Baro konfederatai

KOPLYTĖLĖ BARO KONFEDERACIJAI. Jonavos rajono sav., Žeimių sen., NORMAINIŲ II km. Unikalus objekto kodas 26179. Kodas registre iki 2005.04.19: D81. 1978 m. pagal V. Spūdo projektą buvo atrestauruotas.

1768 metų vasario 29 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės didikai bei bajorai Podolės mieste Bare (Vinicos sritis) sudarė konfederaciją – ginkluotą sąjungą, kuri siekė apginti katalikų tikėjimą, bajorų teises bei laisves nuo nepalankių Seimo priimtų karaliaus Stanislowo Augusto Poniatowskio inicijuotų įstatymų ir išlaisvinti Abiejų Tautų Respubliką iš faktiškos Rusijos imperijos kontrolės. Foto žemiau iš lenkų k. Vikipedijos - Konfederatų kryžius.

Konfederacija paskelbė Rusijai karą. Konfederacijos steigėjai ir vadovai Adomas Stanislovas Krasinskis, Mykolas Jonas Pacas, Józefas Pułaskis (maršalka iki 1769), Joachimas Potockis (konfederacijos maršalka po 1769), J. Sapiega. Karolis Stanislovas Radvila tikėjosi visuotinio bajorų sukilimo ir Turkijos, Austrijos, Prancūzijos, Saksonijos paramos. Konfederatų kariuomenę sudarė bajorai, didikų milicija ir karališkosios „vėliavos“, prie jų prisijungė ir dalis miestiečių bei valstiečių. Kovos prasidėjo 1768-ųjų balandį ir apėmė beveik visą šalį. Lenkus ir lietuvius finansiškai, ginklais bei amunicija rėmė Prancūzija. Ji atsiuntė ir savo karininkų, tarp jų vėliau Prancūzijos revoliucijos metu išgarsėjusį generolą Charles Dumouriez. Konfederacijos metu įvyko keli šimtai mūšių ir susidūrimų.

Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, Rusijos pasiuntinio N. Repnino įtikintas ir bijodamas netekti sosto, pasiskelbė konfederatų priešu, paprašė Rusijos karinės pagalbos ir 1768 vasarą konfederatų svarbiausias pajėgas sumušė.
1769 konfederatų judėjimas vėl sustiprėjo. Lietuvoje konfederatus organizavo K. S. Radvila (Lietuvos konfederacijos maršalka), Mykolas Jonas Pacas.
Lietuvoje vienas aktyviausių konfederatų buvo Simonas Kosakovskis, laimėjęs keletą susidūrimu su Rusijos kariuomene prie Deltuvos. Spėjama, kad būtent jo atminimui Vepriuose, netoli Ukmergės, XVIII a pab. - XIX a. pradžioje pastatytas koplytstulpis.
Prasidėjus Kosciuškos sukilimui, 1794 m. balandžio 24 d. dėl Rusijos politikos palaikymo S. Kosakovskis buvo sukilėlių pakartas Vilniaus rotušės aikštėje. Palaidotas Jonavos bažnyčios požemiuose.
K. S. Radvilos pajėgas Rusijos kariuomenė sumušė 1769 10 prie Nesvyžiaus, Lenkijos (Józefo Pułaskio pajėgas) 1769 06 – prie Slanimo ir Brastos (Bresto); Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederatų vadovybė pabėgo į Prūsiją. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono M. K. Oginskio kariuomenę 1771 09 Baltarusijoje sumušė A. Suvorovas.
Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos konfederatų vadų vyko kivirčai.
1772-ųjų rugpjūčio 5 dieną Peterburge Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Lenkijos ir Lietuvos padalinimo aktą. Sprendimas dėl padalinimo buvo priimtas 1771 metais, tačiau grobikiškos valstybės dar sugebėjo suorganizuoti kitos didikų grupuotės maištą prieš konfederatus, kurį panaudojo kaip alibi įsikišti į Lenkijos ir Lietuvos reikalus, siekiant „suvaldyti anarchiją“.

Tik 1772-ųjų rugpjūčio 18 dieną, praėjus dviem savaitėms po valstybės padalinimo sutarties, rusams pasidavė Čenstochova – paskutinis konfederatų atsparos punktas.
Konfederacijai pralaimėjus, dalis jos dalyvių emigravo, apie 5 tūkstančiai buvo išsiųsti į Sibirą. Kitą dalis paimta į caro kariuomenę.
Foto iš lenkų k. Vikipedijos - Konfederatų karys.
Nors Baro konfederacija buvo tipišku didikų ir bajorų sukilimu, kurio tikslas buvo apginti konservatyvias idėjas, ji laikoma pirmuoju Lenkijos ir Lietuvos išsivadavimo iš Rusijos imperijos priespaudos bandymu. Po jo, sekė keletas kitų, nesėkmingų, desperatiškų. Vien XVIII amžiaus pabaigoje bandyta du kartus: 1792 ir 1794 metais.

Baro konfederacija įkvėpė rašytojus ir poetus romantikus, tokius kaip Adomas Mickevičius ir Julijus Slovackis bei Žygimantas Krasinskis. Baro konfederacijos kovotojai jiems buvo kankiniai už tikėjimą, laisvę ir tėvynę.

VARŠUVOS NUNCIJAUS ARCHYVAS IR LIETUVOS - LENKIJOS RESPUBLIKOS GALO NUNCIJAI (1754-1796)
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS
Praeities gyvenimo tikrovę mes galime atskleisti iš likusių šaltinių, kurie priešistoriniams laikams yra iškasenos ir tautosaka, o istoriniams laikams oficialūs dokumentai ir neoficialūs raštai, išlikusieji archyvuose. Labai daug Lietuvos religinį ir valstybinį gyvenimą liečiančios medžiagos yra sutelkta Romoje, daugiausia Vatikano archyve, kuris yra milžiniškos apimties. Jame yra 246 fondai, arba skyriai.
(...)
3. Angelo Maria Dūrini (1767-1772)
Trečiasis nuncijus buvo Angelo Maria Dūrini, Monzos grafo sūnus, gimęs 1723 m. Milane, klasikinio meno ir poezijos mėgėjas, abiejų teisių daktaras. Jaunystėje, dar neturėdamas kunigo šventimų, buvo pakeltas popiežiaus rūmų prelatu, paskui kurį laiką gyveno pas savo dėdę kard. Karolį Dūrinį, Paryžiaus nuncijų (1744-1755). Pop. Klemenso XIII 1760 m. paskirtas abiejų signatūrų referentu ir Maltos inkvizitorium, sugrįžo Romon. Paskirtas Varšuvos nuncijum, 1766 gruodžio 20 buvo įšventintas kunigu ir tuoj pat konsekruotas tituliniu Ancirano vyskupu. Tada 1767 liepos 29 atvyko į Varšuvą ir lapkričio 3 buvo priimtas karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio.
Kai Dūrini pradėjo nuncijaus pareigas, krašte vyko pilietinis karas. Kotryna II per savo ambasadorių Repniną prieš karalių ir Čartoriskius buvo sukėlusi visą nepatenkintą bajoriją, kuri 1767 m. Radome suorganizavo Rusijos remiamą konfederaciją. Konfederacijos vadu buvo paskirtas nuo Čartoriskių užsienin pabėgęs Karolis Radvilas, kuris tikėjosi rusų kariuomenės pagalba sunaikinti karalių, Čartoriskius ir jų reformas. Tačiau konfederatai labai apsivylė, kai jie, rusų kariuomenės apsupti, buvo priversti pasirašyti Kotrynos II padiktuotą konfederacijos aktą, kuriuo prie konfederacijos kvietė prisidėti ir karalių, sulyginti kitatikių teises ir prašyti Kotryną II saugoti senąją Lietuvos-Lenkijos konsti-ticiją, atseit, kardinalines teises. Tai turėjo pripažinti ir konfederacinis 1768 m. Varšuvos seimas.
Tad Čartoriskių ir karaliaus reformos nuėjo niekais. Blogiausia, kad Rusijai seimas pripažino teisę prižiūrėti Lietuvos-Lenkijos respublikos vidaus gyvenimą. Anksčiau ji kišdavosi tik papirkimais ir jėga, o dabar jai buvo duotas teisinis pagrindas, kuriuo ji remdamasi veikė iki Lietuvos-Lenkijos valstybės galo.
Tokiems dalykams vykstant, akylesni politikai, vyskupai ir nuncijus negalėjo likti tik stebėtojais. Katalikiškoji visuomenė buvo labai įsižeidusi dėl Rusijos ir Prūsijos kišimosi į vidaus reikalus. Dėl kitatikių teisių sulyginimo intervencija tokių valstybių, kurios savo teritorijoje nepripažino teisių kitoms religijoms, jiems atrodė įžūli ir neteisinga. Buvo labai įžeisti jų religiniai ir patriotiniai jausmai. Prieš diktatorišką Repnino elgesį stipriai pasisakė Krokuvos vysk. Soltykas, Kijevo vysk. Zaluskis, Žemaičių vysk. Lopacinskis, Lenkijos lauko hetmonas Ževuskis (Rzewuski) su sūnum ir daugelis kitų.
Tačiau visagalis Repninas nemanė nusileisti. Jo įsakymu rusų kareiviai suėmė ir ištrėmė vyskupus Soltyką bei Zaluskį ir etmoną Ževuskį su sūnum ir 5 metus išlaikė Rusijos Kalugoje. Kai Varšuvos konfederacinis seimas bandė juos užtarti, Repninas aštriai atkirto, kad taip bus pasielgta su kiekvienu carienės Kotrynos II priešu. Apie šiuos įvykius nuncijaus Dūrini painformuotas Apaštalų Sostas darė intervencijas pas karalių Stanislovą Augustą, Rusijos ambasadorių Repniną ir net pas Kotryną II, bet tai nieko nepagelbėjo.
Karalius neturėjo nei galios, nei energijos pasipriešinti Repnino, o vėliau ir jo įpėdinių šeimininkavimui krašte. Matydamas Rusijos galybę, jis manė, kad jai priešintis neprotinga. Vildamasis senąja Kotrynos II meile, jis tikėjo, kad ji leis jam tvarkyti respubliką. Nedrįsdamas priešintis Repninui, karalius ir po 1768 m. darniai su juo sugyveno ir visur jam lankstėsi.
Repnino elgesys su Radomo konfederatais ir 1768 m. seime, minėtųjų senatorių ištrėmimas Rusijon rodė, kad Rusija nėra Respublikos konstitucijų ir bajorų laisvių gynėja. Todėl dar Varšuvos seimo metu susiorganizavo stipri Baro konfederacija, prie kurios prisidėjo ir Lietuvos bajorai. Ji nepritarė karaliaus reformoms ir jo draugystei su Rusija, stengėsi išstumti krašte esančią rusų kariuomenę ir buvo priešinga kitatikių teisių sulyginimui.
Aplinkybės buvo patogios, nes Turkija paskelbė Rusijai karą, o Austrija ir Prūsija palaikė konfederatus. Pradžioje konfederacijai gerai sekėsi. Konfederatų pabūgęs, 1769 liepos mėnesį iš Varšuvos išsinešdino ir pats Repninas. Pagaliau 1770 birželio mėnesį konfederatai paskelbė karaliaus nuo sosto pašalinimą. Jie vieną naktį net buvo jį pagrobę, bet karaliui pavyko pasprukti ir grįžti į Varšuvą. Turkijai karas nesisekė. Rusija užėmė jos valdomą Moldaviją ir Valakiją. Austrijai tai nepatiko, dėl to ji ruošėsi pulti Rusiją. Bet Prūsijos Fridrichas II iškėlė mintį, kad Rusija grąžintų Turkijai užgrobtas žemes, o už jų grąžinimą užimtų dalį Lietuvos ir Lenkijos žemių. Bijodama Austrijos ir Prūsijos, Kotryna II priėmė pasiūlymą įvykdyti pirmąjį Lietuvos-Lenkijos respublikos padalijimą. Šių aplinkybių ir vidaus nesutarimų paveikti konfederatai pralaimėjo.
Tada 1772 vasario mėnesį Petrapily Rusija, Austrija ir Prūsija nutarė padaryti pirmąjį Lietuvos ir Lenkijos žemių pasidalijimą, kuris rugpiūčio 5 buvo pasirašytas. Rusija užėmė rytinę Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos dalį iki Dauguvos ir Dniepro, Austrija užėmė pietinę Lenkijos dalį, o Prūsijai teko Varmija ir Pavyslis. Prūsijoje Lenkijai dar buvo paliktas Dancigo miestas ir kyliu į ją įsikišęs Torunės miestas.
Kai priešų kariuomenės užiminėjo pasidalytas žemes, nuncijus Dūrini 1772 rugsėjo mėnesį paliko Varšuvą. Jis buvo visų šių įvykių liudininkas. Jis nepritarė Radomo konfederacijai ir draudė vyskupams jon dėtis. Pačiame konfederacijos suvažiavime, kuriam Karolis Radvilas pirmininkavo, prieš jo norą sulyginti kitatikių teises nuncijus pareiškė griežtą protestą. Bet kai vietoje Radomo konfederacijos buvo įkurta Baro konfederacija, nuncijui reikėjo apsispręsti: palaikyti karaliaus ar konfederacijos pusę. Konfederatai tvirtai skelbė katalikiškus principus ir gynė Katalikų Bažnyčios privilegijas. Nors jie kovojo prieš karalių, bet pradžioje prieš jį nesikėsino. Konfederacija veikė civilinių įstatymų ribose. Iš kitos pusės karalius, nors vadindavo karaliumi ortodoksu, tikėjimo dalykuose buvo indiferentas ir naujosios prancūzų filosofijos gerbėjas. Dora taip pat karaliaus dvaras nepasižymėjo. Dėl šių priežasčių nuncijus pritarė konfederatams ir apie tai 1770 m. pradžioje diskutavo su pačiu karalium.
Kai 1771 m. nuncijus vyko į Čenstakavą, tai jis sustojo konfederatų stovykloje, su jų vadu Pulavskiu užmezgė draugiškus ryšius ir palaimino jo kariuomenę. Dėl to jis buvo vadinamas "konfederatų nuncijum". Padėtis dar pablogėjo, kai konfederatai, norėdami karalių pašalinti nuo sosto, buvo jį pagrobę ir paskui buvo apkaltinti esą norėję jį nužudyti. Kadangi nuncijus palaikė ryšius su konfederatų vadais, dėl to jis tapo karaliui "persona non grata". Karalius per savo pasiuntinį Romoje T. Antici pareikalavo pakeisti nuncijų. Todėl 1771 gruodžio 27 buvo paskirtas naujas nuncijus, o Dūrini atšauktas.
Dabar, iš mūsų perspektyvos žiūrint, nuncijus Dūrini kartu su Baro konfederatais kovojo už katalikų teises ir Lietuvos-Lenkijos nepriklausomybę ir kartu su jais pralaimėjo. Lietuva ir Lenkija susilaukė žemių atplėšimo, konfederatai pralaimėjimo, o nuncijus atšaukimo. Karalius gi savo neapdairumu, nerangumu ir bičiuliavimusi su rusais daug prisidėjo prie Lietuvos-Lenkijos respublikos pražūties.
Sulaukęs savo įpėdinio, Dūrini 1772 rugsėjo 8 įvesdino jį pas karalių, kuris, norėdamas pamiršti nesutarimus, atsisveikindamas padovanojo jam chrizolitais ir deimantais papuoštą vyskupišką kryžių. Po šio vizito Dūrini tą pačią savaitę paliko Varšuvą..
DR. VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O.F.M.
http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=176%3A197709&id=2215%3Ais&option=com_content&Itemid=203

Normainių dvaras nuo 1784 m. priklausė Jonui Mikalojui Brunovui, kurio giminė save kildino iš Livonijos. Ant Brunovų laikų koplyčios išlikęs užrašas „Atnaujinta Prospero vaikaičio barono Brunovo 1852“. Koplyčia yra vėlyvojo baroko stiliaus, statyta XVIII a. II p. Baro konfederatai savo žygiams atminti nutarė pastatyti 3 koplytstulpius. Šio paminklo statytoju laikomas Normainių dvaro savininkas, Baro konfederatas Brunovas.

LTSR Kultūros Ministerijos Paminklų konservavimo institutas 1975 m. parengė Koplytstulpio remonto-konservavimo projektą. (komp. 104-164 obj. 7166). Jame rašoma: „Skulptūros: Prasidėjus restauracijos darbams, skulptūras išimti ir restauruoti RRV dirbtuvėse / viršutinė atstatoma pagal išlikusias dalis/ ir po to vėl pastatyti į vietą. Medienos konservacija vykdoma remiantis cheminės analizės duomenimis.“ Jos iki šiol negrąžintos.

Gražiai prižiūrimi paminklai Baro konfederatams yra Vepriuose ir Žeimiuose. Toliau foto - Vepriuose ir Žeimiuose. Veprių „Baltojo kryžiaus“ paminklas pastatytas 1884 m. Baro konfederacijos 1772 m. įvykiams atminti.

Žemiau paminklas Baro konfederatams Šveicarijoje, Rapperswil mieste.

L http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-03-04-baro-konfederacija-pirmas-lenkijos-ir-lietuvos-issivadavimo-bandymas/96613
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-konfederaciju-simtmetis-582-408235

Grafo Vladislovo Broel-Platerio iniciatyva, minint Baro kondederatų šimtmetį 1868 m. buvo pastatytas paminklas. Kolonos pagrindas buvo papuoštas keturiomis plokštėmis. Iš rytų balto marmuro reljefas Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karūnos – herbu.
Kolonos projekto autorius buvo šveicarų architektas Julius Stadleris. Juliaus Stadlerio suprojektuotą koloną atliko Louis Wethli (1842-1914), skulptorius iš Ciuricho.
1870 m. birželio 24 d. smarki audra nuniokojo paminklą. Sunaikintas erelis, taip pat marmurinis kolonos kamienas pakeistas geležiniu liejimu. Šie elementai buvo išlieti vietinėse Carl Aeppli dirbtuvėse. Tuo pačiu metu buvo atlikti kai kurie nedideli paminklo išvaizdos pakeitimai.
Kolonos atidengimo ceremonija dabartinėje vietoje įvyko 1969 m. gegužės 4 d. Kitas kolonos restauravimas buvo atliktas 1992–1994 m.
https://artsandculture.google.com/story/150th-anniversary-of-the-bar-column-in-rapperswil/jgVB3SYY1zPOLA

Gerb. Jonavos r. savivaldybės Merui Mindaugui Sinkevičiui, Jonavos r. savivaldybės Tarybai
Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava PRAŠYMAS Nr. Š16- J-1 2016-09-27

Dalis Šėtos parapijiečių gyvena, dirba ir moka mokesčius Jonavos rajone, nors jų gyvenvietės priklauso Šėtos parapijai. Kadangi Šėtos parapija šiuo metu turi 20 000 eurų skolą, o bažnyčiai reikia skubaus remonto (pridedamas remonto darbų sąrašas), prašome Jūsų supratimo ir pagalbos apmokėti bent panduso įrengimą neįgaliesiems (pridedama sąmata ir brėžinys). Taip pat Jonavos raj, Normainių II kaime, netoli Šėtos stovi originalus istorinis paminklas su sunaikintu kryžiumi viršuje https://lt.wikipedia.org/wiki/Normainiai_II, prie kurio negėda pakviesti net svečius iš užsienio. Deja, jis labai apšiuręs, pajuodęs nuo dulkių. Nėra net rodyklės. Todėl prašome Jūsų suorganizuoti jo pabaltinimą. Pridedama nuotrauka panašaus, švytinčio koplytstulpio ties Šėtos – Pagirių kelio. Kartu prašome įrengti informacinį kelio ženklą 628 - Krypties rodyklė į lankytiną vietą. Pagarbiai, parapijiečių vardu Šėtos klebonas Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas

Gerb. KPD Direktoriui Vidmantui Bezarui
2020-03-12 Dėl Baro konfederacijos 1768-1772 paminklo, esančio Normainių -2 kaime, Jonavos r.

2018-2022 metai yra Baro konfederacijos 250 jubiliejaus metai.
Lietuvoje iki mūsų dienų yra išlikę trys paminklai Baro konfederacijai atminti. Pats originaliausias yra Normainių km. Šėtos parapijoje, Jonavos r., Žeimių seniūnijoje (unikalus objekto kodas 26179).

Jeigu Vepriuose ir Žeimiuose paminklai yra restauruoti ir prižiūrimi, tai Normainių km – stovi apleistas.
Kai buvo švenčiamas 200 m. jubiliejus, komunistinė valdžia, nepaisant ideologinio priešiškumo feodalinei santvarkai, Baro Konfederatams skirtą paminklą Normainių km. restauravo.
1975 m. iš jo su Kultūros ministerijos žinia, buvo išimtos skulptūros ir iki šiol nesugrąžintos.
Prie pagrindinio kelio nėra net rodyklės. Turizmas skatinamas visame pasaulyje ir įneša į šalių ekonomiką labai ženklią dalį. O čia toks retas ir vertingas istorinis objektas.
Bet šito, matyt, nesupranta Jonavos savivaldybės valdžia.
Todėl, kad neatsitiktų su Baro konfederacijos paminklu Normainių kaime kaip su Drobiškių dvaru (Jonavos r.)
prašau KPD bent kiek prisidėti prie šio unikalaus paminklo išsaugojimo, parengti ir atsiųsti eksperto (-ų) pasirašytą dokumentą, nusakantį šio paminklo vertingumą ir reikšmingumą mūsų kultūrai, paveldui, istorijai, atminties išsaugojimui. Tuo jūsų dokumentu remdamasis, galėsiu svariau prašyti atsakingų darbuotojų paramos paminklo išsaugojimui ir skulptūrų atstatymui. Pagarbiai
kun. Robertas Gedvydas Skrinskas

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
Lietuvos Respublikos Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai
202 Nr. Į 2020-03-31 Nr. S-2020-1591
Kun. Robertui Gedvydui Skrinskui Lakštingalų g. 2, Šėta, Kėdainių r.
DĖL PAMINKLO BARO KONFEDERACIJAI

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) susipažino su Šėtos Švč. Trejybės parapijos kun. R. G. Skrinsko 2020-03-09 raštu dėl paminklo Baro konfederacijai, esančio Jonavos rajono sav., Žeimių šen., Normainių I k.
Informuojame, kad minimas paminklas - Koplytėlė, įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (u.k. 26179) ir 2005-04-29 Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 paskelbtas valstybės saugomu. Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 (toliau - Aprašas). Vadovaujantis Aprašu, iš valstybės biudžeto gali būti dalinai finansuojami valstybės saugomų ir kitų kultūros paveldo objektų, kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, esančių valstybės saugomo kultūros paveldo objekto - kultūros paveldo statinio viena iš vertingųjų savybių (dailės kūrinių), ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbai.
Vadovaujantis Aprašu, Departamento Kauno skyriui iki rugsėjo 1 d. turėtų būti pateikta paraiška paminklo tvarkybos darbų ar jo taikomųjų tyrimų ir tvarkybos darbų projekto parengimo finansavimui iš valstybės biudžeto lėšų.
Atkreipiame dėmesį, kad koplytėlė, kuri yra kultūros paveldo statinys, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.
Jei šio kultūros paveldo objekto savininkas būtų parapija, ši, atlikusi taikomuosius tyrimus, parengusi tvarkybos (konservavimo, restauravimo) darbų projektą savo lėšomis, galėtų atgauti iki 50 proc. lėšų už šių konkrečių darbų išlaidas. Kompensacijos išmokamos, vadovaujantis Privačios nuosavybės, prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-157.
Visą informaciją apie finansavimo ir kompensavimo galimybes, paraiškų formas galima rasti Departamento interneto svetainėje www.kpd.lt/finansuojami-projektai.
Taip pat informuojame, jog Kultūros paveldo centrui yra pavesta 2020 m. nustatyti šio objekto vertingąsias savybes, kurias būtina išsaugoti, atliekant tvarkybos darbus.
Direktorius Vidmantas Bezaras

2020-04- Nr. Į 2020-03-09 Nr. S20-KPD-2 Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos Klebonui kun. Robertui Gedvydui Skrinskui Lakštingalų g. 2, Šėta, Kėdainių r. El. p.: skrinskas@gmail.com
DĖL JŪSŲ 2020-03-09 PRAŠYMO NR. S20-KPD-2

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius (toliau – KPD Kauno skyrius) gavo Jūsų 2020-03-09 prašymą dėl Koplytstulpio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1412) ir koplyčios, Pašėtės k., Šėtos sen., Kėdainių r. Atsižvelgiant į tai informuojame, kad siekiant išsiaiškinti, kurioje vietoje Jūsų nurodoma koplyčia stovėjo, kada ji buvo sunaikinta, turi būti atlikti išsamūs istoriniai (ikonografiniai) tyrimai. KPD Kauno skyrius šių duomenų neturi. Dėl Jūsų pateikto klausimo, kokios procedūros reikalingos dėl koplyčios atstatymo, informuojame, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį atkūrimas – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai. Taigi, dėl koplyčios atkūrimo turi būti atlikti išsamūs ikonografiniai tyrimai, pagrindžiantys kultūros paveldo objekto išliekamąją vertę. Esant tyrimų išvadoms bus sprendžiama dėl koplyčios atkūrimo. Jeigu bus nuspręsta koplyčią atkurti, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka turės būti rengiamas atkūrimo darbų projektas ir teikiamas KPD Kauno skyriui derinti. Šis sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas). DĖL JŪSŲ 2020-03-09 PRAŠYMO NR. S20-KPD-2 Elektroninio dokumento nuorašas Vedėjas Svaigedas Stoškus Asta Naureckaitė, tel.: (8 37) 20 86 64, el. p. asta.naureckaite@kpd.lt

Jonavos r. Normainių II kaime stovi apleistas Baro konfederatų atminimui skirtas koplytstulpis. Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu nr. ĮV-190 buvo pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Unikalus objekto kodas yra 26179.

Paminklas yra baroko architektūros paveldas, turintis nacionalinę ir tarptautinę istorinę reikšmę.
Iš koplytstulpio Kultūros ministerijos darbuotojai išsivežė skulptūras.
Ministerija paremtų, o gal ir pilnai finansuotų skulptūrų atkūrimą.
Henrikas Ratautas, skulptorius – restauratorius, turintis visus leidimus dirbti su paveldu ir Adolfas Teresius, tautodailininkas – skulptorius, trijų aukso vainikų laurėtas yra pasirengę atkurti pragaišintas skulptūras. Bet tam reikia Sąlygų, kurias išduoda KPD.

Dar daug ko reikia, reikia skelbti konkursą ir t.t., bet popierinius reikalus galima pradėti tvarkyti. Ir Organizatoriaus vaidmens turėtų imtis, kaip suprantu, Jonavos r. Savivaldybė.
Pagarbiai, Jonavos krašto mylėtojas
Robertas Skrinskas

Bet yra vienas netikslumas. Jonavos administracijos Remonto, statybos ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jakutienė ,,supažindino susirinkusiuosius su kun. R. G. Skrinsko raštais ir reikalavimu restauruoti
koplytėlę".
Čia gerokai perdėta. Nei viename laiške nėra žodžio ,,reikalauju". Žodis raginimas būtų tikslesnis.
Štai pvz.:

2020-03-17 Jonavos rajono savivaldybės   Švietimo, kultūros ir sporto skyriui
.... Todėl atsižvelgiant į tai prašau:
1.    Sutvarkyti ženklinimą – kelyje Juškonys-Šėta pastatyti ženklą su nuoroda į lankytiną objektą;
2.    Sutvarkyti privažiavimą prie šio nacionalinės reikšmės objekto.
***
Iki šiol iš Jonavos Savivaldybės jokio atsakymo negavau, nors institucijos privalo per 20 d. dienų atrašyti atsakymą.

Būtina pabaigti Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios remontą, atnaujinimo laukia
Krašto muziejaus pastatai, lygiagrečiai dėmesį skirsime Skarulių Šv. Onos bažnyčiai. .... Bet
šiandien minima koplytėlė tikrai nėra prioritetinis dalykas. Ateis laikas – ir ji bus restauruota. Baigę didžiųjų
objektų remontus, prieisime ir prie Normainių koplytėlės“, – aiškino mero pavaduotojas E. Sabutis
Dar 2020-05-25 Jonavos rajono savivaldybės Tarybai rašiau
,,Ministerija paremtų, o gal ir pilnai finansuotų skulptūrų atkūrimą.
Henrikas Ratautas, skulptorius – restauratorius, turintis visus leidimus dirbti su paveldu ir Adolfas Teresius, tautodailininkas – skulptorius, trijų aukso vainikų laureatas yra pasirengę atkurti pragaišintas skulptūras. Bet tam reikia Sąlygų, kurias išduoda KPD."
------------------------------------
Pasirodo yra vietinis meistras, tai dar geriau. Jei koplytstulpiui, didelio remonto nereikia, tai kam laukti kelis metus kol restauruos kelias bažnyčias ir krašto muziejaus pastatus tik tam, kad įkelti mažytę, medinę skulptūrą? Ar Jūs suprantate?
Prieš mėnesį užsirašiau pas merą. Priims tik rugpjūčio 10 d. 16 val. Dalyvaus viso 3 žmonės. Kviečiu ir Jus sudalyvauti.
Pagarbiai kun. Robertas Skrinskas

2020-08- Nr. Į 2020-08-12 Nr. 6B-14-3838 Jonavos rajono savivaldybės Merui Mindaugui Sinkevičiui DĖL NORMAINIŲ KOPLYTĖLĖS Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius (toliau – KPD Kauno skyrius) gavo Jūsų prašymą dėl Koplytėlės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26179), Normainių II k., Žeimių sen., Jonavos r. sav. Atsakydami į Jūsų prašymą informuojame, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau Departamentas) yra gavęs Šėtos Švč. Trejybės parapijos kun. Roberto Gedvydo Skrinsko prašymą dėl Baro konfederacijos 1768-1772 m. paminklo (Koplytėlės, u. k. 26179) ir pavedęs Kultūros paveldo centrui (toliau – KPC) išnagrinėti jį bei pateikti vertingųjų savybių nustatymui reikalingą apskaitos dokumentaciją. KPC 2020-06-17 pateikė Departamentui Kultūros vertybių registro aplikacijos generuotą akto projektą su priedais, parengtą pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą bei atitinkantį jo 7.4 (amžiaus cenzo), 11 (autentiškumo požymių patikros), 12.2, 12.3 (reikšmingumo nustatymo), 17 (objekto teritorijos apibrėžimo) ir 19.2 (reikšmingumo lygmens nustatymo) punktus. Vertinant siekius atstatyti iš Koplytėlės išimtus kryžių su Nukryžiuotojo skulptūra ir Šv. Jono Nepomuko skulptūrą, tikslinga kreiptis į atitinkamus Lietuvos Respublikos muziejus, ar šie objektai jiems nėra perduoti saugojimui. Taip pat tikslinga susipažinti su Koplytėlės nustatytomis vertingosiomis savybėmis, kurios bus nurodytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte bei su 1975 m. architekto V. Spudo restauravimo projektu, nurodomu Koplytėlės dosje (2000 m.) ir galimai saugomu atitinkamame archyve, pvz., Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekoje (Šnipiškių g. 3, Vilnius) ar Lietuvos centriniame valstybės archyve. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pasakyta, kad atkūrimas – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai. Surinkus ir išsiaiškinus iš Koplytėlės išimtų kryžiaus su Elektroninio dokumento nuorašas Nukryžiuotojo skulptūra bei Šv. Jono Nepomuko skulptūros ikonografinius ir kt. duomenis, būtų sprendžiama dėl jų atkūrimo. Kol kas tą padaryti nepakanka objektyvių istorinių duomenų. Šis sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas). PRIDEDAMA: Koplytėlės dosje (2000 m.). 6 lapai. Vedėjas Svaigedas Stoškus

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS ANTROJI NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBA
A K T A S 2020-08-24 Nr. KPD-AV-1502 Vilnius
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau - Taryba) s u d a r y t a Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2018-04-12 įsakymu Nr. Į-99
Taryba, s u s i d e d a n t i iš pirmininkės Dalios Dijokienės ir narių: Ryšard Gaidžio, Eligijaus Railos, Jurgitos Kristinos Pačkauskienės, Irenos Staniūnienės, Martyno Mankaus,
v a d o v a u d a m a s i Tarybos nuostatais, patvirtintais Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2019-10-17 įsakymu Nr. Į-279 n u s t a t o, kad: 1. Nekilnojamoji kultūros vertybė (toliau - vertybė) registruojama Kultūros vertybių registre (toliau -Registras) kaip: [x] pavienis kultūros paveldo objektas (toliau - objektas)
2. Pavienis objektas yra: [x] statinys
3. Komplekso dalys:
4. Vertybei suteikiamas pavadinimas: Normainių dvaro koplytėlė
5. Vertybei suteikiamas pavadinimas: koplytėlė
6. Vertybė yra gyvenamojoje vietovėje Normainiai II (k.) Žeimių šen. Jonavos rajono sav.
7. Vertybės (pastatyta XVIII a. II p.; restauruota 1975 m.; fundatorius Brunovas; vėlyvasis barokas;) vertingosios savybės yra:
7.1.1.2, turis - kompaktinis, netaisyklingo trikampio plano, dviejų tarpsnių: I uždaras, II atviras, 3 kolonų, apjungtų arkomis, su viršūnėje iškylančiu kupolu (1975 m. restauracijos metu iš koplytėlės buvo išimtos Sv. Jono Nepomuko irNukryžiuotojo skulptūros; būklė patenkinama; TRP; IKONOGRNr. 1; BR Nr. 1-3; FF Nr. 1-5, 9; 2020 m.); stogo forma - keraminių plytų mūro parapetas, kupolas su smaile (netyrinėta, į smailę buvo įstatyta Šv. Jono Nepomuko skulptūra; -; IKONOGRNr. 1; FF Nr. 1-5, 8, 9, 12, 15; 2020 m.); stogo dangos medžiaga ar jos tipas - kupolo skardos lakštų dangos tipas, I tarpsnio nuožulnių plokštumų keraminių čerpių dangos tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1-6, 9-12, 15-17; 2020 m.);
7.1.1.3, sienų angos, nišos - II tarpsnio trilapių arkų angos (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1-5, 7, 9, 12, 13, 15; 2020 m.);
7.1.1.4, fasadų architektūrinis sprendimas - fasadų architektūrinio sprendimo visuma (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1-17; 2020 m.); fasadų architektūros tūrinės detalės - II tarpsnio tinkuoto plytų mūro daugiakampio skerspjūvio kolonos, puoštos tinkuoto plytų mūro piliastrais, daugiakampėmis nišomis (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1-5, 7-9, 12, 15; 2020 m.); fasadų apdaila ir puošyba - įrašas ant R fasado karnizo „ODNOWIONY PRZEZ PRAWNUKA / PROSPERA BARONA BRUNNOWA / Ru 1852.JUNIJ25D“ (-; būklė patenkinama; FF Nr. 9, 12; 2020 m.);
7.1.1.5, konstrukcijos - pamatas (netyrinėtas; -; -; 2020 m.); tinkuoto plytų mūro sienos (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1-5, 9; 2020 m.); keraminių plytų mūro II tarpsnio skliautinė perdanga (netyrinėta; -; FF Nr. 13; 2020 m.);
7.1.3.4, žemės ir jos paviršiaus elementai - lygus reljefas (-; būklė patenkinama; TRP; FF Nr. 1-5, 9; 2020 m.);
7.5, Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros irvalstybės istorijos asmenybes, įvykius - koplytėlė pastatyta Baro konfederacijai (1768-1772 m.) atminti. Ji stovi buvusio Normainių dvaro teritorijoje. Žinoma, kad nuo 1784 m. dvaras priklausė Brunovų giminei. Koplytėlės R fasade esantis įrašas lenkų kalba: „ODNOWIONY PRZEZ PRAWNUKA / PROSPERA BARONA BRUNNOWA / Ru 1852.JUNIJ25D“ byloja, jog 1852 m. birželio 25 d. didikas Brunovas rekonstravo koplytėlę. 1975 m. koplytėlė restauruota. Jos metu buvo išimtos Sv. Jono Nepomuko ir Nukryžiuotojo skulptūros, kurios po restauracijos negrąžintos į pirmines vietas.
10. Vertybės vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys yra: [x] Architektūrinis [x] lemiantis reikšmingumą [x] retas;
[x] Memorialinis [x] lemiantis reikšmingumą [x] svarbus;
[x] Dailės [x] lemiantis reikšmingumą [x] svarbus.
11. Pavienio ar kompleksinio objekto, ar vietovės reikšmingumo lygmuo yra: [x] regioninis.
12.2. plotas yra: 100,00 kv. m
13. Vertybės apibrėžta apsaugos zona: 13.1. nustatytas**:
** Kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nustatomos paskelbtam ar inicijuotam skelbti saugomu objektui. Jeigu objektas inicijuotas skelbti saugomu, nustatytos apsaugos zonos ribos įsigalioja objektą paskelbus saugomu.
[x] apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis.
13.2.2. plotas yra: 278,00 kv. m
13.3.2. plotas yra: 0 kv. m
13.4. apsaugos zonos plotas yra: 278,00 kv. m
14. Dėl pripažinimo valstybės saugomu , Įsakymas, 2005-04-29, Nr. ĮV-190
15. Šaltiniai ir literatūra (archyvinė medžiaga, tyrimų ataskaitos, publikacijos ir kt.):
15.1. Įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro monumentų sąrašą objektai irjų duomenys, 2002 m., prieiga per internetą: https://www.e5 tar.lt/rs/legalact/TAR.41DB00A857CC/, [žiūrėta 2020 06 11].
15.2. Algė Jankevičienė, MarijaKuodienė. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. Vilnius, 2004, 195 p.
15.3. G. Gailiušis, V. Dvariškis, M. Banikonienė, J. Racevičienė. Sėtos koplytstulpio istoriniai tyrimai. Vilnius, 1975, Paminklų konservavimo institutas, 8 p.
15.4. Roman Aftanazy. Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej. Wojewodztwo wilenskie. T. 4, Cz. 1. Žaki. Narod. im. Ossolinskich, 1993, p. 233-237.
Taryba šiuo a k t u [x] nutaria,jog turi būti patikslinti Registre registruotos vertybės duomenys (kodas) 26179

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2020 M. SAUSIO 17 D. ĮSAKYMO NR. Į-17 „DĖL KULTŪROS PAVELDO CENTRO 2020 M. KULTŪROS VERTYBIŲ APSKAITOS DOKUMENTŲ PROJEKTŲ RENGIMO PLANO“ PAKEITIMO
2020 m. spalio d. Nr.
Vilnius
Pakeičiu Kultūros paveldo centro 2020 m. kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planą, patvirtintą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. Į-17 „Dėl Kultūros paveldo centro 2020 m. kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo plano“, ir papildau:
1. Statinių ir vietovių, kuriems 2020 m. rengiami Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktų projektai, sąrašo dalį 1.1. Statiniai šiomis naujomis 318–384 eilutėmis:

338 44332 Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės kovose žuvusiems atminti Kėdainių rajono sav., (Šėtos sen.) Ramygalos g., 38
***
339 26179 Normainių dvaro koplytėlė Jonavos rajono sav., Žeimių sen., Normainių II k.
https://rokiskis.lt/wp-content/uploads/2020/11/KPD-2020-10-22_isakymas.pdf

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijoms
2020-11- Nr.
DĖL KULTŪROS PAVELDO APSKAITOS 2020 M. PLANAVIMO
Informuojame, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) direktoriaus 2020-10-22 įsakymu Nr. Į-292 buvo pakeistas Kultūros paveldo centro 2020 m. kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. Į-17 (toliau - Įsakymas). Įsakymas papildytas kultūros vertybėmis, kurioms 2020 m. rengiama apskaitos dokumentacija.
Atkreipiame dėmesį, kad Departamentas, sudarydamas 2020 metų kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planą, vadovavosi šiais Departamento direktoriaus 2019-10-03 įsakymu Nr. Į-264 patvirtinto Departamento metinių kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planų sudarymo tvarkos aprašo 9 punkte įvardintais prioritetais:
9.2.1. objektas yra Pasaulio paveldo sąrašo vietovėje;
9.2.3. objektas susijęs su išsivadavimo iš okupacinių režimų ir Lietuvos valstybingumui svarbiais įvykiais bei asmenimis;
(...)
https://vilkaviskis.lt/wp-content/uploads/2020/11/Paveldo-departamento-isakymas-skelbimui.pdf

From: Robertas [mailto:skrinskas@gmail.com]
Sent: Wednesday, June 23, 2021 4:35 PM
To: 'redakcija@aliojonava.lt'
Cc: 'edakcija@dzindra.lt'
Subject: Dėl straipsnio
Sveiki,
Dėkoju dėl straipsnio išspausdinimo. Dėkoju už drąsą.
Panaši situacija buvo su rodykle į Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės tėviškę. Biurokratai iš pradžių irgi tą patį aiškino, ką ir Jums.
Štai ištrauka iš susirašinėjimo:

Seniūnas: ,,..kreipėmės į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisiją, kadangi valstybinės reikšmės krašto kelio Kėdainiai-Šėta-Ukmergė Nr. 145 valdytoja (savininkė) yra Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, o kelio ženklų Nr. 628 (Kryptis j lankytiną vietą) įrengimas ties Kaplių ir Liepų gatvių sankryža prie Aukštųjų Kaplių kaimo valstybinės reikšmės krašto kelyje yra galimas tik turint kelio valdytojo (savininko) leidimą. Apie priimtus sprendimus, taip pat turėdami kitos su Jūsų prašymu susijusios informacijos, informuosime Jus papildomai.“

Tada kreipiausi į Lietuvos automobilių kelių direkciją. Buvo gautas toks atsakymas:

2020.03.13 10:40, Evaldas Tamariūnas rašė:
Mūsų darbuotojai š.m. sausį jau yra siuntę atsakymą šiuo klausymu Kėdainių r. savivaldybei.
Jo esmė tokia:
dėl kelio ženklų Nr. 628 ,,Krypties rodyklė į lankytiną vietą“ (Adelės Dirsytės gimtosios sodybos vieta) pastatymo informuojame, kad minėti kelio ženklai įrengiami vadovaujantis Lankytinų vietų ir renginių maršrutinio orientavimo automobilių keliuose taisyklėmis LVMOT 15 ir kelio ženklų įrengimo iniciatoriai turi parengti kelio ženklų pastatymo schemas bei padengti lankytinų vietų maršrutinio orientavimo kelio ženklų gamybos ir įrengimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome kelio ženklų iniciatorių adresu lakd@lakd.lt pateikti atitinkamą dokumentaciją, nurodytą minėtose taisyklėse
Jei trumpai - norint pastatyti kelio ženklus reikia pateikti dokumentus nurodytus LVMOT 15 taisyklėse.
Pagarbiai Evaldas Tamariūnas Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyrius

Galiausiai Kėdainių Savivaldybė skyrė kelis šimtus eurų ir kelio ženklas buvo pastatytas. Nors pasibaigus A. Kaplių gyvenvietei, kelias neasfaltuotas ir nėra automobilių aikštelės. Yra tik sodybos kiemas.

Jonavos savivaldybė vis akcentuoja bažnyčių remontą. Reikia tą bažnyčią, reikia aną remontuoti, tarsi ji būtų jų savininkė. Žinoma, tai gerai, kad rūpinasi jų remontais.

Bet noriu pabrėžti, kad Baro Konfederatų paminklas, nors išreikštas religine koplytėlės forma, - tačiau skirtas politiniam įvykiui. Baro Konfederatų koplytstulpis, - baroko šedevras, kuri yra senesnis net už JAV Nepriklausomybės deklaraciją. Paminklas skirtas žuvusiems konfederatams už LDK laisvę kovose su carine Rusija.
Pasižiūrėkit, kaip Rusijos Federacija prižiūri ir gerbia savo žuvusių karių Lietuvoje atminimą ir sulyginkite su Jonavos savivaldybės darbuotojų požiūriu į tūkstančių nukentėjusių ir žuvusių už Laisvę atminimą Baro Konfederacijos kovų metais.

Ženklui įrengti tereikia įrengti neasfaltuotą aikštelę (13.4 punktas). Sakyčiau neasfaltuotą, minimalią, simbolinę aikštelę, nes automobilius galima statyti ir prie vieškelio krašto. O su ūkininkais net nekalbėta. Negi tie ūkininkai tokie pikčiurnos, ir pagailės kelių metrų žemės? Objektas įtrauktas į Lankytinų vietų sąrašą. Štai ištrauka iš kelių rodyklės pastatymo taisyklių:

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL LANKYTINŲ VIETŲ IR LAIKINŲ RENGINIŲ MARŠRUTINIO ORIENTAVIMO AUTOMOBILIŲ KELIUOSE TAISYKLIŲ LVMOT 15 PATVIRTINIMO

13. Tam, kad kryptį į lankytiną vietą būtų galima nurodyti kelio ženklais Nr. 628, išskyrus 14 punkte numatytą atvejį, lankytina vieta turi atitikti šias sąlygas:

13.1. lankytiną vietą galima lankyti arba lankytojai priimami ištisus metus bent darbo valandomis (jeigu objektas ilgesniam laikui uždaromas, pvz., veikia tik tam tikrą sezoną, ženklai turi būti uždengti arba nuimti);

13.2. lankytinoje vietoje yra priimantis asmuo arba bent minimali informacinė infrastruktūra (pvz., informacinis stendas);

13.5. lankytina vieta nuo automobilių stovėjimo vietos pėsčiomis saugiai pasiekiama.

14. Jeigu lankytina vieta atitinka 13.1 ir 13.2 punkto reikalavimus, bet neatitinka bent kurio nors vieno iš 13.3, 13.4, 13.5 punktų reikalavimų, kelio ženklus Nr. 628 įrengti leidžiama, tačiau ne toliau kaip artimiausiose nuo lankytinos vietos sankryžose su valstybinės reikšmės keliais arba jų tęsiniais gyvenvietėse, nepažeidžiant 8 punkto reikalavimų.

(8. Tolimiausias kelio ženklas Nr. 628, informuojantis apie lankytiną vietą, išskyrus 16 punkte numatytą atvejį, negali būti įrengtas nuo jos toliau kaip 10 km atstumu, matuojant tiesia (oro) linija, tačiau tai nereiškia, kad 10 km atstumą būtina pasiekti. Nustatant atstumą nuo lankytinos vietos iki planuojamo tolimiausio kelio ženklo Nr. 628 turi būti matuojama nuo kelio ženklo Nr. 629 įrengimo vietos.)

From: Robertas [mailto:skrinskas@gmail.com]
Sent: Wednesday, July 07, 2021 2:10 PM
To: 'eugenijus.sabutis@lrs.lt'
Subject: Jonavos raj.

Gerb. Seimo nary, Eugenijau Sabuti,
Kaip Seimo narys, Jūs dabar galite padėti žymiai daugiau.
Jau daugiau kaip 5 metus siekiu, kad būtų sutvarkytas Baro konfederatų (BK) paminklas Normainių km.
Naujausia informacija: Savivaldybė dėl Jums žinomų priežasčių kelio rodyklės nestatys, paminklo neperdažys.
Prašau nors vieno dalyko: gauti Kultūros ministerijos leidimą įstatyti pačios Kultūros ministerijos išimtas skulptūras. Skulptūros buvo susidėvėjusios, todėl leidimas su techninėmis sąlygomis yra reikalingas naujoms skulptūroms.
Pagarbiai kun. Robertas Skrinskas
P.S. Rusijos Federacija jau seniai sutvarkė karių paminklus Lietuvoje.
BK paminklas skirtas žuvusiems ir praliejusiems kraują už laisvę, atminimui.

2021-04-19 KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
Gerb. Robertui Skrinskui skrinskas@gmail.com Kopija: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) susipažino su Jūsų el. paštu pateiktu prašymu dėl informacijos apie reikalingus dokumentus, Normainių dvaro koplytėlės (u.k. 26179) skulptūroms atstatyti. Informuojame, kad norėdami atstatyti koplytėlėje buvusias skulptūras, turite kreiptis į Departamento Kauno skyrių, pateikdami supaprastintos sudėties tvarkybos darbų projektą, susidedantį iš titulinio lapo, planuojamų darbų aprašo bei darbų schemos, kurioje pažymėtos vietos su planuojamais darbais, darbų atlikimui naudojamų technologijų bei darbų skaičiuojamosios kainos. Atsižvelgiant į tai, jog išlikusios koplytėlėje buvusių Šv. Jono Nepomuko ir Nukryžiuotojo skulptūrų fotografijos, su aukščiau minėtu supaprastintos sudėties projektu, reikėtų pridėti ir turimą ikonografinę medžiagą. Direktorius Vidmantas Bezaras

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui 2021-05-24 Nr.(1.21)2-1255
Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebonui Į 2021-05-10 Nr. S-2021-2403 kunigui Robertui Gedvydui Skrinskui
Kopija: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam skyriui
Jonavos rajono savivaldybės administracijai
DĖL KOPLYTĖLĖS BARO KONFEDERATAMS
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto 2021-05-10 raštu Nr. S-2021-2403 „Dėl kreipimosi“ persiųstu Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebono kunigo Roberto Gedvydo Skrinsko 2021 m. gegužės 5 d. kreipimusi Nr. Š21-S-1 „Dėl Baro konfederatų koplytėlės“. Normainių dvaro koplytėlė (toliau - koplytėlė) įrašyta į Kultūros vertybių registrą, jai suteiktas unikalus kodas 26179, valstybės saugomo objekto statusas, nustatytas regioninis reikšmingumo lygmuo. Koplytėlė pastatyta Baro konfederacijai (1768-1772 m.) atminti. 1768 m. vasario 29 d. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės didikai ir bajorai Podolės mieste Bare (Vinicos sritis) sudarė konfederaciją - ginkluotą sąjungą, kuri siekė apginti katalikų tikėjimą, bajorų teises ir išlaisvinti Abiejų Tautų Respubliką iš faktiškos Rusijos imperijos kontrolės. Koplytėlė yra buvusio Normainių dvaro teritorijoje. Žinoma, kad nuo 1784 m. dvaras priklausė Brunovų giminei. Koplytėlės rytų fasade esantis įrašas lenkų kalba: „0DN0WI0NY PRZEZ PRAWNUKA/ PROSPERĄ BARONA BRUNNOWA/Ru 1852.JUNIJ25D“ byloja, jog 1852 m. birželio 25 d. didikas Brunovas rekonstravo koplytėlę. 1975 metais koplytėlę restauravo tuometinis Paminklų restauravimo institutas. Restauravimo metu išimtos Šv. Jono Nepomuko ir Nukryžiuotojo skulptūros į buvusią vietą koplytėlėje negrąžintos. Departamentas kunigą R. G. Skrinską 2021-05-11 raštu Nr. (1.29E)2-1090 „Dėl koplytėlės Baro konfederacijai“ informavo, kokie dokumentai dėl koplytėlėje buvusių skulptūrų atstatymo turėtų būti pateikti Departamento Kauno teritoriniam skyriui. Esame dėkingi kunigui R. G. Skrinskui už jo rūpestį, siekiant išsaugoti vertingą kultūros paveldo objektą. Dėl pačios koplytėlės sutvarkymo siūlytume Jonavos rajono savivaldybės administracijai teikti paraišką Departamentui dalinai finansuoti koplytėlės tvarkybos darbus valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis paveldotvarkai. Primename, kad paraiškos priimamos nuo rugsėjo 1 d., prisijungus prie Departamento elektroninių paslaugų sistemos KPEPIS. Paraiškų su privalomais dokumentais teikimą reglamentuoja Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. ĮV-1164. Jeigu iki paraiškų teikimo pradžios būtų patvirtinti Finansavimo tvarkos aprašo pasikeitimai, apie juos informuosime Departamento interneto svetainės www.kpd.lt skyriuje „Finansavimas ir paraiškos“. Direktorius Vidmantas Bezaras

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KULTŪROS KOMITETAS
Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 6102 El. p. kultkt@lrs.lt
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
2021-05- Nr. S-2021-
Kopija
Šėtos švenčiausios trejybės parapijos
klebonui Robertui Gedvydui Skrinskui
DĖL KREIPIMOSI
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas (toliau – Komitetas) susipažino su Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen perduotu Šėtos švenčiausios trejybės parapijos klebono Roberto Gedvydo Skrinsko 2021 m. gegužės 5 d. kreipimusi Nr. Š21-S-1 „Dėl Baro Konfederatų koplytėlės“, kuriuo prašoma skirti lėšų Baro Konfederatų koplytėlės sutvarkymui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26179), esančios šalia Šėtos, Normainių kaime, Jonavos rajono savivaldybėje.
Maloniai prašome susipažinti su kreipimusi ir priimti reikiamus sprendimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Apie priimtus sprendimus informuoti pareiškėją ir Seimo Kultūros komitetą.
PRIDEDAMA. Kreipimosi kopija, 1 lapas, pirmajam adresatui.
Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis

LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA J. Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511 Vilnius, tek: (8 5) 236 2444, (8 5) 236 2400, faks. (8 5) 231 3090, ei. p. urm@urm.lt, http://wwvv.urm.lt
Kun. Robertui Gedvydui Skrinskui 2021-05-25 Nr. (24.2)3-3045 Į 2021-05-07 Nr. 2-7711
DĖL KUN. ROBERTO GEDVYDO SKRINSKO ELEKTRONINIO LAIŠKO Atsakydami į Jūsų 2021 m. gegužės 6 d. atsiųstą kreipimąsi dėl Normainių dvaro koplytėlės, skirtos Baro konfederacijai, esančios Jonavos raj. Normainių kaime, atgaivinimo, informuojame, kad vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, kultūros paveldo statinių tvarkybą administruoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir jai pavaldžios institucijos, į kurias ir rekomenduojame kreiptis.

Visgi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, suprasdama šio, istorinę atmintį liudijančio objekto reikšmę ir svarbą, kreipėsi į Jonavos raj. savivaldybę (toliau - Savivaldybė) su prašymu pakomentuoti esamą situaciją. Gautame atsakyme buvo nurodyta, kad minėtosios koplytėlės būklė šiuo metu neatidėliotinų sprendimų nereikalauja, nes nėra nei kritinė, nei kelianti realų pavojų aplinkinių sveikatai. Taip pat svarbu yra ir tai, kad Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į kitų svarbių paveldo objektų restauravimo ir atstatymo eiliškumą, biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių galimybes, kitų metų strateginiame plane ketina numatyti taip pat ir Normainių dvaro koplytėlės restauravimo darbus bei pakartotinai kreiptis į Kultūros ministeriją dėl finansinės paramos skyrimo valstybės saugomo kultūros paveldo objekto restauravimui. Viceministras Mantas Adomėnas Vilius Arlauskas, vilius.arlauskas@urm.lt, tel. nr. 87

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
J. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius, tel. (8 5) 219 3400, faks. (8 5) 262 3120, el. p. dmm@lrkm.lt.

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Kopija Lietuvos Respublikos Seimo nariui
Eugenijui Sabučiui eugenijus.sabutis@lrs.lt
Kunigui klebonui Robertui Gedvydui Skrinskui
           2021-07-      Nr.
       Į   2021-07-08 Nr. SN-S-28
           2021-06-07        kreipimąsi

DĖL KUNIGO KLEBONO ROBERTO GEDVYDO SKRINSKO DAUGKARTINIŲ KREIPIMŲSI

Kultūros ministerija (toliau – Ministerija) gavo Lietuvos Respublikos Seimo nario Eugenijaus Sabučio 2021-07-08 raštą Nr. SN-S-28, kuriame prašoma atsakyti, ar Kultūros ministerijos atsakingai įstaigai yra žinoma, kur šiuo metu yra iš kultūros paveldo objekto – Normainių koplytėlės (unik. kodas 26179) išimtas kryžius ir Šv. Jono Nepamuko skulptūra bei informuoti apie galimybes skirti lėšas šio objekto tvarkybai.
Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento (toliau – Departamentas) nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116, 15–17 punktais, Departamento veiklą organizuoja ir Departamento skyrių veiklą kontroliuoja bei už ją atsako Departamento direktorius, todėl prašome Departamento pagal kompetenciją išnagrinėti minėtą prašymą ir atsakyti Seimo nariui ir kunigui klebonui Robertui Gedvydui Skrinskui. Atsakymą kopiją pateikti Ministerijai.
PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos Seimo nario raštas, 1 lapas.
Kultūros ministerijos viceministras Rimantas Mikaitis

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS SEKRETORIATAS
Biudžetinė įstaiga, Šv. Jono g. 11, LT-01123 Vilnius, tel. (8 5) 210 7340, faks. (8 5) 210 7343, el. p. lietuva@unesco.lt
Jonavos rajono savivaldybės merui 2021-11-18 Nr. 4S-
Mindaugui Sinkevičiui
Kopija
Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijai

DĖL NORMAINIŲ DVARO KOPLYTĖLĖS SUTVARKYMO

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, susipažinęs su Šėtos Švč. Trejybės parapijos kunigo Roberto Gedvydo Skrinsko pateikta išsamia informacija (dokumentais ir ikonografine medžiaga) apie prastą į Kultūros vertybių registrą įrašytos Normainių dvaro koplytėlės (kod. 26179) būklę, kreipiasi į Jus, kviesdamas imtis būtinų priemonių, siekiant sutvarkyti regioninės reikšmės saugomą kultūros paveldo objektą, kuris taip pat yra sudėtinė kryždirbystės tradicijos, įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, dalis.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informavo, jog Jonavos rajono savivaldybė šiam paminklui sutvarkyti galėtų pasinaudoti galimybe gauti valstybės finansavimą tiek koplytėlės tvarkybos darbams, pateikiant paraišką departamentui, tiek koplytėlėje buvusių skulptūrų atstatymui, pateikiant supaprastintos sudėties tvarkybos darbų projekto paraišką Kultūros vertybių departamento Kauno skyriui.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad 2022 m. sueis 250 metų, kaip buvo baigta statyti Baro konfederacijai, t. y. LDK ir Lenkijos karalystės didikų sąjungai, kovojusiai dėl katalikų tikėjimo, bajorų teisių ir Abiejų Tautų Respublikos laisvės, skirta Normainių dvaro koplytėlė. Ši sukaktis – puiki proga suteikti deramą reikšmę Lietuvos istorijai ir atminties kultūrai bei atsiliepti į sveikintiną Šėtos Švč. Trejybės parapijos bendruomenės iniciatyvą puoselėti ir saugoti materialų ir nematerialų kultūros paveldą.
Pagarbiai,
Generalinė sekretorė prof. Marija Drėmaitė

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel: (8 5) 273 5673, 8 706 80 501, faks. (8 5) 264 8517, ei. p. kam@kam.lt.
Kunigui Robertui Gedvydui Skrinskui 2021-12- Oį Nr. 12-01-^70
Į 2021-10-18 Nr.
DĖL PAMINKLO NORMAINIŲ KAIME BARO KONFEDERACIJAI 1768-1772 M. ATMINTI
Išnagrinėjome Jūsų 2021 m. spalio 18 d. laišką, kuriame reiškiate rūpestį dėl netinkamai prižiūrėto ir netvarkomo paminklo Baro konfederatams atminti, esančio Normainiuose, Jonavos rajone.
Vertiname Jūsų rūpinimąsi ir dėkojame, kad nesate abejingas istorinės atminties ir ją įamžinančių paminklų išsaugojimui. Be abejo, ši koplytėlė turi būti sutvarkyta, o skulptūros, jeigu yra žinoma dabartinė jų buvimo vieta, sugrąžintos į savo vietą.
Pritariame būtinybei saugoti, puoselėti ir prižiūrėti mūsų tautos istoriją menančius paminklus, tačiau restauravimo, paminklų atstatymo ar teritorijos tvarkymo darbų planavimas, jų atlikimas ir resursų skyrimas nėra Krašto apsaugos ministerijos kompetencijos dalykai.
Normainių paminklas Baro konfederatams atminti yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir jam suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. Tokio pobūdžio objektų priežiūra yra reglamentuojama atitinkamų teisės aktų, o tuo rūpinasi Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir savivaldybės, kuriose šie objektai yra.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Arkivyskupui Gintarui Grušui Jo Ekscelencijai Arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui Jo Ekscelencijai Apaštaliniam Nuncijui Arkivyskupui Petarui Rajičiui LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei LR Kultūros ministrui Simonui Kairiui LR Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui LR Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui LR Seimo Kultūros komiteto Pirmininkui Vytautui Juozapaičiui Jonavos rajono merui Mindaugui Sinkevičiui Jonavos rajono tarybos deputatams Asociacijai Lietuvos šeimų sąjūdis Seimo nariams Žiniasklaidai APLEISTAS LIETUVOS KARALYSTĖS PAMINKLAS NORMAINIŲ KAIME
Vilnius, 2022-01-23
INTERNETO platybėse gali pastebėti apie ką nesi ir žinojęs. Net netyčia gali surasti stulbinančių naujienų, naujų galaktikų, skundų, mikroskopinių pasaulių, prašymų, gyvenimą ateityje ..., bet mes domimės realiu gyvenimu, realiu laiku ir realiomis aplinkybėmis. Jonavos rajono Normainių II kaime stovi apleistas Baro Konfederatų Lietuvos laisvinimo atminimui maždaug prieš 250 metų pastatytas koplytstulpis apie 2 m pagrindo ir apie 5 m aukščio. Koplytstulpis yra susijęs su išsivadavimo iš Rusijos imperijos kovomis ir labai svarbus Lieuvos valstybingumui. Paminklas skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žuvusiems ir praliejusiems kraują už laisvę atminimui. 1975 m su Kultūros ministerijos žinia iš koplyčios buvo išimtas kryžius ir Švento Jono skulptūra. Koplytstulpis yra pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Objektas yra Pasaulio paveldo sąrašo vietovėje. Paminklas turi nacionalinę ir tarptautinę rekšmę Koplytstulpis yra maldininkų ir turistų traukos objektas. Ši problema mus labai suglumino ir nutarėme domėtis kas vyko nuo 1975 metų. ATSIMINKIME, kad prieš 47 metus (1975 m) Lietuvos žmonės buvo priversti statyti komunizmą, kurį Sąjūdžio banga nubloškė ir 1990-03-11 paskelbė Nepriklausomą Lietuvą, o 1991-01-13 apgynė nuo sovietinio militarizmo. Per tą laiką buvo pastatyti Valdovų rūmai, paminklai Kryžkalnyje, daugybė paminklų priminti sukilėlių ir partizanų kovas. Tačiau LDK paminklas, menantis istorines kovas ir tarnystę Bažnyčiai, tebestovi vienišas, išgrobstytas, gamtos pažeistas ir apleistas. Jonavos r. meras Mindaugas Sinkevičius neskuba remontuoti paminklą ir tvarkyti aplinką, nes matyt, jo pečius slegia gausybė darbų ir kaip visada trūksta pinigų. Besidomint praėjusiais laikais išaiškėjo, kad sovietmečiu komunistinė valdžia švenčiant koplytstulpio 200 metų jubiliejų jis buvo restauruotas. Jau daug metų kai vietos bendruomenė kreipiasi į vietos ir aukštesnes institucijas, kad būtų sugrąžinti į koplyčią kryžius ir Švento Jono skulptūra, kad koplytstulpis būtų paremontuotas, kad būtų sutvarkyta prieiga prie jo. Per tuos metus prirašyta įvairiausių laiškų, cirkuliarų, dokumentų, parengta įvairiausių eskizų ir planų, kad vargu ar tilptų į jaučio skūrą. Norime paminėti, kad buvo rašomi laiškai ir šios kadencijos institucijoms – Kultūros ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, Seimo Kultūros komitetui, Lietuvos nacionalinei Unesco komisijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir t. t. Susidaro įspūdis, kad valdžių institucijos yra įstrigusios į įstatymų, poįstatiminių aktų savivaldos ir valdžios institucijų lenktynių ANTImaratoną. Manoma, kad visi bijo pažeisti įstatymus, nukentėti ir to pasėkoje NIEKO NEDAROMA. Bet, kad visą Lietuvos Nepriklausomybės laikmetį truktų pasiruošimas KOPLYTSTULPIO remontui sveiku protu nesuvokiama. Tai KOŠMARAS, tai DIVERSIJA prieš tikinčiuosius, prieš Bažnyčią ir istorinę atmintį. PRISIMINKIME kad bolševikai niekinoTIKINČIUOSIUS IR BAŽNYČIĄ, o dabar TS-Lietuvos krikščionių demokratų vadovaujamas Seimas ir Vyriausybė pasidabinę neužmirštuolėmis tebeniekina tikinčiuosius ir Bažnyčią Vietos bendruomenė puikiai supranta, kad didingas ir pašventintas paminklas tarnautų garbingos Lietuvos istorijos praeities paliudijimui. Skaudžiausia yra tai, kad nerandama susitarimo ir pasišventimo atlikti labai nedidelį, bet LABAI SVARBŲ darbą. Kažkas turėtų pasirūpinti paminėti koplytstulpio 250 metų jubiliejų, nes tai yra Lietuvos karalystės istorijos dalies minėjimas. Nepriklausomoje Lietuvoje kai antrus metus prie Lietuvos valdžios vairo pagrindiniu smuiku groja TS-Lietuvos krikščionių demokratų partija net nesiruošia operatyviai sutvarkyti koplytstulpio. Susidaro įspūdis, kad aplinkui gali staugti vilkai. Dešimtmečius Lietuvą valdantiesiems tikinčiųjų garbinamam koplytstulpiui DZIN. Valdantieji visą dėmesį sukoncentravę į neužmirštuolių propagavimą, samagono gamybos įteisinimui, įteisinti narkotinių ir psichetropinių medžiagų vartojimą, palengvinti jaunimui plumpinti alkoholį, įteisinti vienalyčių santuokas ir lenkiškas raides įteisinti į lietuvišką raidyną. Tai reiškia, kad ir dabar partinė nomenklatūra tebevykdo brandaus bolševizmo komunistinę kovą prieš tikinčiuosius ir Bažnyčią. Jūsų Ekscelencija Prezidente, Jūsų Eminencijos Kardinolai, Jūsų Ekscelencijos Arkivyskupai, mes Jums priminame vietos bendruomenės diplomatinį, tarytum su geležinėmis kurpaitėmis ir retežiais kelią, skausmą, neviltį ir susirūpinimą. Panašių paminklų Lietuvoje yra daugybė. Kelia susirūpinimą, kad 2021 metais minint Lietuvos netekčių AŠTUONIASDEŠIMTMETĮ Lietuvą valdantieji ir politikai ignoravo valstybiniu mastu paminėti 1941 m BIRŽELIO SIKILIMO 80-ties metų minėjimo jubiliejų – sukilėliai išlaisvino Lietuvą nuo sovietų, žuvo apie 2 000 sukilėlių. Valdantieji ir daugelis politikų lankė kapus, paminklus, dėjo gėles ir akmenukus. Tačiau jie ignoravo pagerbti SUKILĖLIUS. Pagal LR Seimo 2021-06-10 dieną priimtą įstatymą Laisvės gynėjo statusas bus suteikiamas: kariams savanoriams, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos apsaugos skyriaus pareigūnams, Valstybės saugumo departamento pareigūnams, Muitinės departamento pareigūnams, policijos pareigūnams, šauliams. STATUSAS NEBUS SUTEIKIAMAS nužudytiems ir tūkstančiui sužeistųjų prie Televizijos bokšto ir prie Radijo ir televizijos komiteto, gynusiems tuos ir kitus svarbius objektus, gynusiems ir budėjusiems prie Parlamento ir prie Sitkūnų, stačiusiems barikadas, medicinos darbuotojams, žaliaraiščiams, sąjūdininkams, žiniasklaidos atstovams, atidavusiems ginklus. Valstybės mastu nepagerbiamos KANIŪKŲ ŽUDYNIŲ AUKOS, kai 1944-01-29 apie 150 sovietinių partizanų, kurių pagrindą sudarė “Keršytojo” būrio raudonieji partizanai sudegino Kaniūkų kaimą Eišiškių rajone - sudegino, sušaudė ir sužeidė daug žmonių. Tame kaime aukoms atminti Lenkija pasirūpino pastatyti kryžių, o Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2017 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanojo skerdynių dalyvę Fanią Brancovskają (Fania Jocheles). Iki 2020 m sausio 13-ąją po iškilmingo minėjimo Seimo vadovybė ir vyriausybės nariai susitikdavo su nukentėjusiais – šioje kadencijoje atsisakyta. Gerbiami Ministrė Pirmininke, Kultūros, Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministrai, Seimo kultūros komiteto pirmininke, Jonavos rajono vadovai ir deputatai, prašome Jūsų iki ŠVENTŲ VELYKŲ sutvarkyti visus dokumentus ir surasti nors 20 tūkst eurų koplytstulpio remontui ir aplinkai sutvarkyti. Taip pat prašome Jūsų įpareigoti Lietuvos radijo ir televizijos vadovybę labai skubiai parengti 20-30 minučių trukmės reportažą apie KOPLYTSTULPĮ. Reportažą pradėti demonsruojant ir skaitant šį laišką. Po Šventų Velykų balandžio 20 dieną 12 valandą mes kelios dešimtys ar keli šimtai ateisime prie Vyriausybės. Sustosime už kordono ir paprašysime paaiškinti kaip pavyko spręsti bendruomenės prašymus. Turime vilties, kad bus organizuotas KOPLYTSTULPIO paminėjimo 250 metų jubiliejus. Iš anksto kvieskime atvykti prie PAMINKLO. POST SCRIPTUM MES NEĮSIŽEISIME: 1. Jeigu žmogus su neužmirštuole atlape pasakos mums: nereikia jų vadinti žmonėmis – jie faųšistai, „Jedinstvo“ 2. Jeigu dama, nebetelpanti savyje, pasidabinusi neužmirštuole su A. Kubiliaus vyriausybe per krizę LABIAUSIAI NUSKRIAUDUSI BĖDNUOMENĘ, aiškins mums, kad jūs šiandien galite man švilpti, yra iškovotos Laisvės dalis. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė Tarybos pirmininko pavaduotojas, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės Sąjūdžio pirmininkas V. Jakubonis Tarybos narys, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės Sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas A. Juknevičius Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465 Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS KAUNO TERITORINIS SKYRIUS

2022-02- Nr. Į 2022-01-23 Nr. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriui Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės Sąjūdžiui L. Kerosieriui El. p. vilnius@sajudis.com El. p. leonaslabora@gmail.com Jonavos rajono savivaldybės administracijai Kopijos Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos DĖL JŪSŲ 2022-01-23 PAREIŠKIMO Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam skyriui (toliau – KPD Kauno teritorinis skyrius) persiųstas Jūsų 2022-01-23 pareiškimas (toliau – Pareiškimas) dėl koplytėlės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26179), Normainių II k., Žeimių sen., Jonavos r. sav. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV190 ,,Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ koplytėlė (u. k. 26179) pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos antroji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2020-08-24 aktu Nr. KPD-AV-1502 nustatė Normainių dvaro koplytėlės (u. k. 26179) vertingąsias savybes (vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis, dailės, memorialinis) ir reikšmingumo lygmenį (regioninis) bei apibrėžė teritorijos ribas. Atkreiptina, kad kaip nurodote Pareiškime, koplytėlė nėra ,,Pasaulio paveldo sąrašo vietovėje“. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/ KPD Kauno teritorinis skyrius dar 2020-04-03 raštu Nr. (1.29-K)2K-342 atsakydamas į Šėtos Švč. Trejybės parapijos kun. Roberto Gedvydo Skrinsko 2020-03-12 prašymą informavo pareiškėją, kad vertinant siekius atstatyti iš koplytėlės išimtus kryžių su Nukryžiuotojo skulptūra ir Elektroninio dokumento nuorašas Šv. Jono Nepomuko skulptūrą, tikslinga kreiptis į atitinkamus Lietuvos Respublikos muziejus, ar šie objektai jiems nėra perduoti saugojimui. Taip pat informavo, kad tikslinga susipažinti su koplytėlės nustatytomis vertingosiomis savybėmis, kurios bus nurodytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte bei su 1975 m. architekto V. Spudo restauravimo projektu, nurodomu koplytėlės dosje (2000 m.), galimai saugomu atitinkamame archyve, pvz., Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekoje (Šnipiškių g. 3, Vilnius) ar Lietuvos centriniame valstybės archyve. Taip pat akcentavo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatą nurodančią, kad atkūrimas – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai (žr. priedą). KPD Kauno teritorinis skyrius priminė, kad surinkus ir išsiaiškinus iš koplytėlės išimtų kryžiaus su Nukryžiuotojo skulptūra bei Šv. Jono Nepomuko skulptūros ikonografinius ir kt. duomenis, būtų sprendžiama dėl jų atstatymo. Apie tai KPD Kauno teritorinis skyrius 2020-08-24 raštu Nr. (1.27-K)2K-1268 informavo ir Jonavos rajono savivaldybės Merą Mindaugą Sinkevičių (žr. priedą). Atkreiptina, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau Departamentas) gavęs Šėtos Švč. Trejybės parapijos kun. Roberto Gedvydo Skrinsko 2020-03-12 prašymą dėl koplytėlės (u. k. 26179) pavedė Kultūros paveldo centrui (toliau – KPC) išnagrinėti tai ir pateikti koplytėlės vertingųjų savybių nustatymui reikalingą apskaitos dokumentaciją. KPC, vykdydamas Departamento pavedimą, parengė ir pateikė Kultūros vertybių registro aplikacijos generuotą akto projektą su priedais, parengtą pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą bei atitinkantį jo 7.4 (amžiaus cenzo), 11 (autentiškumo požymių patikros), 12.2, 12.3 (reikšmingumo nustatymo), 17 (objekto teritorijos apibrėžimo) ir 19.2 (reikšmingumo lygmens nustatymo) punktus. Departamento antroji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2020-08-24 aktu Nr. KPD-AV-1502 nustatė Normainių dvaro koplytėlės (u. k. 26179) vertingąsias savybes ir reikšmingumo lygmenį bei apibrėžė teritorijos ribas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/ Departamentas 2021-05-11 raštu Nr. (1.29 E)2-1090 pasiūlė Šėtos Švč. Trejybės parapijos kun. Robertui Gedvydui Skrinskui dėl koplytėlėje buvusių skulptūrų atstatymo kreiptis į Departamento Kauno teritorinį skyrių ir pateikti supaprastintos sudėties tvarkybos darbų projektą, susidedantį iš titulinio lapo, planuojamų darbų aprašo bei darbų schemos, kurioje būtų pažymėtos vietos su planuojamais darbais, darbų atlikimui naudojamomis technologijomis bei darbų skaičiuojamosiomis kainomis, pridėti turimą ikonografinę medžiagą (žr. priedą). Prašymas nepateiktas. Jonavos rajono savivaldybės administracijai Departamentas 2021-05-24 raštu Nr. (1.21)2-1255 pasiūlė dėl koplytėlės sutvarkymo teikti paraišką Departamentui dalinai finansuoti koplytėlės tvarkybos darbus valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis paveldotvarkai ir priminė, kad paraiškos priimamos nuo rugsėjo 1 d., prisijungus prie Departamento elektroninių paslaugų sistemos KPEPIS. Nurodyta, kad paraiškų teikimą reglamentuoja Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. ĮV-1164 (žr. priedą). Paraiška nepateikta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą manome, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021-08-26 įsakymu Nr. ĮV-1009, nuostatas gali teikti paraišką finansuoti koplytėlės tvarkybos darbus valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis paveldotvarkai. Tačiau šiuo atveju svarbu, kad Normainių dvaro koplytėlė kaip statinys turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Jeigu koplytėlė neturi valdytojo, tokiu atveju, vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, turi būti pradėta bešeimininkio pripažinimo procedūra. Sprendimą parengė ir esant klausimams Jums reikiamą informaciją suteiks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė, tel.: 8 673 54 335 el. p. asta.naureckaite@kpd.lt Šis sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas). PRIDEDAMA: 1. KPD Kauno teritorinio skyriaus 2020-04-03 raštas Nr. (1.29-K)2K-342. 3 lapai. 2. KPD Kauno teritorinio skyriaus 2020-08-24 raštas Nr. (1.27-K)2K-1268. 9 lapai. 3. Departamento 2021-05-11 raštas Nr. (1.29 E)2-1090. 2 lapai. 4. Departamento 2021-05-24 raštas Nr. (1.21)2-1255. 2 lapai. Vedėjas Svaigedas Stoškus Asta Naureckaitė, tel.: 8 673 54 335 el. p. asta.naureckaite@kpd.lt

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA Biudžetinė įstaiga, Žeimių g. 13, 55158 Jonava, telefonas (8 349) 501 54, el. paštas administracija@jonava.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188769070 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-02- kanceliarijai Į 2022-02-03 LRVkanceliarija@lrv.lt
DĖL NORMAINIŲ DVARO KOPLYTĖLĖS
Atsakydami į Jūsų raštą , informuojame, kad Jonavos mieste ir rajone yra nuolat atliekami kultūros paveldo objektų, kuriems reikalinga reguliari priežiūra, tvarkybos ir remonto darbai. Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje yra nemažas skaičius kultūros paveldo objektų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, remontas, tačiau visiems jiems skiriamų investicijų dydį riboja finansinės galimybės. Jonavos rajono savivaldybės veikla vykdoma, vadovaujantis strateginiu plėtros planu, strateginiu veiklos planu, savivaldybės administracija kasmet sudaro kultūros paveldo objektams būtinų atlikti darbų programą ir numato lėšas jos vykdymui. Tvarkytinų kultūros paveldo objektų finansavimo eiliškumas sudaromas, prioritetai nustatomi, atsižvelgiant į objekto reikšmę, istorinę vertę, pritaikymą visuomenės poreikiams, kultūrinėms ir su jomis susijusioms edukacinėms, ekonominėms, socialinėms ir kt. reikmėms. 2021 m. baigtas įgyvendinti projektas Nr. 05.4.1-CPVA-K-303-02-0005 „Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios modernizavimas ir aktualizavimas“, toliau tęsiamas 2013 m. pradėtas Jonavos Arklių pašto stoties statinių komplekso restauravimo projektas, 2021 m. pabaigoje pradėtas Jonavos Arklių pašto stoties statinių komplekso arklidės pastato rekonstravimas, taip pat kasmet savivaldybės biudžeto lėšomis atliekami valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso – priežiūros ir remonto darbai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Normainių dvaro koplytėlė yra ne nacionalinio ir tarptautinio, o regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (u.k.26179 Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre). Taip pat statinys nėra Pasaulio paveldo sąrašo vietovėje. Siekiant pagerinti Normainių dvaro koplytėlės būklę ir apsaugoti nuo nykimo, Jonavos rajono savivaldybės administracija numato teikti Kultūros paveldo departamentui paraišką dėl objekto tvarkybos darbų finansavimo valstybės lėšomis. Tačiau šiuo metu paraiškos teikimas dėl papildomų aplinkybių nėra įmanomas: koplytėlės statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, stovi privačiame žemės sklype, todėl atskiras žemės sklypas apie objektą negali būti suformuotas, tai riboja objekto pritaikymą lankymui. Pradėtos būtinos procedūros dėl statinio įteisinimo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, šiuo metu neturime pakankamai dokumentų pateikti KPD prašymą išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas, tačiau Jonavos rajono savivaldybės administracija numato kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl objekto restauravimo darbų finansavimo valstybės lėšomis 2022 m. Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas) arba Regionų apygardos administraciniam teismui bet kuriuose teismo rūmuose (Šiaulių rūmai, Dvaro g. 80, Šiauliai; Panevėžio rūmai, Respublikos g. 62, Panevėžys; Klaipėdos rūmai, Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda; Kauno rūmai, A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas). Administracijos direktorius Valdas Majauskas
Lineta Jakimavičienė, 8~349 50970 Edita Jakutienė, 8~349 50196
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA 2022-02-03 Nr. G-1121 DOKUMENTAS PASIRAŠYTAS ELEKTRONINIU PARAŠU 2022-02-03 Nr. 6B-14-566

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS KAUNO TERITORINIS SKYRIUS

2022-05- Nr. Į 2022-04-20 Nr. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriui L. Kerosieriui El. p. vilnius@sajudis.com El. p. leonaslabora@gmail.com Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai Jonavos rajono savivaldybės administracijai Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos DĖL NORMAINIŲ DVARO KOPLYTĖLĖS (U. K. 26179) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau Departamentas) gavo Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus 2022-04-20 pareiškimą (toliau – Pareiškimas) dėl Normainių dvaro koplytėlės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26179), Normainių II k., Žeimių sen., Jonavos r. sav. Taip pat šį Pareiškimą pagal kompetenciją nagrinėti Departamentui persiuntė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: <...> paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Pažymėtina, kad tokio pačio turinio Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus pareiškimą persiuntė ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius, kurį Departamentas gavo 2022-01-24 ir į tai parengė atsakymą Nr. (1.29- K)2K-568, 2022-02-20. Be to, Departamentas praeityje yra gavęs Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebono kunigo Roberto Gedvydo Skrinsko 2021-05-05 kreipimąsi ir atsakęs 2021-05-24 raštu Nr. (1.21)2-1255 informuodamas apie veiksmus, kuriuos reikia atlikti dėl koplytėlės išsaugojimo. Taip Elektroninio dokumento nuorašas pat dėl koplytėlės tvarkybos Departamentas gerb. kleboną kunigą Robertą Gedvydą Skrinską informavo dar 2021-05-11 raštu Nr. (1.29E)2-1090. Pakartotinai primename, kad pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021-08-26 įsakymu Nr. ĮV-1009 nuostatas galima teikti paraišką finansuoti Normainių dvaro koplytėlės tvarkybos darbus valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis paveldotvarkai. Tačiau šiuo atveju svarbu, kad Normainių dvaro koplytėlė kaip statinys būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Jeigu koplytėlė neturi valdytojo, tokiu atveju, vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, turi būti pradėta bešeimininkio pripažinimo procedūra. Departamento Kauno teritorinis skyrius kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl koplytėlės bešeimininkio pripažinimo procedūros, ar kitų, su koplytėlės įregistravimu Nekilnojamojo turto registre susijusių procedūrų vykdymo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad koplytėlė ir jos apibrėžta teritorija patenka į privatų sklypą, kas taip pat turi reikšmės kultūros paveldo objekto išsaugojimui. Pridedame Departamento Kauno teritorinio skyriaus 2022-02-20 atsakymą Nr. (1.29- K)2K-568, Departamento 2021-05-24 raštą Nr. (1.21)2-1255 ir Departamento 2021-05-11 raštą Nr. (1.29E)2-1090. Prašome pakartotinai Jonavos rajono savivaldybės administraciją pradėti koplytėlės bešeimininkio pripažinimo procedūrą. Sprendimą parengė ir esant klausimams Jums reikiamą informaciją suteiks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė, tel.: 8 673 54 335 el. p. asta.naureckaite@kpd.lt Šis sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas). PRIDEDAMA: 1. KPD Kauno teritorinio skyriaus 2022-02-20 raštas Nr. (1.29-K E)2K-568. 18 lapų. 2. Departamento 2021-05-24 raštas Nr. (1.21)2-1255. 2 lapai. 3. Departamento 2021-05-11 raštas Nr. (1.29E)2-1090. 1 lapas. Vedėjas Svaigedas Stoškus Asta Naureckaitė, tel.: 8 673 54 335 el. p. asta.naureckaite@kpd.lt

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
Kultūros ministerijai Kultūros paveldo departamentui
Jonavos rajono savivaldybei
Kopija Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai
DĖL LIETUVOS KARALYSTĖS ATMINIMO NIEKINIMO
Siunčiame Vyriausybės kanceliarijoje gautą Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos kreipimąsi dėl apleisto paminklo – Baro konfederacijos koplytstulpio (Normainių dvaro koplytėlės (u. k. 26179 Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre) Normainių II kaime (Jonavos rajono sav.). Prašome pagal kompetenciją išnagrinėti ir pateikti pareiškėjui informaciją dėl tolesnių veiksmų siekiant įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, tvarkybos darbų planavimo, aplinkos sutvarkymo bei skulptūrų grąžinimo (kopiją siųsti Vyriausybės kanceliarijai).
PRIDEDAMA: 1. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos 2022 m. balandžio 20 d. raštas, 5 lapai. 2. Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 3 d. raštas, 2 lapai. Socialinės politikos grupės vadovė Eglė Neciunskienė
Nomeda Poderienė, tel. +37070661816, el. p. nomeda.poderiene@lrv.lt

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai 2022-05- vilnius@sajudis.com Į 2022-04-20 Nr.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai LRVkanceliarija@lrv.lt Į 2022-05-02 Nr.
DĖL NORMAINIŲ DVARO KOPLYTĖLĖS
Jonavos rajono savivaldybė gavo Jūsų 2022 m. balandžio 20 d. raštą „Dėl Lietuvos karalystės atminimo niekinimo“ ir jį išnagrinėjo. Informuojame, kad Normainių dvaro koplytėlės (u.k. nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 26179) klausimu buvo išsiųsti atsakymai Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai (2022 m. sausio 27 d. Nr. 6B-14-486); Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai (2022 m. vasario 1 d., Nr.6B-14-531); Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui (2022 m. vasario 2 d., Nr.6B-14-550); Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai (2022 m. vasario 3 d., Nr.6B-14-566). Pakartotinai informuojame, kad, pabaigus objekto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir kitas būtinas procedūras, pagal galimybes Normainių koplytėlės tvarkybos darbai bus įtraukti į Jonavos rajono savivaldybės strateginius veiklos planus, ieškoma finansavimo šaltinių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 d. 3 p. (Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas), kuris numato, kad : 3. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 3.paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, tolesni kreipimaisi Normainių koplytėlės klausimu nenagrinėjami. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 7 p. įpareigoja institucijas nurodyti asmenims administracinio sprendimo apskundimo tvarką, todėl informuojame, kad šis Elektroninio dokumento nuorašas atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas) arba Regionų apygardos administraciniam teismui bet kuriuose teismo rūmuose (Šiaulių rūmai, Dvaro g. 80, Šiauliai; Panevėžio rūmai, Respublikos g. 62, Panevėžys; Klaipėdos rūmai, Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda; Kauno rūmai, A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas). Administracijos direktorius Valdas Majauskas Lineta Jakimavičienė, 8~349 50970 Edita Jakutienė, 8~349 50196

ŠĖTOS ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PARAPIJA
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
(Beveik toks pats laiškas buvo Gerb. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai)

PRAŠYMAS
2022-07-05
SU VALSTYBĖS DIENA!
1768 metų vasario 29 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės didikai bei bajorai Podolės mieste Bare (Vinicos sritis) sudarė konfederaciją – ginkluotą sąjungą, kuri siekė išlaisvinti Abiejų Tautų Respubliką iš faktiškos Rusijos imperijos kontrolės.

Praliejusiųjų kraują už tėvynės laisvę atminimui buvo pastatytas koplytstulpis Normainių II km. Jonavos rajono sav., Žeimių sen. Unikalus objekto kodas 26179.
Deja, dabar jis apleistas ir net rodyklės nėra prie kelio.
Žmonės 47 metus laukia, kad būtų atstatyta Šv. Jono statulėlė, buvusi stogastulpio viršuje, bet Jonavos savivaldybės pozicija yra „tegul žmonės laukia ir toliau, nes yra `svarbesnių` objektų“.
Yra savivaldybių, kurios šalina okupantų monumentus. Bet Jonavos savivaldybė, matyt, pritaria buvusiam sovietiniam okupaciniam režimui, kuris pašalino Šv. Jono statulėlę, nes visiškai neatsiliepia į žmonių prašymus, surinktus parašus ir neskuba sutvarkyti garbingą, valstybės saugomą paminklą, jungiantį Lietuvą su Ukraina kovoje prieš bendrą priešą.
Prašau LR Vyriausybę kažką daryti, kad teisėti provincijos žmonių lūkesčiai būtų išpildyti.
Pagarbiai
Šėtos klebonas Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 11, LT-01103, Vilnius, tel. +370 5 2663711, el. p. LRVkanceliarija@lrv.lt, https://lrv.lt
Jonavos rajono savivaldybei
Kultūros ministerijai Kultūros paveldo departamentui
Kopija Prezidento kanceliarijai Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijai
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai
DĖL ŠĖTOS ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PARAPIJOS KLEBONO KUNIGO R. G. SKRINSKO PRAŠYMO
Siunčiame Vyriausybės kanceliarijoje gautą kreipimąsi dėl apleisto paminklo – Baro konfederacijos koplytstulpio (Normainių dvaro koplytėlės (u. k. 26179 Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre) Normainių II kaime (Jonavos rajono sav.). Atkreipiame dėmesį, kad klausimas dėl apleistos Normainių dvaro koplytėles sutvarkymo keliamas jau ne pirmą kartą (Vyriausybės kanceliarijos 2022 m. gegužės 2 d. raštas Nr. S-1270). Prašome pagal kompetenciją išnagrinėti ir pateikti pareiškėjui naujausią informaciją dėl vykdomų veiksmų siekiant įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, tvarkybos darbų planavimo, aplinkos sutvarkymo bei skulptūros grąžinimo (kopiją siųsti Prezidento kanceliarijai ir Vyriausybės kanceliarijai).
PRIDEDAMA: 1. Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebono kunigo R. G. Skrinsko 2022 m. liepos 5 d. raštas, 1 lapas. 2. Prezidento kanceliarijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. (1D-2460)-2d-3201, 1 lapas. 3. Vyriausybės kanceliarijos 2022 m. gegužės 2 d. raštas Nr. S-1270, 1 lapas.
Socialinės politikos grupės patarėja, laikinai pavaduojanti grupės vadovę Daiva Buivydaitė-Garbštienė Nomeda Poderienė, tel. +37052098616; +37066842367, el. p. nomeda.poderiene@lrv.lt

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS ASMENŲ APTARNAVIMO SKYRIUS
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriui Valdui Majauskui
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai 2022- Nr. (1D-2460)-2D
DĖL ŠĖTOS ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PARAPIJOS KLEBONO – KUNIGO ROBERTO SKRINSKO PRAŠYMO
Siunčiame Jums Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai adresuotą Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebono – kunigo Roberto Skrinsko prašymą.
PRIDEDAMA: 1. 1D-2460.pdf 2. 1D-2460_priedas.pdf
Skyriaus vedėja Asta Bogušienė G. Sprogytė, tel. 8 5 209 7207, el. p. ginte.sprogyte@prezidentas.lt

KPD Direktoriui Gerb. Vidmantui Bezarui
PRAŠYMAS 2022-07-09
Prašau Jonavoje suorganizuoti pokalbį – pamąstymą „Išsaugokime LDK kultūros paveldą. KOPLYTĖLĖ BARO KONFEDERACIJAI pavyzdys“. (Jonavos rajono sav., Žeimių sen., NORMAINIŲ II km. Unikalus objekto kodas 26179) Yra savivaldybių, kurios šalina okupantų monumentus. Bet Jonavos savivaldybė, matyt, pritaria buvusiam sovietiniam okupaciniam režimui, kuris pašalino kryžių ir Šv. Jono statulėlę nuo Baro konfederatų koplytstulpio, nes visiškai neatsiliepia į žmonių prašymus, surinktus parašus ir neskuba sutvarkyti garbingą, valstybės saugomą paminklą, jungiantį Lietuvą su Ukraina kovoje prieš bendrą priešą. Suorganizuotas pokalbis padėtų pakelti iš užmaršties šio paminklo gelbėjimo reikalą. Tokių pokalbių KPD organizavo ir anksčiau: „2021 m. birželio 22 dieną, 16 valandą Jonavos rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje vyko Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos organizuotas pokalbis – pamąstymas „Išsaugokime medinį kultūros paveldą. Drobiškių dvaro sodybos pavyzdys“. Pokalbį koordinavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė, dalyvavo dr. R. Bertašiūtė, dr. D. Puodžiukienė, darbų vadovas R. Valantis.“ https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pokalbis-pamastymas-issaugokime-medini-kulturos-pavelda-drobiskiu-dvarosodybos-pavyzdys-jonavos-viesojoje-bibliotekoje
Pagarbiai Šėtos klebonas Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS KAUNO TERITORINIS SKYRIUS
2022-07- Nr. Į 2022-07-09 Nr.

Šėtos Švč. Trejybės parapijos Klebonui kun. Robertui Gedvydui Skrinskui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos DĖL JŪSŲ 2022-07-09 PRAŠYMO Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau Departamentas) gavo Jūsų 2022-06-30 prašymą Jonavoje suorganizuoti pokalbį – pamąstymą ,,Išsaugokime LDK kultūros paveldą. Koplytėlė Baro konfederacijai pavyzdys“. Dėkojame už rūpestį saugant kultūros paveldą ir atkreipiant visuomenės dėmesį į su tuo susijusias problemas. Manome, kad Jūsų iniciatyva suorganizuoti pokalbį – pamąstymą LDK kultūros paveldo tema yra reikalinga ir svarbi. Kadangi rugpjūčio mėnesį Departamento atstovai yra numatę atvykti į Jonavos rajoną aptarti Jums rūpimus kultūros paveldo išsaugojimo klausimus, apie konkretų laiką Jūs būsite informuotas atskirai. Šis sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas). Vyr. specialistė, l. e. vedėjo pareigas Asta Naureckaitė

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS MERAS
Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, telefonas (8 349) 610 40
el. paštas meras@jonava.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188769070
Lietuvos Respublikos Seimo nariui
Kaziui Starkevičiui
kazys.starkevicius@lrs.lt
Kun.R. Skrinskui 2022-08- Nr. 6B-
Į 2022-07-26 Nr. SN15-25
DĖL KUNIGO ROBERTO SKRINSKO PRAŠYMO
Atsakydami į Jūsų 2022 m. liepos 26 d. raštą „Dėl kunigo Roberto Skrinsko prašymo“, informuojame, kad Normainių dvaro koplytėlės (u.k. nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 26179) klausimu buvo išsiųsti atsakymai kun. R. Skrinskui (2021-10-12, Nr. 6B-14-5107, 2021-10-20, Nr. 6B-14-5300); Br. Puzinavičiui (2021-10-12, Nr. 6B-14-5106), LR Seimo kanceliarijai (2020-08-06, Nr. 6B-14-3760), Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatui (2022-01-27, Nr. 6B-14-485), Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai (2022 m. sausio 27 d. Nr. 6B-14-486; 2022-05-12 Nr. 6B-14-2178); Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai (2022-02-01, Nr. 6B-14-531); Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui (2022-02-02, Nr. 6B-14-550); Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai (2022-02-03, Nr. 6B-14-566, 2022-05-12 Nr. 6B-14-2178), Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniam skyriui (2020-08-12, Nr. 6B-14-3838, 2022-05-26, Nr. 6B-14-2420), Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybai ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai (2022-06-17 Nr. 6B-14-2890).
Pakartotinai informuojame, kad, pabaigus objekto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir kitas būtinas procedūras, pagal galimybes Normainių koplytėlės tvarkybos darbai bus įtraukti į Jonavos rajono savivaldybės strateginius veiklos planus, ieškoma finansavimo šaltinių.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 d., kuris numato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, tolesni kreipimaisi Normainių koplytėlės klausimu nenagrinėjami.
Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 7 p. įpareigoja institucijas nurodyti asmenims administracinio sprendimo apskundimo tvarką, todėl informuojame, kad šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas) arba Regionų apygardos administraciniam teismui bet kuriuose teismo rūmuose (Šiaulių rūmai, Dvaro g. 80, Šiauliai; Panevėžio rūmai, Respublikos g. 62, Panevėžys; Klaipėdos rūmai, Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda; Kauno rūmai, A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas).
Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius
Edita Jakutienė, 8~349 50196

From: Robertas [mailto:skrinskas@gmail.com]
Sent: Saturday, August 20, 2022 7:25 PM
To: 'kazys.starkevicius@lrs.lt'
Subject: Normainiai
Sveiki,
Siunčiu savo komentarą į Jonavos mero atsakymą.
Primenu, kad paprasti žmonės net 47 m. laukia kol Jonavos savivaldybė sugrąžins Šv. Jono statulėlę į koplytstulpį.

Pradžioje buvo prašoma, kad koplytstulpis būtų restauruotas. Atsakymas skambėjo panašiai į „pagal galimybes Normainių koplytėlės tvarkybos darbai bus įtraukti į Jonavos rajono savivaldybės strateginius veiklos planus“.

Po to buvo prašoma, kad bent kelio rodyklę pridėtų prie kelio. Štai liudijimas apie tokio daikto reikalingumą:

„Esu Renata - dviejų vaikų mama, esama ir būsima Mamukyno administratorė, techninės dalies „šefė“. Taip pat jau esama ir šio blog‘o <o mes jau ten buvom> autorė.
Lekiam toliau. Netoli Šėtos miestelio, Jonavos rajono paribyje yra išlikusi mūrinė XVIII a. pabaigos Normainių koplytėlė Baro konfederacijai atminti. Pats medinis dvaras jau seniai sunykęs. Rasti šią vietą pačioms buvo sunkoka. Navigacija nuvedė į negyvenamą sodybą 😊. Pagalbos teko užsukti į, jei atmintis nepaveda, Juškonių parduotuvėlę. Ačiū draugiškoms pardavėjoms, už išsamų atsakymą 😉, tik jūsų dėka, labai lengvai radome koplytėlę.“ https://omesjautenbuvom.blogspot.com/2018/10/lekiam-rudeniniais-jonavos-rajono.html

Kaip matote, mūsų pastangos dėl rodyklės buvo bevaisės.

Galiausiai buvo prašoma sugrąžinti bent Šv. Jono statulėlę su kryžiumi į koplytstulpį. Atrodo, kad JONAvos vardo savivaldybė turėtų nelikti abejinga Šv. Jono statulėlei. Deja, atsakymas buvo „pagal galimybes Normainių koplytėlės tvarkybos darbai bus įtraukti į Jonavos rajono savivaldybės strateginius veiklos planus“.

Du kartus su dvejų metų pertrauka buvo renkami parašai su prašymu sugrąžinti statulėlę. Pririnkta jų gausybė. Daug organizacijų kreipėsi. Bet veltui.

Yra visokių savivaldybių vadovų. Pvz. viena restauruoja okupantų žvaigždes. Gi, Jonavos savivaldybė ignoruoja karinės šlovės kovos už laisvę paminklo atstatymą. Ir nieko nežada, nes „pagal galimybes“, „bus įtraukti“, ir „į planus“ reiškia eikit kuo toliau.

Šv. Jono statulėlės pagaminimą paremtų daug Jonavos krašto žmonių, įmonių ir organizacijų. Ir apie metro aukščio medinės statulėlės pagaminimas nėra toks brangus, kad savivaldybei reikėtų „ieškoti finansavimo šaltinių“.

Ir dar paradoksas tame, kad paprasti žmonės nesupranta, kodėl tie etatiniai savivaldybės už paminklų apsaugą atsakingi pareigūnai taip įmantriai atsirašinėja, laviruoja įstatymų džiunglėse ir daro viską, kad kovos už laisvę prieš carinę imperiją LDK laikus menantis ir valstybės saugomas paminklas nebūtų restauruotas arba jo restauravimą atidėtų į neapibrėžtą ateitį.
Pagarbiai kun. Robertas Skrinskas

ŠĖTOS ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PARAPIJA
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
PRAŠYMAS 2022-07-05 SU VALSTYBĖS DIENA! 1768 metų vasario 29 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės didikai bei bajorai Podolės mieste Bare (Vinicos sritis) sudarė konfederaciją – ginkluotą sąjungą, kuri siekė išlaisvinti Abiejų Tautų Respubliką iš faktiškos Rusijos imperijos kontrolės. Praliejusiųjų kraują už tėvynės laisvę atminimui buvo pastatytas koplytstulpis Normainių II km. Jonavos rajono sav., Žeimių sen. Unikalus objekto kodas 26179. Deja, dabar jis apleistas ir net rodyklės nėra prie kelio. Žmonės 47 metus laukia, kad būtų atstatyta Šv. Jono statulėlė, buvusi stogastulpio viršuje, bet Jonavos savivaldybės pozicija yra „tegul žmonės laukia ir toliau, nes yra `svarbesnių` objektų“. Yra savivaldybių, kurios šalina okupantų monumentus. Bet Jonavos savivaldybė, matyt, pritaria buvusiam sovietiniam okupaciniam režimui, kuris pašalino Šv. Jono statulėlę, nes visiškai neatsiliepia į žmonių prašymus, surinktus parašus ir neskuba sutvarkyti garbingą, valstybės saugomą paminklą, jungiantį Lietuvą su Ukraina kovoje prieš bendrą priešą. Prašau LR Vyriausybę kažką daryti, kad teisėti provincijos žmonių lūkesčiai būtų išpildyti. Pagarbiai Šėtos klebonas Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas

Lietuvos Kultūros Ministerijos
Kultūros Ministrui Gerb.Simonui Kairiui
KPD prie Kultūros ministerijos
Direktoriui Gerb. Vidmantui Bezarui
Dėl objekto (26179) reikšmingumo lygmens pakeitimo iš regioninio į nacionalinį.

PRAŠYMAS
2022-08-23
KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS ANTROJI NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBA, susidedanti iš pirmininkės Dalios Dijokienės ir narių: Ryšard Gaidžio, Eligijaus Railos, Jurgitos Kristinos Pačkauskienės, Irenos Staniūnienės, Martyno Mankaus aktu 2020-08-24 Nr. KPD-AV-1502 Vilnius, nutarė Baro konfederatų koplytstulpiui suteikti regioninį lygmenį.
Tuo pačiu suteikė ir nuvertinantį objekto reikšmę vardą: „4. Vertybei suteikiamas pavadinimas: Normainių dvaro koplytėlė.“
Ta pati komisija pripažįsta, kad „7.5 - koplytėlė pastatyta Baro konfederacijai (1768-1772 m.) atminti.“ Toliau komisija teigia: „10. Vertybės vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys yra: [x] Architektūrinis [x] lemiantis reikšmingumą [x] retas; [x] Memorialinis [x] lemiantis reikšmingumą [x] svarbus; [x] Dailės [x] lemiantis reikšmingumą [x] svarbus.“

1.Tai yra labai senas, LDK laikus siekiantis karo už laisvę šlovės paminklas, skirtas paaukojusiems savo gyvybę didvyriams atminti. Tokių paminklų tėra viso tik trys.

2. Baro konfederatų kova apėmė dabartinę Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą, Baltarusiją, Rusiją. Tai buvo tarptautinio lygmens įvykis, garbingai įamžintas kituose kraštuose. Pvz. paminklas Baro konfederatams Šveicarijoje, Rapperswil mieste.

3. Baro konfederatų koplytstulpis priklauso UNESCO paveldui. „Lietuviškoji kryždirbystė yra sinkretinis liaudies kultūros reiškinys, kurio sampratoje telpa visa tradicinio medinio paminklo istorija.
Formų įvairove pasižymintys lietuviški kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, jose apgyvendintos šventųjų statulėlės tarsi peržengia mažosios architektūros paminklų statusą, įgydami gyvybės per žmonių tikėjimus, su jais susijusias apeigas bei papročius.
Tradiciniai lietuviški kryžiai – unikalus reiškinys. Tai savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kurioje jungiasi architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementai. Lietuvos kryždirbiai sugebėjo suderinti krikščionybę bei archajišką gamtos ir žmogaus santykį.
Šie paminklai – tarsi pagarbos religijai bei gamtai išraiška.
2008 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.“ https://www.unesco.lt/kultura/nematerialus-kulturos-paveldas/kryzdirbyste-ir-kryziu-simbolika-lietuvoje
Po bevaisių prašymų restauruoti koplytstulpį, po tuščių pastangų bent rodyklę prie kelio pastatyti, galiausiai buvo prašoma sugrąžinti bent Šv. Jono statulėlę su kryžiumi į koplytstulpį. Atrodo, kad JONAvos vardo savivaldybė turėtų nelikti abejinga Šv. Jono statulėlei. Deja, atsakymai buvo „pagal galimybes Normainių koplytėlės tvarkybos darbai bus įtraukti į Jonavos rajono savivaldybės strateginius veiklos planus“.
Šv. Jono statulėlės pagaminimą paremtų daug Jonavos krašto žmonių, įmonių ir organizacijų. Ir apie metro aukščio medinės statulėlės pagaminimas nėra toks brangus, kad savivaldybei reikėtų „ieškoti finansavimo šaltinių“.

4. Paminklą lanko daug svečių iš užsienio. Tai gali patvirtinti Jonavos krašto kraštotyrininkas, Žeimių gyventojas Artūras Narkevičius.

5. Jonavos Savivaldybės valdžia nekreipia dėmesio į šį garbingą karo didvyriams skirtą paminklą ir nemato reikalo juo rūpintis, nes jis tėra regioninio lygmens. Štai Jonavos valdžios atsakymo ištrauka:
„Atkreiptinas dėmesys, kad Normainių dvaro koplytėlė yra ne nacionalinio ir tarptautinio, o regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugomas kultūros paveldo. Taip pat statinys nėra Pasaulio paveldo sąrašo vietovėje. (Iš Jonavos r. Administracijos direktoriaus Valdo Majausko atsakymo 2022-02- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai Į 2022-02-03 laišką).

Čia jau Jonavos valdžia klaidina LR Vyriausybę, nes:

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijoms
2020-11- Nr.
DĖL KULTŪROS PAVELDO APSKAITOS 2020 M. PLANAVIMO
Informuojame, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) direktoriaus 2020-10-22 įsakymu Nr. Į-292 buvo pakeistas Kultūros paveldo centro 2020 m. kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. Į-17 (toliau - Įsakymas). Įsakymas papildytas kultūros vertybėmis, kurioms 2020 m. rengiama apskaitos dokumentacija.
Atkreipiame dėmesį, kad Departamentas, sudarydamas 2020 metų kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planą, vadovavosi šiais Departamento direktoriaus 2019-10-03 įsakymu Nr. Į-264 patvirtinto Departamento metinių kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planų sudarymo tvarkos aprašo 9 punkte įvardintais prioritetais:
9.2.1. objektas yra Pasaulio paveldo sąrašo vietovėje;
9.2.3. objektas susijęs su išsivadavimo iš okupacinių režimų ir Lietuvos valstybingumui svarbiais įvykiais bei asmenimis;
(...)
Nuorodos 3 puslapyje žr. Nr. 339
https://vilkaviskis.lt/wp-content/uploads/2020/11/Paveldo-departamento-isakymas-skelbimui.pdf

2021 m. buvo surinkta 561 parašas Jonavos r. merui Mindaugui Sinkevičiui dėl Baro konfederatų koplytstulpio tvarkymo. Jei palygintume Vilniaus ir Šėtos gyventojų skaičių, tai santykinai Vilniuje parašų skaičius sudarytų 500 000. Tokį skaičių galima įrašyti net į Lietuvos Gineso rekordų knygą.

6. Dabartinio imperialistinio Rusijos karo prieš Ukrainą fone likti abejingiems paminklui, skirtam kovai už laisvę prieš tą pačią Rusiją yra kaip sabotažas Rusijos naudai. Yra visokių savivaldybių vadovų. Pvz. viena restauruoja okupantų žvaigždes. Gi, Jonavos savivaldybė ignoruoja karinės šlovės kovos už laisvę paminklo atstatymą. Ir nieko nežada, nes „pagal galimybes“, „bus įtraukti“, ir „į planus“ reiškia nekvaršinkit man galvos.

7. Dėl suteikto pavadinimo. „Normainių dvaro koplytėlė“.
Dvarų yra daug ir nemažai išlikusių dvaro koplytėlių. Todėl iš šalies išgirdus tokį pavadinimą, trinama, nutylima garbinga jos paskirtis. Taip, paminklo formos išraiška yra religinė, bet anuo metu karo pergalėms įamžinti kaip atminimo paminklai buvo statomos net bažnyčios.
Be to pavadinimas, mano galva, yra klaidinantis. Koplytėlė, koplyčia yra statinys su durimis, langais, bet mažesnis už bažnyčią. Gi šis objektas pagal dydį ir formą priklauso prie koplytstulpių. Štai pvz žr..: Juciūnų koplyčia: https://lt.wikipedia.org/wiki/Juci%C5%ABn%C5%B3_koply%C4%8Dia
Koplytstulpių foto: https://lt.wikipedia.org/wiki/Koplytstulpis

Todėl kartu dėl lygmens pakeitimo į aukštesnį prašau pakeisti pavadinimą į „Normainių Baro konfederatų koplytsatulpis“. Arba „Baro konfederatų koplytsatulpis“.

Lietuvos Kultūros Ministerijos
Kultūros Ministrui Gerb.Simonui Kairiui
KPD prie Kultūros ministerijos
Direktoriui Gerb. Vidmantui Bezarui

Dėl objekto (26179) reikšmingumo lygmens pakeitimo iš regioninio į nacionalinį.

Šalia kitų išvardintų argumentų už objekto reikšmingumo lygmens pakeitimo iš regioninio į nacionalinį teikiu dar vieną.

1 km atstumu nuo koplytstulpio stovi paminklas garsiajam 1919 m. Kėdainių-Šėtos mūšiui. Šiose apylinkėse vyko žymiausias Lietuvos mūšis su bolševikais. Apie tai galima pasiskaityti knygoje „Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos“.

Be to, kaip 2022-02- LR kanceliarijai rašė Administracijos direktorius Valdas Majauskas „Tačiau šiuo metu paraiškos teikimas dėl papildomų aplinkybių nėra įmanomas: koplytėlės statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, stovi privačiame žemės sklype, todėl atskiras žemės sklypas apie objektą negali būti suformuotas, tai riboja objekto pritaikymą lankymui.“

Kalbėjau su sklypo savininke ir ji nieko prieš kažkiek žemės skirti tokiam garbingam Lietuvos valstybės kovos už Laivę žymeniui. Deja, Jonavos Savivaldybės tarnautojai tik ieško ir išsigalvoja priežastis, kad toks garbingas monumentas Laisvės kovoms nebūtų sutvarkytas.
Dar V. Majauskas tame pačiame laiške rašo, kad „statinys nėra Pasaulio paveldo sąrašo vietovėje“.
Jei teisingai supratau, tai ypatingi reikalavimai objektui.
Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės, kurių šiuo metu yra 1154, esančios 167 valstybių narių teritorijose (897 kultūros paveldo, 218 gamtos paveldo ir 39 mišrios - gamtos ir kultūros paveldo) (2021-08-01 duomenimis).

Lietuva didžiuojasi keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis vietovėmis: Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove, Struvės geodezinio lanko punktais. Ketinama dar įrašyti Kauno vietovę.
Pagarbiai
kun. Robertas Gedvydas Skrinskas

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, J. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius, tel. (8 5) 219 3400, faks. (8 5) 262 3120, el. p.dmm@lrkm.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188683671

Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebonui kunigui
Robertui Gedvydui Skrinskui
skrinskas@gmail.com
Jonavos rajono savivaldybės administracijai
Kultūros paveldo departamentui
prie Kultūros ministerijos

Kopijos:
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai
El. p. vilnius@sajudis.com
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
2022-08- Nr. S2-
Į 2022-08-22 Nr. S-2441

DĖL BARO KONFEDERACIJOS (NORMAINIŲ DVARO) KOPLYTĖLĖS (U. K. 26179)

Kultūros ministerija atidžiai išnagrinėjo Jūsų kreipimąsi dėl Baro konfederacijos (Normainių dvaro) koplytėlės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26179), esančios šalia Šėtos, Normainių kaime, tvarkybos darbų.
Ministerijai ši problema žinoma nuo 2020 metų. Apie minėtos koplytėlės skulptūrų paieškas ir koplytėlės sutvarkymo sprendimo būdą esame Jus ir kitas institucijas jau informavę.
Pakartotinai atkreipiame dėmesį, kad minėtos koplytėlės tvarkybos darbų finansavimas galimas tik vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021-08-26 įsakymu Nr. ĮV-1009 nustatyta tvarka. Taigi, koplytėlės savininkas ar valdytojas, norėdamas gauti valstybės biudžeto finansavimą Normainių dvaro koplytėlės tvarkybos darbams 2023 metais, turėtų pateikti paraišką (iki š. m. rugsėjo 30 d.) Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, nurodydamas ir savo prisidedamą lėšų dalį.
Informuojame, kad nei 2020 metais, nei 2021 metais paraiška dėl Normainių dvaro koplytėlės tvarkybos darbų nebuvo pateikta, todėl ir finansavimas nebuvo skirtas.
Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis

R. Senapėdis, tel. 8 608 46016, el. p. romanas.senapedis@lrkm.lt

Šėtos Švč. Trejybės parapijos Klebonui kun. Robertui Gedvydui Skrinskui 2022-09- Nr. Į 2022-08-25 2022-08-26 Nr. S-2472 Nr. S2-1824

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2022-08-25 prašymą pagal kompetenciją išnagrinėti ir pateikti pareiškėjui Šėtos Švč. Trejybės parapijos Klebonui kun. Robertui Gedvydui Skrinskui (toliau - Pareiškėjas) naujausią informaciją dėl vykdomų veiksmų siekiant Normainių dvaro koplytėlę (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26179), Normainių II k., Žeimių sen., Jonavos r. sav. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tvarkybos darbų planavimo, aplinkos sutvarkymo bei skulptūros grąžinimo.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą, informuojame Jus, kad Departamento Kauno teritoriniam skyriui inicijavus, Jonavos rajono savivaldybės administracijoje (toliau – Savivaldybė) 2022-09-02 įvyko pasitarimas, kurio metu dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas, Departamento Kauno teritorinio skyriaus atstovai, Pareiškėjas, Visuomeninės organizacijos ,,Juškonių bendruomenė“ narys Raimundas Volbergas bei Žeimių krašto kraštotyrininkas Artūras Narkevičius. Surašytas posėdžio protokolas (žr. priedą). Posėdžio metu buvo nutarta:

1. Dviejose vietose (nuo Šėtos – Ukmergė kelio ir Šėtos – Jonavos kelio) įrengti kelio ženklus (2 vnt.). Įrengti kelio ženklus Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje. Į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją kreipiasi Jonavos rajono savivaldybė.
2. Koplytėlę kaip statinį įregistruoti VĮ Registrų centre. Kadangi kadastrinių matavimų paslaugą nupirkusi Savivaldybė, todėl Koplytėlės teisine registracija pasirūpina Jonavos rajono savivaldybė.
3. Departamento Kauno teritorinis skyrius dėl restauruotų Nukryžiuotojo skulptūros ir Šv. Jono Krikštytojo skulptūrėlės kreipsis į Prano Gudyno restauravimo centrą.
4. Departamento Kauno teritorinis skyrius kreipsis tarnybinės konsultacijos į Kėdainių rajono savivaldybę, su prašymu informuoti kaip buvo atlikta Šlapaberžės dvaro sodybos koplytėlės (u. k. 37212), Kėdainių rajone, kurioje buvo atlikti tvarkybos darbai, teisinė registracija ir informuos Jonavos rajono savivaldybę.
5. Departamento Kauno teritorinis skyrius pareikalaus, kad nebūtų ariama Koplytėlės teritorija ir nebūtų pažeidžiamos nustatytos teritorijos ribos.
6. Pabaigus Koplytėlės įregistravimą VĮ Registrų centre, spręsti dėl paraiškos teikimo finansavimui gauti iš Paveldotvarkos programos, kuri būtų skirta tvarkybos darbų projektui parengti ir tvarkybos darbams atlikti.
7. Gavus atsakymus iš Prano Gudyno restauravimo centro ir Lietuvos muziejų, Departamento Kauno teritorinis skyrius teiks sutikimą, kad neprieštarauja pagal ikonografiją skulptūrų Koplytėlėje atstatymui.

Siekiant atlikti tolimesnius veiksmus dėl Normainių koplytėlės išsaugojimo, Departamento Kauno teritorinis skyrius 2022-09-08 atliko šio kultūros paveldo objekto patikrinimą ir surašė Būklės patikrinimo aktą Nr. AAK-286. Patikrinimo metu nustatyta, kad ariama dalis Normainių koplytėlės teritorijos ir fizinio poveikio pozonis, nes aplink koplytėlę yra dirbami laukai (vykdoma žemės ūkio veikla). Atsižvelgiant į tai, bus imtasi priemonių, kad nebūtų žalojama kultūros paveldo objekto teritorija ir žemės sklypo, kuris yra aplink kultūros paveldo objektą, savininkui (naudotojui) bus taikomos administracinio poveikio priemonės.

Taip pat Departamento Kauno teritorinis skyrius 2022-05-17 kreipėsi į Savivaldybę, pasiūlydamas vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, pradėti koplytėlės bešeimininkio pripažinimo procedūrą, ar atlikti kitas, su koplytėlės įregistravimu Nekilnojamojo turto registre susijusias procedūras. Savivaldybei priminta, kad įregistravus koplytėlės valdytoją, pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021-08-26 įsakymu Nr. ĮV-1009 nuostatas, būtų galimybė teikti paraišką finansuoti Normainių dvaro koplytėlės tvarkybos darbus valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis paveldotvarkai.
Atsakydama į Departamento Kauno teritorinio skyriaus prašymą, Savivaldybė 2022-05-26 informavo, kad Savivaldybė 2022 m. kovo mėn. užsakė nekilnojamojo turto (Normainių dvaro koplytėlės D81) kadastrinius matavimus. Taip pat informavo, kad pabaigus objekto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir kitas būtinas procedūras, pagal galimybes Normainių koplytėlės tvarkybos darbai bus įtraukti į Jonavos rajono savivaldybės strateginius veiklos planus bei bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių.

Departamento Kauno teritoriniam skyriui išsiaiškinus, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis koplytėlė ir jos apibrėžta teritorija patenka į privatų žemės sklypą, kuriam nustatytas 0,002 ha kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 8 dalimi, 2022-06-03 pateiktas prašymas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui (toliau – NŽT Jonavos skyrius) suteikti tarnybinę pagalbą ir pateikti žemės sklypo suderintą planą, kuriame būtų nurodytas 0,002 ha kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis).
Atsakydamas į tai, NŽT Jonavos skyrius pateikė žemės sklypo, esančio Normainių II k., Žeimių sen., Jonavos r. sav., planą ir 2004 m. kovo 29 d. paženklinimo-parodymo aktą, kuriame nurodytas servitutas.

Departamento Kauno teritorinis skyrius atliks visus veiksmus, nurodytus 2022-09-02 posėdžio metu ir bendradarbiaus su Pareiškėju, kad būtų išsaugotas kultūros paveldo objektas.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius) arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, Vilnius).

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
KAUNO TERITORINIS SKYRIUS

Šėtos Švč. Trejybės parapijos Klebonui kun. Robertui Gedvydui Skrinskui
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Jonavos rajono savivaldybės administracijai

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau Departamentas) gavo Jūsų 2022-09-13 pasiūlymą dėl Jonavos rajono savivaldybėje 2022-09-02 įvykusio posėdžio dėl Normainių koplytėlės (u. k. 26179) protokolo 7 punkto ,,Gavus atsakymus iš Prano Gudyno restauravimo centro ir Lietuvos muziejų, Departamento Kauno teritorinis skyrius teiks sutikimą, kad neprieštarauja pagal ikonografiją skulptūrų Koplytėlėje atstatymui“.
Departamento Kauno teritorinis skyrius kreipėsi į Nacionalinį M. K. Čiurlionio muziejų, Lietuvos nacionalinį dailės muziejų, Lietuvos nacionalinį muziejų, Kėdainių krašto muziejų, Lietuvos liaudies buities muziejų, Bažnytinio paveldo muziejų, Žemaičių dailės muziejų, Kauno arkivyskupijos muziejų, Lietuvos meno pažinimo centrą TARTLE.
Gautuose atsakymuose informuojama, kad muziejų rinkiniuose nėra Nukryžiuotojo ir Šv. Jono Nepomuko skulptūrų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Departamento Kauno teritorinis skyrius neprieštarauja Nukryžiuotojo ir Šv. Jono Nepomuko skulptūrų pagal ikonografiją atstatymui į Normainių dvaro koplytėlę (u. k. 26179). Primintina, kad pagal 2022-09-02 posėdžio protokolo 2 punktą, koplytėlė kaip statinys turi būti įregistruota VĮ Registrų centre.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas).

Peticija: „Apginkime žuvusių už laisvę karžygių atminimą, kurį išniekino sovietų valdžia” 2023-09-21

Iki šiol trypiamas, niekinamas savo abejingumu ir apleistinumu paminklas, skirtas savo gyvybes paaukojusiems kovotojams su Rusijos imperija.
Medžio, kaip ir tautos, tvirtybė – šaknyse. Tauta be praeities – tarsi medis be šaknų, be tvirtybės.
Nestovėk po medžiu. Nes savo abejingumu tęsi sovietų pradėtą lietuvių tautos atminties trynimo darbą.
Jau 3 kartą per keletą metų renkami parašai, kad būtų atstatytas kryžiaus medis į jam priklausančią vietą.

P.S.
Pagrindinio atsakingo asmens pozicija:
2022-08- Nr. 6B: Pakartotinai informuojame, kad, (...) pagal galimybes Normainių koplytėlės tvarkybos darbai bus

įtraukti į Jonavos rajono savivaldybės strateginius veiklos planus, ieškoma finansavimo šaltinių. Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius
T.y. žmonės laukė 49 m. – tegul ir toliau laukia.

2024-06-14 Normainių Baro Konfederatų kryžiaus atstatymas. Kristaus kančią, pagamintą A. Teresiaus, prie kryžiaus, pagaminto A. Narkevičiaus, tvirtina Artūro sodybos kieme. https://www.youtube.com/watch?v=dpJEJXwVTP4

2024-06-28. Po kryžiaus pašventinimo Normainių II km. Baro konfederatų koplytstulpyje sekė renginys - konferencija Bukonių mokyklos kieme. https://www.youtube.com/watch?v=BH9AWelpgo4

2024-06-28. Prof. dr. Valdo Rakučio knygos apie Baro konfederatus pristatymas Bukonyse.
Valdas Rakutis, Žilvinė Petrauskaitė "Laisvė, Tikėjimas ir Viltis. Baro konfederacijos kovos 1768-1772". Printėja, Kaišiadorys, 2024. https://www.youtube.com/watch?v=rBWvZ5cFaeA

Dar apie Baro konfederatus ir koplytstulpį galima pasižiūrėti kun. Roberto Skrinsko filmukuose:

Paminklas Žuvusiems 1768-1772 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gynėjams - Baro konfederatams. Filmo dalyviai: Genė Gudaitienė, Vladislava Volbergienė, Petras Vyšniauskas, kun. Rimas Mačiulskis. 2021-11-17 https://www.youtube.com/watch?v=UaNkva9C8U0

Prof. dr. Lietuvos karo istorikas Seimo narys Vladas Rakutis „Didžiojo Seimo (1788-1795) darbai ir nuopelnai Lietuvai“. 2021-10-31 Seimo lankytojų centras. Ištrauka apie Baro konfederatus. https://youtu.be/APJdLUxZkuU
Pilnas paskaitos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=KHX0rVQpIHM

PAMINKLAI