PRO VITA ©  Parengė Robertas Skrinskas
STRAIPSNIAI, LAIŠKAI

BAŽNYČIA - TAI NE MADŲ DEMONSTRAVIMO SALĖ

Nėra mergaitės ir moters, kuri nenorėtų būti graži, patraukli. Daugelis jų mano, kad tapti gražios gali tik naudodamos kosmetines priemones. Deja, jos paverčia-merginas ir moteris dirbtinėmis gėlėmis, lėlėmis, o kartais net Žvirblių baidyklėmis. (Už atvirumą nereikėtų pykti.) O vyrai tyli, nes glostoma jų savimeilė: “Dėl mūsų jos dažosi, staiposi, maivosi... Kokie mes svarūs, ypatingi”.

Vargšės moterys, būdamos įtaigiai imlesnės, lengvai pasiduoda didžiųjų kosmetikos kompanijų kuriamam ir peršamam moters įvaizdžiui, kurio tikslas - gauti iš parduodamų kosmetikos. priemonių kuo didesnį pelną. Savo straipsniais moterų smegenis nuolat “bombarduoja” įvairios kosmetologijos, grožio specialistės. Ir patiki lengvatikės, kad, subjaurojusios natūralų, tikrą grožį, tampa “gražuolėmis”.

Neperšu savo nuomonės - Dievas davė laisvą valią visiems, tačiau tikinti, religinga moteris turėtų siekti krikščioniškos moters - Švenčiausiosios Mergelės Marijos - idealo. Tai moteris įpareigoja krikštas, o ne kokios nors Holivudo žvaigždės ar “sekso bombos”. Šiuo straipsniu išreiškiu savo asmeninę nuomonę, ir visi turėtų sutikti, kad kunigas irgi žmogus ir gali turėti savo nuostatą, paremtą Šv. Raštu ir šventųjų nuomone.

Norėčiau pabrėžti štai ką: mergina, moteris, save vadinanti krikščione, turi atminti, kad Bažnyčia - tai ne madų demonstravimo salė, ne vyrų ar jaunuolių žvejojimo parkas, turi skirti mokyklos, namų, gatvės, darbo aplinką nuo sakralinės vietos. Į bažnyčią eidama mergina ar moteris neturėtų rengtis vyriškais drabužiais, pirmiausia kelnėmis ar džinsais. Ji turi būti apsigaubusi galvą. Devyniolika šimtmečių Bažnyčia laikėsi tokių nuostatų, ir paskiausių teologų samprotavimai neturėtų būti svarbiausias argumentas manantiems kiek kitaip. Tokios pačios pozicijos laikosi stačiatikių Bažnyčia. Trumpos suknelės ir gilios iškirptės netinka taip pat.

Šventas Raštas tai nurodo Pakartoto Įstatymo knygoje, apaštalo Pauliaus laiškuose: “Moteriškė neapsivilks vyriško apdaro (...), nes nuoboda yra Viešpačiui, kas tai daro” (Pak. 22,5). “Kiekviena moteris, kuri meldžiasi (...) neapgaubta galva, paniekina savo galvą...” (Kor. 11,3- 6,13-16). “Taip pat trokštu, kad moterys vilkėtų padoriai, puoštųsi droviai ir santūriai, ne išgarbiniuotais plaukais, be aukso, perlų ir be prabangių drabužių, o verčiau kaip dera moterims, pasižyminčioms pamaldumu, - gerais darbais” (1 Tim. 2,8-10).

Šv. Rašte taip pat sakoma, kad reikia puoštis ne kosmetika, o dvasiniais puošmenimis. Apaštalas Petras pirmame laiške rašo: “Tegu puošia jus ne išorė - šukuosena, aukso gražmenos ar ištaigingi drabužiai, bet žmogiškosios širdies slaptumą; nesugadinta Švelni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse. Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir būva klusnios savo vyrams” (l Pt. 3,3-5.).

Žymiausias senojo Testamento pranašas Izaijas pranašavo: “Viešpats kalbėjo: “Kadangi Ziono dukros yra tokios išdidžios ir vaikšto ištempusios kaklus, žvilgčiodamos, vylingai akimis, kojomis žvangindamos apavų papuošalus ir meilindamosi kiekvienu žingsniu (...). Viešpats apdengs Ziono dukrų viršugalvius šašais, Viešpats apnuogins jų galvas. Tą dieną Viešpats atims grožį ir kojų papuošalų, ir plaukų tinklelių, ir mėnulėlių, ir auskarų, ir apyrankių, ir šydų, ir kepuraičių, ir rankogalių, ir juostų, ir kvepalinių, ir talismanų, ir žiedų, ir nosies grandinėlių, ir išeigos drabužių, ir apsiaustų, ir skarų, ir rankinukų, ir skraisčių, ir lino liemenių, ir turbanų, ir skepetų. Vietoj kvepalų - pelėsiai, vietoj prijuostės - virvė, vietoj šukuosenos - plikė, vietoj išeigos drabužių - maišas. Gėda vietoj grožio!Tavo vyrai kris nuo kalavijo, karžygiai kris mūšyje. Aimanuos ir liūdės jos vartai, nuniokota ji sėdės ant žemės!” (Iz. 3,16-26).

Vargo su moterų nevykusia puošyba turėjo ir šventieji. Kai pas tėvą Giną atėjo moteris dažytais antakiais, lūpomis ir skruostais, po trumpo pokalbio suprato savo paikystę, išėjusi nusiprausė ir grįžo tęsti pokalbio. Šventasis Jonas, ano meto garsiausias pamokslininkas, pramintas auksaburniu, atsakomybę perkelia vyrams: “(...) vyras (...) tegu prikalbinėja ją neteplioti veido pagražinimui, testato ties jos akim Senojo įstatymo moteris, teparodo jai grožį, kurio Dievas reikalauja; tegul jai parodo, jog veido nutepimas nedaro jos gražios (...) ir ant galo tepasako, jog tai. yra nuodėmė prieš Dievą, kadangi taip elgdamasi ji sužadina nuodėmingas mintis širdyse kitų, ir geriausiai būtų visai niekinti tą pragarinį pagražinimą, o stengtis pasiekti nevystantį grožį, kurį Dievas myli, kurio pageidauja angelai, trokšta Kristus, su kuriuo ji surišta yra Šventu ryšiu”. Lūpdažiais išsidažiusiai moteriai visiškai netinka eiti prie Šv. Komunijos. Vyresnės moterys turėtų paaiškinti savo dukroms kodėl. O jei pačios iki šiol šito nesuvokė, tegul pasiklausia psichologo. Yra visiška lygybė tarp vyro, kuris ateitų į bažnyčią moterišku drabužiu, pavyzdžiui, sijonu ir kepure, ir moters, kuri ateina vyrišku drabužiu - su kelnėm ir be galvos apdaro.

Jelena Vasilij, Švč. Mergelės Marijos regėtoja  Medžiugorjėje, paklausė Dievo Motiną: “Kodėl Jūs esate tokia graži?” Marija jai pasakė grožio paslaptį: “Aš todėl esu tokia graži, kadangi aš myliu! Jei taip pat norite būti tokie gražūs, mylėkite!” Šiuolaikinė panelė dažosi, dažna rūko, meluoja, keikiasi, pyksta, negražiai kalba... ir virsta bjauria raganėle. Kai iš jūsų širdies išeis šiluma, gerumas, užuojauta, gėrio linkėjimai artimui, kada jūs visa širdimi, protu, siela ir jėgomis pamilsite Dievą ir artimą - jūs tapsite gražios, nuostabios.
Robertas SKRIN$KAS  Kunigas, Vilijampolės  bažnyčios vikaras.

Kauno Diena, 1995-01-24

Rašykite adresu: ,,skrinskasETAgmail.com“