PRO VITA ©  Parengė Robertas Skrinskas
STRAIPSNIAI, LAIŠKAI

KĄ PADAREI MAŽUTĖLIUI? 1998-10-30

Per tūkstančius žmonijos  egzistavimo metų susiformavo pagrindiniai humanizmo dėsniai - padėti už save silpnesniam - ar tai būtų senas žmogus, invalidas, ar mažas vaikas. Šios pagalbos fone vystėsi religijos ir moralės dėsniai bei papročiai, formuojantys žmonijos dvasinę evoliuciją. Tačiau nei, viena pasaulio religija iki Kristaus nebuvo grindžiama meilės principu. Mylėti savo priešą, atsukti įžeidėjui  kitų skruostą-skamba paradoksaliai  ir dabar. O ką kalbėti apie tuos laikus, kai varpu gaudė žiaurusis žydų įstatymas: “Akis už akį, dantis už dantį”, atėjęs iš dar  senesnio -Babilono ir Šumero -  pasaulio.

 Nesiruošiu iš naujo kartoti Evangelijos humanizmo. Tik noriu dar kartą grįžti prie galingų Kristaus žodžių: “Ką padarėte vienam iš mažiausių mano brolių, man padarėte” (Mt.25, I 40), sulyginančių mažus vaikelius su savimi, su pačiu Dievu.
Kalbant apie tai, negalima pamiršti kitų Kristaus žodžių apie rūstų pasmerkimą tų, kurie papiktina mažutėlius.

Žmonijos istorija - karų ir žudynių istorija. Su pasibaisėjimu kalbame apie Erodo išžudytus vaikelius, kitas barbariškas žudynes senovėje, bet XX a. pagarsėjo negirdėtu negimusios gyvybės žudymu, kai milijonai kūdikių, pasmerkti visuomenės, neišvysta Dievo pasaulio, Tik Katalikų Bažnyčia

Negimusių gyvybę. Popiežius Jonas Paulius II enciklikoje “EvangeliumVitae” aiškiai apibrėžė bažnyčios poziciją šiuo klausimų - negimusi gyvybė šventa ir turi  būti ginama kaip ir kiekviena  gyvybė. “Koks didelis gėris yra  kiekvienas pradėtas gyvenimas ir koks didelis blogis jo nutraukimas”, - sakė Jonas Paulius II.

Nesuklysiu pasakęs, kad karščiausias šios idėjos propaguotojas Lietuvoje, popiežiaus Jono Pauliaus II priesaikų vykdytojas yra kunigas Robertas Skrinskas, Domeikavos klebonas, jau daug metų atidavęs visas jėgas ir sugebėjimus negimusiai gyvybei ginti.

 Sunkus ir sudėtingas buvo Roberto Skrinsko kelias į kunigystę. Sovietmečiu, kiekvienas stojantysis į kunigų seminariją sukeldavo valdžios įtarimą, būta persekiojimų. Taip atsitiko ir jaunam pasiryžėliui, prieš kurį seminarijos durys užsidarė. Bet tai jo neišmušė iš vėžių: išeitį surado, pradėjo mokytis pogrindinėje kunigų seminarijoje Gargžduose, pas Tėvą Antaną Šeškevičių.

Jauną kunigą sudomino Popiežiaus enciklika, Robertas tapo jos idėjų įgyvendintuoju. Užsimezgė draugystė su gydytojų federacija “Už žmogaus gyvybę”, kad XX a. genocidas prieš negimusią gyvybę būtų ryžtingai pasmerktas. Prieš kelis metus kunigas Robertas Skrinskas išleido knygą „Už Gyvybę“.  Joje pateikta statistika - rūstus kaltinimas mums visiems: ir tiems, kurie patys dalyvauja šiame genocide, ir tiems, kurie abejingai žiūri į tai: “Abejingumas yra didžiausias žiaurumas”,  sakė amerikiečių rašytojas M.Vilsonas. Šie žodžiai taikyti mums - abejingai XX a. visuomenei.

Kiek daug renginių, paskaitų, pokalbių, disputų šia tema organizavo kunigas Skrinskas  - nesuskaičiuosi. Jo iniciatyva negimusią gyvybę primena paminklai Jurbarke, Kaune, Domeikavoje. Tai Atminties pirštas, iškeltas į dangų ir bylojantis mažutėlių žodžius: “Mes irgi norėjome gyventi...”
Mažas akmuo didelį vežimą verčia, sako lietuvių patarlė. Manau, kad tik toks ryžtingas ir tvirtas žmogus, kaip kunigas Robertas Skrinskas, pasitelkęs gydytojus, mokytojus ir kitus šviesuolius, galės apversti nepajudinamą abejingumo vežimą.

Liūdnoji statistika

1.                                Lietuvoje 1994 m. padaryti 36893 abortai.

2.                                JAV per metus 1985 m. nužudoma 1,5 milijono negimusių kūdikių.

3.                                Buvusioje Tarybų Sąjungoje kasmet ligoninėse buvo padaroma 6 milijonai abortų, o gimdavo tik 5 milijonai vaikų.

Iš R.Skrinsko knygos “Už gyvybę”
Pranas Sasnauskas
Kauno žinios, 1998-10-30

  
Rašykite adresu: ,,skrinskasETAgmail.com“