PRO VITA ©  Parengė Robertas Skrinskas
STRAIPSNIAI, LAIŠKAI

VORUTA, NAUJAPILIS IR VILNIAUS ĮKŪRIMO METAI 1989 11-12

Skaitydamas prieš karą išleistų Maironio raštų 4-jį tomą,. „Lietuvos praeitis“, įsidėmėjau ir išsirašiau šią ištraukų. Cituoju: „Popiežius Inocentas IV, džiaugdamasis priėmė  Žinią apie Mindaugo krikštą ir vienu raštu Livonijos vyskupams įsakė prižiūrėti, kad niekas nedarytų jokių kliūčių Lietuvos karaliui, o kitu raštu Livonijos magistrui Stiuklandui liepė  pasikvietus Kulmijos vyskupą Enriką su dvariškiais ir kardininkais raiteliais nuvykti į Lietuvą ir apvainikuoti Mindaugą jo sostinėje Naujapily arba Vorutoje, kas tikrai ir įvyko 1252 m. rugsėjo 8. Pats Rygos arkivyskupas atvykęs dalyvavo nepaprastose iškilmėse".
 (Iš tikrųjų vainikavimas įvyko 1253 m. rugsėjo 8 d,).

Čia minima Mindaugo: vainikavimo vieta man dar kartą priminė dažnai keliamą klausimą, kur galėjo, būti Voruta, ir Nąujapilis.  Kad kausimas aktualus  ir šiandien, rodo naujo, paslaptingu „Vorutos“ vardu pavadinto, mėnraščio 1-me numeryje išspausdintas žinomo istoriko E. Gudavičiaus straipsnis „Žodžiai apie Vorutą". Tai -paskatino ir padrąsino mane pasidalinti su mėnraščio redakcija savo samprotavimais - apie galimą vietovardžių Voruta ir Naujapilis dislokaciją. Tie samprotavimai gal kiek ir susišaukia su gerb. E. Gudavičiaus išvada, kad Vorutos reikėtų ieškoti  šių dienų Pietryčių Lietuvoje.  

 Mano supratimu, Vilniaus arkikatedros požemiuose atradus XIII ąmž. kulto pastato fragmentus, kuriuos daugelis tyrinėtojų laiko Mindaugo laikų katedros liekanomis, ir žinant, kad vainikavimas pagal karalių karūnavimosi formuliaro reikalavimus turi būti, katedroje, galima daryti prielaidą, kad Voruta ir Naujapilis tai ir yra Vilnius.

Iš A. Vanago „Lietuvių hidronimų etimologinio žodyno“ paaiškėja Vorutos vardo kilmė. Vorupė, Vorusnė (prie tos grupės, matyt, galima priskirti ir Voruta) sietina su lietuvišku voras, t; y. „senas“. Vadinasi vardai Voruta, Naujapilis sąlyginiai vienas kito atžvilgiu. Pvz., Panevėžį vadino — vienoje upės pusėje Senamiesčiu, kitoje pusėje— Naujamiesčiu, bendrai Panevėžiu. Tais laikais Vilniuje nevartotas Žodis senamiestis, nes ir miesto nebuvo. Ankstyvesnioji, pirmesnė, senesnė vieta, matomai, vadinta jau iš apyvartos išėjusiu žodžiu „voras“ vartotu „senas“ prasme ar jo vadintu „Voruta“. Pastačius pilį naujoje vietoje, ją imta vadinti Naujapiliu.

 Jungtukas arba (Naujapilyje arba Vorutoje) ir parodo, kad vardo forma dar nenusistovėjusi... Akivaizdus dalykas — pats sau vardo niekas nesuteikta. Vietos gyventojai gal ir neturėjo bendro vardo Vilnius (vietovardžius vadino Voruta, Naujapilis). Kiti tą Vietą vadino, kaip jiems buvo labiau priimtina. Pamažu prigijo Vilniaus vardas  nuo upės. Taigi, yra pagrindo teigti, kad Naujapilis—Voruta yra ankstesnis Vilniaus vardas. Vadinasi Lietuvos sostinės vardas pirmą kartą paminėtas 1253 m. ir tuos metus reikia laikyti sostamiesčio įkūrimo metais. Juk niekas nelaiko, kad Stambulas įkurtas tada, kai Konstantinopolį perkrikštijo į Stambulą ir pirmą kartą paminėjo Stambulo vardą. Arba nejaugi dar neseniai Kapsuku vadintas miestas įkurtas po Antrojo pasaulinio karo? Jeigu įrodytume, kad Vilniuje arba Naujapily—Vorutoj buvo Mindaugo katedra, čia vyko jo krikštas ir karūnavimasis, atrodo, turėtume tvirtą pagrindą teigti, kad Vilnius įkurtas 1253, o tie 1323 m. 1323 metus nebent galima minėti kaip sostinės perkėlimą į Vilnių, arba kaip miesto krikštą Vilniaus vardu ir pan. Miesto įkūrimo data reikėtų laikyti 1253 m.

70 m. — palyginti nedidelis laiko tarpas. Bet miesto pradžios perkėlimas iš XIV į XIII amžių gerokai pakeltų metropolis Lituania prestižą, būtų daug artimesnis istorinei tiesai.

Antanas Gedvydas [R. Skrinskas] Vilnius  

Voruta, 1989 11-12, Nr. 2-3, p. 7

Rašykite adresu: ,,skrinskasETAgmail.com“