
PRADŽIA
SKELBIMAI
KRONIKA
SAKRAMENTAI
PARAPIJA
DARBAI
DIRSYTĖ
PAMINKLAI
AUKOS
NUORODOS
PRO VITA
KONTAKTAI
ŠĖTOS ŠVČ.TREJYBĖS PARAPIJA
Ecclesia Romana Catholica Sanctissimae Trinitatis Szatensis, Archidioecesis Kaunensis
BARO KONFEDERATAI KOVA-1 KOVA-2 KOVA-3 KOVA-4
KOPLYTĖLĖ BARO KONFEDERACIJAI. Jonavos rajono sav., Žeimių sen., NORMAINIŲ II km. Unikalus objekto kodas
26179. Kodas registre iki 2005.04.19: D81.
1978 m. pagal V. Spūdo projektą buvo atrestauruotas.

1768 metų vasario 29 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos
karalystės didikai bei bajorai Podolės mieste Bare (Vinicos sritis) sudarė konfederaciją –
ginkluotą sąjungą, kuri siekė apginti katalikų tikėjimą, bajorų teises bei
laisves nuo nepalankių Seimo priimtų karaliaus Stanislowo Augusto Poniatowskio
inicijuotų įstatymų ir išlaisvinti Abiejų Tautų Respubliką iš faktiškos Rusijos
imperijos kontrolės. Foto žemiau iš lenkų k. Vikipedijos
- Konfederatų kryžius.

Konfederacija paskelbė Rusijai karą. Konfederacijos steigėjai ir vadovai
Adomas Stanislovas Krasinskis, Mykolas Jonas Pacas, Józefas Pułaskis (maršalka
iki 1769), Joachimas Potockis (konfederacijos maršalka po 1769), J. Sapiega. Karolis Stanislovas Radvila tikėjosi
visuotinio bajorų sukilimo ir Turkijos, Austrijos, Prancūzijos, Saksonijos
paramos. Konfederatų kariuomenę sudarė bajorai, didikų milicija ir karališkosios
„vėliavos“, prie jų prisijungė ir dalis miestiečių bei valstiečių. Kovos
prasidėjo 1768-ųjų balandį ir apėmė beveik visą šalį. Lenkus ir lietuvius
finansiškai, ginklais bei amunicija rėmė Prancūzija. Ji atsiuntė ir savo
karininkų, tarp jų vėliau Prancūzijos revoliucijos metu išgarsėjusį generolą Charles Dumouriez. Konfederacijos metu
įvyko keli šimtai mūšių ir susidūrimų.
Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, Rusijos pasiuntinio N. Repnino
įtikintas ir bijodamas netekti sosto, pasiskelbė konfederatų priešu, paprašė
Rusijos karinės pagalbos ir 1768 vasarą konfederatų svarbiausias pajėgas sumušė.
1769 konfederatų judėjimas vėl sustiprėjo. Lietuvoje konfederatus organizavo K.
S. Radvila (Lietuvos konfederacijos maršalka), Mykolas Jonas Pacas.
Lietuvoje vienas aktyviausių konfederatų buvo Simonas Kosakovskis, laimėjęs
keletą susidūrimu su Rusijos kariuomene prie Deltuvos. Spėjama, kad būtent jo
atminimui Vepriuose, netoli Ukmergės, XVIII a pab. - XIX a. pradžioje pastatytas
koplytstulpis.
Prasidėjus Kosciuškos sukilimui, 1794 m. balandžio 24 d. dėl Rusijos politikos
palaikymo S. Kosakovskis buvo sukilėlių pakartas Vilniaus rotušės aikštėje.
Palaidotas Jonavos bažnyčios požemiuose.
K. S. Radvilos pajėgas Rusijos kariuomenė sumušė 1769 10 prie Nesvyžiaus,
Lenkijos (Józefo Pułaskio pajėgas) 1769 06 – prie Slanimo ir Brastos (Bresto);
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederatų vadovybė pabėgo į Prūsiją.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono M. K. Oginskio
kariuomenę 1771 09 Baltarusijoje sumušė A. Suvorovas.
Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos konfederatų vadų vyko
kivirčai.
1772-ųjų rugpjūčio 5 dieną Peterburge Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė
Lenkijos ir Lietuvos padalinimo aktą. Sprendimas dėl padalinimo buvo priimtas
1771 metais, tačiau grobikiškos valstybės dar sugebėjo suorganizuoti kitos
didikų grupuotės maištą prieš konfederatus, kurį panaudojo kaip alibi įsikišti į
Lenkijos ir Lietuvos reikalus, siekiant „suvaldyti anarchiją“.
Tik 1772-ųjų rugpjūčio 18 dieną, praėjus dviem savaitėms po valstybės padalinimo
sutarties, rusams pasidavė Čenstochova – paskutinis konfederatų atsparos
punktas.
Konfederacijai pralaimėjus, dalis jos dalyvių emigravo, apie 5 tūkstančiai buvo
išsiųsti į Sibirą. Kitą dalis paimta į caro kariuomenę.
Foto iš lenkų k. Vikipedijos - Konfederatų karys.
Nors Baro konfederacija buvo tipišku didikų ir bajorų sukilimu, kurio tikslas
buvo apginti konservatyvias idėjas, ji laikoma pirmuoju Lenkijos ir Lietuvos
išsivadavimo iš Rusijos imperijos priespaudos bandymu. Po jo, sekė keletas kitų,
nesėkmingų, desperatiškų. Vien XVIII amžiaus pabaigoje bandyta du kartus: 1792
ir 1794 metais.
Baro konfederacija įkvėpė rašytojus ir poetus romantikus, tokius kaip Adomas Mickevičius ir Julijus Slovackis bei Žygimantas Krasinskis. Baro konfederacijos kovotojai jiems buvo kankiniai už tikėjimą, laisvę ir tėvynę.
VARŠUVOS NUNCIJAUS ARCHYVAS IR LIETUVOS - LENKIJOS RESPUBLIKOS GALO NUNCIJAI
(1754-1796)
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS
Praeities gyvenimo tikrovę mes galime atskleisti iš likusių šaltinių, kurie
priešistoriniams laikams yra iškasenos ir tautosaka, o istoriniams laikams
oficialūs dokumentai ir neoficialūs raštai, išlikusieji archyvuose. Labai daug
Lietuvos religinį ir valstybinį gyvenimą liečiančios medžiagos yra sutelkta
Romoje, daugiausia Vatikano archyve, kuris yra milžiniškos apimties. Jame yra
246 fondai, arba skyriai.
(...)
3. Angelo Maria Dūrini (1767-1772)
Trečiasis nuncijus buvo Angelo Maria Dūrini, Monzos grafo sūnus, gimęs 1723 m.
Milane, klasikinio meno ir poezijos mėgėjas, abiejų teisių daktaras. Jaunystėje,
dar neturėdamas kunigo šventimų, buvo pakeltas popiežiaus rūmų prelatu, paskui
kurį laiką gyveno pas savo dėdę kard. Karolį Dūrinį, Paryžiaus nuncijų
(1744-1755). Pop. Klemenso XIII 1760 m. paskirtas abiejų signatūrų referentu ir
Maltos inkvizitorium, sugrįžo Romon. Paskirtas Varšuvos nuncijum, 1766 gruodžio
20 buvo įšventintas kunigu ir tuoj pat konsekruotas tituliniu Ancirano vyskupu.
Tada 1767 liepos 29 atvyko į Varšuvą ir lapkričio 3 buvo priimtas karaliaus
Stanislovo Augusto Poniatovskio.
Kai Dūrini pradėjo nuncijaus pareigas, krašte vyko pilietinis karas. Kotryna II
per savo ambasadorių Repniną prieš karalių ir Čartoriskius buvo sukėlusi visą
nepatenkintą bajoriją, kuri 1767 m. Radome suorganizavo Rusijos remiamą
konfederaciją. Konfederacijos vadu buvo paskirtas nuo Čartoriskių užsienin
pabėgęs Karolis Radvilas, kuris tikėjosi rusų kariuomenės pagalba sunaikinti
karalių, Čartoriskius ir jų reformas. Tačiau konfederatai labai apsivylė, kai
jie, rusų kariuomenės apsupti, buvo priversti pasirašyti Kotrynos II padiktuotą
konfederacijos aktą, kuriuo prie konfederacijos kvietė prisidėti ir karalių,
sulyginti kitatikių teises ir prašyti Kotryną II saugoti senąją
Lietuvos-Lenkijos konsti-ticiją, atseit, kardinalines teises. Tai turėjo
pripažinti ir konfederacinis 1768 m. Varšuvos seimas.
Tad Čartoriskių ir karaliaus reformos nuėjo niekais. Blogiausia, kad Rusijai
seimas pripažino teisę prižiūrėti Lietuvos-Lenkijos respublikos vidaus gyvenimą.
Anksčiau ji kišdavosi tik papirkimais ir jėga, o dabar jai buvo duotas teisinis
pagrindas, kuriuo ji remdamasi veikė iki Lietuvos-Lenkijos valstybės galo.
Tokiems dalykams vykstant, akylesni politikai, vyskupai ir nuncijus negalėjo
likti tik stebėtojais. Katalikiškoji visuomenė buvo labai įsižeidusi dėl Rusijos
ir Prūsijos kišimosi į vidaus reikalus. Dėl kitatikių teisių sulyginimo
intervencija tokių valstybių, kurios savo teritorijoje nepripažino teisių kitoms
religijoms, jiems atrodė įžūli ir neteisinga. Buvo labai įžeisti jų religiniai
ir patriotiniai jausmai. Prieš diktatorišką Repnino elgesį stipriai pasisakė
Krokuvos vysk. Soltykas, Kijevo vysk. Zaluskis, Žemaičių vysk. Lopacinskis,
Lenkijos lauko hetmonas Ževuskis (Rzewuski) su sūnum ir daugelis kitų.
Tačiau visagalis Repninas nemanė nusileisti. Jo įsakymu rusų kareiviai suėmė ir
ištrėmė vyskupus Soltyką bei Zaluskį ir etmoną Ževuskį su sūnum ir 5 metus
išlaikė Rusijos Kalugoje. Kai Varšuvos konfederacinis seimas bandė juos užtarti,
Repninas aštriai atkirto, kad taip bus pasielgta su kiekvienu carienės Kotrynos
II priešu. Apie šiuos įvykius nuncijaus Dūrini painformuotas Apaštalų Sostas
darė intervencijas pas karalių Stanislovą Augustą, Rusijos ambasadorių Repniną
ir net pas Kotryną II, bet tai nieko nepagelbėjo.
Karalius neturėjo nei galios, nei energijos pasipriešinti Repnino, o vėliau ir
jo įpėdinių šeimininkavimui krašte. Matydamas Rusijos galybę, jis manė, kad jai
priešintis neprotinga. Vildamasis senąja Kotrynos II meile, jis tikėjo, kad ji
leis jam tvarkyti respubliką. Nedrįsdamas priešintis Repninui, karalius ir po
1768 m. darniai su juo sugyveno ir visur jam lankstėsi.
Repnino elgesys su Radomo konfederatais ir 1768 m. seime, minėtųjų senatorių
ištrėmimas Rusijon rodė, kad Rusija nėra Respublikos konstitucijų ir bajorų
laisvių gynėja. Todėl dar Varšuvos seimo metu susiorganizavo stipri Baro
konfederacija, prie kurios prisidėjo ir Lietuvos bajorai. Ji nepritarė karaliaus
reformoms ir jo draugystei su Rusija, stengėsi išstumti krašte esančią rusų
kariuomenę ir buvo priešinga kitatikių teisių sulyginimui.
Aplinkybės buvo patogios, nes Turkija paskelbė Rusijai karą, o Austrija ir
Prūsija palaikė konfederatus. Pradžioje konfederacijai gerai sekėsi. Konfederatų
pabūgęs, 1769 liepos mėnesį iš Varšuvos išsinešdino ir pats Repninas. Pagaliau
1770 birželio mėnesį konfederatai paskelbė karaliaus nuo sosto pašalinimą. Jie
vieną naktį net buvo jį pagrobę, bet karaliui pavyko pasprukti ir grįžti į
Varšuvą. Turkijai karas nesisekė. Rusija užėmė jos valdomą Moldaviją ir
Valakiją. Austrijai tai nepatiko, dėl to ji ruošėsi pulti Rusiją. Bet Prūsijos
Fridrichas II iškėlė mintį, kad Rusija grąžintų Turkijai užgrobtas žemes, o už
jų grąžinimą užimtų dalį Lietuvos ir Lenkijos žemių. Bijodama Austrijos ir
Prūsijos, Kotryna II priėmė pasiūlymą įvykdyti pirmąjį Lietuvos-Lenkijos
respublikos padalijimą. Šių aplinkybių ir vidaus nesutarimų paveikti
konfederatai pralaimėjo.
Tada 1772 vasario mėnesį Petrapily Rusija, Austrija ir Prūsija nutarė padaryti
pirmąjį Lietuvos ir Lenkijos žemių pasidalijimą, kuris rugpiūčio 5 buvo
pasirašytas. Rusija užėmė rytinę Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos dalį iki
Dauguvos ir Dniepro, Austrija užėmė pietinę Lenkijos dalį, o Prūsijai teko
Varmija ir Pavyslis. Prūsijoje Lenkijai dar buvo paliktas Dancigo miestas ir
kyliu į ją įsikišęs Torunės miestas.
Kai priešų kariuomenės užiminėjo pasidalytas žemes, nuncijus Dūrini 1772 rugsėjo
mėnesį paliko Varšuvą. Jis buvo visų šių įvykių liudininkas. Jis nepritarė
Radomo konfederacijai ir draudė vyskupams jon dėtis. Pačiame konfederacijos
suvažiavime, kuriam Karolis Radvilas pirmininkavo, prieš jo norą sulyginti
kitatikių teises nuncijus pareiškė griežtą protestą. Bet kai vietoje Radomo
konfederacijos buvo įkurta Baro konfederacija, nuncijui reikėjo apsispręsti:
palaikyti karaliaus ar konfederacijos pusę. Konfederatai tvirtai skelbė
katalikiškus principus ir gynė Katalikų Bažnyčios privilegijas. Nors jie kovojo
prieš karalių, bet pradžioje prieš jį nesikėsino. Konfederacija veikė civilinių
įstatymų ribose. Iš kitos pusės karalius, nors vadindavo karaliumi ortodoksu,
tikėjimo dalykuose buvo indiferentas ir naujosios prancūzų filosofijos gerbėjas.
Dora taip pat karaliaus dvaras nepasižymėjo. Dėl šių priežasčių nuncijus pritarė
konfederatams ir apie tai 1770 m. pradžioje diskutavo su pačiu karalium.
Kai 1771 m. nuncijus vyko į Čenstakavą, tai jis sustojo konfederatų stovykloje,
su jų vadu Pulavskiu užmezgė draugiškus ryšius ir palaimino jo kariuomenę. Dėl
to jis buvo vadinamas "konfederatų nuncijum". Padėtis dar pablogėjo, kai
konfederatai, norėdami karalių pašalinti nuo sosto, buvo jį pagrobę ir paskui
buvo apkaltinti esą norėję jį nužudyti. Kadangi nuncijus palaikė ryšius su
konfederatų vadais, dėl to jis tapo karaliui "persona non grata". Karalius per
savo pasiuntinį Romoje T. Antici pareikalavo pakeisti nuncijų. Todėl 1771
gruodžio 27 buvo paskirtas naujas nuncijus, o Dūrini atšauktas.
Dabar, iš mūsų perspektyvos žiūrint, nuncijus Dūrini kartu su Baro konfederatais
kovojo už katalikų teises ir Lietuvos-Lenkijos nepriklausomybę ir kartu su jais
pralaimėjo. Lietuva ir Lenkija susilaukė žemių atplėšimo, konfederatai
pralaimėjimo, o nuncijus atšaukimo. Karalius gi savo neapdairumu, nerangumu ir
bičiuliavimusi su rusais daug prisidėjo prie Lietuvos-Lenkijos respublikos
pražūties.
Sulaukęs savo įpėdinio, Dūrini 1772 rugsėjo 8 įvesdino jį pas karalių, kuris,
norėdamas pamiršti nesutarimus, atsisveikindamas padovanojo jam chrizolitais ir
deimantais papuoštą vyskupišką kryžių. Po šio vizito Dūrini tą pačią savaitę
paliko Varšuvą..
DR. VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O.F.M.
http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=176%3A197709&id=2215%3Ais&option=com_content&Itemid=203
Normainių dvaras nuo 1784 m. priklausė Jonui Mikalojui Brunovui, kurio giminė save kildino iš Livonijos. Ant Brunovų laikų koplyčios išlikęs užrašas „Atnaujinta Prospero vaikaičio barono Brunovo 1852 birželio 25 d.“. Koplyčia yra vėlyvojo baroko stiliaus, statyta XVIII a. II p. Baro konfederatai savo žygiams atminti nutarė pastatyti 3 koplytstulpius. Šio paminklo statytoju laikomas Normainių dvaro savininkas, Baro konfederatas Prosperas Brunovas.
LTSR Kultūros Ministerijos Paminklų konservavimo institutas 1975 m. parengė
Koplytstulpio remonto-konservavimo projektą. (komp. 104-164 obj. 7166). Jame
rašoma:
„Skulptūros: Prasidėjus restauracijos darbams, skulptūras išimti ir
restauruoti RRV dirbtuvėse / viršutinė atstatoma pagal išlikusias dalis/ ir po
to vėl pastatyti į vietą. Medienos konservacija vykdoma remiantis cheminės
analizės duomenimis.“
Jos iki šiol negrąžintos.



Gražiai
prižiūrimi paminklai Baro konfederatams yra Vepriuose ir Žeimiuose. Toliau foto
- Vepriuose ir Žeimiuose. Veprių „Baltojo kryžiaus“ paminklas pastatytas 1884 m. Baro konfederacijos 1772 m. įvykiams atminti.


Žemiau paminklas Baro konfederatams Šveicarijoje, Rapperswil mieste.

L http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-03-04-baro-konfederacija-pirmas-lenkijos-ir-lietuvos-issivadavimo-bandymas/96613
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-konfederaciju-simtmetis-582-408235
Grafo Vladislovo Broel-Platerio iniciatyva, minint Baro kondederatų šimtmetį
1868 m. buvo pastatytas paminklas. Kolonos pagrindas buvo papuoštas keturiomis
plokštėmis. Iš rytų balto marmuro reljefas Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos
Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karūnos – herbu.
Kolonos projekto autorius buvo šveicarų architektas Julius Stadleris. Juliaus
Stadlerio suprojektuotą koloną atliko Louis Wethli (1842-1914), skulptorius iš
Ciuricho.
1870 m. birželio 24 d. smarki audra nuniokojo paminklą. Sunaikintas erelis, taip
pat marmurinis kolonos kamienas pakeistas geležiniu liejimu. Šie elementai buvo
išlieti vietinėse Carl Aeppli dirbtuvėse. Tuo pačiu metu buvo atlikti kai kurie
nedideli paminklo išvaizdos pakeitimai.
Kolonos atidengimo ceremonija dabartinėje vietoje įvyko 1969 m. gegužės 4 d.
Kitas kolonos restauravimas buvo atliktas 1992–1994 m.
https://artsandculture.google.com/story/150th-anniversary-of-the-bar-column-in-rapperswil/jgVB3SYY1zPOLA
SPAUDA
2021-03-24 Valstybės saugomas objektas pasigenda dėmesio.
http://www.aliojonava.lt/story/3393/valstybes-saugomas-objektas-pasigenda-demesio?tmpl=component&print=1#sigProGalleriaa8b1674dc1
2020-07-29 Valstybės saugomas objektas Normainiuose laukia finansinės paramos
http://www.aliojonava.lt/story/3690/valstybes-saugomas-objektas-normainiuose-laukia-finansines-paramos?tmpl=component&print=1#sigProGalleria2c3e7d373b
2021-06-23 Grįžtame prie temos. Dvasininką papiktino neištesėtas valdininkų
pažadas
http://www.aliojonava.lt/story/4545/griztame-prie-temos-dvasininka-papiktino-neistesetas-valdininku-pazadas?tmpl=component&print=1
2023-09-29 Baro konfederacijos ženklai Jonavos krašte
https://www.aliojonava.lt/story/6664/baro-konfederacijos-zenklai-jonavos-kraste
2022-01-04 Voruta
GYVENTOJAI 47 METUS LAUKIA, KOL KRYŽIUS BUS SUGRĄŽINTAS Į KOPLYTSTULPĮ
http://www.voruta.lt/gyventojai-47-metus-laukia-kol-kryzius-bus-sugrazintas-i-koplytstulpi/
2021-12-23 XXI Amžius
KOVA PRIEŠ KRYŽIŲ LIETUVOJE TEBESITĘSIA
http://provita.medianewsonline.com/pv/XXIaBarKonfeder.pdf
2022-01-23 Bičiulystė JAV lietuvių laikraštis APLEISTAS LIETUVOS KARALYSTĖS
PAMINKLAS NORMAINIŲ KAIME
http://biciulyste.com/aktualijos/apleistas-lietuvos-karalystes-paminklas-normainiu-kaime/
2022 01 24 infa.lt Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus Tarybos Atviras laiškas
https://infa.lt/68006/atviras-laiskas-iki-vytauto-didziojo-karunavimo-600-metu-jubiliejaus-liko-9-metai/
2022 02 05 Alkas.lt L. Kerosierius. Pasityčiojimas iš vertingo paminklo
Jonavos
https://alkas.lt/2022/02/05/l-kerosierius-pasityciojimas-is-vertingo-paminklo-jonavos-rajone/
2023-09-29 A. Narkevičius Baro konfederacijos ženklai Jonavos krašte
https://www.aliojonava.lt/story/6664/baro-konfederacijos-zenklai-jonavos-kraste
2024-07-02 Istorinis, 49-erius
metus trukęs kryžiaus sugrąžinimas į Normainių Baro konfederatų koplytstulpį
https://www.voruta.lt/istorinis-49-erius-metus-trukes-kryziaus-sugrazinimas-i-normainiu-baro-konfederatu-koplytstulpi/
2024 07 14
Valstybei istorijos nereikia: skulptūrų atstatymu pasirūpino kunigas ir kaimo
bendruomenė
https://rinkosaikste.lt/valstybei-istorijos-nereikia-skulpturu-atstatymu-pasirupino-kunigas-ir-kaimo-bendruomene/
2024 07 15 Kunigo R. Skrinsko ir Bukonių bendruomenės atkaklumas davė
vaisių
https://www.laikmetis.lt/kunigo-r-skrinsko-ir-bukoniu-bendruomenes-atkaklumas-dave-vaisiu/
2024-07-15
Valstybei istorijos nereikia: skulptūrų atstatymu pasirūpino
kunigas ir kaimo bendruomenė
https://www.valstietis.lt/benduomenes/valstybei-istorijos-nereikia-skulpturu-atstatymu-pasirupino-kunigas-ir-kaimo-bendruomene/132953
2024-07-21 Laikraštyje „XXI amžius“ kun. Robertas Skrinskas rašo apie Baro
konfederacijos kovotojų pagerbimo renginį ir naujai pašventintą kryžių Normainių
(Jonavos raj.) koplytstulpyje. Straipsnyje primenama, kad Lietuvoje yra trys
mūriniai, LDK laikus menantys koplytstulpiai žuvusiems už tikėjimą, tėvynę ir
laisvę Baro konfederatams. Renginyje buvo pristatyta istoriko Valdo Rakučio
knyga apie 1768 m. Podolės mieste Bare sudarytą konfederaciją ir jos siekį
išlaisvinti Abiejų Tautų Respubliką iš Rusijos imperijos kontrolės.
https://www.vaticannews.va/lt/baznycia/news/2024-07/savaite-lietuvoje-spaudos-apzvalga-liepos-21-d.html
2024-07-26 Bendruomenės iniciatyva atstatytas Normainių Baro Konfederatų kryžius
https://kpd.lrv.lt/lt/naujienos/bendruomenes-iniciatyva-atstatytas-normainiu-baro-konfederatu-kryzius/
Adolfas Teresius drožia Normainių nukryžiuotąjį. Artūras Narkevičius - Normainių
kryžių. Dok. filmas „Kryždirbio genas“
https://www.youtube.com/watch?v=2EEnY_bH1Rg
2024-12-15 LRT žinios parodė reportažą
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2439457/bendruomeniu-pastangomis-jonavos-rajone-atstatytas-baro-konfederatu-kryzius
2026-01-15
https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/normainiu-paminklas-zuvusiems-uz-laisve-bendruomenes-prasymas-ir-savivaldybes-atsakymas
2026-01-15 JONAVOS ŽINIOS Normainių paminklas žuvusiems už laisvę - bendruomenės
prašymas ir savivaldybės atsakymas
https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/normainiu-paminklas-zuvusiems-uz-laisve-bendruomenes-prasymas-ir-savivaldybes-atsakymas
Tekstas
2026-02-02 Alkas.lt Kantrybei baigiantis: kunigo kreipimasis į Kultūros
ministrę dėl nykstančios Baro konfederatų koplyčios
https://alkas.lt/2026/02/02/kantrybei-baigiantis-kunigo-kreipimasis-i-kulturos-ministre-del-nykstancios-baro-konfederatu-koplycios/
Video
KRYŽIAUS ATSTATYMO IR PAŠVENTINIMO VIDEO KRONIKA:
2024-06-14 Normainių Baro Konfederatų kryžiaus atstatymas. Kristaus kančią, pagamintą A. Teresiaus, prie kryžiaus, pagaminto A. Narkevičiaus, tvirtina Artūro sodybos kieme. https://www.youtube.com/watch?v=dpJEJXwVTP4
2024-06-20 Normainių Baro Konfederatų kryžiaus atstatymas https://www.youtube.com/watch?v=Sn2paXaBVFM
2024-06-28 Normainių Baro Konfederatų kryžiaus pašventinimas https://www.youtube.com/watch?v=cdjL-r0oNZ4
2024-06-28. Po kryžiaus pašventinimo Normainių II km. Baro konfederatų koplytstulpyje sekė renginys - konferencija Bukonių mokyklos kieme. https://www.youtube.com/watch?v=BH9AWelpgo4
2024-06-28. Prof. dr. Valdo Rakučio knygos apie Baro konfederatus pristatymas
Bukonyse.
Valdas Rakutis, Žilvinė Petrauskaitė "Laisvė, Tikėjimas ir Viltis. Baro
konfederacijos kovos 1768-1772". Printėja, Kaišiadorys, 2024.
https://www.youtube.com/watch?v=rBWvZ5cFaeA
Dar apie Baro konfederatus ir koplytstulpį galima pasižiūrėti kun. Roberto Skrinsko filmukuose:
BARO KONFEDERATAI https://www.youtube.com/watch?v=vzfwfApfWMc
Paminklas Žuvusiems 1768-1772 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gynėjams - Baro konfederatams. Filmo dalyviai: Genė Gudaitienė, Vladislava Volbergienė, Petras Vyšniauskas, kun. Rimas Mačiulskis. 2021-11-17 https://www.youtube.com/watch?v=UaNkva9C8U0
Česlovas Podžeskis apie Baro Konfederatų koplytstulpį. 2022-10-02. https://www.youtube.com/watch?v=Av6TjsMAP9A
Prof. dr. Lietuvos karo istorikas Seimo narys Vladas Rakutis apie Baro
konfederatus (Iš Seimo TV)
https://www.youtube.com/watch?v=APJdLUxZkuU
Alpinisto Sauliaus Viliaus video.
https://youtu.be/mDSakAF8cLU
Prof. dr. Lietuvos karo istorikas Seimo narys Vladas
Rakutis „Didžiojo Seimo (1788-1795) darbai ir nuopelnai Lietuvai“. 2021-10-31
Seimo lankytojų centras. Ištrauka apie Baro konfederatus.
https://youtu.be/APJdLUxZkuU
Pilnas paskaitos įrašas:
https://www.youtube.com/watch?v=KHX0rVQpIHM
Valdas Rakutis Baro konfederacija https://barokonfederacija.lt/wp-content/uploads/2024/06/Laisve-Tikejimas-ir-Viltis-Baro-konfederacijos-kovos-1768-1772.pdf