Jos autorė pasakoja, kad pirmoji mintis buvo pagerbti ir įamžinti negimusius vaikus. Geriausiai tiko liūdno balto angelo idėja.
„Baltas marmuras ant granitinio pagrindo. Jis kiek dėmėtas, bet čia toks marmuras. Parinkau angelui tokią pozą, kokia vaikutis būna mamos pilvelyje“, – apžiūrėdama baltąją skulptūrą pasakoja ponia Birutė.
Keistai jautėsi, kai buvo paprašyta atkurti Rozalime (Pakruojo r.) sudaužyto angelo skulptūrą. Atvežė jai maišą duženų ir nuotrauką. Moteris prikėlė angelą naujam gyvenimui, nulipdžiusi gipsinį maketą, nuvežė lieti iš bronzos į Estiją.
„Bronza – vertingas, tamsus metalas. Užkėlėme angelą, o čia kad pakils triukšmas! Kodėl angelas juodas? Vietos valdžia ėmėsi priemonių – nudažė bronzinį angelą baltais dažais. Tada jau miestelėnams įtiko. Kurioziška“, – šypsojosi B. Kasperavičienė. Šiaulių kraštas 2015 08 14 http://www.skrastas.lt/?data=2015-09-25&rub=1144521111&id=1439482654&pried=2015-08-14 Giedriaus Baranausko ir Jono Tamulio nuotr.
