PRO VITA ©  Parengė Robertas Skrinskas
STRAIPSNIAI, LAIŠKAI

MEILĖS STOKA YRA DIDŽIAUSIAS SKURDAS 1994-11-23

Ar yra gyvenimas iki gimimo? Jei motina pajaučia kūdikį savo įsčiose nuo pat pirmųjų jo atėjimo į pasaulį apsireiškimo dienų, tai reiškia, kad gyvybė jau yra?! O ką tuomet reiškia abortai, įteisinti beveik prieš keturiasdešimt metų, 1955-ųjų lapkričio 23-ąją? Įteisinti buvusioje Tarybų Sąjungoje ir tebegaliojantys iki šiol mūsų Šalyje. O Lietuva miršta, nes gimstamumas katastrofiškai mažėja. Kodėl? Ar vien dėl to, kad neturtingi esame? Argi visi esame neturtingi? Ar buvome turtingesni prieš II pasaulinį karą? Tad kodėl žudome savo negimusius vaikus? Apie visa tai su Švento Juozapo bažnyčios kunigu Robertu SKRINSKU kalbasi "K.d." korespondentė Mariana JASAITIENĖ. '

- Gerbiamas kunige, Jūs esate gimstamumo skatinimo šalininkės, siekiantis padėti moterims išvengti nuodėmės - aborto. Tačiau ne viena moteris ryžtasi tai nuodėmei ne iš lengvabūdiškumo, o iš nevilties, pati save pasmerkdama amžinai kančiai ir sąžinės graužačiai...

 - Problemą noriu pailiustruoti skaičiais: 1865-ais metais tūkstančiui gyventojų gimimų skaičius sudarė 50,2, 1928-ais - 28,8, 1940 – 23, 1980 – 15,1, 1993 metais -12,5. Grubiais apskaičiavimais negimusiųjų sunaikinama 12,4 karto daugiau nei kasmet Lietuvoje mirštama savo mirtimi. Nuo 1955 metų, kai įsigaliojo abortus leidžiantis įstatymas, Lietuvoje sunaikinta daugiau žmonių nei iš viso būta aukų per maro, karo, trėmimo metus. Ir skaudu, ir liūdną, kad prie negimusiųjų žudymo žmonės įprato ir tai tapo tarsi norma. Nebuvome taip žemai puolę net sovietiniu laiku, nes abortų skaičius buvo įslaptintas. Dabar jis žinomas, o iš tautos šviesuolių, auklėtojų, vadovų nesigirdi varpų šauksmo, kad motinos žudo Lietuvą.

- Tačiau kodėl, gerbiamas kunige, kaltinate tik motinas? Argi ne mažesnė kaltė turėtų tekti vyrams - tėvams, kurie gyvena laisvą gyvenimą, nejausdami jokios atsakomybės nei už būsimo kūdikio likimą, nei už moters sveikatą?..

- Kaltę turėtų prisiimti visi, kurie auklėjo, kurie galėjo kalbėti, bet nedrįso. Pirmiausia - kunigai, taip pat gydytojai, mokytojai. Jūs tik pagalvokite: štai ateina nėščia moteris į konsultaciją ir ši valstybinė institucija ją sutinka ne su pasveikinimu, o klausimu - gimdysi ar ne? Jauną mamą gali šokas ištikti!   O medikai taip dirba ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose.

Mokyklose anatomijos pamokose buvo aiškinama, jog žmogaus embrionas pereina žuvies, varliagyvio, šliužo ir žinduolio stadijas, kol įgauna žmogiškąjį pavidalą. Deja, ši teorija, pasaulyje atmesta, pas mus buvo taikoma iki pastarųjų laikų.

 Iš dvasininkų Lietuvoje nė karto negirdėjau, kad kontracepcijos priemonės, moterų naudojamos, yra nuodėmė. Manau, niekas to negirdėjo. O kodėl? Oficialus bažnyčios mokymas popiežiaus Pauliaus VI enciklikoje “Humanae Vitae” perspėja, kad tik rimtoms priežastims esant galima vengti vaikų gausėjimo.

O kaip mes gyvename? Turime namų ir butų, baldų, televizorių, šaldytuvų, esame užauginę vaismedžius soduose, o vaikus gimdyti, ypač vyresnėms moterims, darosi... gėda. Statistika liudija, jog gimdyvių amžius jaunėja it labai mažėja gimdymų skaičius tarp vyresnio amžiaus moterų. Reikėtų neužmiršti tokioms moterims Dievo ir paklausti, ką Jis pasakys. Dėl vyrų abejingumo šeimai ir net jų girtavimo priežasčių yra kaltos ir moterys. Vaikai paauga, tampa viskuo aprūpinti. Galima ir “atsipūsti”. Vyrai prie stiklelio “atsipučia”. Žinau šeimą, kurioje vyras pradėjo vis daugiau gerti. Tačiau kai žmona pagimdė dvynukus, neliko jų tėvui laiko tokiems niekams ir teko suktis sparčiau. Vyrą nuo prasigėrimo išgelbėjo vaikai. Beje, Bažnyčios mokymu didesnė atsakomybė už šeimą tenka vyrui.

- Atleiskite, kunige, tačiau ar bus sveiki girtavusio tėvo vaikai? Gerai, kad tas tėvas sugrįžo i doros kelią. Yra tokių, kad moteris su mažais vaikais palieka...

 - Motina Teresė iš Kalkutos įspėjo, kad abortų vaisiumi bus branduolinis karas. Apie kokią taiką galime šnekėti, apie kokį šaudymo draudimą, jei leidžiame motinoms, švenčiausiam žmogiškumo laipsniui, žudyti vaikutį? Tą žudymą įteisinus nesusimąstome, kad vargšo, paliegusio, debiliuko žmogumi niekas nelaiko. Takius reikia žudyti - siūlo. Į klausimą dėl sunkių sąlygų atsako motina Teresė: “Meilės stoka yrė didžiausias skurdas”.  
Šiandien ne visos motinos yra mylinčios. Daugelis gimdančių nevertos to vardo, nes jos dėl ramybės, poilsio, dėl mažesnių rūpesčių nenori būti su savo kūdikiu. Vaikai sau, motinos sau. Atskirose palatose. Viena mama, neištvėrusi tokio išsiskyrimo, grįžo namo anksčiau, negu išleidžia medikai.
Mąstymas, jog esant sunkioms sąlygoms galima žudyti kūdikius, yra baisus. Abortus skatina daryti ne tiek ekonominis vargas ar skurdas, kiek nenoras atsisakyti nuo jau įgyto ar žadamo įgyti gyvenimo komforto, vengimas didesnio pasiaukojimo. Neužmirškime Dievo žodžio, jog žmogus gyvas ne vien duona...

- Tačiau ir moraliai nusivylę esame. Galbūt ne vienas iš mūsų nematome šviesios ateities savo vaikams?

- Žmogaus gyvenimo centras, ašis ir viltis yra Dievas. Jei žmogus pradeda suktis apie kažkokią kitą ašį, tai ji pasirodo esanti tik miražas.. Dėl to tiek daug nevilties, liūdesio. Be to, laimė ir materialinis apsirūpinimas yra skirtingi dalykai. Žmogus pirmiausia turi tapti šviesią asmenybe, ir tam reikia daug dirbti pačiam su savimi, siekti stiprios valios, laisvo, išmintingo elgesio, harmonijos savo viduje. Tas, kuris gėrį, meilę pradės skleisti, tas bus laimingas, nors ir neturtingas.
Dievas dorovinę tvarką saugoti, aiškinti ir platinti pavedė bažnyčiai. Moteriai ir gydytojui taip pat privaloma Aukščiausiojo dorovinė tvarka. Todėl, rašė kunigas moralistas S.Gruodis, vienai bažnyčiai tepriklauso teisė tarti galutinį kompetentingą ir visiems jos nariams privalomą žodį.  

 - O ar Jūs tikite, jog, uždraudus abortus, gimstamumas mūsų šalyje padidės ir išsispręs daugelis mus kankinančių dorovinių problemų?

- Blogiu naikinti blogį negalima. Nelegalių abortų skaičius buvo mažesnis, kai dar nebuvo įstatymo, leidžiančio juos daryti. Įteisinus abortus, nelegaliųjų nesumažėjo, ir debilų gimsta ne mažiau. Viešumo baimė verčia moteris darytis nelegalius abortus, ir tam dažniausiai ryžtasi neištekėjusios arba neištikimos savo vyrams moterys. Tik sąmoningumas ir sąmoninimas, aiškinimas, auklėjimas gali išspręsti šią problemą. Ir beje, saviaukla, todėl moterys, eidamos išpažinties, turėtų nebijoti prisipažinti nužudžiusios negimusį kūdikį ar naudojančios kontracepcijos priemones. Išpažintis ir atgaila palengvins kančias.

 - Dėkoju už pokalbį.

P.S. Kunigas Robertai Skrinskas yra parašęs knygą “Už Gyvybe”. Deja, knygą dar neišleista, nes tam trūksta lėšų ir jų galima siūlyti telefonu 260345. Taip pat kol knyga dar neišleista, jos autoriui raštu arba tuo pačiu telefonu galima pateikti savų išgyvenimą, sapnų, apsireiškimų, patirtų, nužudžius negimusį vaiką. Kunigas mano, jog išsipasakojimas, pasidalijimas sielos skausmu ar priekaištais sąžinei taip pat padės jai nurimti bei tų kančią išvengti kitoms. Iliustracijos iš kunigo Roberto SKRINSKO rengiamos knygos “Už Gyvybę”.

Kauno diena 1994-11-23, 3-4 psl.

Rašykite adresu: ,,skrinskasETAgmail.com“