PRO VITA ©  Parengė Robertas Skrinskas
STRAIPSNIAI, LAIŠKAI

 #METOO, ARBA KAIP ELGĖSI ĮVAIRIŲ LAIKŲ KRIKŠČIONYS, PATYRĘ LYTINĘ PRIEVARTĄ, PRIEKABIAVIMĄ 2018-02-10

Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas


Kaip elgėsi įvairių laikų krikščionys, patyrę lytinę prievartą, priekabiavimą, t.y. gundymą prieš skaistumą?

Neseniai buvo švenčiama Šv. mergelės kankinės sicilietės Agotos diena. Ji buvo kankinta, nupjautos krūtys, deginta, bet į kompromisus su nuodėme nėjo.

Greit minėsime mūsų karalaitį, skaistumo karžygį, Šv. Kazimierą. Jam siūlė pergulėti su panele, neva, tai jį išgydytų. Jis griežtai atmetė tokią pagundą: „Verčiau mirsiu, bet nenusidėsiu“.

Šv. Tomo Akviniečio broliai, bandydami pakeisti brolio nusistatymą tapti vienuoliu, uždarė Tomą į bokštą ir pasiuntė gražią merginą, kad įtrauktų Tomą nuodėmėn. Bet jis paėmė iš krosnies nuodėgulį ir išvarė begėdę lauk.

Barbora Umiastauskaitė Žagarietė žuvo XVII a. pradžioje savo garbę gindama nuo nedoro tėvo kėslų... Gelbėdamasi nuo baisaus pavojaus, iššoko pro langą iš antro aukšto. Jos negendantis kūnas ne vieną šimtmetį buvo gerbiamas Žagarėje. O dabar užvesta šventumo byla.

1890 m. vidurio Italijoje gimė mergaitė Marija Teresė Goreti (Goretti), kuri vėliau buvo paskelbta šventąja seksualinės prievartos aukų bei nekaltybės globėja. Kai Marijai Goreti buvo 11 metų, į jos kambarį užėjo kaimynas Alesandras Serinelis, kuris, pamatęs, kad vaiko motinos nėra šalia, bandė mergaitę išprievartauti. Mergaitei pasipriešinus, Serinelis pradėjo badyti ją peiliu. Mažoji Marija išgyveno tik vieną dieną. Pasakojama, kad prieš mirtį mergaitė atleido savo skriaudėjui bei palinkėjo patekti jam į dangų. 1950 m. popiežius Pijus XII paskelbė Mariją Teresę Goreti šventąja kankine.

1944 metų sausio 3-iosios vakarą į Spirgevičių namus Kaune, Tvirtovės al. 91, įsibrovė keturi vyrai, pasivadinę policininkais. Įėję į kambarį jie ėmė puotauti, o apgirtę – siautėti. Motinos seserį Stasę Žukaitę vienas iš įsibrovėlių nušovė. Po to atėjūnai bandė priversti Eleną Spirgevičiūtę pasiduoti jų norams, priešingu atveju grasindami nužudysią. Elenai nepaklusus, įsibrovėliai gynusią skaistumą ir pasirinkusią mirtį dvidešimtmetę merginą nušovė.

1970 m. gindama savo nekaltybę, žuvo dvidešimtmetė moksleivė Danutė Burbaitė. Gegužės 23 d., šeštadienį, Danutė kartu su drauge Emilija Subačiūte pasiprašė sunkvežimio vairuotoją jas pavežti iki Semaškų – arčiau namų. Be vairuotojo, kabinoje buvo dar vienas jaunas vyras. Mergaitės sulipo į sunkvežimio kėbulą, ir mašina nuvažiavo. Kai merginoms reikėjo išlipti, sunkvežimis nesustojo, bet važiavo šunkeliu vis giliau į mišką. Buvo 9 val. vakaro. Temo. Mergaitės suprato, kas jų laukia, kai prieš jų valią vyrai vežasi jas į mišką. Danutė ir Emilija dar bandė stabdyti mašiną, bet niekas į tai nekreipė dėmesio. Tada mergaitės turėjo skubiai apsispręsti: rizikuoti gyvybe, sveikata ar nekaltybe. Danutė pirmoji šoko iš mašinos per užpakalinį bortą ir, galva atsitrenkusi į žemę, liko gulėti ant kelio.

Katalikų Bažnyčioje ir Lietuvoje yra daug skaistybės kankinių. Tepadeda jie dabartiniam jaunimui eiti vien takais dorybės.

http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/kun.-robertas-skrinskas.-metoo-arba-kaip-elgesi-ivairiu-laiku-krikscionys-p

Rašykite adresu: ,,skrinskasETAgmail.com“