PRO VITA
©
Parengė Robertas Skrinskas
STRAIPSNIAI, LAIŠKAI
IR ŠVENTOSIOS VIETOS, IR
DIEVO NAMAI – ŽMONĖMS 1999-02-03
Domeikavos klebonas kunigas Robertas Gedvydas Skrinskas išleido knygą „Piligrimo
vadovas po stebuklingas Marijos vietas.“
Irena PETRAITIENĖ
Puoselėti religinę kultūrą
Senas krikščionių paprotys - lankyti šventąsias vietas.
Kelionėms palengvinti, lankytinoms vietoms priminti būdavo pateikiami smulkūs
aprašymai. Pirmieji jų išliko iš 333 m. Pirmaisiais Lietuvos krikščionybės
amžiais ir mūsų katalikai keliaudavo į kaimyninius kraštus. L.Žemkalnis knygoje
“Lenkai ir lietuviai” rašo, kad didžiajai kunigaikštienei “Onai Vytautienei
pribuvus į Prūsus pasimelsti stebuklingose vietose”, kryžiuočių magistras
Konradas Jungingenas labai stengėsi ją deramai iškilmingai priimti. 1958 m.
Romoje Juozas Vaišnoras išleido “Marijos knygą”. Drąsiai galime teigti, jog 20
metų trukęs kunigo R.G.Skrinsko darbas - svarus indėlis į mariologinę Lietuvos
kultūrą.
- Lankant šventąsias vietas, kilo mintis surašyti jų istorijas, - pasakoja
knygos autorius. - Kaupdamas žinias, keliaudamas pastebėjau, kad ne visur
rūpinamasi stebuklingųjų vietų, paveikslų istorijų studijavimu, malonių,
įvykusių per Marijos užtarimą, dokumentavimu. Manau, jog reikėtų apklausti
vietinius žmones apie apylinkių religinius objektus, o jų pasakojimus užrašyti.
Kiekvienas dvasininkas, kunigo R.G. Skrinsko nuomone, be kita ko, yra ir
religinės kultūros puoselėtojas. Lietuvoje įvyko keliolika Švč. M.Marijos
apsireiškimų. Bažnytinė vyresnybė pripažino tik vieną - Šiluvoje, bet neuždraudė
melstis ir kitose vietose. “Piligrimo vadove” aprašyti daugiau ar mažiau viešo
pobūdžio apsireiškimai. Privataus pobūdžio pasirodymų yrą daug, bet regėtojai
vengia juos garsinti. Neginčytina, kad vieno ar kito Švč. M. Marijos
apsireiškimo galėjo ir nebūti, o gandas kilo veikiant įvairioms aplinkybėms.
Susiduriant su faktais, moksliškai neįrodomais ar sunkiai patikrinamais, apie
kuriuos Bažnyčia dar netarė savo žodžio, reikia atsiminti popiežiaus Urbono VIII
dekretą. Jis reikalauja, jog, kalbant apie nuostabius dalykus ir antgamtines
Dievo malones, tais dalykais tiek tikėtume, kiek galima pasitikėti žmogaus protu
ir žmonių liudijimu. “Mes, Marijos žemės vaikai, didžiuokimės, įvertinkime,
jauskime atsakomybę, išlaikykime deramą orumą, ginkime Marijos garbę visur ir
visada”, - rašo autorius knygos pabaigoje. Jis dėkoja šio veikalo rėmėjams -
kun. Juozui Klimavičiui, Kauno marijonams, Jurbarko “Caritas”, Broniui
Puzinavičiui, kun. Alfonsui Bumbuliui, taip pat vairuotojams, kurie vežiojo po
stebuklingąsias vietas, ir kunigams, suteikusiems daug vertingos informacijos.
“...nusipirkę šią knygą, Jūs paremsite Lietuvos kankinių bažnyčios statybą”
Taip parašyta “Piligrimo vadovo po stebuklingas Marijos vietas” tituliniame
lape. Kiekvienas, nusipirkęs šią knygą, turės dvasinės naudos, o gautos lėšos
bus skirtos šešti metai Domeikavoje statomai bažnyčiai. Kertinis maldos namų
akmuo pašventintas 1993 m. birželio 14-ąją. Lietuvos kankinių vardą pasiūlė
mons. A.Svarinskas. Apytikris bolševikinis genocido aukų Lietuvoje skaičius -
daugiau kaip 276000 žmonių. Kunigo R.G.Skrinsko nuomone, Lietuvos kankinių
sąvoka daug platesnė, nes turima galvoje ir ankstesniais amžiais (pavyzdžiui,
XIX a. sukilimo ir anksčiau) dėl tikėjimo ir laisvės žuvę lietuviai.
Lietuvos kankinių bažnyčios projekto autorius architektas Kęstutis Pempė. Jam
talkino žymus lietuvių išeivių architektas R.Mulokas. Pagal projektą bažnyčios
naudingasis plotas - 1414 kv.m, pirmajame aukšte ir balkone tilps 3 1458 žmonės.
Apimtimi ši bažnyčia primena didelio miesto katedrą. Domeikava - naujas ir
gražus, bet nedidelis priemiestis, kuriam pakaktų ir mažesnės bažnyčios. Dabar
apie tai, pasak klebono, kalbėti per vėlu, nes atlikta du trečdaliai sąmatinės
vertės darbų. Jeigu atsirastų dar pusė milijono litų... Taip pasakęs kun.
Robertas šyptelėjo. Stebuklas neįvyks, iš dangaus pinigai nenukris. Viena viltis
- aukotojai, geros valios žmonės, gal net valstybės parama. Tai, kad daugiau nė
cento neturint kasoje sustojo statyba, būtų pusė bėdos. Didesnė bėda yra ta, jog
statybininkai - UAB “Ašva”, kuriai užsakovai įsiskolinę, nesutinka ilgiau laukti
ir vasario mėnesį ketina paduoti teisman. Apie tai sužinojęs klebonas labai
susikrimto. Jis gyveno mintimi, jog krikščionybės jubiliejaus išvakarėse
Lietuvos kankinių bažnyčia bus iškilmingai pašventinta. Tuo labiau kad
pasaulinėje martirologijoje (kankinių sąraše) bus 140 lietuviškų pavardžių.
Lietuvos kankinių bažnyčios statybą norintys paremti žmnnės, organizacijos aukas
gali siųsti: a/s Nr. 701315, kodas 2601011780, Litimpeks bankas, Kauno
filialas. Valiutinė sąsk. Nr. 707070860. Klebonas kun. R.G.Skrinskas tikisi, jog
geradarių atsiras. Jų aukotomis lėšomis iškilo baltas bažnyčios mūras, nutiesti
elektros ir šilumos tinklai. Kunigas dėkingas domeikaviškiams, bažnyčios
statybai paaukojusiems apie 100 tūkst. Lt, Kauno kurijai - apie 90 tūkst. Lt.,
rajono Savivaldybei - apie 25 tūkst. Lt. Kauno bažnyčios surinko apie 10 tūkst.
Lt. Nemažai prisidėjo Vokietijos “Renovabis” bei “Kirche in NOT” organizacijos.
Nuoširdžią pagalbos ranką ištiesė išeivijos lietuviai: kun. Č.Auglys - 49900 JAV
dol., ark. Jonas Bulaitis - 5 tūksu JAV dol., kun. Leonardas Andriekus - 300 JAV
dol., kun. K.Ambrasas Kanadoje surinko 816 JAV dolerių. Kiekviena bažnyčios
statybai skirta auka kruopščiai registruojama. Aukotojams įteikiami specialūs
pažymėjimai, kuriuos išspausdino pogrindinės spaustuvės įkūrėjas Vytautas
Andziulis. Architektas Kęstutis Pempė suprojektavo šalia bažnyčios augantį
lietuvių tautos kančių kelią parką. Praėjusiais metais buvo pastatyti
tautodailininkų R.Gaškos, A.Teresiaus, V.Žilinsko sukurti koplytstulpiai.
Svarbiausia-burti- bendruomenę
Šitaip teigė kun., Robertas, žingsniuodamas prie
mėgstamiausio koplytstulpio, skirto, negimusiems vaikams atminti. Didelę
simbolinę prasmę turintį kūrinį Domeikavai skyrė garliaviškis tautodailininkas
Adolfas Teresius. Kovai už negimusią gyvybę kun. R.G.Skrinskas atidavė daug savo
energijos ir laiko, šiuo klausimu surinko daug literatūros, yra gavęs daugybę
pakvietimų dalyvauti tarptautinėse konferencijose. Tą dieną, kai teko lankytis
Domeikavoje, kun. Robertas gavo siuntinėlį iš Kroatijos šeimos centro.
Vaikai, šeima, bendruomenė... Gyvąja Dievo bažnyčia, jos pamatų stiprinimu kun.
R.G.Skrinskas rūpinasi labiausiai. Lapių bažnyčioje, kurią taip pat aptarnauja,
ir Domeikavos koplyčioje per šv. Mišias susidaro kelios eilės mažųjų
patarnautojų. Ypač uolūs vaikai, kurie ruošiasi Pirmajai komunijai arba
Sutvirtinimo sakramentui. Rodydamas, kokias išpažinties korteles vaikai turi,
klebonas juokėsi iš savo paties sugalvoto „biurokratinio“ metodo. Bet vaikų,
ypač tų, kurių tėvai, religiniam auklėjimui neskiria dėmesio, įpročius reikia
ugdyti. Patys kun. Roberto globotiniai, atrodo, nejaučia jokių vidinių varžtų
pildydami korteles. Atvirkščiai, jie pajunta didesnę savo vertę. Pirmosios
komunijos ar pirmosios išpažinties proga jaunieji Lapių ir Domeikavos jaunieji
bendruomenių' nariai sulaukia džiugios valandos. Dalyvaujant mylimam kunigui,
visi kartu gardžiuojasi tortu, ledais, bendrame būryje dalijasi savo pirmaisiais
dvasiniais išgyvenimais.
„Tokios akimirkos nuskaidrina įtemptą kasdienybę” , - kalbėjo kun. Robertas,
apgailestaudamas, jog šeštadieniais ir sekmadieniais, kai vaikai poilsiauja, jam
pats darbymetis - šv. Mišių aukojimas Lapėse ir Domeikavoje, parapijiečių
lankymas. Paklaustas, kuriai parapijai jaučia didesnį prielankumą, dvasininkas
susimąstė. Vienprasmiai atsakyti negalėtų, nes visiems vienodai pašauktas
tarnauti., Žinoma, Lapės - senas tradicijas turintis kaimas, čia gyvena kartų
kairios. O Domeikavoje parapija įkurta tik prieš šešerius metus. Daugelis
baltuose mūriukuose gyvenančių žmonių dirba mieste, todėl, bendruomeniniai
santykiai tik pradėję formuotis.
Klebonas džiaugėsi, kad įvairiuose darbuose nuoširdžiai talkina Domeikavos
seniūnas Irenijus Šmidtas, kad labai vaisingos vargonininkės Rasos
Endriukaitienės pastangos. Ji vadovauja suaugusiųjų chorams. Bažnyčios memorialo
statybos reikalus tvarkantis Gediminas Girdzijauskas,ne vienam darbui Širdies
negailintis Juozas Laurinaitis, kiti parapijai talkinantys domeikaviškiai, pasak
kun. Roberto, yra lyg nematomi bendruomenės stulpai.
Kauno diena, 1999-02-03
Rašykite adresu: ,,skrinskasETAgmail.com“