PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas    ŽMOGAUS PASLAPTIS

Neužbaigtas dienoraštis
    Spalio 5 d. Šiandien prasidėjo mano gyvenimas. Mano tėvai to dar nežino. Aš mažesnė už obuolio sėklelę, bet aš jau aš. Ir nors aš dar nesu susiformavusi, vis tiek žinau, kad būsiu mergaitė.
    Spalio 19 d. Aš truputį paaugau, bet vis tiek esu dar per maža, kad galėčiau ką nors daryti. Mama man absoliučiai viską daro. Ir juokingiausia, kad mama vis dar nežino nešiojanti mane čia, tiesiai po širdimi. Ir kad maitina mane savo krauju.
    Spalio 23 d. Netrukus pradės formuotis mano burna. Tik pamanykit, maždaug po metų aš juoksiuos. Vėliau galėsiu kalbėti. Žinau, kokį ištarsiu pirmąjį žodį: ,,Mama''. Kas sako, kad aš dar netikras žmogus? Aš jau toks pat žmogus, kaip kad mažytė duonos kruopelė yra vis dėlto tikra duona.
    Spalio 27 d. Mano širdis pradėjo visai savarankiškai plakti. Nuo šio momento ji švelniai plaks visą mano gyvenimą. Paskui, po daugelio gyvenimo metų, ji pails ir sustos, ir aš mirsiu. Bet dabar ne galas, o tik mano gyvenimo pradžia.
    Lapkričio 12 d. Dabar pradeda formuotis mano rankos. Kokios jos mažytės, net keista. Galbūt kada nors jos gros smuiku ar nutapys paveikslą.
    Lapkričio 20 d. Šiandien gydytojas pirmąkart pasakė mamai, kad aš gyvenu čia, po jos širdimi. Ar tu laiminga, mama? Praeis kuris laikas, mama, ir aš ilsėsiuos ant tavo rankų.
    Lapkričio 25 d. Mano mama ir tėtė dar visai nežino, kad aš tiesiog maža mergytė. Galbūt jie laukia berniuko. Ar dvynukų. Bet aš juos nustebinsiu.
    Gruodžio 10 d. Mano veidas visiškai susiformavo. Tikiuos, kad būsiu panaši į mamą.
    Gruodžio 13 d. Dabar aš beveik galiu matyti, bet aplink dar visai tamsu. Bet greitai mano akys išvys saulės nutviekstą pasaulį. O kaip tu, mama, atrodai?
    Gruodžio 24 d. Mama, aš girdžiu, kaip plaka tavo širdis. Įdomu, ar tu girdi, kaip plaka mano širdelė? Aš vos galiu sulaukti to momento, kai gulėsiu ant tavo rankų ir galėsiu liesti tavo veidą, pažvelgti į tavo akis. Juk tu, mama, lauki manęs taip pat kaip aš tavęs, ar ne tiesa?
    Gruodžio 28 d. Mama, kodėl tu leidai jiems mane nužudyti? Mums būtų buvę taip gera kartu...
G. Švab. 1968 m. Moters kalendorius. P. 206.

10 savaiciu   Taip atrodo 10 savaičių nuo prasidėjimo momento žmogelio pėdutės.
    Žmogus yra būtybė iš kūno ir sielos. Prasidėjimo momentu, kai susijungia vyriška ir moteriška ląstelė, yra pilnutinė žmogiška būtis, nes jau neįvyksta jokio kokybiško šuolio, nieko neprisideda.
    Žmogaus gyvybė nėra labiau žmogiška po gimimo nei prieš gimimą. Mokslininkų sukurtos gyvybės vystymosi stadijos palengvina orientaciją.
    Zigota - apvaisintas kiaušinėlis ( ,,zigote'' graikų k. - ,,sujungti kartu'').
    Morula - stadija po zigotos.
    Blastocista - tarp 6 ir 12 val. po apvaisinimo ir genetinės informacijos pasikeitimo. Iš zigotos pradeda vystytis naujas organizmas. Nuo šio momento ir naujagimis regimas akimi ir vadinamas blastocista.
    Embrionas - nuo prasidėjimo iki 2 mėnesių.
    Vaisius - nuo 2 mėnesių iki gimimo.
    Kai buvo sukurtas mikroskopas, spermą 1677 m. atrado Homm. Tų laikų knygose spermatozoidų galvutėse buvo piešiamas žmogutis ir vadinamas homunkulu. Padidėjus mikroskopo galiai, suprasta, kad reikia ieškoti kito gyvybės užsimezgimo aiškinimo. 1850 m. medicinos mokslas suprato, kad prie naujo žmogaus tvėrybos vienodai prisideda ir vyras, ir moteris.
    Į pirmąją tarptautinę abortus nagrinėjančią konferenciją, įvykusią 1967 m. Vašingtone, susirinko autoritetingi medicinos, teisės, etikos ir socialinių mokslų darbuotojai iš viso pasaulio. Pagrindinis klausimas, pateiktas medikų grupei, buvo labai konkretus: nuo kada prasideda žmogaus gyvybė? Medikų grupę sudarė biochemikai, akušerijos ir ginekologijos profesoriai, genetikai ir kt. Buvo atstovaujama įvairioms akademinėms disciplinoms, rasėms ir religijoms. Jie beveik vienbalsiai 19 - už, 1 - prieš padarė išvadą: ,,Laikotarpiu tarp spermos ir kiaušinėlio susijungimo ar mažiausios blastocistos stadijos ir kūdikio gimimo, dauguma iš mūsų grupės nerado momento, kai mes galėtume sakyti, jog tai ne žmogaus gyvybė. Pasikeitimai, vykstantys nuo implantacijos, kai embrionas 6 savaičių, vaisius 6 mėn., vaikas vienos savaitės ar jau yra subrendęs, yra tiktai vystymosi stadijos.'' (7) P.9.
    Dabar žinome, kad sperma įneša 50% ir kiaušinėlis 50% naujos gyvybės. Tėvo sėkla nulemia lytį. Per ejakuliaciją spermos masė - nuo 3 iki 5 cm3. Viename cm3 šio skysčio yra nuo 60 iki 200 mln. spermatozoidų. Spermoje yra tėvo, o kiaušinėlyje motinos genetinis kodas. Motinos kiaušinėlis yra 80 tūkst. kartų didesnis už spermatozoidą. Gimusi mergaitė jau turi 400 tūkst. kiaušinėlių. Neįvykus apsivaisinimui, sperma ir kiaušinėlis miršta. (Kiaušinėlis ir sperma turi gyvybę, bet jie chromosomiškai ir genetiškai indentifikuojami atitinkamai kaip motinos ir tėvo ląstelės, ir tai jų užbaigtas vystymosi taškas. Jie negali reprodukuotis patys.) Bet jei per apsivaisinimą 23 spermatozoido chromosomos susijungia su 23 kiaušinėlio chromosomomis, atsiranda nauja gyvybė. Prie šio genetiškai skirtingo ir nuo tėvų nepriklausomo kūno apsivaisinimo iki senatviškos mirties niekas, net mažiausia dalelytė, nebus pridėta, išskyrus maistą.
    ,,Jei apvaisintas kiaušinėlis nėra savyje visiškas žmogiškas buvimas, tai niekada netaps žmogumi, nes kažkas turėtų būti pridėta prie jo, o mes žinome, kad šito neatsitinka.'' (Dr., fundementalios genetikos prof. Jerome Lejeune).*[2] P.20.
    Kad vaisius žmogiška gyvybė - nediskutuotina. The Encyclopaedia Britannica: Nauja individualybė sukuriama, kai potencialios spermos elementai susijungia su vaisingos kiaušialąstės ar kiaušinėlio elementais.[2] P.21. Kiekvienas iš mūsų jau egzistavo tuo momentu. Viskas, ką mes padarėme nuo tada, yra brendimas. Kad tu taptum suaugusiu, reikėjo tik maisto, deguonies ir laiko. Jei žmogaus apvaisinto kiaušinėlio studentas neatskiria nuo šimpanzės kiaušinėlio tai, kaip rašo prof. Jerome Lejaune, neišlaiko egzamino.
    Jei kas abejoja, kad tikras žmogus egzistuoja nuo prasidėjimo, tai kodėl tos abejonės neišsprendžia gyvenimo naudai?! Mes gi nelaidojame tų, dėl kurių mirties abejojama.
    Gyvybės atsiradimas turi daug neįmintų paslapčių. Tai pasakytina apie dvynius. Neidentiški dvyniai iš atskiro kiaušinėlio ir atskiros spermos, o identiški, kai apvaisintas kiaušinėlis skyla į dvi dalis, kurių kiekviena auga savarankiškai. Taip kartais atsitinka tarp apvaisinimo ir implantacijos (įsiskverbimo į gimdos sienelę). Apvaisintas kiaušinėlis lėtai keliauja kiaušintakiu ir maždaug po savaitės įsitvirtina maistingoje vidinėje gimdos sienelėje. Kiaušinėlis niekada neskyla po implantacijos. Identiškų dvynių atsiradimas per zigotos skilimą nėra moksliškai suprastas ir išaiškintas.
    1. Tai gali būti partenogenezės forma ar nelytinė reprodukcija. Žinoma, kad tokie reiškiniai pastebimi kai kurių augalų ir gyvūnų formose.
    2. Kita galimybė, kad esamas žmogus per skilimą miršta ir duoda naują gyvybę dviem naujiems identiškiems žmonėms, panašiems į save. (6) P.39. Kiti mokslininkai nepripažįsta partenogenezės galimybės žmogui [2] P.42. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad daugiau kaip 30% apvaisintų kiaušinėlių žūva per pirmąją savaitę. Jei taip yra, tai reiškia, kad mirtingumas pirmąją gyvenimo savaitę yra 30%.
    Nėštumo skaičiavimas ir nustatymas.
    Nėštumas skaičiuojamas nuo kiaušinėlio augimo pradžios, tai prasideda moters menstruacijų metu. Maždaug po 2 savaičių augimo jis atsilaisvina nuo kiaušidės. Tada gali įvykti kiaušinėlio apvaisinimas. Tai atsitinka apytikriai 2 savaitės prieš ateinantį mėnesinių ciklą. Jei po to nėra mėnesinių, reiškia, moteris pastoja.
    Reiškiniai po apvaisinimo patys save generuoja. Nauja individualybė vadovaujasi nauju ir absoliučiai unikaliu paveldimumo planu. Nauja chromosomų kombinacija sukuria naują gyvybę, kontroliuojamą paveldimumo genų, turinčių didžiulę informaciją, perimtą iš praeities. Dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) gijoje telpa informacija, ekvivalentiška 600 tūkst. spausdintų puslapių su 500 žodžių lape. Tai tūkstančio tomų biblioteka. Prasidėjusio žmogaus ,,bibliotekos'' žinių atsarga yra 50 kartų didesnė, nei apima ,,The Encyclopaedia Britannica''. Joks pasaulio kompiuteris negali sutalpinti informacijos, esančios mažoje zigotoje (prof. J. Lejeune). Įvykus apsivaisinimui, unikali ląstelė dalijasi į 2, tada 4, 8, 16 ir t.t.
    Kūdikis, kurio audinys antigeniškai skiriasi nuo motinos, turi apsauginį mechanizmą, apsaugantį jį nuo motinos imunologinės reakcijos sunaikinimo. Per pirmąsias 3-4 gyvenimo dienas besivystantis kūdikis keliauja motinos kiaušintakiais ir 7 dieną nusileidžia į švelnią gimdos sienelę ir ten įsitvirtina.
    6 - 7 dieną vaiko dydis - 1,5 mm. Dar prieš įsitvirtindama jaunoji individualybė savo fiziologine jėga sulaiko motinos menstruacijų ciklą savo cheminiu hormoniniu signalu motinos kūnui. 17 dieną po apvaisinimo susiformuoja kraujo ląstelės, 18 dieną - širdis. Jo dydis kaip kviečio grūdas - 6 mm. Embriono širdis, prasidedanti kaip paprastas vamzdelis, 21 dieną jau pumpuoja kraują uždarąja kraujotakos sistema. Pagal kitus duomenis nereguliariai plaka 24 dieną, o dar po savaitės pereina į ritminius susitraukimus ir išsiplėtimus. 18 dieną išryškėja nervų sistema ir kiti gyvybiškai svarbūs organai.
    Toks ankstyvas nervų sistemos susiformavimas būtinas, nes nervų sistema integruoja visų kitų sistemų veiklą.
    20 dieną vystosi vaiko galvos ir nugaros smegenys ir visa nervų sistema. Šis procesas baigiasi pirmo mėnesio pabaigoje. 19 dieną pradeda formuotis vaiko akys. 1 mėnesio pabaigoje (po 33 d.) pastebima žievė, būtent centrinės nervų sistemos dalis, kuri valdo motorinį aktyvumą ir intelektą. Kūdikio ūgis - 10 mm.
    30 dieną jau yra pirminės smegenys, formuojasi akys, ausys, nosis. Nors širdis dar nėra visiškai išsivysčiusi, bet plaka reguliariai 65k/min. ir pumpuoja kraują uždarąja kraujotakos sistema. Vaikas ir motina nesikeičia krauju, vaikas nuo ankstyviausio momento turi savo kraujagyslių sistemą. 5,5 savaičių vaisiaus širdies plakimas iš esmės nesiskiria nuo suaugusio. Energijos išeiga sudaro 20% suaugusio, tačiau visiškai normaliai funcionuoti pradeda po 7 savaičių.
    1 mėnesio pabaigoje baigiasi santykinai sparčiausia augimo ir didžiausių fizinių pasikeitimų laikotarpis. Jis ar ji yra 10 tūkst. kartų didesnis už apvaisintą kiaušinėlį, o jo ar jos svoris padidėja 6 mlrd. kartų.
    6 savaitę po apvaisinimo nervų sistema jau kontroliuoja vaiko raumenis, kai tuo metu motina gali net neįtarti, kad ji nėščia.
    40 dieną elekrinės smegenų bangos (elektroencefalograma) buvo užrašytos tiesiogiai nuo galvos galo 16 mm embriono Japonijoje.
    42 dieną jau yra refleksų atgarsiai.
    Po 6,5 savaičių jau yra visų 20 pieninių dantų pumpurai.
    43 dieną skrandis išskiria virškinimo sultis, kepenys gamina kraujo ląsteles, pradeda veikti inkstai, šalindami iš kraujo šlapimo rūgštį, juda kojų ir rankų raumenys.
    6 savaitė. Mes žinome, kad motina nejaučia judesio, iki vaikas nesveria 450 g. Tik tada vaikas yra pajėgus įspirti pakankamai stipriai. Bet modernūs tyrimai parodė, kad vaikas pradeda spurdėti 6-tą savaitę.
    6 - tos savaitės pabaigoje iš esmės susiformuoja skeletas. Tai rodo embrioninio periodo pabaigą. Nuo šiol vaikas pradedamas vadinti vaisiumi.
    7 savaitės pabaigoje matome gražių proporcijų mažą žmogutį. Jis ne tik egzistuoja, bet ir funkcionuoja. Smegenys neblogai išsivysčiusios, jų konfigūracija kaip ir suaugusiųjų. Jos siunčia impulsus, kurie koordinuoja kitų organų funkcijas.
    Po 8 savaičių pradeda raižytis rankų ir pirštų odos linijos, lieka kaip skiriamieji individualūs ženklai. gis - 3 cm.
    8,5 savaičių akių vokai ir rankų delnai tampa jautrūs lytėjimui. Jei paliečiamas delnas, pirštai susispaudžia į kumštį. Jei pakutensim nosį, mažylis atlenks galvą.
    Po 8 savaičių jau yra viskas, kas randama išnešiotame vaike.
    9 savaičių kūdikis juda spontaniškai, be lietimo. 9 -10 savaičių (2 mėn.) galima užrašyti elektrokardiogramą. Toks kūdikis žvairuoja, ryja, judina liežuvį, miega arba nemiega. Jei paliečiama kakta, vaikas gali nusukti galvą šalin ir suraukti antakius, gali sulenkti galūnę ir riešą. Visas kūnas tampa jautrus. Atsiranda lyties hormonai, išsivysto genitalijos.
    Po 11 -12 savaičių išsivysto nagai, kūdikis iki gimimo kvėpuoja skystį (vaisiaus vandenis), gimimo metu pradeda kvėpuoti oru. Jis nepaskęsta kvėpuodamas skystį, kadangi deguonį gauna per virkštelę. Kvėpavimas vysto kvėpavimo organus. Oksfordo ekspertai pastebėjo, kad motinai rūkant, vaiko kvėpavimas staiga sulėtėja 20% ir neatsistato ilgokai po to, kai motina nustoja rūkyti. Kai motina rūko, vaikas įsčiose gali dusti, nes atsiranda deguonies trūkumas. Dėl to nustoja augti, taip pat dažnai pažeidžiamos smegenys, išprovokuojamas priešlaikinis gimdymas arba kūdikis gimsta negyvas. 12 savaičių mažylis energingai čiulpia savo nykštį, funkcionuoja visos sistemos. Vaikas gali judinti nykštį priešinga kitiems pirštams kryptimi, ryja periodiškai. Gali patempti apatinę lūpą - pradinis veiksmas žindymo refleksui atsirasti. Judesiai nėra mechaniški, jie tampa gracingi ir nepastovūs, kaip naujagimio. Vaikas yra aktyvus, jo refleksai ryškūs. Visa tai vyksta tada, kai motina nejaučia jokio judesio.
    ,,Spurdėjimo'' fenomenas rodo motinišką jautrumą. Kai kurios moterys gali jausti 13 savaičių (3 mėn.) kūdikį, kitos, mažiau jautrios, ir po 20 savaičių (5 mėn.), dar kitos susirūpins, kad visai nejaučia spurdėjimo. Motinos jautrumas priklauso nuo kūno riebumo, placentos pozicijos ir vaiko dydžio. 12 savaičių vaiko svoris - 35 g, ūgis - 10 cm.
    3 mėn. negimęs vaikas jau rodo elgesio individualumą. Veido išraiška panaši į tėvų veido išraišką, veidas tampa mielesnis. Lytiniai skirtumai matomi tiek vidiniuose, tiek išoriniuose lytiniuose organuose, iš esmės jau susiformavusios kiaušialąstės ir sėklidės, hormonai estrogenas ir endrogenas pradeda gamintis 9 savaitę.
    10 - 11 savaitę veikia augimo hormonas. Po 10,5 savaitės pradeda funkcionuoti skydliaukė ir antinksčiai.
    3-jų mėnesių kūdikio balso stygos galėtų , jei būtų oro, skleisti garsą. Vaikas gurkšnoja vaisiaus vandenis, tai jam naudinga. Jis pradeda šlapintis. 14 savaičių kūdikis vidutiniškai per dieną išgeria 1 litrą. Jei skystis dirbtinai pasaldintas, išgeria daugiau, o jei nemalonaus skonio - mažiau. Kartais jaučia badą, dažniausiai dėl jungiamosios virkštelės defekto.
    12-16 savaitė. Šiuo laiku vaikas auga labai greitai. Jo svoris padidėja 6 kartus(165-170 g), ilgis pasiekia 20-25 cm. Todėl jam reikia daugiau maisto. Jį gauna iš motinos per placentos jungtį. Tuo laikotarpiu maisto gauna daugiau nei po gimimo. 4 savaites kūdikis auga taip sparčiai, kad jei nesiliautų augęs, tai gimimo metu svertų 14 tonų.
    14 savaičių kūdikis girdi, turi atmintį. gis - 12-13 cm. Širdies pulsas - 140 kartų per minutę.
    17 savaičių kūdikis sapnuoja. Ultragarsu buvo nustatyti greiti akių judesiai, iš kurių galima spręsti, kad kūdikis sapnuoja. Tai taikingiausias ir laimingiausias motinos nėštumo laikas.
    4,5 mėn. (19 savaičių). Pastebėta, kad nukreipus stiprią šviesą į motinos pilvą, negimęs kūdikis rankomis užsidengia akis, dėl stipraus garso užsikemša ausis.
    Dr. W. Freud, ištyręs 10 tūkst. vaikų ultragarsu, pažymėjo: ,,Panašu, kad vaisius sąmoningas''. Jis taip pat kartą matė besimušančius dvynius.
    5-tą mėnesį pradeda augti blakstienos ir plaukai. Gali 15-20 min. žagsėti. Didesnė skeleto dalis sukietėja. Sustiprėja raumenys. Motina atpažįsta vaiko judesius, gali justi galvutę, rankas, kojas. Gydytojai jau gali girdėti širdies plakimą stetoskopu. Vaikas miega ir pabunda lygiai kaip ir gimęs. Miegodamas užsiima patogiausią padėtį - kiekvienas vaikas skirtingą. Kai pabunda, laisvai juda vandenyse. Gali būti pažadintas iš miego išorinės vibracijos. Garsus koncertas ar skalbimo mašinos vibracija taip pat gali padidinti jo aktyvumą. Vaikas girdi ir atpažįsta savo motinos balsą dar prieš gimimą.
    Negimęs kūdikis jaučia širdies plakimą, kvėpavimą, kitus judesius. Emocionalūs motinos pergyvenimai persiduoda vaikui. 5 mėn. vaiko svoris - 500 g, ūgis - 30 cm.
    Moterys, kurių santuoka nesėkminga, turi kur kas didesnę riziką pagimdyti vaiką su fiziniais ar psichiniais trūkumais, nei moterys, kurių santuoka vykusi.
    6 mėn. vaikas užauga iki 35 cm, po truputį pradeda po oda kaupti riebalus, svoris padidėja iki 730 g. Po pieniniais dantimis, giliai dantų smegenyse, pasirodo nuolatinių dantų užuomazgos. Akių vokai atsimerkia ir užsimerkia, akys žvelgia žemyn ir į šalis. Gali čiupti rankomis. Jei prieš laiką gimtų, galėtų kvėpuoti 24 val. Inkubatoriuje išgyventų.
    Niujorke iš 650 tūkst. priešlaikinių gimdymų išgyvena: iš gimusių 20 savaičių-21%, 20-25 savaičių-25%, 26-27 savaičių-45%, 28-29 savaičių-65%.
    Nemologiniai tyrimai parodė, kad 7mėn. kūdikis turi ir atmintį.
    Štai ką pasakojo vienas gydytojas. ,,Prieš vienuolika metų vienai 2 mėn. nėštumo moteriai, kuriai dėl negimdinio nėštumo trūko kiaušintakis, daviau anestetiką. Tai darydamas turėjau progą stebėti mažiausią iš kada nors matytų gyvą žmogų. Embrioninis maišelis buvo sveikas ir permatomas. Jame smulkutis 8 mm berniukas gyvai plaukiojo vandenyse, nors ir prisijungęs virkštele prie gimdos sienelės. Šis smulkutis žmogutis buvo tobulai išsivystęs, turėjo ilgus plonus pirštus, kojas, pėdas. Buvo beveik permatomas, matėsi arterijų ir venų raizginiai. Kūdikis buvo nepaprastai judrus ir apiplaukdavo aplink maišelį maždaug kartą per sekundę natūraliais plaukiko judesiais. Šis smulkutis žmogutis visai nepriminė ,,embrionų'' nuotraukų ir piešinių, kuriuos man teko matyti, nes buvo gyvas.
    Kai vandenų pūslė buvo praplėšta, žmogeliukas bemat prarado gyvybę ir pasidarė tokio pavidalo, kaip parodyta šio amžiaus embrionų piešiniuose.''
    Negimusio kūdikio kūnas kur kas sudėtingesnis nei mūsų. Prieš gimimą jis turi keletą kūno dalių, kurios reikalingos tik gyvenant motinos viduje. Jis turi nuosavą erdvę, kapsulę, vaisiaus vandenis, nuosavą gyvybės kelią - virkštelę ir nuosavą šaknų sistemą - placentą. Visa tai priklauso tik jam, o ne motinai, nes viskas išsivystė iš jos originalios ląstelės.
    Nuo zigotos iki subrendusio žmogaus ląstelės dalijasi 45 kartus. 41 kartą ląstelės dalijasi iki gimimo ir 4 kartus lėtai ir rūpestingai vaikystėje ir jaunystėje.
    Negimusio vaiko atskiro pasaulio pripažinimas davė pradžią naujoms medicinos rūšims, apimančioms ankstyvąsias vaiko stadijas - fetologijai ir perinatologijai (vaiko vystymasis nuo prasidėjimo iki metų po gimimo).
----------
    1. The first days of human life. CCC Publications Service, Otawa, 1971.
    2. The position of modern science on the beginning af human life. Sun life, Greystone, Thaxton, Virginia, 1979.
    3. My chance to exist and to live. The marvellous gift of life. Annonay cedex. France.1986.
(3), (6), (7) ir kiti leidiniai.   

Galite pasiklausyti kaip plaka dar negimusio vaiko širdelė: (su Realplayer)

3 savaičių;     4 savaičių;    7 savaičių;        11 savaičių;      mamos, kaip girdi negimęs vaikas;

GEMALO JAUTIMAS Fetal sentience

Tai pavadinimas knygos, kuri pasirodė Anglijoje. Ją paruošė Australijos Nacionalinio Universiteto gemalo vystymosi, ypač jo imuninės sistemos specialistas, Dr. Peter McCullagh, MD, DPhil, MRCP ir dar 15 įvairių sričių specialistų, tarp kurių buvo anatomijos, neurologijos, akušerijos, patalogijos ir anestezijos ekspertai, talkinę išleidžiant šią knygą. Žymiausi Anglijos dienraščiai negalėjo nepastebėti šios ypatingos knygos pasirodymo. Knyga padarė tokią įtaką, kad nepraėjus nė savaitei po jos išleidimo du laikraščiai - lyderiai pakvietė peržiūrėti abortų įstatymą. Sveikindamas knygos pasirodymą ,,Daily Mail" rašė: ,,Net nuo aborto įteisinimo akto 1967 m. nebuvo tokio tikslaus iššūkio visuomenės nusistatymui šiam giliausiai kontroversiškam ginčui. Daugiau neįmanoma smagiai tvirtinti, kad gemalas nieko nejaučia."
,,Daily Telegraph" pabrėžė, kad individo teises ,,privalu nejudinti, tikint, kad žmogaus gyvybė nuo prasidėjimo momento yra šventa ir turi nuosavas neatimamas teises. Esant 30 m. jubiliejui nuo abortų įteisinimo, laikas Parlamentui iš naujo pažvelgti į liberaliai - socialinio galvojimo vaisius ir užtvirtinti labiausiai nekaltų ir neapginamųjų žmogaus gyvybės formų teises."
Knygoje yra paliudyta gausybė akivaizdžių įrodymų, įtikinančių, kad net prieš 10 savo gyvenimo savaitę gemale yra ir funkcionuoja anatominės struktūros, būtinos jausti ir suprasti skausmą. Ir tie, kurie negina vaiko, tegul pamėgina įrodyti, kad jis negali jausti skausmo.
Ištikrųjų, publikacija parodo, kad iš esmės visos abortų šalininkų pretenzijos remiasi spėlione, įskaitant tvirtinimą, kad supratimas ir jutimas yra išimtinai viršutinės smegenų dalies funkcija, cerebralinės žievės... argumentas, kurį jie primygtinai vartoja abiejuose Parlamento rūmuose ir visuomenės informavimo priemonėse.
Knygoje, pagal mokslinius duomenis, padaroma prielaida, kad kūdikis gali jausti skausmą iki jis pradeda judėti. Apie galvos smegenų žievės vaidmenį rašoma: ,,Anatominės struktūros, įtraukiančios skausmo jutimą subrendusiuose gyvūnuose ar žmoguje nėra visiškai identiškos. Šių struktūrų išsivystymo programos gyvūnų ar žmogaus gemaluose dar mažiau pilnai suprastos. Nepaisant to, einamoji informacija sako, kad daug funkcijų, kurios buvo išimtinai priskiriamos celebralinei smegenų žievei, gali būti atliktos žemesniųjų smegenų centrų. Pateikiami svarūs moksliniai daviniai, kurie sako, kad korteksas, viršutinė smegenų dalis yra atsakinga ,,daug mažiau, nei dauguma žmonių įsivaizduoja."
Pirmasis tyrinėjimo projektas susijęs su anencefaliniais kūdikiais (vaikais, gimusiais be viršutinės smegenų dalies), buvo atliktas Kalifornijos universitete. Kadangi viršutinė smegenų dalis lieka neišsivysčiusi ,,...logiškai ir fiziologiškai seka, kad anencefaliniai kūdikiai negali nei jausti, nei patirti skausmo." Kalifornijos mokslininkai įrodė, kad tokie kūdikiai ir be cerebralinės žievės jaučia ir reaguoja į skausmą.
Antras atradimas įvyko Šefildo (Sheffield) universiteto prof. John Lorber tiriant individus su hydrocefalais, kurie kitais atžvilgiais pasirodė ir elgėsi normaliai. Vienas universiteto studentas turėjo cerebralinį pusrutulį tik 1 mm (norma yra 45 mm).Prof. Lorber daro išvadą: ,,daugelio tariamų žievės funkcijų" vieta gali būti lokalizuota ,,smegenų struktūros primityvioje (primitive) gilumoje". (Tarpinių smegenų gumbure thalamus).
Trečias atvejis susijęs su Amerikos PVS auka, kuri gyveno virš 10 m. komatozinėje būklėje. Tačiau pomirtiniame tyrime nustatyta, kad ,,buvo atitinkamai nežymus cerebralinės žievės pažeidimas. Tuo tarpu thalamus buvo patyręs labai sunkius sužalojimus".
Minėtame leidinyje cituojamas Prancūzijos mokslininko kalba Europos Parlamento Komitete, kurioje jis sako:,,...kiti pasiūlymai remiasi embriono galimybe patirti skausmą, bet dabartinių žinių lygyje tikslus laiko momentas, kada tai įvyksta yra nežinomas. Karališkoji Akušerijos ir Ginekologijos kolegija siūlo 17 dieną, kada nervų sistemos formavimosi pirmieji ženklai yra regimi." Tai atsispindi Warnock Komiteto Raporte.
Dar pridursiu, kad šią knygą išleido Anglijos Parlamento visų partikų Už Gyvybę grupė. Norintiems paskaityti, galiu paskolinti šią knygą. L. ,,Human Concern No.45, 1996 m. vasara.

TURINYS    Jūsų nuomonė - galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“