PRO VITA ©  Parengė Robertas Skrinskas
STRAIPSNIAI, LAIŠKAI

MERGELĖ MARIJA GLOBOJA LIETUVĄ 1999-03-31
Virginija Genienė

Mūsų kraštas nuo seno laikomas Mergelės Marijos žeme. Dar 1656 metais Lietuvos-Lenkijos valstybė buvo paaukota ir pavesta jos globai. Marijos užtarimo meldė kovotojai už Lietuvos nepriklausomybę 1918 m., Sibiro tremtiniai, Amerikos lietuviai. O 1988 m. rugsėjį Šiluvoje Lietuvos vyskupai drauge su kardinolu atnaujino pasiaukojimą Marijai. Lietuvoje per metus švenčiama net 40 Dievo Mirtinos švenčių, daigelyje bažnyčių vyksta atlaidai. Iš lūpų į lūpas jau kelis šimtus metų sklinda vis naujos legendos apie stebuklingus Marijos paveikslus, prie kurių melsdamiesi tikintieji patyrė įvairių malonių - laimėjo mūšius, nugalėjo klaidatikių erezijas, velnio pinkles, atgavo prarastą sveikatą.

Domeikavos ir Lapių (Kauno r.) klebonas Robertas Skrinskas jau dvidešimt  metų domisi Mergelės Marijos kultu. Dar nebūdamas kunigu, jis važinėjo po etnografinę Lietuvą ir net Baltarusiją, rinko rankraščius, užrašinėjo žmonių liudijimus ir prisiminimus, pats aplankė visas vietas, kur yra apsireiškusi Marija, suregistravo ir nufotografavo visus žinomus bažnyčiose esančius stebuklingus Marijos paveikslus, surinko jų istoriją. Kruopštų ilgametį kunigo triūsą apvainikavo sėkmė - šiemet jis išleido “Piligrimo vadovą”. Ši knyga net 10 metų keliavo taip žmonių mašinraščių pavidalu. Už ją gautą pelną kunigas skiria Domeikavos Lietuvos Kankinių bažnyčios statybai, kuri pradėta prieš 6 metus. Apie svarbiausius stebuklingus paveikslus Robertas Skrinskas mielai sutiko papasakoti ir mūsų skaitytojams.

Stebuklus įritina tirti

- Nuo mažens buvau maldingai auklėtas, pirmieji religiniai įspūdžiai susiję su Mergelės Marijos stebuklais. Mane, vos trejų metų pyplį, močiutė pradėjo vežtis į piligrimų keliones, atlaidus. Jokiu būdu neteigiu, kad tie Marijos paveikslai ir Jos apsireiškimo vietos, apie kurias sklinda legendos, yra stebuklingi. Tačiau esu įsitikinęs, kad kiekvieną naują atvejį būtina kruopščiai ištirti. Tos vyskupijos, kur atsitiko stebuklas, vyskupas turėtų nusiųsti kompetentingą komisiją, kuri išsiaiškintų, ar tikrai žmogus staiga pagijo, ar tai tik apgavystė. O man rūpėjo surasti ir apklausti gyvus liudininkus.
Lietuvos tikintieji gali didžiuotis keliais laiko patikrintais, karūnuotais Marijos paveikslais, dėl kurių stebuklingumo nekyla abejonių net aukščiausiesiems Katalikų Bažnyčios hierarchams. Privačiai apvainikuoti paveikslą gali kiekvienas tikintysis, o iškilmingam paveikslo karūnavimui reikia Popiežiaus leidimo, nes paveikslo garbintojams buvo skiriami specialūs atlaidai, apeigos atliekamos laikantis nustatytos tvarkos. Iškilmingo karūnavimo sąlyga - kad stebuklingas paveikslas būtų garbinamas nuo seniausių laikų, garsėtų stebuklais, žadintų žmonių pamaldumą.

Seniausias paveikslas – Trakuose

Trakų Dievo Motinos paveikslas - pats seniausias ir pirmas Lietuvoj, pagarsėjęs stebuklais jau Vytauto laikais. Šį darbą, kur ant vario skardos nupiešta Marija, laikanti kūdikėlį Jėzų, Vytautui dovanojo Bizantijos imperatorius Manuelis II Paklologas krikšto proga. Trakuose 1409 m. pastatęs bažnyčią, Vytautas jai padovanojo šį paveikslą. Jis ėmė garsėti stebuklais ir nuolat buvo apkabinėtas votais - sidabriniais ar auksiniais medalionais, paliktais dėkingų žmonių, gavusių prie paveikslo malonių. Čia pasveiko suparaližuota mergaitė, kurios gydytojai negalėjo išgydyti, atsigavo nuskendęs berniukas, 2 valandas išbuvęs vandenyje, akla moteris atgavo regėjimą. O kai kraštą ištikdavo didelės nelaimės - karai, maras, badas, visų akys krypo į Trakus. Istorija byloja, kad Marija sustabdė 1603 m. marą, atnešė pergalę karaliui Zigmantui Vazai kare su Maskva dėl Smolensko. Aukso vainiku šis paveikslas karūnuotas 1718 m. Iškilmių išlaidos siekė 40 tūkst. dukatų, kurias padengė Vitebsko kaštelione Teresė Oginskienė.
Ir dabar šiuo paveikslu gali džiaugtis visi norintieji - po daugybės blaškymų, klebono Vytauto Rūko rūpesčiu restauruotas, jis yra Trakų bažnyčioje.

Šiluva - didžiausių atlaidų vieta

 Prasidėjusi XVII a. pradžioje, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveikslo garbinimo banga nemažėja iki mūsų dienų. Šį kadaise protestantų paslėptą paveikslą, vaizduojantį Mariją su kūdikėliu Jėzumi, šimtametis aklas senelis, staiga atgavęs regėjimą, surado po žeme geležinėje skrynioje - apie tai vyskupas Tiškevičius rašė savo pranešime Šv. Sostui 1748 m. Paveikslas vainikuotas 1786 metais rugsėjo 8-ąją, Marijos gimimo dieną. Nuo tada ir prasidėjo garsieji savaitę trunkantys Šiluvos atlaidai. Paveikslo vainikams sunaudojo svarą aukso. Jie buvo išplėšti per I pasaulinį karą. Paveikslas daug kartų restauruotas, paskutinįkart - 1957-aisiais. Ir seniau, ir mūsų laikais žmonės liudija apie šioje vietoje vykusius Įvairiausius stebuklus. Štai 1978 po avarijos sunkią galvos traumą gavusio Ričardo Miliausko motina pasižadėjo pėsčia nueiti Šiluvon. Čia ji meldėsi jie tik už sūnų, bet ir už dukrą, kad sėkmingai studijuotų, būtų dora, taip pat už girtaujantį, vytą. Marija išklausė jos maldas - sūnus pamažu pagijo, liovėsi skausmai. Vėliau sėkmingai baigė vidurinę mokyklą. Jos vyras nuo to metęs gerti. 1976 metais vyskupo J.Matulaičio - Labuko rūpesčiu popiežius Paulius VI suteikė Šiluvos bažnyčiai Mažosios bazilikos vardą.

Puikioji  Aušros Vartų Madona

Daugelis tikinčiųjų, atvažiavę sostinėn, nepraleidžia progos aplankyti stebuklingąją Aušros Vartų Gailestingumo Motiną. Aušros Vartų (arba Medininkų) koplyčia - senosios miesto gynybinės sienos dalis, pastatyta XV a. pabaigoje. Statyba prasidėjo labai iškilminga procesija, paskui buvo iškelta puota visiems darbininkams. Plytas miesto sienai nešiojo ne tik vyrai, bet ir vaikai, moterys, bajorai, didikai, kunigai - kiekvienas jautė pareigą prisidėti prie miesto apsaugos. Deja, XIX a. pradžioje miesto siena ir devyneri miesto vartai buvo sugriauti - liko tik Rūdininkų. Ten ir pakabino miesto globėjos Marijos paveikslą, kurio autorius nežinomas. Paveikslas vainikuotas 1927 metais, kuomet Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai.
Įvairūs liudijimai patvirtino jo stebuklingumą. Senąjį Vilnių puldinėjo daugybė priešų, nepalikdami akmens ant akmens, naikino bažnyčias, vienuolynus, tačiau paveikslas liko nepaliestas. Miestą siaubė gaisrai, degė net pati koplyčia, tačiau paveikslą nuolat išgelbėdavo. II pasaulinio karo metais daugelis Vilniaus namų virto griuvėsiais, Aušros Vartai nenukentėjo - bombos nukrisdavo ir nesprogdavo. Šią vietą gerbė ir kitatikiai,. Aušros Vartų Marijos paveikslas žinomas viso pasaulio katalikams. Daugybė jo kopijų, kurios taip pat pagarsėję malonėmis, yra kaimyninių kraštų bažnyčiose ir Lietuvoje. Šiuo metu visos keturios koplyčios sienos apkaltos votais - stebuklų liudijimais, bet tai tik maža jų dalelė. Kitoje paveikslo pusėje įrengtas brangenybių kambarys, kur saugomos ypač brangios dovanos - žiedai, karoliai, auskarai, relikvijos, žmonių čia suneštos kaip padėka Marijai. R.Skrinskas surinko daugelio žmonių - ligonių, tremtinių, kalinių - liudijimus apie Dievo motinos padarytus stebuklus ir malones. Kasmet didžiuliai atlaidai - Marijos Globos šventė - čia vyksta lapkričio 16 dieną.

Pivašiūnų Dieve Motina – Jauniausia

Alytaus rajono miestelio Pivašiūnų bažnyčioje esantis Dievo Motinos paveikslas vainikuotas palyginti neseniai -1988-aisias. Lietuvos vyskupams lankantis Vatikane, buvo paprašyta leidimo jį vainikuoti aukso vainiku, ir Šventasis Tėvas, įvertinęs lietuvių pamaldumą, sutiko. Žmonės gausiai susirenka čia į Marijos gimimo, Žolinės, ŠvJono atlaidus. Iš lūpų į lūpas sklinda liudijimai apie stebuklingus pasveikimus - luošieji pradėjo vaikščioti, aklieji praregėjo.
 Be šių paveikslų, karūnuotas ir Vilniaus Sv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje buvęs Marijos paveikslas, dabar yra Vilniaus Arkikatedroje, taip pat Palangoje buvęs, bet sovietinės okupacijos pradžioje sudaužytas paveikslas, vainikai pavogti.
Kunigas R.Skrinskas surinkęs žinių ir apie šimtą mažiau žinomų Marijos paveikslų, prie kurių melsdamiesi žmonės patyrė įvairiausių malonių. Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių bažnyčių esančius paveikslus puošia tik keletas votų, tačiau kai kurių jų garbinimas nenusileidžia karūnuotų Marijos paveikslų garbinimui ir jie yra kandidatai apvainikuoti.
„Šeimininkė“ 1999-03-31

Rašykite adresu: ,,skrinskasETAgmail.com“