Rasa JAKUBAUSKIENĖ
„Rinkos aikštės“ redakciją pasiekė Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos kunigo Roberto Skrinsko laiškas su nuoroda į trumpą vaizdo įrašą apie Kėdainių koplytstulpį https://www.youtube.com/watch?v=GLzVx6BaeRI.
Jame pasakojama, kad Kėdainių koplytstulpis yra Šėtos g. ties geležinkelio pervaža. Koplytstulpyje nėra skulptūrėlės.
„Ko gero, po karo, kai jį išplėšė, tai daugiau nei 75-erius metus jis toks išplėštas ir stovi“, – svarsto R. Skrinskas.
Kaip pasakoja kunigas, Kėdainių koplytstulpis pagal formą, stilių ir kompoziciją labai panašus į Pašėtės – 2 km 1831 m. sukilimo koplytstulpį, kuris yra prie Pagirių kelio. https://www.youtube.com/watch?v=k3tWLzTLW4A
„Šiais metais įvyko Pašėtės koplytstulpio dideli atradimai. Ant tinko ir senųjų pamatų atradau datas. Buvo atidengtas kadaise užtinkuotas akmuo su koplytstulpio data – 1835. Aišku, kad jis buvo skirtas 1831 m. žuvusiems sukilėliams, – savo atradimais dalijasi kun. R. Skrinskas. – Reikšmingos datos būtų be pėdsakų ir išnykusios, nusinešdamos į nebūtį restauravimo pėdsakus, nes statybininkai į tokius dalykus nekreipia dėmesio. Bet, laimei, pavyko jas užfiksuoti filmuke.“
Kadangi Kėdainių koplytstulpis beveik identiškas Pašėtės, tai panašu, kad ir jis yra skirtas 1831 m. sukilime žuvusiųjų atminimui.
R. Skrinskas svarsto, jog gal net tie patys meistrai jį ir statė.
„Gaila, kad dabartiniai politikai Lietuvos valstybės amžių skaičiuoja tik nuo 1918 m. vasario 16 d.“, – apgailestauja kunigas.
Jis pasakoja, jog po 1863 m. sukilimo caro valdžios vietininkas Lietuvoje generalgubernatorius Michailas Muravjovas uždraudė nešventintose vietose statyti kryžius ir koplytėles – juos galima buvo mūryti tik kapinėse ir šventoriuose. Tuo siekta sutrukdyti sukilimo mūšių bei sukilėlių žūties vietų pagerbimui ir įamžinimui: „Matyt, buvo pasimokyta iš koplytėlių statybos bumo po 1831 m. sukilimo.
Menotyrininkai sako, kad sukilimo atminimo koplytėlėse buvo statoma dažniausiai Kristaus, nešančio kryžių statulėlė“.