Dėl nėštumo nutraukimo operacijo

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

ĮSAKYMAS

1994 m. sausio 28 d. Nr. 50

Vilnius

DĖL NĖŠTUMO NUTRAUKIMO OPERACIJOS ATLIKIMO TVARKOS

Siekdamas mažinti nėštumo nutraukimo operacijų ir su jomis

susijusių komplikacijų skaičių:

1. Nustatau nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarką (1

priedas).

2. Tvirtinu motinos ir vaisiaus sveikatai bei gyvybei

grėsmingų ligų ir būsenų sąrašą (2 priedas).

3. Įsakymas įsigalioja, jį paskelbus "Valstybės žiniose".

4. Nustatau, kad Lietuvos Respublikoje nebegalioja TSRS

Sveikatos apsaugos ministerijos 1982.03.16 įsakymu Nr.234

patvirtinta nėštumo nutraukimo operacijų atlikimo tvarka.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JURGIS BRĖDIKIS

____________

Sveikatos apsaugos ministerijos

1994 m. sausio 28 d. įsakymo Nr.50

1 priedas

NĖŠTUMO NUTRAUKIMO OPERACIJOS ATLIKIMO

TVARKA

1. Nėštumo nutraukimas pagal moters pageidavimą.

1.1. Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki

12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų. Didesnį

nei 12 sav. nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters

gyvybei ir sveikatai (2 p.).

1.2. Kontraindikacijos nėštumui nutraukti:

ūmūs ir poūmiai genitalijų uždegimai;

ūmūs ir poūmiai kitos lokalizacijos uždegimai;

ūmios infekcinės ligos.

Nėštumo nutraukimo operaciją leidžiama atlikti tik išgydžius

šias ligas.

1.3. Visais atvejais nėštumas gali būti nutraukiamas tik

stacionaro ginekologijos skyriuje.

1.4. Dėl siuntimo į ginekologijos stacionarą moteris turi

kreiptis į ambulatorinę pagalbą teikiantį gydytoją akušerį-

ginekologą.

1.5. Iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, būtina

moteriai (pageidautina ir sutuoktiniui) paaiškinti apie nėštumo

nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiems

sutuoktiniams. Šią informaciją pateikia siuntimą išduodantis

gydytojas akušeris-ginekologas, o pirmojo nėštumo atveju -

gydytojas kartu su moterų konsultacijos vedėju. Pageidautina, kad

pokalbyje dalyvautų psichologas.

1.6. Nutraukiant nėštumą nepilnametėms iki 16 metų, būtinas,

o nuo 16 iki 18 metų pageidautinas raštiškas sutikimas vieno iš

tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų ar faktiškai jas auginančių

asmenų. Sutikimą duodantis asmuo turi atvykti pats arba jo

rašytinis sutikimas turi būti patvirtintas notaro.

1.7. Iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, moterų

konsultacijos gydytojas akušeris-ginekologas nustato nėštumo

laiką ir išsiaiškina, ar nėra kontraindikacijų šiai operacijai.

Nėščiajai atliekami:

bendras kraujo tyrimas;

kraujo tyrimas dėl WAR;

tepinėlis iš gimdos kaklelio;

kraujo grupė ir Rh ;

kraujo tyrimas dėl AIDS atliekamas, tik esant klinikiniams,

epidemiologiniams simptomams, pacientei sutikus ar jai

pageidaujant.

Esant indikacijoms, atliekami ir kiti klinikiniai

laboratoriniai bei specialūs tyrimai.

Tyrimų duomenys įrašomi į ambulatorinę kortelę.

1.8. Siuntime nėštumui nutraukti (fNr.028/y) turi būti

pažymėta: nėštumo laikas, tyrimų rezultatai, o esant medicininėms

indikacijoms - susirgimas, dėl kurio gali būti nutraukiamas

nėštumas.

1.9. Ginekologijos stacionare iki nėštumo nutraukimo

operacijos moteris turi raštu pareikšti apie savo apsisprendimą

nutraukti nėštumą.

1.10. Nėštumo nutraukimo operacijas atlieka stacionarų

ginekologijos skyrių gydytojai akušeriai-ginekologai, o

mikroabortus - moterų konsultacijų, kuriose įrengtos operacinės,

gydytojai akušeriai-ginekologai.

1.11. Ginekologijos stacionare turi būti užpildyta istorija

(fNr.003-1/a), į kurią įklijuojamas siuntimas ir moters raštiškas

sutikimas nutraukti nėštumą.

Nėštumo nutraukimo operacijos registruojamos operacijų

žurnale.

1.12. Nėštumo nutraukimo operacijos turi būti atliekamos tik

nuskausminus.

1.13. Po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-),

suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas.

1.14. Apie moters išrašymo iš ginekologijos stacionaro laiką

sprendžia gydytojas akušeris-ginekologas.

1.15. Po nėštumo nutraukimo operacijos gydytojas akušeris-

ginekologas dirbančioms moterims gali išduoti nedarbingumo

pažymėjimą ne ilgiau kaip 2 kalendorinėms dienoms. Esant

komplikacijoms, nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas taisyklėse

nustatyta tvarka (žr. Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklės

1991m. liepos 29 d.).

1.16. Savaiminio persileidimo ar nėštumo nutraukimo pagal

medicinines indikacijas atvejais dirbančioms moterims išduodamas

nedarbingumo pažymėjimas nuo pirmos nedarbingumo dienos

(žr.Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklės 1991 m. liepos 29

d.).

1.17. Po nėštumo nutraukimo operacijos stacionaro gydytojas

akušeris-ginekologas privalo išsiųsti išrašą fNr.027/a į moterų

konsultaciją, išdavusią siuntimą.

1.18. Gydytojas akušeris-ginekologas, apžiūrėjęs pacientę ir

įtaręs, kad jai galėjo būti atliktas kriminalinis abortas,

skubiai informuoja įstaigos vadovą, o pastarasis - prokuratūrą.

2. Kontraindikuotino nėštumo nutraukimas.

2.1. Jei dėl nėštumo motinos gyvybei ir sveikatai gresia

pavojus, jis nutraukiamas, neatsižvelgiant į nėštumo laiką

(Motinos ir vaisiaus sveikatai bei gyvybei grėsmingų ligų ir

būsenų sąrašas 2 priede).

Nėštumas nutraukiamas tik atsiradus realiai grėsmei motinos

sveikatai ir gyvybei. Rekomenduotina nėštumą nutraukti iki 12

nėštumo savaičių.

2.2. Grėsmingų motinos ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai

ligų ir būsenų atvejais fertilinio amžiaus moterys turi būti

dispanserizuotos. Norinčios gimdyti moterys turi būti nuodugniai

ištirtos prieš pastojant. Nėštumo planavimo, tęsimo, ilgalaikės

kontracepcijos priemonių parinkimo, kai nėštumas

kontraindikuotinas, klausimus sprendžia gydytojų komisija. Ji

įvertina ir indikacijas nėštumui nutraukti.

2.3. Gydytojų komisijos veikia Vilniaus universitetinėje

moterų klinikoje, Kauno medicinos akademijos akušerijos-

ginekologijos klinikoje, Klaipėdos m. ligoninėje, Šiaulių ir

Panevėžio respublikinėse ligoninėse.

Gydytojų komisijos pirmininku turi būti skiriamas akušeris-

ginekologas. Be jo, į komisiją turi įeiti terapeutas,

neuropatologas ir kviečiamas gydytojas specialistas pagal ligos

profilį. Komisijos pirmininkas skiriamas, suderinus su

perinatologijos centrų vadovais.

Su gydytojų komisijos sprendimu moteris supažindinama

pasirašytinai. Gydytojų komisijos išvada dėl nėštumo nutraukimo

pagal medicinines indikacijas turi būti patvirtinta komisijos

narių ir jos pirmininko parašais bei gydymo įstaigos antspaudu.

Išvada surašoma į dokumentą Nr. 27. Psichikos ar veneros ligų

atvejais šis dokumentas perduodamas į akušerijos-ginekologijos

stacionarą tiesiogiai.

2.4. Diagnozavus nesuderinamą su gyvybe vaisiaus apsigimimą,

nėštumas gali būti nutraukiamas, tik išaiškinus moteriai

(pageidautina ir sutuoktiniui) galimas priešlaikinio nėštumo

nutraukimo pasekmes motinos sveikatai.

2.5. Ilgesnis nei 12 savaičių nėštumas pagal medicinines

indikacijas nutraukiamas Vilniaus ir Kauno perinatologijos

centruose.

2.6. Moterys nėštumui nutraukti pagal medicinines

indikacijas vežamos respublikinių ligoninių transportu.

3. Visais atvejais nėštumui nutraukti būtinas moters

(pageidautinas ir sutuoktinio) sutikimas.

4. Kontraindikuotino nėštumo nutraukimo operacijos

atliekamos nemokamai, kitais atvejais yra apmokamos pagal

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus įkainius.

Pastaba. Nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos privalo

laikytis ir privačia praktika besiverčiantys gydytojai akušeriai-

ginekologai.

MOTINOS IR VAIKO SVEIKATOS

APSAUGOS SKYRIAUS VIRŠININKĖ V.VAINAUSKIENĖ

____________

Sveikatos apsaugos ministerijos

1994 m. sausio 28 d. įsakymo Nr.50

2 priedas

LIGOS IR BŪSENOS, KURIOS GALI BŪTI GRĖSMINGOS

NĖŠČIOS MOTERS IR VAISIAUS GYVYBEI BEI SVEIKATAI

+----+--------+--------------------------+---------+------------+

| |nės | |stadija, | |

| |jos | | | |

+----+--------+--------------------------+---------+------------+

I. Infekcinės ir parazitinės ligos

1. 1.056 Raudonukė ir kontaktas Serologiškai

patvirtinus,

su ja nutrau-

kiamas iki 16

nėštumo sav.

2. 1.130 Toksoplazmozė Pirmi 3 nėš-

tumo mėn.,

atsiradus IgM

klasės

antikūnams

3. 771.1 Citomegalo virusinė

infekcija

4. ŽIV infekcija

5. AIDS

II. Augliai

1. 140-184 Visų lokalizacijų

piktybiniai augliai

III. Endokrininės ligos

1. 242.0-9 Tireotoksikozė Sunkios formos

2. 243, 244 Įgimta ir įgyta Nekompensuota

hipotireozė

3. 250. 0-0 Abiejų sutuoktinių

cukrinis diabetas,

diabetinė proliferuo-

janti retinopatija

ir nefropatija

252.0 Hiperparatireozė

252.1 Hipoparatireozė

255.0,1 Antinksčių ligos

3-6 Kušingo ligos

spindulinis ir

medikamentinis

gydymas

4. 277.3 Amiloidozė Aktyvi fazė

arba pastebimi

liekamieji

reiškiniai

po specifinio

gydymo

IV. Kraujo ir kraujodaros organų ligos

1. 284.0.8.9 Aplastinė anemija

2870-8 Purpura ir kitos Dažnai

hemoraginės būklės recidyvuojantys

arba sunkios formos

V. Psichikos sutrikimai

1. 295 Šizofreninės psichozės

2. 303 Lėtinis alkoholizmas

3. 304 Toksikomanija, narkoma-

nija

4. 317-319 Protinis atsili- Vidutinio sunkumo

kimas ir sunkus

VI. Jutimo organų ir nervų sistemos ligos.

Uždegiminės CNS ligos

1. 323 Encefalitas, mielitas

ir encefalomielitas

123.1 Cisticerkozė

2. 330.0 Paveldimos ir degeneraci-

ninės CNS ligos

331.0 Alcheimerio liga, Piko

liga

333 Ekstrapiramidinės

sistemos ligos

334 Fridreicho ataksija

335.1,2 Spinalinė raumenų atrofija,

pirminė smegenėlių

degeneracija

3. 340 Išsėtinė sklerozė Visų formų

341 Kitos demielinizuojan-

čios CNS ligos

4. 347 Katapleksija ir narkole-

psija

5. 357 Uždegiminė ir toksinė

neuropatija Visų formų

6. 359.0-9 Raumenų distrofijos ir

kitų rūšių miopatijos

7. 361.0-9 Šviežias tinklainės

atšokimas

8. 363.0-2 Aktyvūs chorioretinaliniai

uždegimai

9. 364.0-3 Rainelės ir krumplyno

uždegimai

10. 743.2 Įgimta glaukoma Visų stadijų

11. 369.0,1,2 Aklumas arba ryškus

abiejų akių regos

sumažėjimas (žemiau 0.05)

12. 370,371 Ragenos opa,virusinis

keratitas Sunkių formų

13. 377.3 Regos nervo neuritas

14. Po keratomijos operacijos,

po kiaurinės keratoplastikos,

po kiaurinių akies sužeidimų,

jei yra išlikęs regėjimas

VII. Kraujotakos sistemos ligos

1. 390, 391 Reumatas II-III laipsnis,

aktyvi fazė

2. Infekcinis endokarditas

(sepsis lenta)

3. 422 Difūzinis miokarditas

4. 427,3,4,5 Širdies ritmo sutrikimai

(prieširdžių virpėjimas

ir plazdėjimas, dažnos

prieširdinės, nodalinės

ir skilvelinės paroksizmi-

nės tachikardijos bei WPW

sindromas su sunkiais paro-

ksizminės tachikardijos

epizodais)

5. 394,395, Įgytos širdies ydos:

396,397

5.1. Mitralinio vožtuvo nepakan-

kamumas:

a) kai žymi kraujo regurgi-

tacija pro pažeistą vožtuvą

b) kai smarkiai padidėjęs

kairysis prieširdis

c) kai yra kairio skilvelio

ar totalinio širdies

nepakankamumo požymiai

d) kai yra žymi hipertenzija

mažajame kraujo apytakos rate

5.2. Žymaus laipsnio mitralinė

stenozė ar kombinuota

mitralinė yda, vyraujant

angos stenozei (kai angos

plotas mažesnis nei 1.2 cm2)

5.3. Kombinuota mitralinė-aortinė yda

5.4. Triburio vožtuvo ydos:

a) kai žymi regurgitacija pro

pažeistą vožtuvą - (III-IV F CI)

ryškūs periferiniai požymiai,

didelė arterinio kraujospūdžio

pulsinė amplitudė, koronarinis

nepakankamumas

b) kai yra kairio skilvelio ar

totalinio širdies nepakankamumo

požymiai

c) esant žymiai kairiojo skilve-

lio hipertenzijai

5.5. Aortos angos stenozė II st.

(sprendžiant individualiai ir

III-IV F C1)

6. 755, 746, Įgimtos širdies ydos:

747

6.1. Įgimtos širdies ydos esant

cianozei

6.2. Prieširdžių pertvaros defektas,

skilvelių pertvaros defektas,

atviras Botalo latakas

(II-III st.)

6.3. Plautinio kamieno stenozė

(II-III st.)

6.4. Aortos koarktacija (II-III st.)

7. 420,421, Konstrikciniai perikarditai

423 (ūmūs, poūmiai ir lėtiniai)

8. 401-405 Hipertoninė liga (II-III st.)

9. 410-414 Išeminė širdies liga (II-III-IV

FCL)

10. 441-442 Aortos aneurizma

11. 444 Arterijų embolija ir trombozė

12. 415,417, Plautinė širdis

428

13. 747 Kitos įgimtos kraujotakos

sistemos anomalijos, pirminė

plautinė hipertenzija

14. 15.1, Po mitralinės komisūrotomijos

42.2, atsiradus restenozei, plaučių

43.3 hipertenzijai, po prote-

zavimo, a.pulmonalis embolijos.

Po vožtuvų implantacijos, ilgą

laiką vartojant antikoagu-

liantus (kumarino derivatus)

15. Kardiomiopatijos (dilatacinė,

hipertrofinė, restrikcinė)

16. 430 Subarachnoidinis kraujo

išsiliejimas

431 Intracerebrinė hemoragija

17. 428 Širdies veiklos nepakanka- III-IV laipsnis

mumas (pagal NYHA)

VIII. Kvėpavimo organų ligos

1. 478,7 Gerklų stenozė

2. 493 Bronchinė astma Sunki

3. 494 Bronchektazinė liga Sunki

4. 510-514 Plaučių ir pleuros ligos,

esant plaučių-širdies

nepakankamumui, vidaus organų

amiloidozei

5. 519.1 Trachėjos ir bronchų stenozė

IX.Virškinimo sistemos ligos

1. 530.3 Stemplės susiaurėjimas ir Nepagydomi

stenozė bužuojant

2. 542.8 Dirbtinė stemplė

3. 531-534 Skrandžio ir dvylikapirštės

žarnos opaligė Su dekompen-

suota ir sub-

kompensuota

stenoze

4. 550-553 Pilvo sienos išvarža Didelė

5. 555 Pirminiai lėtiniai

neinfekciniai enteritai Sunkūs

6. 556 Opinis nespecifinis kolitas Sunkus

7. 564.2 Porezekciniai sindromai Sunkus ir

vidutinio

Dampingo sindromas, sunkumo

porezekcinė anemija,

privedamosios kilpos

sindromas

8. 579.0-9 Malabsorbcijos sindromas

9. 571.0-9 Lėtinės kepenų ligos ir Išskyrus

cirozė nedidelę

hepato-

Abiejų sutuoktinių Žilbero steatozę

sindromas ir persis-

tuojantį

HBsAg(-)

hepatitą

10. Ūmi geltonoji kepenų

atrofija

11. Dubin-Johnson sindromas

12. Rotor sindromas

13. Vilsono liga

14. 574 Tulžies pūslės akmenligė Lėtinė,

dažnai

paūmėjanti

15. 576.1 Lėtinis cholangitas ecidyvuo-

jantis

16. 577.1 Lėtinis pankreatitas Sunkus Esant

vidutinio

sunkumo

formai

sprendžia-

ma indi-

vidualiai

17. Mukoviscidozė (kasos fibrozė)

X. Urogenitalinės sistemos ligos

1. 580,581, Ūminis progresuojantis

glomerulonefritas

582

583 Lėtinis glomerulonefritas,

kai sunkiai koreguojama

arterine hipertenzija

2. 584,585, Bet kurios etiologijos

sunkus ūminis inkstų I-II-III

586 nepakankamumas laipsniai

3. 590 Ūminis ir lėtinis

pielonefritas,

kai kartu

yra ir sunkus ūminis I-II-III

arba lėtinis inkstų ne- laipsniai

pakankamumas

4. 593 Inkstų amiloidozė,

kai kartu yra lėtinis I-II-III

inkstų nepakankamumas laipsniai

XI.Nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio periodo

komplikacijos

1. 642.4-9 Nėščiųjų toksikozė,

nepagydoma stacionare

Ūmi riebalinė hepatozė

2. 643.1 Nesiliaujantis nėščiųjų

vėmimas, nepagydomas

stacionare

3. 181 Chorionkarcinoma

XII. Odos ir poodinės ląstelienos ligos

1. 694.4 Paprastoji pūslinė

XIII. Kaulų-raumenų sistemos ir jungiamojo

audinio ligos

1. 710.0.1 Difūzinės jungiamojo

audinio ligos

2. 714 Reumatoidinis artritas

ir kitos uždegiminės

sąnarių ligos

3. 720.0 Ankilozinis spondiloartritas

4. 732.0-9 Osteochondropatijos

XIV. Įgimtos anomalijos

1. 740-759 Pakartotiniai vaikų Tik nusta-

gimimai su to paties čius tipo

vystymosi ydomis vystymosi

anomalijas

2. 758.0-9 Anksčiau gimęs vaikas Tik nusta-

turėjo chromosominių čius vai-

anomalijų siaus

chromoso-

minę ano-

maliją

3. Vieno iš sutuoktinių

dominantiniu būdu pa- Jei nėra

veldimos ligos su prenatali-

aukštu penetrantiškumo nės diag-

laipsniu nostikos

būdų arba

jei nusta-

tyta vai-

siaus

patologija

XV.Paveldimos ligos

1. 270-279 Sutuoktinių monogenetinių Nustačius

ligų heterozigo- vaisiaus

tinis nešio- patologiją

jimas(amino rūgščių, arba jei

angliavandenių, ligos pa-

glikolipidų, glikoproteidų veldėjimo

apykaitos sutrikimai) tikimybė

ir nėra

ištyrimo

galimybės

2. 286.0-9 Anksčiau gimę vaikai turėjo Jei vai-

paveldimų anomalijų, siaus vy-

susijusių su lytimi riška ly-

(hemofilija, Diuše- tis nusta-

no tipo miopatija ir kt.) tyta pre-

natalinės

diagnosti-

kos meto-

dais

XVI. Fiziologinės būsenos

1. Po operacijos, pašalinus

gyvybiškai svarbų organą(plautį

ar jo dalį ir kt.)

2. Moters organizmo fiziolog-

inis nebrandumas (13 m. ir

jaunesnės)

3. Vėlyvas amžius reprodukcijai Radus

(49 m. ir vyresnės) chromoso-

minę pato-

logiją

4. Po jonizuojančio apšvitinimo Dozės>10 R