PRO VITA ©  Parengė Robertas Skrinskas
STRAIPSNIAI, LAIŠKAI

NEPAMIRŠKIME SVARBIŲ DATŲ 2004 04 02

Šiemet sukanka70 metų nuo lietuvių tautos pasiaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai. Tiek pat metų sueina ir nuo Prisikėlimo bažnyčios, kurią nutarta statyti atsidėkojant Dievui už sugrąžintą valstybėS nepriklausomybę, pamatų pašventinimo pradžios. Tai įvyko, pagal ano meto tarimą, Didžiaisiais šventaisiais metais, ta proga vykstant pirmajam tautiniam Eucharistiniam kongresui.

 Popiežius Pijus XI bule „Quodnuper“ 1933 metus (nuo l933 m. balandžio 2 d. iki 1934 m. balandžio 2d.) paskelbė Atpirkimo jubiliejaus metais. Pasibaigus didžiajam jubiliejui Romoje ir Šventojoje Žemėje, Šventasis Tėvas balandžio2 dieną paskelbė raštą, kuriuo jubiliejaus laikas visam pasauliui, išskyrus Romą, pratęsiamas dar vieneriems metams (nuo 1934m. balandžio 8d. iki 1935 m. balandžio 28 d.: nuo Atvelykio iki kito Atvelykio).

Lietuvoje Eucharistinį kongresą buvo numatyta surengti 1934 metais per Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventę. Pirmoji diena (birželio 28-oji) buvo skirta vaikams. Antroji diena (birželio 29-oji) buvo skirta jaunimui. Jaunimo dieną 15 val. kongreso dalyviai rinkosi prie Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios pamatų. Visų nuotaika buvo džiaugsminga – po vergystės pančių atgauta laisvė, tautinis orumas ir religijos laisvė. Kristaus Prisikėlimo bažnyčia - mūsų tautos prisikėlimo simbolis. Kertinį akmenį atgabeno iš Alyvų kalno, kur Kristus krauju prakaitavo ir meldėsi. Jis atvežtas iš Šventosios Žemės Lietuvos religinių vaikų organizacijų aukomis. Kertinį akmenį pašventino Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas, Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios statybos tarybos pirmininkas. Dalyvavo prezidentas A. Smetona, kuris buvo bažnyčios statybos komiteto garbės pirmininkas, Šventojo Sosto atstovas mons. Antanas Aratas, kiti garbingi svečiai ir kongreso dalyviai.

Trečiąją dieną (birželio 30 d.) Kauno aikštėje vyko svarbiausios šv. Mišios, kurias aukojo arkivyskupas J. Skvireckas. Dalyvavo prezidentas, vyriausybės, kariuomenės, bažnyčios, užsienio šalių atstovai ir svečiai. Vilnijo gausybė įvairių organizacijų vėliavų. Buvo giedamos kompozitoriaus S.Naujalio ta proga specialiai parašytos Mišios. Po šv. Mišių buvo garbinamas Švč. Sakramentas ir atėjo reikšmingiausia valanda - lietuvių tautos pasiaukojimas Švč. Jėzaus Širdžiai. Arkivyskupas J. Skvireckas sakė:

 Švenčiausioji Jėzaus Širdie, saugok ir globok mūsų tautos laisvę ir nepriklausomybę, stiprink savo Šventosios Dvasios malonėmis mūsų dvasios vadovus, mūsų Vyriausybę, mūšų kariuomenę ir visus mūsų tautos darbuotojus; suburk vienybėn visus mūsų tautos vaikus, surink svetur išblaškytus josios sūnus ir dukteris ir sujunk juos su mumis nesuardomais tėvynės meilės ryšiais.
 Geriausioji Jėzaus Širdie, kuri verkei, žiūrėdama į savo išrinktosios tautos nelaimes, priimk ilgus ir sunkius mūsų tautos iškentėtus skausmus ir neleisk daugiau mūsų priešams viešpatauti brangioje mūsų tėvynėje.
 Gailestingoji Jėzaus Širdie, atleisk mūsų tautos nuodėmes, klaidas ir padaryk, kad mūsų visų Širdys užsidegtų neužgesinama Tavo meilės liepsna.
 Jėzaus Širdie, teišsiplečia Tavo Karalystė mūsų brangioje Lietuvoje.

Tą aktą pasirašė valstybės prezidentas, vyskupai, organizacijų atstovai.
 Manyčiau, kad tokių garbingų datų pamiršti nereikėtų.

Kun. Robertas SKRINSKAS Domeikavos  klebonas
XXI Amžius 2004 04 02

Rašykite adresu: ,,skrinskasETAgmail.com“