PRO
VITA
© Parengė Robertas Skrinskas
SANTUOKA
Meilės esmė yra duoti. O ką duosi, jei nieko nesukaupsi,
neturėsi, jei į bendrą gyvenimą nieko neatsineši, tik kūną? Tai tas kūnas
lengvai gali būti pakeistas jaunesniu kūnu. Reikia, kad vienas kitą jaunavedžiai
trauktų ne tik kūnu, bet ir siela, asmenybe. Tad ugdyk dvasines savybes, vidinį
grožį, tyrumą. Bendrame gyvenime reiks apibrėžti savo laisvę, teises. Prisiimant
atsakomybę už šeimos židinio kūrenimąsi ir pareigas. Teisės ir pareigos
neatskiriamos, kaip du plaučiai. Kad deramai išauklėti vaikus ir būt
laimingiems:
1. Pareiga ugdyti asmenybę: išmokti darbų, meno, muzikos, liaudies dainų,
papročių.
2. Pareiga turtinti asmenybę: siekti didžiadvasiškumo, vengti ištižimo, bailumo,
pavydo, apkalbų.
3. Svarbiausia pareiga - mylėti.
,,Gyvybės tęsimo galia ir instinktas, ir noras gaivalingas, sunkiai valdomas.
Dievas jį pridengė drovumu, gėda ir paslaptimi. Nieko nereikalingo, nedoro,
nieko nuodėmingo ar ,,nešvaraus“ žmogaus kūne nėra. Yra tiktai intymu, uždengta,
užantspauduota. Skirta tam ir vienam tikslui. Šeimos intymiuose santykiuose
viskas yra gera ir net šventa - kas atitinka prigimtį, kas plaukia iš meilės,
kas ugdo meilę ir pagarbą. Su Dievu - iš tikrųjų su Dievu! - čia viskas yra
šventa, pagal prigimtį - natūralu, be Dievo - brutalu.“
Kun. Br. Bulika ,,Katekizmas“ 1985.
Šv. Raštas:
,,Taip pat buvo pasakyta: `Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda
jai skyrybų raštą`. O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną,- jei ne
ištvirkavimo atveju,- skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda -
svetimauja“. Mt 5,31-32.
Jėzus jai tarė: ,,Gerai pasakei `Neturiu vyro`, nes jau esi turėjusi penkis
vyrus, ir dabartinis anaiptol ne tavo vyras.“ Jn. 4,17-18.
,,Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas tegul turi sau žmoną ir kiekviena
tegul turi sau vyrą.“ ,,Verčiau tuoktis, negu degti.“ 1Kor 7, 1-40.
,,Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius
ir svetimautojus teis Dievas.“ Žyd. 13,4.
,,Ir tai jūs darote: jūs apliejate ašaromis verkdami ir dūsaudami VIEŠPATIES
aukurą dėl to, kad jis atsisako pažvelgti į jūsų auką ar ją maloniai priimti iš
jūsų rankų. Jūs klausiate: „Dėl ko taip?“ Dėl to, kad VIEŠPATS buvo liudininkas,
kai tu tapai neištikimas savo jaunystės žmonai, nors ji yra tavo draugė ir per
sandorą tavo žmona. Argi ne tas pats vienas Dievas ją sukūrė? Jo yra ir
kūnas, ir dvasia. Ir ko tas pats vienas Dievas trokšta? Dievo duotų palikuonių.
Taigi pažvelkite į save ir neleiskite nė vienam tapti neištikimam savo jaunystės
žmonai. Aš nekenčiu skyrybų, – kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas, – ir
dangstymosi smurtu tarsi drabužiu, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. Taigi atkreipkite
dėmesį į save ir nebūkite neištikimi. Mal 2 13-16
Kaip išsaugoti vyrą:
Reikia įsisąmoninti, kad vyro nepakeisi. Nesistenk perauklėti partnerio. ,,Žvirblis nečiulbės lakštingala“. Sužinoti koks centras dominuoja ir išlaikyti, toje srityje stengtis suprasti, patenkinti, prisitaikyti. Vyrą valdo ir išlaiko gudrios, geras palieka. Myli karalienes (grožis, tvarkingumas), tarnaites nemyli. Laimingos šeimos, kur žmona ne karjeristė, o švelni, gera, moteriška. Šaltinis: L.M. (Pro Vita nuomonė nebūtinai sutampa su autorių).
Kaip išsaugoti vyrą: Štai keletas reikšmingų
patarimų, kuriuos viena teta nurodo jaunai žmonai. ,,Mergaičių pasaulis“ St.
Yla. Kaunas, 1935.
Mano dukrele! Jei nori būti laiminga, prisimink sau šiuos įsakymus. Vyras tai
žalia medžiaga, kurią reikia apdirbti. Šiam darbui reikalinga daug įrankių,
kuriuos turi moteris. Ji iš įvairiausių įrankių pagal reikalą, turi
pasirinkti po vieną ir sumaniai jį panaudoti.
1. Kai tavo vyras darosi šiurkštus ir piktas, apsiginkluok įrankiu, vadinamu
kantrybe. Kai per daug kalba, gestikuliuoja, - nežiūrėk į jį - tylėk! Kai
nusiramins, pakelk savo gražiai sušukuotą galvutę, pažvelk širdingai jam į akis,
o tikrai susigėdys, ir toks gailestis jį apima, kad daugiau jau niekada
nesuriks.
2. Kai užsidaręs jis tyli, atkakliai neklausinėk, nes malonumo įrankis pralaužia
ir ištiesia kiečiausias šakas.
3. Kai tavo vyras yra netvarkingas, cigaretės pelenus krato ant žemės, išmėto
kaklaraiščius - nerūgok! Pasiieškok įrankio, kuris vadinasi išmintis. Sutvarkyk,
pastatyk ant stalų gražias pelenines ir palik atvirą vieną stalčių, kuriame
gražiai sudėstyk kaklaraiščius.
4. Neniekink žiurstelio ir nenešiok jo tik dėl parodos. Atmink, kad skani
vakarienė, gražiai padėta ant švariai paruošto stalo - tai svarbi priemonė
šeimynėlės laimei ir ramybei palaikyti. Kiekviena tavo drabužio dalis (įsidėmėk,
tai svarbu!) tebūna švarutėlė. Tegul švarumo įrankis bus tau pagalba šeimoje, o
jam susižavėjimu.
5. Niekada nesiskųsk savo vyru draugėm, neverk...
6. Pagaliau, kai tavo vyras nuliūdęs, susirūpinęs ir nuvargęs, neturi noro
nueiti su tavimi į vakarą, į teatrą, apie kuriuos tu svajoji ir džiaugies, -
paslėpk savo išeiginę suknelę, padėk rankutę jam ant kaktos ir tyliai pasakyk:
noromis pasilieku su tavimi namie! Paklausk, kas jam kenkia? Tada meilės įrankis
padarys stebuklus ir neaptašytoji medžiaga taps švelniu kūriniu tavo namams ir
laimei pagražinti.
Tokį tai laišką su patarimais radau, - rašo jaunoji žmona, - ir ilgai sėdėjau
susisvajojus. Šiandien, pagaliau, praėjo penki metai nuo vestuvių. Aš esu
laiminga. Viešpatie, ir kaip laiminga! tai palikto tetulės laiško dėka.
Kaip išsaugoti šeimą. Popiežius Pranciškus ne vienoje katechezėje sakė: ,,Trys žodžiai `prašau`, `ačiū`, `atleisk` atveria kelią gerai gyventi šeimoje, gyventi ramybėje. Šie žodžiai turi iš tikrųjų įžengti į šeimos meilę, kad šeima funkcionuotų ir išliktų. Ir niekuomet neužbaikite dienos nesusitaikius.“
Deilas Kernegis:
Amžini skundai, pavyduliavimas, kritika, nuolatiniai
užpuldinėjimai užmuša santuoką. L. Tolstojaus, Napoleono III, A. Linkolno
tragedija - jo žmona. Besi Chamburger, išdirbusi 11 metų Niujorko teisme šeimos
reikalams ir peržiūrėjusi 1000 skyrybų bylų sako, kad žmonų priekabos ir
rūgojimai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko vyrai palieka šeimas.
1. Norint išlaikyti santuoką, - venkite prisikabinėjimų, piktumo, barnių.
2. Kad būt laimingi, - nesistenkite perauklėti partnerį.
3. Kad būt laimingi, - nekritikuok.
4. Reikšite nuoširdų pripažinimą.
5. Parodykite bent kiek dėmesio.
6. Žmonos teparodo mandagumą po vedybų, kaip prieš vedybas. Vyras pabėgs nuo
pikto liežuvio. Grubumas - vėžys, ėdantis meilę. Mandagumas santuokoje taip
reikalingas, kaip varikliui tepalas.
7. Skyrybų priežastys pagal Los Anželo šeimos instituto daktarą Polį Popnau: a)
seksualinis neprisitaikymas. b) nesantarvė kaip praleisti laiką. c) finansiniai
sunkumai. d) protiniai, fiziniai ar emociniai nenormalumai.
Vedybų nauda
Vedybos padeda ugdyti stabilumą, palengvina palikti tėvų
namus ir kurti savo ūkį.
Vedusieji gyvena ilgiau ir bendrai imant yra fiziškai ir dvasiškai sveikesni už
nevedusius.
Vedusiems mažiau turi sveikatos rūpesčių.
Vedusieji greičiau sveiksta iš ligų.
Vedusieji mažiau patiria sužeidimų ir nelaimingų atsitikimų.
Vedusieji vienas kitam turi raminantį poveikį.
Vedusieji geriau maitinasi.
Vedusieji vyrai mažiau serga protinėmis ligomis.
Vedusieji pažymi padidėjusį pasitenkinimą ir laimę darbavietėse.
Vedusieji pažymi sumažėjusią vienatvę ir nuobodumą.
Vedybos sumažina rizikingą elgesį, pvz. narkotikų ar alkoholio vartojimą.
Vedybos ugdo charakterio bruožus, būtinus sėkmingam gyvenimui: pasiaukojimą,
nuolankumą, nuolaidumą, atkaklumą.
Vedusieji turi prailgintą padidėjusį intymumą.
Vedusieji patiria geriausią ir didžiausią seksą.
Friends first "A healthy choice".
Monogaminės vedusių poros yra labiausiai seksualiai
pasitenkinantys amerikiečiai.
Tyrimai rodo, kad monogaminės, sukūrusios šeimą poros džiaugiasi didesniu
seksualiniu pasitenkinimu, nei nevedę ar nemonogamiškai vedę.
1994 m. Mark Clements Research apklausę daugiau nei 1000 amerikiečių rado, kad 2/3 (67%) visų vedusiųjų pranešė, kad jie yra ,,laimingi savo seksualiniu gyvenimu“. Kai mažiau nei pusė (45%) vienišių sakė tą patį. (Mark Clements, Parade, 1994.08.07, pp.4-5.)
1982 m. UCLA psichologų Stuart Perlman ir Paul Abramson tyrimas rado, kad vedusieji labiau patenkinti seksualiniu gyvenimu už seksualiai aktyvius nevedusius/netekėjusias. Dalinai dėl to, kad seksualinis pasitenkinimas yra praturtintas ,,seksualinio nerimo nebuvimu“. Dėl to, iš vienos pusės, monogamiškos, vedusios poros labiau seksualiai pasitenkina, nes jos yra laisvos nuo įvairių seksualinių baimių: ligų, nėštumo iki vedybų, išnaudojimo, santykių žlugimo ir atmetimo. Jie t.p. yra laisvi nuo kaltės jausmo, nusižengiant seksualiniams standartams. Šis trikdantis faktorius, trukdantis pajusti seksualinį pilnumą, rastas tarp nevedusių studentų, pasak Konektikuto universiteto psichologų Donaldo Abramsono ir Herberto Cross.
1994 m. Voter/Consumer apklausoje, kurioje dalyvavo 585 vedusieji parodė, kad 70% tų, kurie ,,stipriai“ tiki, kad ,,būti skaisčiu iki vedybų yra gera idėja“ pareiškė, kad jie ,,labai patenkinti“ dabartiniu savo seksualiniu gyvenimu. Tai 13% aukščiau, nei pas tuos, kurie taip stipriai nepalaiko skaistumo iki vedybų. (Voter/Consumer Research poll for the Family research Council, "National family values: a survey of adults," May 1994.)
Dr. David Larson, mokslininkas iš National Institutes of Health (NIH) rado ryšį tarp priešsantuokinio skaistumo ir seksualinio pasitenkinimo vedybose. ,,Poros, neįsitraukusios į seksą prieš vedybas ir ištikimos santuokoje yra labiau patenkintos savo seksualiniu gyvenimu, nei tie, kurie buvo įsitraukę prieš vedybas.“ 28
Pasak statistikos duomenų vedę žmonės patiria didžiausios
kokybės ir kiekybės seksą. "Sex in America", Time, Oct. 17, 1994.
Lytinių santykių saugojimas santuokai sumažina skyrybų riziką.
Ar priešsantuokinis seksas pagerina sėkmę vedybose? Iš pirmo žvilgsnio, pasiklausius diskusijų apie ,,gyvenimą kartu“ iki vedybų, gali pasirodyti, kad taip. Bet visa eilė tyrimų šiuo klausimu sako priešingai.
1991 m. Journal of Marriage and Family išspausdino studiją, kurioje rasta, kad konkubininės (gyvenantys kartu be santuokos) sąjungos žymiai mažiau stabilios, nei pradėjusios bendrą gyvenimą santuokoje. 40% konkubininių sąjungų iširo iki vedybų ir santuokos, kurios buvo prasidėjusios kaip konkubinės sąjungos, 50% turėjo didesnį iširimo santykį už vedybas be bendro gyvenimo prieš tai. Larry L. Bumpass, James A. Sweet and Andrew Cherlin "The role of cohabitation in declining rates of marriage". Journal of Marriage and Family, Vol. 53, 1991, pp.913-927.
Viskonsino 1992 m. studija ištyrė virš 13 000 žmonių ir rado, kad iki santuokos konkubiniškai gyvenusios poros jau santuokoje turėjo ,,didesnius vedybinius konfliktus ir menkesnį bendravimą“ lyginant su prieš santuoką negyvenusiais kartu. (Elizabeth Thomson and Uglo Coella "Cohabitation ans marital stability. Quality or commitment? Journal of Marriage and Family, Vol. 54, 1992, pp.259-267.
Redbook žurnalas 1975 m. išspausdino studiją, kurioje apklausus daugiau, nei 100 000 moterų, rasta, kad tos, kurios nuo 15 m. ir vėliau pradėjo lytinį aktyvumą, labiau išreiškė nepasitenkinimą savo vedybomis ir dabartiniu seksualiniu gyvenimu. (Robert J. Levin, "The Redbook report on premarital and extramarital sex: the end of the double standart? Redbook, October, 1975, pg.40.)
Pagal 1992 m. Christianity Today apklausą, kurioje dalyvavo 993 prenumeratoriai, rasta, kad 78% išsiskyrusiųjų anksčiau buvo įsitraukę į priešvedybinius lytinius santykius. Ir iš 714 apklaustųjų pirmą kartą vedusiųjų, 64% buvo iki santuokos skaistūs. Studija rado, kad tie, kurie iki santuokos paleistuvavo, ir po santuokos daugiau svetimavo lyginant su tais, kurie vedė nepradėję iki santuokos paleistuvauti. (CT Inc. Research Department, "Christianity Today Marriage and divorce survey report," July, 1992.)
Michael McManus savo knygoje ,,Marriage Savers“ pastebi: ,,Iš 100 porų, kurios iki santuokos pradeda bendrą gyvenimą, 40 išsiskiria iki vedybų. Iš 60, kurios susituokia, galiausiai 45% išsiskirs. Tokiu būdu lieka santuokoje tik 15 porų iš pradinio skaičiaus.“
American Sociological review tyrime rašoma: ,,Atskleisti visapusiški ryšiai tarp priešvedybinio konkubinato ir iš to einančio vedybinio nestabilumo. Skyrybų santykis tarp moterų, kurios prieš vedybas susidėjusios gyveno su savo būsimu vyru, vidutiniškai, yra 80% aukštesnis lyginant su tom, kurios negyveno.“ (Neil G. Bennett, Ann Blanc Klimas and David E. Bloom, Commitment and the modern union: assesing the link between premarital cohabitation and subsequent marital stabiliti, American Sociological review, 1988, p. 132)
Kalifornijos universitetas žurnale The Journal of personality assessment išleido tyrimą apie sutuoktinius, kurie prieš vedybas buvo konkubinai ir kurie nebuvo. Studija rado, kad trys didžiausios problemos, kurios atskyrė priešvedybinius konkubinus nuo santuoką pradėjusių be konkubinato yra girtuokliavimas, svetimoteriavimas ir narkomanija. (Michael D. Newcomb and P.M. Bentler, Assessment of personality and Demographic aspects of cohabitation and marital success, Journal of personality assessment, 1980, p.16
Brown ir Mičigano universitetų tyrime apie lizdų palikimo procesą rašoma: ,,tikimybė negrįžti namo pas savo tėvus yra tik gyvenančių santuokoje“. Frances Goldsheider, Arland Thornton and Linda Young-DeMarco, A portrait of the nest-leaving process in early adulthood, Demography, 1993, p. 694. Tačiau konkubinų tikimybė grįžti namo ilgam laikui labai didelė. ibid. Studijoje rasta, kad 20% konkubinų grįžo namo ir tik 2% vedusiųjų grįžo.
PALAIMINIMAI ŠEIMOMS
Palaiminti namai, kuriuose yra malda, nes tenai Kristaus buveinė.
Palaiminti namai, kurie nepasiduoda abejotiniems pasilinksminimams, nes ten
viešpataus krikščioniška palaima.
Palaiminti namai, kuriuose nėra piktžodžiavimų, blogų knygų ir sumišimų, nes ten
bus Kristaus gerovė ir taika.
Palaiminti namai, kurie pasišaukia kunigą sergantiems, nes tuose namuose
skausmai bus lengvesni ir mirtis malonesnė.
Palaiminti namai, kuriuose katekizmas, Šv. raštas, šventųjų gyvenimai yra
skaitomi ir dėstomi, nes ten tikėjimas bus gyvas ir šviesus.
Palaiminti namai, kuriuose vaikai gerbia tėvus ir jų klauso, nes tie namai taps
dangaus prieangis.
Palaiminti namai, kuriuose vaikai mato tėvuose gyvus dorybių pavyzdžius, nes
tuomet namai bus gyvenimo antgamtinis ir gamtinis šaltinis.
Palaiminti namai, kurių visi nariai tankiai priima Šv. Komuniją, nes tada namai
tampa žemišku dangumi.
Palaiminti bus visi tie, kurie vartos šias taisykles gyvenime, nes naudingesnių
malonių negalėčiau jums išprašyti. Amen.
VEDYBŲ JUBILIEJAI
10 m. - ąžuolinės vestuvės. Vyras ir žmona perrišami
tautinėmis juostomis, jiems įteikiama gėlių.
25 m. - sidabrinės.
50 m. - auksinės.
75 m. - deimantinės, gintarinės. Vyrui įteikiama puošni, gintaru inkrustuota
krivulė su skaičiumi ,,75“, o žmonai gintaro karoliai.
Kituose R. Europos kraštuose:
Žaliosios - jungtuvių diena.
Kartūninės - 1 m.
Medinės - 5 m. Dovanoja iš medžio dovanas.
Cinko - po 6,5. Sakoma, kad vedybas, kaip ir cinkuotus indus, reikia retkarčiais
nublizginti.
Varinės - 7 m. Vyras ir žmona pasikeičia varinėmis monetomis, būsimosios laimės
garantija.
Skardinės - 8 m. Tą dieną sutuoktiniams dovanojami virtuvės reikmenys - viskas
iš skardos.
Rožių diena - 10 m. Tą dieną organizuojami linksmi šokiai, o šokantieji rankose
privalo turėti raudonas rožes - meilės simbolį.
Nikelio vestuvės - po 12,5 m.
Stiklinės/ Krištolinės - 15 m. Dovanos iš stiklo ar krištolo primena, kad jų
santykiai turi būti tyri kaip stiklas.
Porceliano - 20 m. Stalas serviruojamas naujais porceliano indais. Sakoma, kad
tuo metu iš senų servizų nelieka nė šukelės. Vokiečiai šį jubiliejų vadina
chrizanteminėmis vestuvėmis.
Sidabrinės - 25 m. Sukviečiama visa giminė. Mirtų vainikas pakeičiamas
sidabriniu, o šalia auksinio ant piršto užmaunamas sidabrinis žiedas.
Perlinės - 30 m.
Drobinės ir Aliumininės - 35 m.
Rubino - 40 m. Sutuoktuvių žiedas papuošiamas rubinu - meilės ir ugnies
brangakmeniu.
Auksinės - 50 m. Auksiniai žiedai pakeičiami naujais.
Deimantinės* - 60 m. Po jų būna geležinės, akmeninės ir dėkingumo. *Skirtingose
tautose skirtingi pavadinimai.
Karūnuotos - 75 m.
VIENO TĖVO PATARIMAI
Pašaukimas. Pagal gabumus, norą turim atrasti
savo pašaukimą, kurį mums paruošė Dievas. Turim melstis, kad išaiškėtų, kad mus
apšviestų ir apdovanotų malonėmis. Turim melstis, kad surastume savo idealą.
Vedybos. Kuo daugiau bendrų dalykų, - tuo vedybos bus
sėkmingesnės. Jei motina nemėgsta šeimininkauti - ir dukra tokia bus. Jei tėvas
namuose ne ūkininkas - ir sūnus bus. Jei tėvas nepadeda virtuvėje - ir sūnus
nepadės. Vaikai natūraliai priima tėvų įpročius, moralę, vertybes, gabumus,
požiūrius. Jei linkęs pasimatyme į alkoholį, narkotikus, seksą, tai ir po
vedybų. Pakeisti neįmanoma. Per pasimatymų laiką nuspręsti ar tinka tas asmuo su
savo įpročiais, charakteriu.
Sužieduotuvės - jei sutinka kurti naują šeimą. Po sužieduotuvių
turi teisę į išskirtinę draugystę. Su kitais ne. (Seksas iki vedybų yra
nuodėmė). Dievas neapsakomai apdovanoja tuos, kurie išlieka tyri iki vestuvių.
Kad Dievas teiktų palaimą, reikia melstis, dalyvauti šv. Mišiose, priimti
sakramentus.
Tėvų sutikimas ir palaiminimas. Tėvai žinot turi prieš
sužieduotuves, o ne po.
Jaunikis turi nupirkti žiedus. Jei jis pagailės, - jaunoji jausis pažeminta.
Vestuvės. Krikščionis turi pakviesti Jėzų, Jo Motiną, angelus į
savo vestuves.
Vedybos. Bus ginčų, todėl reikia ruoštis įveikti sunkumus.
1. Sutarėm per konfliktus nekelt senų skriaudų, tik dabartines problemas.
2. Miegot vienoje lovoje (kartu). Skyrybos retesnės pas tuos, kurie miega kartu.
3. Suprasti vienas kito psichologiją. Pvz. Vyrui truks sriuboj druskos. Žmona
gali tai suprasti, kad ji tarsi bloga virėja ir leistis į ašaras. Žmona turi
išdrįsti paprašyti ko nori, kol vyras perpras savo žmonos psichologiją, jos
metodus ir norus.
4. Jei iškyla problemos, kalbėti, išsiaiškinti, nes užslopinta liks kaip vėžys.
5. Tėvų kišimasis - didelis kryžius tai jaunai šeimai. Neturi ieškoti užtarimo,
globos pas tėvus. Jei tėvai kišasi - turi išvykti kuo toliau, kad išgelbėti
vedybas.
6. Rodyti dėmesį žmonai: pabučiuot išeinant į darbą, dažniau pagirti, apglėbti.
7. Didžiausia vedusiųjų vertybė - kantrybė: mes turim kontroliuoti liežuvį,
pyktį ir aistras.
8. Tėvo autoritetas. Kai mes išsprendėme šią problemą, kitos išsisprendė
lengvai. Pr.2,18; 3,18; 1Petr.3,1. Žmona nesako ką daryti. Ji pasako man ką ji
galvoja ir kaip jaučia. Nuo čia atsakomybė mano. Aš turiu nuspręsti arba
nepriimu sprendimo. Šeimos gerovė priklauso nuo mano sprendimų. Daug kartų žmona
sakė, kad ji patenkinta, kad ji nedaro sprendimų. Vaikas, matydamas motinos
klusnumą, išmoks klusnumo mokytojų, kunigų, civilių pareigūnų, viršininkų,
karininkų...
9. Šeimos dvasingumas - krikščioniškos šeimos pagrindas.
Žmonos gundymai: Daryt savaip, eiti savu keliu. Atsisako paklusti savo vyrui ir
tarnauti šeimai. Jei susigundo, - vedybos ir šeima, kaip jos gyvenimas yra
pavojuje.
Vyras savo laiką, save turi aukoti šeimai. Mažus dalykus daryti gerai -
šventumas.
TRAPŲ ŠEIMOS PATARIMAS
Muzikinėse vasaros stovyklose Trapų šeima buvo dažnai
klausinėjama įvairiausią dalykų, tarp ją ir apie dukterų vedybų reikalus bei
aplinkybes. Jos atsakymas:
Kai dėl vedybų, tai mano vyras ir aš dar Europoje kasdien kalbėdavome “Sveika,
Marija” už kiekvieną mūsų vaiką, kad ilgainiui jie susirastų tinkamus
partnerius. ,,Šeima ir Tikėjimas“ Kaunas 1996, p.16
MOTINA TERESĖ
Šeima, kuri meldžiasi kartu, išlieka kartu, nes ją riša JĖZAUS meilė ir malonė. Ir tiktai būdami kartu, šeimos nariai gali mylėti vienas kitą taip, kaip DIEVAS myli mus per KRISTŲ. Motina Teresė Laiškas iš Kalkutos, skirtas Šeimos metams.
KANTRYBĖ Alfonsas Grauslys
Žūstančią meilę gelbėti labiausiai tiktų ugdymas tarpusavio
kantrybės. Mylėti prieš vedybas lengviau, nes meilės jausmo sužadinta vaizduotė
mylimąją pusę idealizuoja ir gražina. Čia pasitarnauja ir atstumas atskirai
gyvenant, kuris neduoda pilnai ir blaiviai vienas kito trūkumus pažinti.
Tikra meilė bus ta, kuri pakęs mylimąją pusę tokią, kokia ji yra, o ne tokią,
kokią įsivaizdavo. Autentiška meilė paaiškės, kai besimylintieji pamatys vienas
kito ydas ir , nežiūrint tų ydų bus pasiryžę kantriai jas pakęsti ir drauge
vienas kitą ugdyti, kad tąsias ydas pašalinę, juodu abu priartėtų prie jų vienas
apie kitą išsvajoto idealo, kurį nešiojo savo širdyje. Tada supras, kad meilė
yra uždavinys, kurį reikia abiem įvykdyti. Meilę neilgai išlaikome, jei visų
galimų aukų jai išlaikyti abipusiai kasdien nedarome. Tos aukos neįmanomos be
kasdienių kantrybės pasireiškimų, kuriais tramdomas savas egoizmas ir kuriais
skaitomasi su kitu.
Dvasinė vienybė, tasai meilės pagrindas, įsigyjama tik abipusėm nuolaidom,
susivaldymais, taigi - kantrybe. Reikia abipusių nuolaidų, nes tik dvi pusės, o
ne dvi visumos gali virsti vienu, ir kad meilės ugnis minta aukomis. Siekiant
dvasių vienybės meilėje, ne kartą viena pusė pasijunta kitos pavergiama ir jos
abi pradeda kovoti už savo nepriklausomybę. Tai kova už susiderinamumą ir
vienybę, bet drauge ir už savarankiškumą. Kantraus atsargumo, delsimo, laukimo
ir budėjimo čia nuolat reikia.
Žmonės ir nuo meilės pavargsta. Teisingiau sakant, jie pavargsta nuo tos
skirtingos meilės įtampos, kuria jie gyvena. Retai kada toji meilės įtampa
abiejose pusėse būna lygi. Dažniau pasitaiko, kad vienos pusės meilei didėjant,
kitoje pusėje ji silpnėja.
Dar reik painėti, kad mylintis vyras turi sutikti su tam tikrais mylimos moters
nervų įtempimais, kuriais pati gamta reguliariai moters organizmą ir psichiką
aplanko ir dėl kurių ji visai nekalta. Jei ji tada nekantrauja ir būna kitokia,
tai nekantrauja ne ji, bet pati gamta joje.
O tačiau, reikia ir apsimoka kovoti už meilę, ją abipusiai ugdyti savyje ir
vienas kitame, nežiūrint visų galimų aukų, įtampų ir nekantrumų, nes meilė
pažadina širdį, ją pražydina įvairiais žmogiškais jausmais. Nekartą juk
patiriame: kas nemyli vieno žmogaus, tas ir visiems kitiems pasidaro nejautrus.
Kas nemyli nieko, tas myli tik save. Meilė yra absoliučiai žmonių daugumai Dievo
skirtas kelias, kuris veda į meilės bendruomenę - šeimą. Tai kelias , kuris
daugelį veda ir į Didžiąją Meilę, niekada nenutrūkstančią.
Nekantrumo prasiveržimai nekartą mažiau kaltai ar nekaltai pusei ir kuri labiau
myli ar mylėjo - virsta tikru žiaurumu, kadangi labiau mylinčioji pusė yra
labiau beginklė, nes meilė ją nuginklavo. Tokia mylinčioji ir todėl kantresnioji
vedybinės meilės dalyvė virsta kankine.
Tas nuolatinis, nuobodus buvimas vienas šalia kito t.p. sunkus, jei meilė
atvėsus. Žmogus priverstinai šalia kito žmogaus būdamas gali virsti kalėjimu
vienas kitam.
Pažinti vienas kitą - tai, gal būt, viena iš pagrindinių sąlygų nekantrumui
pašalinti. Pažinti kitą ar, kaip vedusiųjų žodyne sakoma, ,,suprasti kitą“
reiškia pasistengti žinoti, ką jis galvoja, kodėl jis taip elgiasi ir kodėl toks
pasidarė - pasistengti suprasti kito žmogaus vidinį pasaulį. Tik jį supratus,
atsiras to gerumo, kurs psichine prasme duos kitam erdvės, kad tas kitas galėtų
laisvai judėti, kvėpuoti, netalpins jo į savo nustatytus rėmus, netroškins
savais, bet kitos pusės dvasiniam pasauliui svetimais įsipareigojimais.
Prieš vedybas sukuriama vaizduotėje gražų paveikslą. Tikrovėje būna kitaip.
Nusivylimai vienas kitu virsta priekaištavimais ir nekantrumu. Antras vaizduotės
diktuojamas apsigavimas, kuris gyvenime virsta nekantrumo šaltiniu, yra
moterystės prasmės ir uždavinių klaidingas supratimas. Jauni žmonės žiūri į
moterystę tik kaip į malonumų nenutraukiamą grandinę, pamiršdami, kad gyvenime
niekas veltui neduodama, kad malonumai apmokami įvairiausiais nusigalėjimais ir,
kad besaikingumas gali net priartinti prie pasibjaurėjimo ribų.
Labai vengt barnių, pykčio. Kaip dažnai vienas neatsargus nuo liežuvio nulašėjęs
žodis gali virsti gyvatės nuodu! Ir jei tokių susibarimų metu vyras fiziškai
užgauna žmoną, tai, anot H. Balzako, lygu jo paties savižudybei. Ir labai svarbu
ištiesti kuo greičiau ranką susitaikymui. Tėvai labai žemina save
nesusivaldydami vaikų akivaizdoje. Nekantrus reagavimas būtų bandymas pikta
nugalėti piktu. Vaikai turi pajusti, kad tėvai ,,pyksta“ ne savo asmeninio
susierzinimo vedami, bet vaikų pažeistos teisybės ir dorybės vardan.
Didesnei kantrybei reiktų įpareigoti vyrus, nes moterys kantresnės. ,,Moteris
meilėje deda viską ant kortos: savo garbę, vardą, sveikatą. Mes visai nežinome,
kaip didelis yra moterų skaičius, kurios per vyrus ligonėmis, ypač dvasios
ligonėmis pasidaro ir žūna...“ Z. Maurina.
MOTINYSTĖ
Kartą motina Gabrielė Biterlich tarė seserims: Aš jums
papasakosiu, kokia yra ir kaip elgiasi motiniška motina.
Motina, kaip ir MARIJA Kanoje, tyliai stebi ir rūpinasi, kaip tinkamai
sureguliuoti ir išspręsti situaciją.
Motina visada tylėdama stengiasi, kad būtų patenkinti jai patikėtųjų poreikiai.
Motina visada pirmoji rytais imasi darbo ir paskutinė vakarais eina ilsėtis,
nelaikydama to dorybe.
Motina myli visus be išimties jai patikėtuosius ir su meilia, kantriai
išklausančia, viską atlyginančia meile rodo pavyzdį.
Motina įstengia aukotis nedejuodama. Ji turi jėgų stovėti po kryžiumi.
Motina kaip jaukus žiburys skleidžia šilumą ir traukia prie savęs visus
ieškančius pagalbos.
Motina sugeba tylėti, klausytis ir paklusti. Ji ištikima, dora, tikrai
neturtinga, o kartu ir laiminga, nes nieko nenori sau ir lygiuojasi tik į tave.
Motina yra gili it šulinys ir tyra kaip vanduo, ji lyg niekad namuose
nesibaigianti duona, tarsi niekuomet neištuštėjantis ąsotis.
Motiniškumas - tai gražiausia kiekvienos moters, taip pat ir sesers, savybė,
leidžianti galvoti ir elgtis kaip motinai. Kiekviena sesuo yra ne tik tarnaitė,
sužadėtinė, bet taip pat motina, tad ji, kaip ir MARIJA, turi būti daugelio
motina.
L. ,,Ji regėjo angelus.“ (Motina Gabrielė Biterlich) (1896-1978)
Dr. Charles Winick iš Niujorko universiteto, ištyrė virš 2000 kultūrų, kurios egzistavo pasaulio istorijoje. Jis tesurado tik 55, kur vyravo moteriškumas ar vyriškumas. Nei viena iš šitų vienalyčių bendruomenių neišgyveno ilgiau nei keletą metų.
Kas gerai papusryčiauja, puikiai jaučiasi visą dieną. Kas gerai baigia karą, būna ramus visus metus. Kas gerai apsiveda, ramus būna visą gyvenimą. Vokiečių patarlė.
,,Gera moteris gali sukurti žemėje rojų, bloga - pragarą, tiktai gaila, kad gerų mažai mačiau.“ E. Rolanas
ALFONSAS GRAUSLYS MEILĖ GYVENIMO IR LITERATŪROS ŠVIESOJE
"Laiškai Lietuviams" 1966 m.
Įvadinis straipnis: http://laiskailietuviams.lt/index.php/1966m-1-sausis/2270-meile-gyvenimo-ir-literaturos-sviesoje
Tęsinys kituose numeriuose.
STRAIPSNIAI
Gyvenimas nesusituokus
Prašome atsiųsti savo patarimų dėl santuokos žydėjimo: ,,skrinskasETAgmail.com“.