - Konfederatų kryžius.

Konfederacija paskelbė Rusijai karą. Konfederacijos steigėjai ir vadovai  Adomas Stanislovas Krasinskis, Mykolas Jonas Pacas, Józefas Pułaskis (maršalka iki 1769), Joachimas Potockis (konfederacijos maršalka po 1769), J. Sapiega. Karolis Stanislovas Radvila tikėjosi visuotinio bajorų sukilimo ir Turkijos, Austrijos, Prancūzijos, Saksonijos paramos. Konfederatų kariuomenę sudarė bajorai, didikų milicija ir karališkosios „vėliavos“, prie jų prisijungė ir dalis miestiečių bei valstiečių. Kovos prasidėjo 1768-ųjų balandį ir apėmė beveik visą šalį. Lenkus ir lietuvius finansiškai, ginklais bei amunicija rėmė Prancūzija. Ji atsiuntė ir savo karininkų, tarp jų vėliau Prancūzijos revoliucijos metu išgarsėjusį generolą Charles Dumouriez. Konfederacijos metu įvyko keli šimtai mūšių ir susidūrimų.
Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, Rusijos pasiuntinio N. Repnino įtikintas ir bijodamas netekti sosto, pasiskelbė konfederatų priešu, paprašė Rusijos karinės pagalbos ir 1768 vasarą konfederatų svarbiausias pajėgas sumušė.
1769 konfederatų judėjimas vėl sustiprėjo. Lietuvoje konfederatus organizavo K. S. Radvila (Lietuvos konfederacijos maršalka), Mykolas Jonas Pacas.
Lietuvoje vienas aktyviausių konfederatų buvo Simonas Kosakovskis, laimėjęs keletą susidūrimu su Rusijos kariuomene prie Deltuvos. Spėjama, kad būtent jo atminimui Vepriuose, netoli Ukmergės, XVIII a pab. - XIX a. pradžioje pastatytas koplytstulpis.
Prasidėjus Kosciuškos sukilimui, 1794 m. balandžio 24 d. dėl Rusijos politikos palaikymo S. Kosakovskis buvo sukilėlių pakartas Vilniaus rotušės aikštėje. Palaidotas Jonavos bažnyčios požemiuose.
K. S. Radvilos pajėgas Rusijos kariuomenė sumušė 1769 10 prie Nesvyžiaus, Lenkijos (Józefo Pułaskio pajėgas) 1769 06 – prie Slanimo ir Brastos (Bresto); Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederatų vadovybė pabėgo į Prūsiją. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono M. K. Oginskio kariuomenę 1771 09 Baltarusijoje sumušė A. Suvorovas.
Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos konfederatų vadų vyko kivirčai.
1772-ųjų rugpjūčio 5 dieną Peterburge Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Lenkijos ir Lietuvos padalinimo aktą. Sprendimas dėl padalinimo buvo priimtas 1771 metais, tačiau grobikiškos valstybės dar sugebėjo suorganizuoti kitos didikų grupuotės maištą prieš konfederatus, kurį panaudojo kaip alibi įsikišti į Lenkijos ir Lietuvos reikalus, siekiant „suvaldyti anarchiją“.

Tik 1772-ųjų rugpjūčio 18 dieną, praėjus dviem savaitėms po valstybės padalinimo sutarties, rusams pasidavė Čenstochova – paskutinis konfederatų atsparos punktas.
Konfederacijai pralaimėjus, dalis jos dalyvių emigravo, apie 5 tūkstančiai buvo išsiųsti į Sibirą. Kitą dalis paimta į caro kariuomenę.
Foto iš lenkų k. Vikipedijos - Konfederatų karys.
Nors Baro konfederacija buvo tipišku didikų ir bajorų sukilimu, kurio tikslas buvo apginti konservatyvias idėjas, ji laikoma pirmuoju Lenkijos ir Lietuvos išsivadavimo iš Rusijos imperijos priespaudos bandymu. Po jo, sekė keletas kitų, nesėkmingų, desperatiškų. Vien XVIII amžiaus pabaigoje bandyta du kartus: 1792 ir 1794 metais.

Baro konfederacija įkvėpė rašytojus ir poetus romantikus, tokius kaip Adomas Mickevičius ir Julijus Slovackis bei Žygimantas Krasinskis. Baro konfederacijos kovotojai jiems buvo kankiniai už tikėjimą, laisvę ir tėvynę.

VARŠUVOS NUNCIJAUS ARCHYVAS IR LIETUVOS - LENKIJOS RESPUBLIKOS GALO NUNCIJAI (1754-1796)
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS
Praeities gyvenimo tikrovę mes galime atskleisti iš likusių šaltinių, kurie priešistoriniams laikams yra iškasenos ir tautosaka, o istoriniams laikams oficialūs dokumentai ir neoficialūs raštai, išlikusieji archyvuose. Labai daug Lietuvos religinį ir valstybinį gyvenimą liečiančios medžiagos yra sutelkta Romoje, daugiausia Vatikano archyve, kuris yra milžiniškos apimties. Jame yra 246 fondai, arba skyriai.
(...)
3. Angelo Maria Dūrini (1767-1772)
Trečiasis nuncijus buvo Angelo Maria Dūrini, Monzos grafo sūnus, gimęs 1723 m. Milane, klasikinio meno ir poezijos mėgėjas, abiejų teisių daktaras. Jaunystėje, dar neturėdamas kunigo šventimų, buvo pakeltas popiežiaus rūmų prelatu, paskui kurį laiką gyveno pas savo dėdę kard. Karolį Dūrinį, Paryžiaus nuncijų (1744-1755). Pop. Klemenso XIII 1760 m. paskirtas abiejų signatūrų referentu ir Maltos inkvizitorium, sugrįžo Romon. Paskirtas Varšuvos nuncijum, 1766 gruodžio 20 buvo įšventintas kunigu ir tuoj pat konsekruotas tituliniu Ancirano vyskupu. Tada 1767 liepos 29 atvyko į Varšuvą ir lapkričio 3 buvo priimtas karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio.
Kai Dūrini pradėjo nuncijaus pareigas, krašte vyko pilietinis karas. Kotryna II per savo ambasadorių Repniną prieš karalių ir Čartoriskius buvo sukėlusi visą nepatenkintą bajoriją, kuri 1767 m. Radome suorganizavo Rusijos remiamą konfederaciją. Konfederacijos vadu buvo paskirtas nuo Čartoriskių užsienin pabėgęs Karolis Radvilas, kuris tikėjosi rusų kariuomenės pagalba sunaikinti karalių, Čartoriskius ir jų reformas. Tačiau konfederatai labai apsivylė, kai jie, rusų kariuomenės apsupti, buvo priversti pasirašyti Kotrynos II padiktuotą konfederacijos aktą, kuriuo prie konfederacijos kvietė prisidėti ir karalių, sulyginti kitatikių teises ir prašyti Kotryną II saugoti senąją Lietuvos-Lenkijos konsti-ticiją, atseit, kardinalines teises. Tai turėjo pripažinti ir konfederacinis 1768 m. Varšuvos seimas.
Tad Čartoriskių ir karaliaus reformos nuėjo niekais. Blogiausia, kad Rusijai seimas pripažino teisę prižiūrėti Lietuvos-Lenkijos respublikos vidaus gyvenimą. Anksčiau ji kišdavosi tik papirkimais ir jėga, o dabar jai buvo duotas teisinis pagrindas, kuriuo ji remdamasi veikė iki Lietuvos-Lenkijos valstybės galo.
Tokiems dalykams vykstant, akylesni politikai, vyskupai ir nuncijus negalėjo likti tik stebėtojais. Katalikiškoji visuomenė buvo labai įsižeidusi dėl Rusijos ir Prūsijos kišimosi į vidaus reikalus. Dėl kitatikių teisių sulyginimo intervencija tokių valstybių, kurios savo teritorijoje nepripažino teisių kitoms religijoms, jiems atrodė įžūli ir neteisinga. Buvo labai įžeisti jų religiniai ir patriotiniai jausmai. Prieš diktatorišką Repnino elgesį stipriai pasisakė Krokuvos vysk. Soltykas, Kijevo vysk. Zaluskis, Žemaičių vysk. Lopacinskis, Lenkijos lauko hetmonas Ževuskis (Rzewuski) su sūnum ir daugelis kitų.
Tačiau visagalis Repninas nemanė nusileisti. Jo įsakymu rusų kareiviai suėmė ir ištrėmė vyskupus Soltyką bei Zaluskį ir etmoną Ževuskį su sūnum ir 5 metus išlaikė Rusijos Kalugoje. Kai Varšuvos konfederacinis seimas bandė juos užtarti, Repninas aštriai atkirto, kad taip bus pasielgta su kiekvienu carienės Kotrynos II priešu. Apie šiuos įvykius nuncijaus Dūrini painformuotas Apaštalų Sostas darė intervencijas pas karalių Stanislovą Augustą, Rusijos ambasadorių Repniną ir net pas Kotryną II, bet tai nieko nepagelbėjo.
Karalius neturėjo nei galios, nei energijos pasipriešinti Repnino, o vėliau ir jo įpėdinių šeimininkavimui krašte. Matydamas Rusijos galybę, jis manė, kad jai priešintis neprotinga. Vildamasis senąja Kotrynos II meile, jis tikėjo, kad ji leis jam tvarkyti respubliką. Nedrįsdamas priešintis Repninui, karalius ir po 1768 m. darniai su juo sugyveno ir visur jam lankstėsi.
Repnino elgesys su Radomo konfederatais ir 1768 m. seime, minėtųjų senatorių ištrėmimas Rusijon rodė, kad Rusija nėra Respublikos konstitucijų ir bajorų laisvių gynėja. Todėl dar Varšuvos seimo metu susiorganizavo stipri Baro konfederacija, prie kurios prisidėjo ir Lietuvos bajorai. Ji nepritarė karaliaus reformoms ir jo draugystei su Rusija, stengėsi išstumti krašte esančią rusų kariuomenę ir buvo priešinga kitatikių teisių sulyginimui.
Aplinkybės buvo patogios, nes Turkija paskelbė Rusijai karą, o Austrija ir Prūsija palaikė konfederatus. Pradžioje konfederacijai gerai sekėsi. Konfederatų pabūgęs, 1769 liepos mėnesį iš Varšuvos išsinešdino ir pats Repninas. Pagaliau 1770 birželio mėnesį konfederatai paskelbė karaliaus nuo sosto pašalinimą. Jie vieną naktį net buvo jį pagrobę, bet karaliui pavyko pasprukti ir grįžti į Varšuvą. Turkijai karas nesisekė. Rusija užėmė jos valdomą Moldaviją ir Valakiją. Austrijai tai nepatiko, dėl to ji ruošėsi pulti Rusiją. Bet Prūsijos Fridrichas II iškėlė mintį, kad Rusija grąžintų Turkijai užgrobtas žemes, o už jų grąžinimą užimtų dalį Lietuvos ir Lenkijos žemių. Bijodama Austrijos ir Prūsijos, Kotryna II priėmė pasiūlymą įvykdyti pirmąjį Lietuvos-Lenkijos respublikos padalijimą. Šių aplinkybių ir vidaus nesutarimų paveikti konfederatai pralaimėjo.
Tada 1772 vasario mėnesį Petrapily Rusija, Austrija ir Prūsija nutarė padaryti pirmąjį Lietuvos ir Lenkijos žemių pasidalijimą, kuris rugpiūčio 5 buvo pasirašytas. Rusija užėmė rytinę Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos dalį iki Dauguvos ir Dniepro, Austrija užėmė pietinę Lenkijos dalį, o Prūsijai teko Varmija ir Pavyslis. Prūsijoje Lenkijai dar buvo paliktas Dancigo miestas ir kyliu į ją įsikišęs Torunės miestas.
Kai priešų kariuomenės užiminėjo pasidalytas žemes, nuncijus Dūrini 1772 rugsėjo mėnesį paliko Varšuvą. Jis buvo visų šių įvykių liudininkas. Jis nepritarė Radomo konfederacijai ir draudė vyskupams jon dėtis. Pačiame konfederacijos suvažiavime, kuriam Karolis Radvilas pirmininkavo, prieš jo norą sulyginti kitatikių teises nuncijus pareiškė griežtą protestą. Bet kai vietoje Radomo konfederacijos buvo įkurta Baro konfederacija, nuncijui reikėjo apsispręsti: palaikyti karaliaus ar konfederacijos pusę. Konfederatai tvirtai skelbė katalikiškus principus ir gynė Katalikų Bažnyčios privilegijas. Nors jie kovojo prieš karalių, bet pradžioje prieš jį nesikėsino. Konfederacija veikė civilinių įstatymų ribose. Iš kitos pusės karalius, nors vadindavo karaliumi ortodoksu, tikėjimo dalykuose buvo indiferentas ir naujosios prancūzų filosofijos gerbėjas. Dora taip pat karaliaus dvaras nepasižymėjo. Dėl šių priežasčių nuncijus pritarė konfederatams ir apie tai 1770 m. pradžioje diskutavo su pačiu karalium.
Kai 1771 m. nuncijus vyko į Čenstakavą, tai jis sustojo konfederatų stovykloje, su jų vadu Pulavskiu užmezgė draugiškus ryšius ir palaimino jo kariuomenę. Dėl to jis buvo vadinamas "konfederatų nuncijum". Padėtis dar pablogėjo, kai konfederatai, norėdami karalių pašalinti nuo sosto, buvo jį pagrobę ir paskui buvo apkaltinti esą norėję jį nužudyti. Kadangi nuncijus palaikė ryšius su konfederatų vadais, dėl to jis tapo karaliui "persona non grata". Karalius per savo pasiuntinį Romoje T. Antici pareikalavo pakeisti nuncijų. Todėl 1771 gruodžio 27 buvo paskirtas naujas nuncijus, o Dūrini atšauktas.
Dabar, iš mūsų perspektyvos žiūrint, nuncijus Dūrini kartu su Baro konfederatais kovojo už katalikų teises ir Lietuvos-Lenkijos nepriklausomybę ir kartu su jais pralaimėjo. Lietuva ir Lenkija susilaukė žemių atplėšimo, konfederatai pralaimėjimo, o nuncijus atšaukimo. Karalius gi savo neapdairumu, nerangumu ir bičiuliavimusi su rusais daug prisidėjo prie Lietuvos-Lenkijos respublikos pražūties.
Sulaukęs savo įpėdinio, Dūrini 1772 rugsėjo 8 įvesdino jį pas karalių, kuris, norėdamas pamiršti nesutarimus, atsisveikindamas padovanojo jam chrizolitais ir deimantais papuoštą vyskupišką kryžių. Po šio vizito Dūrini tą pačią savaitę paliko Varšuvą..
DR. VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O.F.M.
http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=176%3A197709&id=2215%3Ais&option=com_content&Itemid=203
 

Normainių dvaras nuo 1784 m. priklausė Jonui Mikalojui Brunovui, kurio giminė save kildino iš Livonijos. Ant Brunovų laikų koplyčios išlikęs užrašas „Atnaujinta Prospero vaikaičio barono Brunovo 1852 birželio 25 d.“. Koplyčia yra vėlyvojo baroko stiliaus, statyta XVIII a. II p. Baro konfederatai savo žygiams atminti nutarė pastatyti 3 koplytstulpius. Šio paminklo statytoju laikomas Normainių dvaro savininkas, Baro konfederatas Prosperas Brunovas.

LTSR Kultūros Ministerijos Paminklų konservavimo institutas 1975 m. parengė Koplytstulpio remonto-konservavimo projektą. (komp. 104-164 obj. 7166). Jame rašoma: „Skulptūros: Prasidėjus restauracijos darbams, skulptūras išimti ir restauruoti RRV dirbtuvėse / viršutinė atstatoma pagal išlikusias dalis/ ir po to vėl pastatyti į vietą. Medienos konservacija vykdoma remiantis cheminės analizės duomenimis.“  Jos iki šiol negrąžintos.

Gražiai prižiūrimi paminklai Baro konfederatams yra Vepriuose ir Žeimiuose. Toliau foto - Vepriuose ir Žeimiuose. Veprių  „Baltojo kryžiaus“ paminklas pastatytas 1884 m. Baro konfederacijos 1772 m. įvykiams atminti.

Žemiau paminklas Baro konfederatams Šveicarijoje, Rapperswil mieste.

L http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-03-04-baro-konfederacija-pirmas-lenkijos-ir-lietuvos-issivadavimo-bandymas/96613
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-konfederaciju-simtmetis-582-408235

Grafo Vladislovo Broel-Platerio iniciatyva, minint Baro kondederatų šimtmetį 1868 m. buvo pastatytas paminklas. Kolonos pagrindas buvo papuoštas keturiomis plokštėmis. Iš rytų balto marmuro reljefas Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karūnos – herbu.
Kolonos projekto autorius buvo šveicarų architektas Julius Stadleris. Juliaus Stadlerio suprojektuotą koloną atliko Louis Wethli (1842-1914), skulptorius iš Ciuricho.
1870 m. birželio 24 d. smarki audra nuniokojo paminklą. Sunaikintas erelis, taip pat marmurinis kolonos kamienas pakeistas geležiniu liejimu. Šie elementai buvo išlieti vietinėse Carl Aeppli dirbtuvėse. Tuo pačiu metu buvo atlikti kai kurie nedideli paminklo išvaizdos pakeitimai.
Kolonos atidengimo ceremonija dabartinėje vietoje įvyko 1969 m. gegužės 4 d. Kitas kolonos restauravimas buvo atliktas 1992–1994 m.
https://artsandculture.google.com/story/150th-anniversary-of-the-bar-column-in-rapperswil/jgVB3SYY1zPOLA

SPAUDA

2021-03-24 Valstybės saugomas objektas pasigenda dėmesio. http://www.aliojonava.lt/story/3393/valstybes-saugomas-objektas-pasigenda-demesio?tmpl=component&print=1#sigProGalleriaa8b1674dc1 
2020-07-29 Valstybės saugomas objektas Normainiuose laukia finansinės paramos http://www.aliojonava.lt/story/3690/valstybes-saugomas-objektas-normainiuose-laukia-finansines-paramos?tmpl=component&print=1#sigProGalleria2c3e7d373b
2021-06-23 Grįžtame prie temos. Dvasininką papiktino neištesėtas valdininkų pažadas http://www.aliojonava.lt/story/4545/griztame-prie-temos-dvasininka-papiktino-neistesetas-valdininku-pazadas?tmpl=component&print=1
2023-09-29 Baro konfederacijos ženklai Jonavos krašte https://www.aliojonava.lt/story/6664/baro-konfederacijos-zenklai-jonavos-kraste

2022-01-04 Voruta  GYVENTOJAI 47 METUS LAUKIA, KOL KRYŽIUS BUS SUGRĄŽINTAS Į KOPLYTSTULPĮ 
http://www.voruta.lt/gyventojai-47-metus-laukia-kol-kryzius-bus-sugrazintas-i-koplytstulpi/
2021-12-23 XXI Amžius KOVA PRIEŠ KRYŽIŲ LIETUVOJE TEBESITĘSIA 
http://provita.medianewsonline.com/pv/XXIaBarKonfeder.pdf
2022-01-23 Bičiulystė JAV lietuvių laikraštis APLEISTAS LIETUVOS KARALYSTĖS PAMINKLAS NORMAINIŲ KAIME
http://biciulyste.com/aktualijos/apleistas-lietuvos-karalystes-paminklas-normainiu-kaime/
2022 01 24 infa.lt Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus Tarybos Atviras laiškas https://infa.lt/68006/atviras-laiskas-iki-vytauto-didziojo-karunavimo-600-metu-jubiliejaus-liko-9-metai/
2022 02 05 Alkas.lt  L. Kerosierius. Pasityčiojimas iš vertingo paminklo Jonavos https://alkas.lt/2022/02/05/l-kerosierius-pasityciojimas-is-vertingo-paminklo-jonavos-rajone/
2023-09-29 A. Narkevičius Baro konfederacijos ženklai Jonavos krašte https://www.aliojonava.lt/story/6664/baro-konfederacijos-zenklai-jonavos-kraste
2024-07-02 Istorinis, 49-erius metus trukęs kryžiaus sugrąžinimas į Normainių Baro konfederatų koplytstulpį https://www.voruta.lt/istorinis-49-erius-metus-trukes-kryziaus-sugrazinimas-i-normainiu-baro-konfederatu-koplytstulpi/
2024 07 14 Valstybei istorijos nereikia: skulptūrų atstatymu pasirūpino kunigas ir kaimo bendruomenė https://rinkosaikste.lt/valstybei-istorijos-nereikia-skulpturu-atstatymu-pasirupino-kunigas-ir-kaimo-bendruomene/
2024 07 15 Kunigo R. Skrinsko ir Bukonių bendruomenės atkaklumas davė vaisių https://www.laikmetis.lt/kunigo-r-skrinsko-ir-bukoniu-bendruomenes-atkaklumas-dave-vaisiu/
2024-07-15 Valstybei istorijos nereikia: skulptūrų atstatymu pasirūpino kunigas ir kaimo bendruomenė https://www.valstietis.lt/benduomenes/valstybei-istorijos-nereikia-skulpturu-atstatymu-pasirupino-kunigas-ir-kaimo-bendruomene/132953
2024-07-21 Laikraštyje „XXI amžius“ kun. Robertas Skrinskas rašo apie Baro konfederacijos kovotojų pagerbimo renginį ir naujai pašventintą kryžių Normainių (Jonavos raj.) koplytstulpyje. Straipsnyje primenama, kad Lietuvoje yra trys mūriniai, LDK laikus menantys koplytstulpiai žuvusiems už tikėjimą, tėvynę ir laisvę Baro konfederatams. Renginyje buvo pristatyta istoriko Valdo Rakučio knyga apie 1768 m. Podolės mieste Bare sudarytą konfederaciją ir jos siekį išlaisvinti Abiejų Tautų Respubliką iš Rusijos imperijos kontrolės. https://www.vaticannews.va/lt/baznycia/news/2024-07/savaite-lietuvoje-spaudos-apzvalga-liepos-21-d.html 
2024-07-26 Bendruomenės iniciatyva atstatytas Normainių Baro Konfederatų kryžius https://kpd.lrv.lt/lt/naujienos/bendruomenes-iniciatyva-atstatytas-normainiu-baro-konfederatu-kryzius/ 
Adolfas Teresius drožia Normainių nukryžiuotąjį. Artūras Narkevičius - Normainių kryžių. Dok. filmas „Kryždirbio genas“ https://www.youtube.com/watch?v=2EEnY_bH1Rg
2024-12-15 LRT žinios parodė reportažą https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2439457/bendruomeniu-pastangomis-jonavos-rajone-atstatytas-baro-konfederatu-kryzius
2026-01-15  https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/normainiu-paminklas-zuvusiems-uz-laisve-bendruomenes-prasymas-ir-savivaldybes-atsakymas
2026-01-15 JONAVOS ŽINIOS Normainių paminklas žuvusiems už laisvę - bendruomenės prašymas ir savivaldybės atsakymas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/normainiu-paminklas-zuvusiems-uz-laisve-bendruomenes-prasymas-ir-savivaldybes-atsakymas Tekstas
2026-02-02  Alkas.lt Kantrybei baigiantis: kunigo kreipimasis į Kultūros ministrę dėl nykstančios Baro konfederatų koplyčios https://alkas.lt/2026/02/02/kantrybei-baigiantis-kunigo-kreipimasis-i-kulturos-ministre-del-nykstancios-baro-konfederatu-koplycios/

Video

KRYŽIAUS ATSTATYMO IR PAŠVENTINIMO VIDEO KRONIKA:

2024-06-14 Normainių Baro Konfederatų kryžiaus atstatymas. Kristaus kančią, pagamintą A. Teresiaus, prie kryžiaus, pagaminto A. Narkevičiaus, tvirtina Artūro sodybos kieme. https://www.youtube.com/watch?v=dpJEJXwVTP4  

2024-06-20 Normainių Baro Konfederatų kryžiaus atstatymas  https://www.youtube.com/watch?v=Sn2paXaBVFM  

2024-06-28 Normainių Baro Konfederatų kryžiaus pašventinimas https://www.youtube.com/watch?v=cdjL-r0oNZ4  

2024-06-28. Po kryžiaus pašventinimo Normainių II km. Baro konfederatų koplytstulpyje sekė renginys - konferencija Bukonių mokyklos kieme.  https://www.youtube.com/watch?v=BH9AWelpgo4 

2024-06-28. Prof. dr. Valdo Rakučio knygos apie Baro konfederatus pristatymas Bukonyse. 
Valdas Rakutis, Žilvinė Petrauskaitė "Laisvė, Tikėjimas ir Viltis. Baro konfederacijos kovos 1768-1772". Printėja, Kaišiadorys, 2024. https://www.youtube.com/watch?v=rBWvZ5cFaeA 

Dar apie Baro konfederatus ir koplytstulpį galima pasižiūrėti kun. Roberto Skrinsko filmukuose:

BARO KONFEDERATAI https://www.youtube.com/watch?v=vzfwfApfWMc

Paminklas Žuvusiems 1768-1772 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gynėjams - Baro konfederatams. Filmo dalyviai: Genė Gudaitienė, Vladislava Volbergienė, Petras Vyšniauskas, kun. Rimas Mačiulskis.  2021-11-17 https://www.youtube.com/watch?v=UaNkva9C8U0

Česlovas Podžeskis apie Baro Konfederatų koplytstulpį. 2022-10-02. https://www.youtube.com/watch?v=Av6TjsMAP9A

Prof. dr. Lietuvos karo istorikas Seimo narys Vladas Rakutis apie Baro konfederatus  (Iš Seimo TV) https://www.youtube.com/watch?v=APJdLUxZkuU

Alpinisto Sauliaus Viliaus video. https://youtu.be/mDSakAF8cLU

Prof. dr. Lietuvos karo istorikas Seimo narys Vladas Rakutis „Didžiojo Seimo (1788-1795) darbai ir nuopelnai Lietuvai“. 2021-10-31 Seimo lankytojų centras. Ištrauka apie Baro konfederatus. https://youtu.be/APJdLUxZkuU 
Pilnas paskaitos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=KHX0rVQpIHM

Baro konfederacija. Normainiai https://www.youtube.com/watch?v=gwmrOv6uY-s

Valdas Rakutis Baro konfederacija https://barokonfederacija.lt/wp-content/uploads/2024/06/Laisve-Tikejimas-ir-Viltis-Baro-konfederacijos-kovos-1768-1772.pdf