LANČIŪNAVOS ŠV.
KAZIMIERO PARAPIJA
LANČIŪNAVOS ŠV.
KAZIMIERO PARAPIJA
Adresas Lančiūnavos
k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav.
Juridinio asmens kodas 191247513
Paveldosaugos kodas
25736
Swedbank
LT847300010146838502
Laiškus siųsti:
Lakštingalų g. 2, Šėta, LT- 58127 Kėdainių r. Tel. 8-347-35139
"skrinskas @ gmail.com"
Klebonas kun. Robertas Skrinskas
ŠĖTA
Šv. Kazimiero –
kovo 4 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Šv. Stanislovo –
gegužės 7 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Žolinės) –
rugpjūčio 15 d.
ŠV.
MIŠIOS
† Šeštadienį 15 val.
Gruodžio 24 d. (Antradienis) Už Šv. Kalėdų dieną.
† Šv. Mišios: 15.00 val. Iškilmingos Piemenėlių Šv. Mišios
Gruodžio 31 d. (Antradienis) Už Naujus Metus. Švč. Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos iškilmė.
† Šv. Mišios: 15.00 val.
Šiokiadieniais ir šeštadieniais pagal užsakymus.
Išpažinčių klausoma šeštadienį 14:40
- 14:55 val. prieš šv. Mišias.
Švč. Sakramento adoracija 30 min.
šeštadieniais prieš Šv. Mišias.
Bažnyčią galima aplankyti
14:35
val. šeštadieniais prieš Šv. Mišias, 10 min. po Šv. Mišių.
Gegužinės pamaldos šeštadienį prieš šv. Mišias.
Birželinės pamaldos šeštadienį prieš šv. Mišias.
Švč. M. Marijos valandos giedamos advento
metu šeštadienį prieš šv. Mišias.
Kryžiaus kelias ir
„Graudūs verksmai“ gavėnios šeštadieniais prieš
šv. Mišias.
Kunigai kasdien aukoja Šv. Mišias. Galite užsakyti savo intencija, auką
paaukodami internetu:
Swedbank AB
LT727300010001573070 ROBERTAS GEDVYDAS SKRINSKAS
APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ
Parapija 2024 m. iš savivaldybės negavo lėšų polichrominiams ir istorijos tyrimams. Paskirstė Kėdainių rajono bažnyčių rėmimo programos lėšas https://rinkosaikste.lt/paskirste-kedainiu-rajono-baznyciu-remimo-programos-lesas/
Šv.
Kazimiero bažnyčia yra Kėdainių r. Lančiūnavos k., prie Kėdainių–Panevėžio
kelio. Mūrinė. Pastatyta 1880 m., Turi klasicismo bružų, stačiakampio plano,
sienos sumūrytos iš lauko akmenų. Bokštas plytinis, masyvus. (plg. LKB žinynas,
„Pradai“, 1993, p. 151)
Lančiūnavos dvaras žinomas nuo 1587 metų. Žinoma, kad dvarvietėje stovėjusi
medinė bažnyčia. Lančiūnavos dvaro savininkas Zigmantas Kognovickis 1863 m.
vietoj buvusios medinės bažnyčios pradėjo statyti klasicistinę stačiakampio
plano bažnyčią. Išmūrijus bažnyčią iki langų, darbus sutrukdė prasidėjęs 1863 m.
sukilimas. 1874 m. leista statyti mūrinę laidojimo koplyčią. Ji užbaigta 1880 m.
ir pašventinta 1883 m. Bažnyčiai buvo suteiktas Šv. Kazimiero titulas. Tuo metu
Lietuvoje, kai caro valdžia, numalšinusi 1863 m. sukilimą, uždraudė statyti
katalikiškas šventoves, o buvusias vertė cerkvėmis, buvo labai paplitęs šv.
Kazimiero kultas. Kauno gubernatorius neapsižiūrėjęs leido iš senosios bažnyčios
perkelti liturginius reikmenis ir laikyti pamaldas. Netrukus leidimas atšauktas,
bet gyventojai ir toliau meldėsi. 1885 m. uždrausta laikyti pamaldas. 1886 m.
vidaus reikalų ministras leido pamaldas laikyti tik už mirusiuosius. 1887 m.
Lančiūnavoje leistos dvejos šventės: kovo 4 d. ir gegužės 8 d.
Bažnyčia buvo uždaryta 1960 m., pastatas pritaikytas kino salei. 1991 m.
bažnyčia vėl atidaryta. Bažnyčia turi klasicizmo bruožų, stačiakampio plano.
Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, bokštas plytinis. Jis masyvus, iškilęs virš
stogo ir padalytas į du tarpsnius. Viršutinis tarpsnis yra netaisyklingas
aštuoniasienis su įvairių dydžių apskritomis akimis. Bokšto stogas atrodo lyg
būtų kadaise nudegęs ir pakeistas neproporcingai žema smaile. Arkiniai langai,
portalas ir bokšto angos apjuostos baltais profiliuotais apvadais. Sudėtiniai
lygių traukų karnizai ir trikampis frontonas baltai tinkuoti. Apie bažnyčią buvo
šventoriaus tvora su puošniais vartais (nugriauta 1930 m.).
Didžiojo altoriaus sieną puošia freska (triptikas), vaizduojanti Kristaus
nukryžiavimą ir Kryžiaus kelio stotis: Dangun Ėmimą, Nukryžiavimą, Dangun
Žengimą (1991–1992 m., autorius dailininkas Bronius Rutkauskas).
1990 metais
Kėdainių Šv.Jurgio bažnyčios klebonas Vaičeliūnas užsakė sukurti Lančiūnavos
bažnyčiai, altorinei sienai, freską. Tuo metu vyko restauracijos darbai
vadovaujami architekto L. Aksamit - ausko. Sovietiniais laikais bažnyčią pritaikė
kino teatrui. Altorinė siena buvo visai nugriauta. Kai aš pirmą kartą
apsilankiau bažnyčioje altorinė siena jau buvo atstatyta ir nutinkuota,
grindys betoninės , nebuvo nei medinių panelių, nei altoriaus, du masyvūs
piliastrai sieną dalino į tris dalis. Iš išorės savo proporcijomis,
architektūra , iš akmenų sumūrytam sienom, bažnyčia darė labai gerą įspūdį, bet
tuo metu vidus atrodė nekaip .Bažnyčia buvo labai nukentėjus Jos istorija
kažkaip truputį siejasi su freskos tema.
Klebonas Vaičeliūnas man apibūdino temą freskai. Pirminė idėja buvo, kad
nukryžiuoto Kristaus figūra būtų skulptūra, o freska - kaip fonas . Aš supratau,
kad toks sprendimas nebūtų gerai ir galvojau, kaip perkalbėti, įtikinti. Kai mes
su klebonu nuvažiavom pažiūrėti mano ankstesnės freskos '' Mugė '' Kėdainiuose
ir būnant prie freskos klebonas pasakė, kad viską reikia tapyti freskos
technika, atsisakyti skulptūros - aš labai apsidžiaugiau.
Visą laiką, kol kūriau freską, klebonas Vaičeliūnas į kūrybinį procesą nesikišo,
labai manimi pasitikėjo. Pradžioje padariau nedidelio formato , pagal mastelį,
spalvotą eskizą. Tada ilgai dirbau prie freskos kartono ( tai iš popieriaus
juostų suklijuotas ir pritvirtintas prie sienos formatas, tokio pat dydžio ,
kaip siena ) . Pradžioje piešiau anglimi (tai smėlyje sudegintos beržo šakelės
), patogu piešti ir nuvalyti nuo popieriaus, nes kol ieškai bendros , figūrinių
grupių kompozicijos , figūrų dydžio ir vietos sienoje, daug kartų trini ir vėl
pieši iš naujo. Vėliau piešinys tikslinamas, detalizuojamas naudojant pastele.
Šiom priemonėm gana tiksliai galima sukurti meninį įspūdį.
Kad galėčiau dirbti aukštai buvau sukonstravęs ir pasidaręs medinį bokštelį.
Norėdamas geriau matyti ką nupiešiau ar nutapiau, bokštelį gana dažnai turėdavau
patraukti į šalį. Tais laikais apie bokštelį su ratais galėjai tik pasvajoti,
mano buvo ant lentų , kaip ant slidžių, dėl to tampyti buvo gana sunku.
Freskai tinką ruošiau pats. Pasisekė , kad prie Šv. Jurgio bažnyčios buvo duobė
su labai geros kokybės kalkėm, išlaikytam daug metų. Smėlį naudojau taip pat
gerą, švarų ,buvusios upės vagos.
Freskos technika- labai archaiška. Jau Pompėjoje rūmų menės buvo puošiamos
freskomis. Bene labiausiai freska suklestėjo Italijoje Renesanso epochoje.
Freskos technika, darbo procesas, medžiagos beveik nepasikeitė ir mūsų laikais.
Tinkas lyg ir paprastas - kalkės, smėlis ir vanduo (nėra cemento), bet labai
svarbu medžiagų kokybė. Freska liejama (tapoma) ant šviežio tinko (itališkai
FRESCO - šviežias). Ant sienos šviežias tinkas būna 1 - 2 dienas. Per tą laiką
reikia visiškai pabaigti numatytą freskos fragmentą. Taip freska kuriama dalimis
. Freska liejama vandenyje pamerktais pigmentais, daugiausia žemės kilmės. Iš
kalkių, esančių tinke, išsiskiria rišamoji medžiaga, ji pro tinko poras iškyla į
paviršių ir skaidriais mikrokristalais apaugina drėgnus pigmentus. Taip juos
užtvirtina ant tinko paviršiaus. Kol numatytas freskos fragmentas užbaigiamas
ant tinko paviršiaus atsiranda daug reikiamos spalvos pigmentų sluoksnių . Prieš
tinkuojant sekantį freskos fragmentą, užbaigto fragmento kraštas turi būti
kokybiškai apipjautas (kontūras būna gana sudėtingas) tinko likučiai nuvalyti.
Prie to kontūro reikia labai kruopščiai pritinkuoti sekantį fragmentą, kad,
baigus freską, jungimo vietų nesimatytų. Dėl tokių technikos savybių žmonių
figūros nutapomos per 2- 3 tinko fragmentus. Tai labai apsunkina kūrybinį
procesą.
Kad spėčiau nulieti ir užbaigti užtinkuotą fragmentą - dirbdavau po 1 2 -1 5
vai. per dieną. Tekdavo dirbti ir labai nuvargus.
Freska laikoma viena iš sudėtingiausių tapybos technikų.
Freskos mokiausi kaip senovėje - iš meistro V. Jevdokimovo. (jis baigęs freskos
studijas tuometiniam Dailės Institute) Iš jo išmokau gerai tinkuoti, techniškai
teisingai lieti freską. ( apie 2 metus talkinau priėjo kuriamų freskų).
Kurdamas freską daug mąsčiau kas svarbiausia temoje. Kaip savitai, meniškai
įtaigiai šią temą perteikti. Atsisakiau istoriškai tikslesnio vaizdavimo.
Norėjau šonines freskas (už piliastrų) kažkaip įjungti į bendrą kompoziciją, man
buvo labai svarbus visumos įspūdis ir atskirų fragmentų, figūrinių grupių
organiškas įsiliejimas į tą visumą. daug dėmesio skyriau šviesotamsai, norėjau
perteikti temos didingumą ir svarbą. Šią freską kūriau, dirbau prie jos apie
metus laiko.
Dailininkas Bronius Rutkauskas
Apie dailininką:
BRONIUS RUTKAUSKAS gimė 1955 sausio 27 d. Vilkaviškyje. Tapytojas, Lietuvos
dailininkų sąjungos narys nuo 1986 m. 1980 m. baigė LTSR valstybinį dailės
institutą Vilniuje, įgijo dekoratyvinės dailės dailininko specialybę. Dirba
Kėdainių dailės mokyklos mokytoju. Parodose dalyvauja nuo 1980 m. Kuria
monumentaliosios tapybos srityje.
Panoraminės interjero nuotraukos Flash:
1
Quicktime: 1
Dėmesio, kad atsidarytų, paspaudus reikia sugrįžti į buvusį naršyklės langą
ir dar kartą spausti.
Dailininkas Bronius Rutkauskas pasakoja kaip kūrė Lančiūnavos bažnyčios freską. 2022-04-06 kalbino Lančiūnavos Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas kun. Robertas Skrinskas https://youtu.be/MTbWCd_tM9Y II dalis https://youtu.be/Mb3iiHAlikk
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito
Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 1 d. dekretą Nr. 186.
Gyvenvietės ir kaimai:
Lančiūnava,
Alksnėnai, Būdai (pietinė dalis), Pliupai, Puplaukiai, Rudžiai, Skerdikai,
Stasinė, Stebuliai,
Stuobriai.
Lančiūnavos Šv. Kazimiero parapija ribojasi su
Šėtos, Apytalaukio ir Kėdainių Šv. Jurgio parapijomis bei Panevėžio vyskupija.
Vaikų ir sužadėtinių katechezė
Gyvasis Rožančius,
parapijos choras ir Caritas
Kviečiame melstis dėl Bažnyčios ir jos misijos prasidėjusiame
Sinode. Sušaukdamas šį Sinodą, popiežius Pranciškus kviečia visą Bažnyčią
apmąstyti jos gyvenimui bei misijai esminę temą: „Būtent tokio sinodalumo kelio
Dievas laukia iš trečiojo tūkstantmečio Bažnyčios“.
Tikslas yra ne laikina ar vienkartinė sinodinė patirtis, bet galimybė visai
Dievo tautai drauge įžvelgti, kaip žengti sinodiškesnės Bažnyčios link
ilgalaikėje perspektyvoje.
Pasiūlymus siųskite kontaktuose nurodytu adresu ar elektroniniu paštu.
MIELI MOKINIAI,
KVIEČIAME PRIIMTI PIRMOSIOS KOMUNIJOS IR SUTVIRTINIMO SAKRAMENTĄ.
Pirmosios Komunijos sakramentas teikiamas nuo 4 klasės.
Sutvirtinimo
sakramentas teikiamas nuo 15 m.
Registravimas vyks bažnyčioje rugsėjo mėnesio sekmadieniais po 10 val. Šv. Mišių
zakristijoje.
Registravimui pateikti Krikšto pažymėjimą.
Besirengiantys Sutvirtinimui pateikia Krikšto ir Pirmosios Komunijos pažymėjimus.
Kviečiu visus dirbančiuosius skirti 1,2% pajamų mokesčių LANČIŪNAVOS ŠV. KAZIMIERO parapijai. Aukos bus skiriamos bažnyčios remonto ir sielovadiniams darbams padengti.
Nuoširdžiai dėkojame visiems prisidedantiems!
Prašytume, pagal galimybes, nustatytos formos prašymą FR0512 v.05 Valstybinei
mokesčių inspekcijai teikti iki š.m. GEGUŽĖS 1 d. ELEKTRONINIU BŪDU
(http://deklaravimas.vmi.lt).
Prašymus gyventojai galės pateikti elektroniniu būdu
per EDS. Info:
https://www.vmi.lt/evmi/ arba
per VMI mobiliąją
programėlę, kurią galite atsisiųsti iš App Store ir Google play.
Duomenys, reikalingi pildant el. prašymo formą:
Gavėjo tipas E1 laukelis formoje – 2,
Gavėjo identifikacinis numeris (kodas) E2 laukelis formoje – 191247513.
Nuoširdžiai dėkojame Jums už geranorišką paramą! Ačiū, kad esate neabejingi ir bendruomeniški.
BANKO PAVEDIMU
Norėdami paaukoti LANČIŪNAVOS ŠV. KAZIMIERO Parapijos bažnyčiai banko pavedimu, maloniai prašome pervesti aukojamą sumą į parapijos sąskaitą:
Paramos gavėjas: LANČIŪNAVOS ŠV. KAZIMIERO PARAPIJA
Atsiskaitomoji sąskaita: LT847300010146838502
Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 191247513
Adresas:
Lančiūnavos k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav.
Bankas: Swedbank AB Banko kodas: 73000 SWIFT: HABALT22
Nuoširdžiai dėkojame Jums už geranorišką paramą!
2023 08 13 Lančiūnavos bažnyčioje 10 val. vyko Šv. Mišios. Giedojo Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimas, vadovė Aušra Narsutytė. Po Šv. Mišių klebonas kun. Robertas Skrinskas bažnyčios šventoriuje pašventino meistro Juliaus Urbanavičiaus darbo paminklą ,,NEGIMUSIEMS KŪDIKIAMS“. Paminklo sukūrimo išlaidas apmokėjo kun. R. Skrinskas. Pastatymo išlaidas - Vidmantas Kvedaras. Dalyvavo Pasaulio Gydytojų Už Žmogaus gyvybę Lietuvos asociacijos delegacija: Janina Tartilienė - Garbės pirmininkė, Inga Drūteikienė - akušerė, Lietuvos akušerių sąjungos Valdybos narė, Asociacijos "Už žmogaus gyvybę" Valdybos narė, narė Violeta Staniulionienė; Krizinio nėštumo centro savanorė; Alina Liepinaitienė - akušerė, Lietuvos akušerių sąjungos viceprezidentė, VDU doktorantė; Tautodailininkas J. Urbanavičius; Gvadelupės Dievo Motinos ,,UŽ GYVYBĘ" maldos būrelis: s.Joana Andrikonytė SJE, Marijona Zaleckaitė, Danguolė Gustienė, Nijolė Nariūnienė,Tyrūnė Joana Bačiulienė; parapijiečiai. Video: https://www.youtube.com/watch?v=KJgT08rUT-E
2020 03 08 vizitavo vysk. Algirdas Jurevičius.
2019 m. buvo atliktas bažnyčios stogo ir fasado remontas.
Darbus atliko UAB VITSTOGA, vadovas Arvidas Vaišnoras.
Remonto darbus parėmė: Kėdainių r. Savivaldybė 10 000; Alfonsas Galinis 5 000;
Vidmantas Girdzijauskas 5 000; Vidmantas Kvedaras 5 000; Kauno
Arkivyskupijos Kurija 5 000; Andrius Rutkauskas 2 000; Vytautas Muznikas 200;
Irena ir Saulius Pupininkai, 100; Gediminas ir Jolanta Navikai 100; kiti
parapijiečiai 1641 eurų.
Dėl užėjusių šalčių liko nebaigti kai kurie tvarkymo darbai.
Tegul Dievas atlygina visiems bažnyčios geradariams gausiomis malonėmis.
2016 07 17 Klebonas kun. Robertas šventė 25 m. kunigystės jubiliejų.
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.JPG)