PRO VITA ©  Parengė Robertas Skrinskas
STRAIPSNIAI, LAIŠKAI
 

IR ŠVENTOSIOS VIETOS, IR DIEVO NAMAI – ŽMONĖMS 1999-02-03
Domeikavos klebonas kunigas Robertas Gedvydas Skrinskas išleido knygą „Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas.“

Irena PETRAITIENĖ
Puoselėti religinę kultūrą

 Senas krikščionių paprotys - lankyti šventąsias vietas. Kelionėms palengvinti, lankytinoms vietoms priminti būdavo pateikiami smulkūs aprašymai. Pirmieji jų išliko iš 333 m. Pirmaisiais Lietuvos krikščionybės amžiais ir mūsų katalikai keliaudavo į kaimyninius kraštus. L.Žemkalnis knygoje “Lenkai ir lietuviai” rašo, kad didžiajai kunigaikštienei “Onai Vytautienei pribuvus į Prūsus pasimelsti stebuklingose vietose”, kryžiuočių magistras Konradas Jungingenas labai stengėsi ją deramai iškilmingai priimti. 1958 m. Romoje Juozas Vaišnoras išleido “Marijos knygą”. Drąsiai galime teigti, jog 20 metų trukęs kunigo R.G.Skrinsko darbas - svarus indėlis į mariologinę Lietuvos kultūrą.
 - Lankant šventąsias vietas, kilo mintis surašyti jų istorijas, - pasakoja knygos autorius. - Kaupdamas žinias, keliaudamas pastebėjau, kad ne visur rūpinamasi stebuklingųjų vietų, paveikslų istorijų studijavimu, malonių, įvykusių per Marijos užtarimą, dokumentavimu. Manau, jog reikėtų apklausti vietinius žmones apie apylinkių religinius objektus, o jų pasakojimus užrašyti.
Kiekvienas dvasininkas, kunigo R.G. Skrinsko nuomone, be kita ko, yra ir religinės kultūros puoselėtojas. Lietuvoje įvyko keliolika Švč. M.Marijos apsireiškimų. Bažnytinė vyresnybė pripažino tik vieną - Šiluvoje, bet neuždraudė melstis ir kitose vietose. “Piligrimo vadove” aprašyti daugiau ar mažiau viešo pobūdžio apsireiškimai. Privataus pobūdžio pasirodymų yrą daug, bet regėtojai vengia juos garsinti. Neginčytina, kad vieno ar kito Švč. M. Marijos apsireiškimo galėjo ir nebūti, o gandas kilo veikiant įvairioms aplinkybėms. Susiduriant su faktais, moksliškai neįrodomais ar sunkiai patikrinamais, apie kuriuos Bažnyčia dar netarė savo žodžio, reikia atsiminti popiežiaus Urbono VIII dekretą. Jis reikalauja, jog, kalbant apie nuostabius dalykus ir antgamtines Dievo malones, tais dalykais tiek tikėtume, kiek galima pasitikėti žmogaus protu ir žmonių liudijimu. “Mes, Marijos žemės vaikai, didžiuokimės, įvertinkime, jauskime atsakomybę, išlaikykime deramą orumą, ginkime Marijos garbę visur ir visada”, - rašo autorius knygos pabaigoje. Jis dėkoja šio veikalo rėmėjams - kun. Juozui Klimavičiui, Kauno marijonams, Jurbarko “Caritas”, Broniui Puzinavičiui, kun. Alfonsui Bumbuliui, taip pat vairuotojams, kurie vežiojo po stebuklingąsias vietas, ir kunigams, suteikusiems daug vertingos informacijos.

“...nusipirkę šią knygą, Jūs paremsite Lietuvos kankinių bažnyčios statybą”
Taip parašyta “Piligrimo vadovo po stebuklingas Marijos vietas” tituliniame lape. Kiekvienas, nusipirkęs šią knygą, turės dvasinės naudos, o gautos lėšos bus skirtos šešti metai Domeikavoje statomai bažnyčiai. Kertinis maldos namų akmuo pašventintas 1993 m. birželio 14-ąją. Lietuvos kankinių vardą pasiūlė mons. A.Svarinskas. Apytikris bolševikinis genocido aukų Lietuvoje skaičius - daugiau kaip 276000 žmonių. Kunigo R.G.Skrinsko nuomone, Lietuvos kankinių sąvoka daug platesnė, nes turima galvoje ir ankstesniais amžiais (pavyzdžiui, XIX a. sukilimo ir anksčiau) dėl tikėjimo ir laisvės žuvę lietuviai.
Lietuvos kankinių bažnyčios projekto autorius architektas Kęstutis Pempė. Jam talkino žymus lietuvių išeivių architektas R.Mulokas. Pagal projektą bažnyčios naudingasis plotas - 1414 kv.m, pirmajame aukšte ir balkone tilps 3 1458 žmonės. Apimtimi ši bažnyčia primena didelio miesto katedrą. Domeikava - naujas ir gražus, bet nedidelis priemiestis, kuriam  pakaktų ir mažesnės bažnyčios. Dabar apie tai, pasak klebono, kalbėti per vėlu, nes atlikta du trečdaliai sąmatinės vertės darbų. Jeigu atsirastų dar pusė milijono litų... Taip pasakęs kun. Robertas šyptelėjo. Stebuklas neįvyks, iš dangaus pinigai nenukris. Viena viltis - aukotojai, geros valios žmonės, gal net valstybės parama. Tai, kad daugiau nė cento neturint kasoje sustojo statyba, būtų pusė bėdos. Didesnė bėda yra ta, jog statybininkai - UAB “Ašva”, kuriai užsakovai įsiskolinę, nesutinka ilgiau laukti ir vasario mėnesį ketina paduoti teisman. Apie tai sužinojęs klebonas labai susikrimto. Jis gyveno mintimi, jog krikščionybės jubiliejaus išvakarėse Lietuvos kankinių bažnyčia bus iškilmingai pašventinta. Tuo labiau kad pasaulinėje martirologijoje   (kankinių sąraše) bus 140 lietuviškų pavardžių.  Lietuvos kankinių bažnyčios statybą norintys paremti žmnnės, organizacijos aukas gali siųsti: a/s Nr. 701315, kodas  2601011780, Litimpeks bankas, Kauno filialas. Valiutinė sąsk. Nr. 707070860. Klebonas kun. R.G.Skrinskas tikisi, jog geradarių atsiras. Jų aukotomis lėšomis iškilo baltas bažnyčios mūras, nutiesti elektros ir šilumos tinklai. Kunigas dėkingas domeikaviškiams, bažnyčios statybai paaukojusiems apie 100 tūkst. Lt, Kauno kurijai - apie 90 tūkst. Lt., rajono Savivaldybei - apie 25 tūkst. Lt. Kauno bažnyčios surinko apie 10 tūkst. Lt. Nemažai prisidėjo Vokietijos “Renovabis” bei “Kirche in NOT” organizacijos. Nuoširdžią pagalbos ranką ištiesė išeivijos lietuviai: kun. Č.Auglys - 49900 JAV dol., ark. Jonas Bulaitis - 5 tūksu JAV dol., kun. Leonardas Andriekus - 300 JAV dol., kun. K.Ambrasas Kanadoje surinko 816 JAV dolerių.  Kiekviena bažnyčios statybai skirta auka kruopščiai registruojama. Aukotojams įteikiami specialūs pažymėjimai, kuriuos išspausdino pogrindinės spaustuvės įkūrėjas Vytautas Andziulis. Architektas Kęstutis Pempė suprojektavo šalia bažnyčios augantį lietuvių tautos kančių kelią parką. Praėjusiais metais  buvo pastatyti tautodailininkų R.Gaškos, A.Teresiaus, V.Žilinsko sukurti koplytstulpiai.

Svarbiausia-burti- bendruomenę

Šitaip teigė kun., Robertas, žingsniuodamas prie mėgstamiausio koplytstulpio, skirto, negimusiems vaikams atminti. Didelę simbolinę prasmę turintį kūrinį Domeikavai skyrė garliaviškis tautodailininkas Adolfas Teresius. Kovai už negimusią gyvybę kun. R.G.Skrinskas atidavė daug savo energijos ir laiko, šiuo klausimu surinko daug literatūros, yra gavęs daugybę pakvietimų dalyvauti tarptautinėse konferencijose. Tą dieną, kai teko lankytis Domeikavoje, kun. Robertas gavo siuntinėlį iš Kroatijos šeimos centro.
Vaikai, šeima, bendruomenė... Gyvąja Dievo bažnyčia, jos pamatų stiprinimu kun. R.G.Skrinskas rūpinasi labiausiai. Lapių bažnyčioje, kurią  taip pat aptarnauja, ir Domeikavos koplyčioje per šv. Mišias susidaro kelios eilės mažųjų patarnautojų. Ypač uolūs vaikai, kurie ruošiasi Pirmajai komunijai arba  Sutvirtinimo sakramentui. Rodydamas, kokias išpažinties korteles vaikai turi, klebonas juokėsi iš savo paties sugalvoto „biurokratinio“ metodo. Bet vaikų, ypač tų, kurių tėvai, religiniam auklėjimui neskiria dėmesio, įpročius reikia ugdyti. Patys kun. Roberto  globotiniai, atrodo, nejaučia jokių vidinių varžtų pildydami korteles. Atvirkščiai, jie pajunta didesnę savo vertę. Pirmosios komunijos ar pirmosios išpažinties proga jaunieji Lapių ir Domeikavos jaunieji bendruomenių' nariai sulaukia džiugios valandos. Dalyvaujant mylimam kunigui, visi kartu gardžiuojasi tortu, ledais, bendrame būryje dalijasi savo pirmaisiais dvasiniais išgyvenimais.
„Tokios akimirkos nuskaidrina įtemptą kasdienybę” , - kalbėjo kun. Robertas, apgailestaudamas, jog šeštadieniais ir sekmadieniais, kai vaikai poilsiauja, jam pats darbymetis - šv. Mišių aukojimas Lapėse ir Domeikavoje, parapijiečių lankymas. Paklaustas, kuriai parapijai jaučia didesnį prielankumą, dvasininkas susimąstė. Vienprasmiai atsakyti negalėtų, nes visiems vienodai pašauktas tarnauti., Žinoma, Lapės - senas tradicijas turintis kaimas, čia gyvena kartų kairios. O Domeikavoje parapija įkurta tik prieš šešerius metus. Daugelis baltuose mūriukuose gyvenančių žmonių dirba mieste, todėl, bendruomeniniai santykiai tik pradėję formuotis.
 Klebonas džiaugėsi, kad įvairiuose darbuose nuoširdžiai talkina Domeikavos seniūnas Irenijus Šmidtas,  kad labai vaisingos vargonininkės Rasos Endriukaitienės pastangos. Ji vadovauja suaugusiųjų chorams. Bažnyčios memorialo statybos reikalus tvarkantis Gediminas Girdzijauskas,ne vienam darbui Širdies negailintis Juozas Laurinaitis, kiti parapijai talkinantys domeikaviškiai, pasak kun. Roberto, yra lyg nematomi bendruomenės stulpai.
Kauno diena, 1999-02-03

 
Rašykite adresu: ,,skrinskasETAgmail.com“