PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas ŽMOGAUS PASLAPTIS
Neužbaigtas dienoraštis
Spalio 5 d. Šiandien prasidėjo mano
gyvenimas. Mano tėvai to dar nežino. Aš mažesnė už obuolio sėklelę, bet aš jau
aš. Ir nors aš dar nesu susiformavusi, vis tiek žinau, kad būsiu mergaitė.
Spalio 19 d. Aš truputį paaugau, bet vis tiek esu dar per
maža, kad galėčiau ką nors daryti. Mama man absoliučiai viską daro. Ir
juokingiausia, kad mama vis dar nežino nešiojanti mane čia, tiesiai po širdimi.
Ir kad maitina mane savo krauju.
Spalio 23 d. Netrukus pradės formuotis mano burna. Tik
pamanykit, maždaug po metų aš juoksiuos. Vėliau galėsiu kalbėti. Žinau, kokį
ištarsiu pirmąjį žodį: ,,Mama''. Kas sako, kad aš dar netikras žmogus? Aš jau
toks pat žmogus, kaip kad mažytė duonos kruopelė yra vis dėlto tikra duona.
Spalio 27 d. Mano širdis pradėjo visai savarankiškai plakti.
Nuo šio momento ji švelniai plaks visą mano gyvenimą. Paskui, po daugelio
gyvenimo metų, ji pails ir sustos, ir aš mirsiu. Bet dabar ne galas, o tik mano
gyvenimo pradžia.
Lapkričio 12 d. Dabar pradeda formuotis mano rankos. Kokios
jos mažytės, net keista. Galbūt kada nors jos gros smuiku ar nutapys paveikslą.
Lapkričio 20 d. Šiandien gydytojas pirmąkart pasakė mamai,
kad aš gyvenu čia, po jos širdimi. Ar tu laiminga, mama? Praeis kuris laikas,
mama, ir aš ilsėsiuos ant tavo rankų.
Lapkričio 25 d. Mano mama ir tėtė dar visai nežino, kad aš
tiesiog maža mergytė. Galbūt jie laukia berniuko. Ar dvynukų. Bet aš juos
nustebinsiu.
Gruodžio 10 d. Mano veidas visiškai susiformavo. Tikiuos, kad
būsiu panaši į mamą.
Gruodžio 13 d. Dabar aš beveik galiu matyti, bet aplink dar
visai tamsu. Bet greitai mano akys išvys saulės nutviekstą pasaulį. O kaip tu,
mama, atrodai?
Gruodžio 24 d. Mama, aš girdžiu, kaip plaka tavo širdis.
Įdomu, ar tu girdi, kaip plaka mano širdelė? Aš vos galiu sulaukti to momento,
kai gulėsiu ant tavo rankų ir galėsiu liesti tavo veidą, pažvelgti į tavo akis.
Juk tu, mama, lauki manęs taip pat kaip aš tavęs, ar ne tiesa?
Gruodžio 28 d. Mama, kodėl tu leidai jiems mane nužudyti?
Mums būtų buvę taip gera kartu...
G. Švab. 1968 m. Moters kalendorius. P. 206.
Taip atrodo 10 savaičių nuo prasidėjimo momento žmogelio
pėdutės.
Žmogus yra būtybė iš kūno ir sielos. Prasidėjimo momentu, kai
susijungia vyriška ir moteriška ląstelė, yra pilnutinė žmogiška būtis, nes jau
neįvyksta jokio kokybiško šuolio, nieko neprisideda.
Žmogaus gyvybė nėra labiau žmogiška po gimimo nei prieš
gimimą. Mokslininkų sukurtos gyvybės vystymosi stadijos palengvina orientaciją.
Zigota - apvaisintas kiaušinėlis ( ,,zigote'' graikų k. -
,,sujungti kartu'').
Morula - stadija po zigotos.
Blastocista - tarp 6 ir 12 val. po apvaisinimo ir genetinės
informacijos pasikeitimo. Iš zigotos pradeda vystytis naujas organizmas. Nuo šio
momento ir naujagimis regimas akimi ir vadinamas blastocista.
Embrionas - nuo prasidėjimo iki 2 mėnesių.
Vaisius - nuo 2 mėnesių iki gimimo.
Kai buvo sukurtas mikroskopas, spermą 1677 m. atrado Homm. Tų
laikų knygose spermatozoidų galvutėse buvo piešiamas žmogutis ir vadinamas
homunkulu. Padidėjus mikroskopo galiai, suprasta, kad reikia ieškoti kito
gyvybės užsimezgimo aiškinimo. 1850 m. medicinos mokslas suprato, kad prie naujo
žmogaus tvėrybos vienodai prisideda ir vyras, ir moteris.
Į pirmąją tarptautinę abortus nagrinėjančią konferenciją,
įvykusią 1967 m. Vašingtone, susirinko autoritetingi medicinos, teisės, etikos
ir socialinių mokslų darbuotojai iš viso pasaulio. Pagrindinis klausimas,
pateiktas medikų grupei, buvo labai konkretus: nuo kada prasideda žmogaus
gyvybė? Medikų grupę sudarė biochemikai, akušerijos ir ginekologijos
profesoriai, genetikai ir kt. Buvo atstovaujama įvairioms akademinėms
disciplinoms, rasėms ir religijoms. Jie beveik vienbalsiai 19 - už, 1 - prieš
padarė išvadą: ,,Laikotarpiu tarp spermos ir kiaušinėlio susijungimo ar
mažiausios blastocistos stadijos ir kūdikio gimimo, dauguma iš mūsų grupės
nerado momento, kai mes galėtume sakyti, jog tai ne žmogaus gyvybė.
Pasikeitimai, vykstantys nuo implantacijos, kai embrionas 6 savaičių, vaisius 6
mėn., vaikas vienos savaitės ar jau yra subrendęs, yra tiktai vystymosi
stadijos.'' (7) P.9.
Dabar žinome, kad sperma įneša 50% ir kiaušinėlis 50% naujos
gyvybės. Tėvo sėkla nulemia lytį. Per ejakuliaciją spermos masė - nuo 3 iki 5
cm3. Viename cm3 šio skysčio yra nuo 60 iki 200 mln. spermatozoidų. Spermoje yra
tėvo, o kiaušinėlyje motinos genetinis kodas. Motinos kiaušinėlis yra 80 tūkst.
kartų didesnis už spermatozoidą. Gimusi mergaitė jau turi 400 tūkst.
kiaušinėlių. Neįvykus apsivaisinimui, sperma ir kiaušinėlis miršta. (Kiaušinėlis
ir sperma turi gyvybę, bet jie chromosomiškai ir genetiškai indentifikuojami
atitinkamai kaip motinos ir tėvo ląstelės, ir tai jų užbaigtas vystymosi taškas.
Jie negali reprodukuotis patys.) Bet jei per apsivaisinimą 23 spermatozoido
chromosomos susijungia su 23 kiaušinėlio chromosomomis, atsiranda nauja gyvybė.
Prie šio genetiškai skirtingo ir nuo tėvų nepriklausomo kūno apsivaisinimo iki
senatviškos mirties niekas, net mažiausia dalelytė, nebus pridėta, išskyrus
maistą.
,,Jei apvaisintas kiaušinėlis nėra savyje visiškas žmogiškas
buvimas, tai niekada netaps žmogumi, nes kažkas turėtų būti pridėta prie jo, o
mes žinome, kad šito neatsitinka.'' (Dr., fundementalios genetikos prof. Jerome
Lejeune).*[2] P.20.
Kad vaisius žmogiška gyvybė - nediskutuotina. The
Encyclopaedia Britannica: Nauja individualybė sukuriama, kai potencialios
spermos elementai susijungia su vaisingos kiaušialąstės ar kiaušinėlio
elementais.[2] P.21. Kiekvienas iš mūsų jau egzistavo tuo momentu. Viskas, ką
mes padarėme nuo tada, yra brendimas. Kad tu taptum suaugusiu, reikėjo tik
maisto, deguonies ir laiko. Jei žmogaus apvaisinto kiaušinėlio studentas
neatskiria nuo šimpanzės kiaušinėlio tai, kaip rašo prof. Jerome Lejaune,
neišlaiko egzamino.
Jei kas abejoja, kad tikras žmogus egzistuoja nuo
prasidėjimo, tai kodėl tos abejonės neišsprendžia gyvenimo naudai?! Mes gi
nelaidojame tų, dėl kurių mirties abejojama.
Gyvybės atsiradimas turi daug neįmintų paslapčių. Tai
pasakytina apie dvynius. Neidentiški dvyniai iš atskiro kiaušinėlio ir atskiros
spermos, o identiški, kai apvaisintas kiaušinėlis skyla į dvi dalis, kurių
kiekviena auga savarankiškai. Taip kartais atsitinka tarp apvaisinimo ir
implantacijos (įsiskverbimo į gimdos sienelę). Apvaisintas kiaušinėlis lėtai
keliauja kiaušintakiu ir maždaug po savaitės įsitvirtina maistingoje vidinėje
gimdos sienelėje. Kiaušinėlis niekada neskyla po implantacijos. Identiškų dvynių
atsiradimas per zigotos skilimą nėra moksliškai suprastas ir išaiškintas.
1. Tai gali būti partenogenezės forma ar nelytinė
reprodukcija. Žinoma, kad tokie reiškiniai pastebimi kai kurių augalų ir gyvūnų
formose.
2. Kita galimybė, kad esamas žmogus per skilimą miršta ir
duoda naują gyvybę dviem naujiems identiškiems žmonėms, panašiems į save. (6)
P.39. Kiti mokslininkai nepripažįsta partenogenezės galimybės žmogui [2] P.42.
Kai kurie tyrinėtojai mano, kad daugiau kaip 30% apvaisintų kiaušinėlių žūva per
pirmąją savaitę. Jei taip yra, tai reiškia, kad mirtingumas pirmąją gyvenimo
savaitę yra 30%.
Nėštumo skaičiavimas ir nustatymas.
Nėštumas skaičiuojamas nuo kiaušinėlio augimo pradžios, tai
prasideda moters menstruacijų metu. Maždaug po 2 savaičių augimo jis
atsilaisvina nuo kiaušidės. Tada gali įvykti kiaušinėlio apvaisinimas. Tai
atsitinka apytikriai 2 savaitės prieš ateinantį mėnesinių ciklą. Jei po to nėra
mėnesinių, reiškia, moteris pastoja.
Reiškiniai po apvaisinimo patys save generuoja. Nauja
individualybė vadovaujasi nauju ir absoliučiai unikaliu paveldimumo planu. Nauja
chromosomų kombinacija sukuria naują gyvybę, kontroliuojamą paveldimumo genų,
turinčių didžiulę informaciją, perimtą iš praeities. Dezoksiribonukleino
rūgšties (DNR) gijoje telpa informacija, ekvivalentiška 600 tūkst. spausdintų
puslapių su 500 žodžių lape. Tai tūkstančio tomų biblioteka. Prasidėjusio
žmogaus ,,bibliotekos'' žinių atsarga yra 50 kartų didesnė, nei apima ,,The
Encyclopaedia Britannica''. Joks pasaulio kompiuteris negali sutalpinti
informacijos, esančios mažoje zigotoje (prof. J. Lejeune). Įvykus
apsivaisinimui, unikali ląstelė dalijasi į 2, tada 4, 8, 16 ir t.t.
Kūdikis, kurio audinys antigeniškai skiriasi nuo motinos,
turi apsauginį mechanizmą, apsaugantį jį nuo motinos imunologinės reakcijos
sunaikinimo. Per pirmąsias 3-4 gyvenimo dienas besivystantis kūdikis keliauja
motinos kiaušintakiais ir 7 dieną nusileidžia į švelnią gimdos sienelę ir ten
įsitvirtina.
6 - 7 dieną vaiko dydis - 1,5 mm. Dar prieš įsitvirtindama
jaunoji individualybė savo fiziologine jėga sulaiko motinos menstruacijų ciklą
savo cheminiu hormoniniu signalu motinos kūnui. 17 dieną po apvaisinimo
susiformuoja kraujo ląstelės, 18 dieną - širdis. Jo dydis kaip kviečio grūdas -
6 mm. Embriono širdis, prasidedanti kaip paprastas vamzdelis, 21 dieną jau
pumpuoja kraują uždarąja kraujotakos sistema. Pagal kitus duomenis nereguliariai
plaka 24 dieną, o dar po savaitės pereina į ritminius susitraukimus ir
išsiplėtimus. 18 dieną išryškėja nervų sistema ir kiti gyvybiškai svarbūs
organai.
Toks ankstyvas nervų sistemos susiformavimas būtinas, nes
nervų sistema integruoja visų kitų sistemų veiklą.
20 dieną vystosi vaiko galvos ir nugaros smegenys ir visa
nervų sistema. Šis procesas baigiasi pirmo mėnesio pabaigoje. 19 dieną pradeda
formuotis vaiko akys. 1 mėnesio pabaigoje (po 33 d.) pastebima žievė, būtent
centrinės nervų sistemos dalis, kuri valdo motorinį aktyvumą ir intelektą.
Kūdikio ūgis - 10 mm.
30 dieną jau yra pirminės smegenys, formuojasi akys, ausys,
nosis. Nors širdis dar nėra visiškai išsivysčiusi, bet plaka reguliariai
65k/min. ir pumpuoja kraują uždarąja kraujotakos sistema. Vaikas ir motina
nesikeičia krauju, vaikas nuo ankstyviausio momento turi savo kraujagyslių
sistemą. 5,5 savaičių vaisiaus širdies plakimas iš esmės nesiskiria nuo
suaugusio. Energijos išeiga sudaro 20% suaugusio, tačiau visiškai normaliai
funcionuoti pradeda po 7 savaičių.
1 mėnesio pabaigoje baigiasi santykinai sparčiausia augimo ir
didžiausių fizinių pasikeitimų laikotarpis. Jis ar ji yra 10 tūkst. kartų
didesnis už apvaisintą kiaušinėlį, o jo ar jos svoris padidėja 6 mlrd. kartų.
6 savaitę po apvaisinimo nervų sistema jau kontroliuoja vaiko
raumenis, kai tuo metu motina gali net neįtarti, kad ji nėščia.
40 dieną elekrinės smegenų bangos (elektroencefalograma) buvo
užrašytos tiesiogiai nuo galvos galo 16 mm embriono Japonijoje.
42 dieną jau yra refleksų atgarsiai.
Po 6,5 savaičių jau yra visų 20 pieninių dantų pumpurai.
43 dieną skrandis išskiria virškinimo sultis, kepenys gamina
kraujo ląsteles, pradeda veikti inkstai, šalindami iš kraujo šlapimo rūgštį,
juda kojų ir rankų raumenys.
6 savaitė. Mes žinome, kad motina nejaučia judesio, iki
vaikas nesveria 450 g. Tik tada vaikas yra pajėgus įspirti pakankamai stipriai.
Bet modernūs tyrimai parodė, kad vaikas pradeda spurdėti 6-tą savaitę.
6 - tos savaitės pabaigoje iš esmės susiformuoja skeletas.
Tai rodo embrioninio periodo pabaigą. Nuo šiol vaikas pradedamas vadinti
vaisiumi.
7 savaitės pabaigoje matome gražių proporcijų mažą žmogutį.
Jis ne tik egzistuoja, bet ir funkcionuoja. Smegenys neblogai išsivysčiusios, jų
konfigūracija kaip ir suaugusiųjų. Jos siunčia impulsus, kurie koordinuoja kitų
organų funkcijas.
Po 8 savaičių pradeda raižytis rankų ir pirštų odos linijos,
lieka kaip skiriamieji individualūs ženklai. gis - 3 cm.
8,5 savaičių akių vokai ir rankų delnai tampa jautrūs
lytėjimui. Jei paliečiamas delnas, pirštai susispaudžia į kumštį. Jei pakutensim
nosį, mažylis atlenks galvą.
Po 8 savaičių jau yra viskas, kas randama išnešiotame vaike.
9 savaičių kūdikis juda spontaniškai, be lietimo. 9 -10
savaičių (2 mėn.) galima užrašyti elektrokardiogramą. Toks kūdikis žvairuoja,
ryja, judina liežuvį, miega arba nemiega. Jei paliečiama kakta, vaikas gali
nusukti galvą šalin ir suraukti antakius, gali sulenkti galūnę ir riešą. Visas
kūnas tampa jautrus. Atsiranda lyties hormonai, išsivysto genitalijos.
Po 11 -12 savaičių išsivysto nagai, kūdikis iki gimimo
kvėpuoja skystį (vaisiaus vandenis), gimimo metu pradeda kvėpuoti oru. Jis
nepaskęsta kvėpuodamas skystį, kadangi deguonį gauna per virkštelę. Kvėpavimas
vysto kvėpavimo organus. Oksfordo ekspertai pastebėjo, kad motinai rūkant, vaiko
kvėpavimas staiga sulėtėja 20% ir neatsistato ilgokai po to, kai motina nustoja
rūkyti. Kai motina rūko, vaikas įsčiose gali dusti, nes atsiranda deguonies
trūkumas. Dėl to nustoja augti, taip pat dažnai pažeidžiamos smegenys,
išprovokuojamas priešlaikinis gimdymas arba kūdikis gimsta negyvas. 12 savaičių
mažylis energingai čiulpia savo nykštį, funkcionuoja visos sistemos. Vaikas gali
judinti nykštį priešinga kitiems pirštams kryptimi, ryja periodiškai. Gali
patempti apatinę lūpą - pradinis veiksmas žindymo refleksui atsirasti. Judesiai
nėra mechaniški, jie tampa gracingi ir nepastovūs, kaip naujagimio. Vaikas yra
aktyvus, jo refleksai ryškūs. Visa tai vyksta tada, kai motina nejaučia jokio
judesio.
,,Spurdėjimo'' fenomenas rodo motinišką jautrumą. Kai kurios
moterys gali jausti 13 savaičių (3 mėn.) kūdikį, kitos, mažiau jautrios, ir po
20 savaičių (5 mėn.), dar kitos susirūpins, kad visai nejaučia spurdėjimo.
Motinos jautrumas priklauso nuo kūno riebumo, placentos pozicijos ir vaiko
dydžio. 12 savaičių vaiko svoris - 35 g, ūgis - 10 cm.
3 mėn. negimęs vaikas jau rodo elgesio individualumą. Veido
išraiška panaši į tėvų veido išraišką, veidas tampa mielesnis. Lytiniai
skirtumai matomi tiek vidiniuose, tiek išoriniuose lytiniuose organuose, iš
esmės jau susiformavusios kiaušialąstės ir sėklidės, hormonai estrogenas ir
endrogenas pradeda gamintis 9 savaitę.
10 - 11 savaitę veikia augimo hormonas. Po 10,5 savaitės
pradeda funkcionuoti skydliaukė ir antinksčiai.
3-jų mėnesių kūdikio balso stygos galėtų , jei būtų oro,
skleisti garsą. Vaikas gurkšnoja vaisiaus vandenis, tai jam naudinga. Jis
pradeda šlapintis. 14 savaičių kūdikis vidutiniškai per dieną išgeria 1 litrą.
Jei skystis dirbtinai pasaldintas, išgeria daugiau, o jei nemalonaus skonio -
mažiau. Kartais jaučia badą, dažniausiai dėl jungiamosios virkštelės defekto.
12-16 savaitė. Šiuo laiku vaikas auga labai greitai. Jo
svoris padidėja 6 kartus(165-170 g), ilgis pasiekia 20-25 cm. Todėl jam reikia
daugiau maisto. Jį gauna iš motinos per placentos jungtį. Tuo laikotarpiu maisto
gauna daugiau nei po gimimo. 4 savaites kūdikis auga taip sparčiai, kad jei
nesiliautų augęs, tai gimimo metu svertų 14 tonų.
14 savaičių kūdikis girdi, turi atmintį. gis - 12-13 cm.
Širdies pulsas - 140 kartų per minutę.
17 savaičių kūdikis sapnuoja. Ultragarsu buvo nustatyti
greiti akių judesiai, iš kurių galima spręsti, kad kūdikis sapnuoja. Tai
taikingiausias ir laimingiausias motinos nėštumo laikas.
4,5 mėn. (19 savaičių). Pastebėta, kad nukreipus stiprią
šviesą į motinos pilvą, negimęs kūdikis rankomis užsidengia akis, dėl stipraus
garso užsikemša ausis.
Dr. W. Freud, ištyręs 10 tūkst. vaikų ultragarsu, pažymėjo:
,,Panašu, kad vaisius sąmoningas''. Jis taip pat kartą matė besimušančius
dvynius.
5-tą mėnesį pradeda augti blakstienos ir plaukai. Gali 15-20
min. žagsėti. Didesnė skeleto dalis sukietėja. Sustiprėja raumenys. Motina
atpažįsta vaiko judesius, gali justi galvutę, rankas, kojas. Gydytojai jau gali
girdėti širdies plakimą stetoskopu. Vaikas miega ir pabunda lygiai kaip ir
gimęs. Miegodamas užsiima patogiausią padėtį - kiekvienas vaikas skirtingą. Kai
pabunda, laisvai juda vandenyse. Gali būti pažadintas iš miego išorinės
vibracijos. Garsus koncertas ar skalbimo mašinos vibracija taip pat gali
padidinti jo aktyvumą. Vaikas girdi ir atpažįsta savo motinos balsą dar prieš
gimimą.
Negimęs kūdikis jaučia širdies plakimą, kvėpavimą, kitus
judesius. Emocionalūs motinos pergyvenimai persiduoda vaikui. 5 mėn. vaiko
svoris - 500 g, ūgis - 30 cm.
Moterys, kurių santuoka nesėkminga, turi kur kas didesnę
riziką pagimdyti vaiką su fiziniais ar psichiniais trūkumais, nei moterys, kurių
santuoka vykusi.
6 mėn. vaikas užauga iki 35 cm, po truputį pradeda po oda
kaupti riebalus, svoris padidėja iki 730 g. Po pieniniais dantimis, giliai dantų
smegenyse, pasirodo nuolatinių dantų užuomazgos. Akių vokai atsimerkia ir
užsimerkia, akys žvelgia žemyn ir į šalis. Gali čiupti rankomis. Jei prieš laiką
gimtų, galėtų kvėpuoti 24 val. Inkubatoriuje išgyventų.
Niujorke iš 650 tūkst. priešlaikinių gimdymų išgyvena: iš
gimusių 20 savaičių-21%, 20-25 savaičių-25%, 26-27 savaičių-45%, 28-29
savaičių-65%.
Nemologiniai tyrimai parodė, kad 7mėn. kūdikis turi ir
atmintį.
Štai ką pasakojo vienas gydytojas. ,,Prieš vienuolika metų
vienai 2 mėn. nėštumo moteriai, kuriai dėl negimdinio nėštumo trūko
kiaušintakis, daviau anestetiką. Tai darydamas turėjau progą stebėti mažiausią
iš kada nors matytų gyvą žmogų. Embrioninis maišelis buvo sveikas ir permatomas.
Jame smulkutis 8 mm berniukas gyvai plaukiojo vandenyse, nors ir prisijungęs
virkštele prie gimdos sienelės. Šis smulkutis žmogutis buvo tobulai išsivystęs,
turėjo ilgus plonus pirštus, kojas, pėdas. Buvo beveik permatomas, matėsi
arterijų ir venų raizginiai. Kūdikis buvo nepaprastai judrus ir apiplaukdavo
aplink maišelį maždaug kartą per sekundę natūraliais plaukiko judesiais. Šis
smulkutis žmogutis visai nepriminė ,,embrionų'' nuotraukų ir piešinių, kuriuos
man teko matyti, nes buvo gyvas.
Kai vandenų pūslė buvo praplėšta, žmogeliukas bemat prarado
gyvybę ir pasidarė tokio pavidalo, kaip parodyta šio amžiaus embrionų
piešiniuose.''
Negimusio kūdikio kūnas kur kas sudėtingesnis nei mūsų. Prieš
gimimą jis turi keletą kūno dalių, kurios reikalingos tik gyvenant motinos
viduje. Jis turi nuosavą erdvę, kapsulę, vaisiaus vandenis, nuosavą gyvybės
kelią - virkštelę ir nuosavą šaknų sistemą - placentą. Visa tai priklauso tik
jam, o ne motinai, nes viskas išsivystė iš jos originalios ląstelės.
Nuo zigotos iki subrendusio žmogaus ląstelės dalijasi 45
kartus. 41 kartą ląstelės dalijasi iki gimimo ir 4 kartus lėtai ir rūpestingai
vaikystėje ir jaunystėje.
Negimusio vaiko atskiro pasaulio pripažinimas davė pradžią
naujoms medicinos rūšims, apimančioms ankstyvąsias vaiko stadijas - fetologijai
ir perinatologijai (vaiko vystymasis nuo prasidėjimo iki metų po gimimo).
----------
1. The first days of human life. CCC Publications Service,
Otawa, 1971.
2. The position of modern science on the beginning af human
life. Sun life, Greystone, Thaxton, Virginia, 1979.
3. My chance to exist and to live. The marvellous gift of
life. Annonay cedex. France.1986.
(3), (6), (7) ir kiti leidiniai.
Galite pasiklausyti kaip plaka dar negimusio vaiko širdelė: (su Realplayer)
3 savaičių; 4 savaičių; 7 savaičių; 11 savaičių; mamos, kaip girdi negimęs vaikas;
GEMALO JAUTIMAS Fetal sentience
Tai pavadinimas knygos, kuri pasirodė Anglijoje. Ją
paruošė Australijos Nacionalinio Universiteto gemalo vystymosi, ypač jo imuninės
sistemos specialistas, Dr. Peter McCullagh, MD, DPhil, MRCP ir dar 15 įvairių
sričių specialistų, tarp kurių buvo anatomijos, neurologijos, akušerijos,
patalogijos ir anestezijos ekspertai, talkinę išleidžiant šią knygą. Žymiausi
Anglijos dienraščiai negalėjo nepastebėti šios ypatingos knygos pasirodymo.
Knyga padarė tokią įtaką, kad nepraėjus nė savaitei po jos išleidimo du
laikraščiai - lyderiai pakvietė peržiūrėti abortų įstatymą. Sveikindamas knygos
pasirodymą ,,Daily Mail" rašė: ,,Net nuo aborto įteisinimo akto 1967 m. nebuvo
tokio tikslaus iššūkio visuomenės nusistatymui šiam giliausiai kontroversiškam
ginčui. Daugiau neįmanoma smagiai tvirtinti, kad gemalas nieko nejaučia."
,,Daily Telegraph" pabrėžė, kad individo teises ,,privalu nejudinti, tikint, kad
žmogaus gyvybė nuo prasidėjimo momento yra šventa ir turi nuosavas neatimamas
teises. Esant 30 m. jubiliejui nuo abortų įteisinimo, laikas Parlamentui iš
naujo pažvelgti į liberaliai - socialinio galvojimo vaisius ir užtvirtinti
labiausiai nekaltų ir neapginamųjų žmogaus gyvybės formų teises."
Knygoje yra paliudyta gausybė akivaizdžių įrodymų, įtikinančių, kad net prieš 10
savo gyvenimo savaitę gemale yra ir funkcionuoja anatominės struktūros, būtinos
jausti ir suprasti skausmą. Ir tie, kurie negina vaiko, tegul pamėgina įrodyti,
kad jis negali jausti skausmo.
Ištikrųjų, publikacija parodo, kad iš esmės visos abortų šalininkų pretenzijos
remiasi spėlione, įskaitant tvirtinimą, kad supratimas ir jutimas yra išimtinai
viršutinės smegenų dalies funkcija, cerebralinės žievės... argumentas, kurį jie
primygtinai vartoja abiejuose Parlamento rūmuose ir visuomenės informavimo
priemonėse.
Knygoje, pagal mokslinius duomenis, padaroma prielaida, kad kūdikis gali jausti
skausmą iki jis pradeda judėti. Apie galvos smegenų žievės vaidmenį rašoma:
,,Anatominės struktūros, įtraukiančios skausmo jutimą subrendusiuose gyvūnuose
ar žmoguje nėra visiškai identiškos. Šių struktūrų išsivystymo programos gyvūnų
ar žmogaus gemaluose dar mažiau pilnai suprastos. Nepaisant to, einamoji
informacija sako, kad daug funkcijų, kurios buvo išimtinai priskiriamos
celebralinei smegenų žievei, gali būti atliktos žemesniųjų smegenų centrų.
Pateikiami svarūs moksliniai daviniai, kurie sako, kad korteksas, viršutinė
smegenų dalis yra atsakinga ,,daug mažiau, nei dauguma žmonių įsivaizduoja."
Pirmasis tyrinėjimo projektas susijęs su anencefaliniais kūdikiais (vaikais,
gimusiais be viršutinės smegenų dalies), buvo atliktas Kalifornijos
universitete. Kadangi viršutinė smegenų dalis lieka neišsivysčiusi ,,...logiškai
ir fiziologiškai seka, kad anencefaliniai kūdikiai negali nei jausti, nei
patirti skausmo." Kalifornijos mokslininkai įrodė, kad tokie kūdikiai ir be
cerebralinės žievės jaučia ir reaguoja į skausmą.
Antras atradimas įvyko Šefildo (Sheffield) universiteto prof. John Lorber
tiriant individus su hydrocefalais, kurie kitais atžvilgiais pasirodė ir elgėsi
normaliai. Vienas universiteto studentas turėjo cerebralinį pusrutulį tik 1 mm
(norma yra 45 mm).Prof. Lorber daro išvadą: ,,daugelio tariamų žievės funkcijų"
vieta gali būti lokalizuota ,,smegenų struktūros primityvioje (primitive)
gilumoje". (Tarpinių smegenų gumbure thalamus).
Trečias atvejis susijęs su Amerikos PVS auka, kuri gyveno virš 10 m.
komatozinėje būklėje. Tačiau pomirtiniame tyrime nustatyta, kad ,,buvo
atitinkamai nežymus cerebralinės žievės pažeidimas. Tuo tarpu thalamus buvo
patyręs labai sunkius sužalojimus".
Minėtame leidinyje cituojamas Prancūzijos mokslininko kalba Europos Parlamento
Komitete, kurioje jis sako:,,...kiti pasiūlymai remiasi embriono galimybe
patirti skausmą, bet dabartinių žinių lygyje tikslus laiko momentas, kada tai
įvyksta yra nežinomas. Karališkoji Akušerijos ir Ginekologijos kolegija siūlo 17
dieną, kada nervų sistemos formavimosi pirmieji ženklai yra regimi." Tai
atsispindi Warnock Komiteto Raporte.
Dar pridursiu, kad šią knygą išleido Anglijos Parlamento visų partikų Už Gyvybę
grupė. Norintiems paskaityti, galiu paskolinti šią knygą. L. ,,Human Concern
No.45, 1996 m. vasara.
TURINYS
Jūsų nuomonė - galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“