PRO VITA ©  Parengė Robertas Skrinskas
STRAIPSNIAI, LAIŠKAI

KUNIGAS IR POLITIKA

Lietuvoje kilo dar iki šiol neregėtas puolimas prieš kun. A. Toliatą už tai, kad viso labo pasidalijo kvietimu pasirašyti peticiją, raginančią neratifikuoti Stambulo konvencijos.  2021 02 25 Simonas Bendžius. Kaip tapti nekenčiamam. https://www.bernardinai.lt/kaip-tapti-nekenciamu/ Kunigo A. Toliato atvejis, arba ką Lietuvoje sakyti nuo šiol draudžiama. https://apps.alfa.lt/alfaAMP/straipsnis.php?id=50439019 Vytautas Sinica. Kaip iš Toliato pavyzdį darė. http://www.propatria.lt/2021/02/vytautas-sinica-kaip-is-toliato-pavyzdi.html
Buvo ir anksčiau puolimų prieš kunigus. 2019 m. kaip skelbė šalies naujienų portalai, kunigas, vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis socialiniame tinkle pasidalijo komentaru prie įrašo apie kandidatę Ingridą Šimonytę, kritikuodamas jos liberalų požiūrį į abortus, eutanaziją, šeimos sampratą. „Feisbuke“ dalytasi ir Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos vikaro kunigo Roberto Grigo mintimis, jis taip pat agitavo prieš I. Šimonytę.
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/socialiniuose-tinkluose-dvasininku-agitacija-vyskupai-primena-grieztas-taisykles.d?id=81203601
Tuomet vyskupai paskelbė: Informacinis pranešimas apie Lietuvos vyskupų konferencijos 2019 m. gegužės 14-16 d. plenarinį posėdį. „Užfiksavus keletą dvasininkų vykdomos politinės agitacijos socialiniuose tinkluose atvejų, Lietuvos vyskupai dar kartą primena, kad kunigai pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos. Kaip nustato kan. 287 § 2, «dvasininkai ir vienuoliai neturi aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje, nebent kompetentingos bažnytinės valdžios sprendimu tai būtų reikalinga Bažnyčios teisėms ginti ar bendram gėriui skatinti».“ http://lvk.lcn.lt/naujienos/,338
Kanonų teisės kodeksas draudžia veikti tik aktyviai politinių partijų veikloje. Oficialus CIC tekstas: „Dvasininkams neleidžiama aktyviai dalyvauti politinių partijų veikloje ir vadovauti profsąjungoms, nebent, kompetentingos bažnytinės valdžios sprendimu, tai būtų reikalinga Bažnyčios teisių gynimui ar bendros gerovės įtvirtinimui“ (Kan. 287, § 2) Kaip matome, apie vienuolius minėtas kanonas irgi nieko nesako. (Pvz. vienuolė Nijolė Sadūnaitė).
Dabar vyskupai paskelbė: Informacinis pranešimas apie Lietuvos vyskupų konferencijos 2021 m. vasario 22–24 d. plenarinį posėdį.
„Ganytojai apsvarstė visuomenėje kilusias iniciatyvas, kuriomis siekiama palaikyti šeimą kaip visuomenės pagrindą. Vyskupai pasidžiaugė visuomenės aktyvumu svarstant šį klausimą įvairiomis formomis. Pabrėžta, kad piliečių teisė pasisakyti svarbiais visuomenės gyvenimo klausimais yra labai svarbi demokratinės visuomenės gyvenimo dalis.“ https://lvk.lcn.lt/naujienos/,450
Apie kunigus šiame pareiškime nieko nesakoma. Nes ne visos piliečių teisės galioja kunigams. Jei piliečiai gali dalyvauti partijų veikloje ir vadovauti profsąjungoms, būti renkamiems į Seimą, tai kunigams tai draudžiama. Taigi, pilietis ir kunigas nėra šiuo diskutuojamu klausimu, tapačios sąvokos.
Pasiūlymas yra toks: reikia aiškumo ir sutarimo dėl kunigo galimybės pasisakyti aktualiomis vertybinėmis - moralinėmis temomis. Ar kunigas gali būti laikomas normaliu atsakingu piliečiu ir viešai socialinėse platformose, per interviu ir kt. medijų kanalus pasisakyti vertybiniais klausimais, kaip abortai, eutanazija, dora, blaivybė, šeimos ir kitos tradicinės vertybės? Ar tai „politika“? T.y., kaip aukščiau išdėstyta, tai kanonas nedraudžia. Bet jei interpretuojama kaip dalyvavimas „politnių partijų veikloje“, tada  kunigui griežtai draudžiama.
Beje, atkreiptinas dėmesys, kad pirmiausiai kunigams kalbėti uždrausti siekia visokiausios žmogaus teisių aktyvistės ir liberalių demokratinių teisių gynėjai. Todėl siūlau, kad Lietuvos Vyskupų Konferencija drauge su Teisėjų taryba, atsižvelgusios į Kanonų teisę ir Lietuvos Konstituciją pasirašytų Memorandumą ir padėtų tašką. Kun. R. Skrinskas.
PRO VITA ŽINIOS 2021 02 25.

Rašykite adresu: ,,skrinskasETAgmail.com“