PRO VITA
©
Parengė Robertas Skrinskas
STRAIPSNIAI, LAIŠKAI
ILGAS KELIAS IKI PRIMICIJŲ 1991-08-06
Praėjusį sekmadienį Jurbarko bažnyčioje įvyko labai seniai tikintiesiems matytos iškilmės -- Primicijų ceremonija.
Primiciantas, gausios ir įvairiaspalvės procesijos lydimas, priartėjo prie Didžiojo altoriaus. Čia su tikinčiaisiais dėmesingai išklausė Girdžių parapijos klebono Viktoro Šauklio pamokslo, skirto šiai progai. .
Kunigas R. G. Skrinskas dirbs pas mus vikaru. Jo darbo barai čia gana platus. Kasdieninės pareigos pasireiškė jau pirmosiomis dienomis po primicijų. Štai— antradienį buvo numatytas pokalbis su vikaru. Sutartą valandą veltui mygiau skambutį prie namo P. Cvirkos Nr. 10 durų. Kunigas buvo jau iškviestas pas ligonį. Kai sužinojau vėliau — tai jau ne pirmasis iškvietimas...
Natūralu, kad kiekvieną domina kokiais keliais ir kaip šis jaunas vyriškis atėjo prie šios iškilmingos valandos. Galbūt daugelis pagalvojo, kad šio jauno vyriškio kelias iki Altoriaus buvo vien rožėmis klotas — tik keli studijų metai kunigų seminarijoje.
— Man — trisdešimt vieneri, kalba kunigas Robertas Skrinskas. —Baigiau A. Vienuolio vidurinės mokyklos aštuonias klases ir pasirinkau techniko technologo specialybę technikume. Buvau pašauktas atlikti „šventos“ pareigos armijoje. Čia, kai mano bendraamžiai tankistai buvo siunčiami į ,.karščiausius taškus“ Afganistane ir kitur, žūti už kažką nežinia kodėl, susimąsčiau ir nusprendžiau. Po demobilizacijos buvau nepriimtas į kunigų seminariją.
Teologijos mokslus pradėjau studijuoti ..pogrindyje“. Tos studijos pareikalavo vos ne dešimtmečio. Tik prieš porą metų buvau priimtas į kunigų seminariją, ir šiemet, kai pagrindinė seminarijos laida — 24 klierikai birželio mėn. buvo įšventinti kunigais, aš liepos mėn. 16 d. vienų vienas buvau kardinolo įšventintas kunigu ir paskirtas į Jurbarką...
Domėjosi fotografija. Aplankė kone visas Lietuvos kunigaikštystės ir Livonijos pilis, pagamino jų skaidres ir jas įgarsino. Surinko turtingą ir įvairią medžiagą apie vietas, kurios bent kiek susijos su šv. Marijos vardu. Tai įvairūs pasakojimai apie Dievo Motinos, apsireiškimus, pėdas akmenyje, šaltinius, stebuklingus paveikslus bei statulas, lurdus.
Jau nuo pat pirmųjų dienų tapo blaivybės Sąjūdžio
nariu. Šis Sąjūdis ir padėjo pamatus vyskupo M. Valančiaus blaivybės
organizacijai. Turi jos organizacijos apdovanojimą — vėliavą.
Seminarijos rektoriui, vyskupui Sigitui Tomkevičiui sutikus, įstojo į Pasaulio
gydytojų federacijos „Už gyvybę“ Lietuvos skyrių.
Ar negalėtumėte trumpai paaiškinti šios federacijos uždavinius ir tikslus?
Pagrindinis - kova su trigalviu drakonu: žudančiu
mūsų visuomenę. Pirmoji galva —alkoholizmas, antroji — palaidas gyvenimas ir
trečioji - negimusių kūdikių žudymas. Visos galvos yra pavojingos. Mano nuomone,
pati baisiausia — trečioji. Kiekvieną dieną nužudoma vos ne 300 negimusių
kūdikių. Per metus net apie 100 tūkstančių. Jau besimokydamas kunigų
seminarijoje, mokyklose skaičiau paskaitas apie girtavimo ir nėštumo nutraukimo
žalą...
Dar visai neseniai mokymasis kunigų seminarijoje buvo visokiomis priemonėmis varžomas. Apie studijas užsienyje buvo nedrįstama ir svajoti. Įdomu, kaip dabar?
Šiemet į Romą, pirmą kartą po tiek metų, išvyko 17 kunigų ir klierikų. Jie ten gilins savo teologijos, filosofijos bei liturgijos žinias. Tikėsimės, kad panašios grupės į Romą išvyks kasmet.
Jūs paskirtas į Jurbarko parapiją dirbti vikaru. Koks pagrindinis Jūsų darbo baras?
Vikaro pareiga darbas tarp jaunimo. Todėl, naudodamasis proga, jaunuosius parapijiečius bet kokiu metu kviečiu apsilankyti į namą P. Cvirkos gatvėje Nr. 10, arba paskambinti telefonu 52404.
Kalbėjosi
Albinas RAUDONIS
„Mūsų mintys“ 1991-08-06; 1991-08-23
Rašykite adresu: ,,skrinskasETAgmail.com“