PRO VITA ©  Parengė Robertas Skrinskas
STRAIPSNIAI, LAIŠKAI

BAŽNYČIA IR BLAIVYSTĖ 2003-12-31

Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas

,,Iškopė saulė jau aukštai,
Ir Kristus tyliai sako:
Gyvenkit blaiviai ir šventai
Ir venkit blogio tako“.
Iš Dievo tautos liturginių valandų maldyno,1988m.154 psl.

Praūžė Kalėdų ir Naujųjų Metų šventimai, atslūgo švenčių sukeltas šurmulys. Jau ramiai galime suskaičiuoti sužeistuosius ir žuvusiuosius. Keistai skamba? Bet taip jau yra. Tiesa, buvo laikai, kai šlitinėjantis vyras buvo retenybė. Dabar nieko nebestebina ir prasigėrusios moterys. O laikraščiai, dar neseniai kaip sensaciją rašę apie į ligonines prablaivinimui pakliuvusius berniukus ir mergytes, tokių ,,kasdienybių“ nebenori spausdinti.
Kažin, ar tuo susirūpins verslininkai ir prekybininkai, kurie Kalėdas agresyviai pradeda švęsti nuo lapkričio mėnesio, iš ,,Laplandijos“ atsiskraidinę Santa Klausų, Kalėdų Senelių ir Senių Šalčių. Pedagogų balso iš vis nesigirdi. Remtis policija, Seimu ar kokiu nors narkologijos centru nėra prasmės. Tai ką daryti? Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą: ar iš viso reikia kažką daryti?
Lietuvos statistika yra tokia: oficialiai vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka apie10 litrų gryno spirito. Neoficialiai kita tiek. Viso būtų 20 litrų. Kad vaizdžiau būtų, supilstykim į 0,5 l talpos butelius. Bus 40 butelių. Praskieskim 100% spiritą į 15 laipsnių. (100:15 = 6,6). Tuomet 40 x 6,66 = 266 buteliai. Jeigu imtume vidutinišką kainą, kad 15 laipsnių butelio kaina 15 lt., tai paskaičiuokime, kiek vienas žmogus išleidžia alkoholiui. 266 butelius x 15 lt.= 3990 lt./per metus. Tuomet mažoje gyvenvietėje, pvz. iš 1000 gyventojų, pinigų suma, išleista alkoholiui yra lygi 3990 x 1000 = 3 990 000. Tai yra virš 3 milijonų per 1 metus. Manau atsakymas yra vienareikšmiškas. Kažką daryti reikia.
Lietuva turi garbingą kovos už blaivumą praeitį. Ir tos kovos avangarde stovi Bažnyčia. Tai vyskupo Motiejaus Valančiaus veikla ir sovietinių laikų kunigų kova už blaivumą. Apie pastarąją kovą plačiai informavo Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika.
Vilniaus arkivyskupijos kunigų pareiškime vyskupams 1986.07.13. rašoma: ,,Mes, žemiau pasirašiusieji (...) prašome Lietuvos vyskupus (...) 4. Tęsti gražiai pradėtą blaivybės platinimą: bent kartą metuose suruošti blaivybės šventes visose vyskupijose ir parapijose.“ Pasirašė 62 kunigai.
Kauno arkivyskupijos kunigų pareiškime vyskupams rašoma: ,,Mes, žemiau pasirašiusieji (...) prašome Lietuvos vyskupus (...) 4. Tęsti gražiai pradėtą blaivybės darbą: bent kartą per metus ruošti blaivybės šventes visose parapijose ir vyskupijose. Siekti dvasiškių ne tik blaivumo, bet ir abstinencijos.“ Pasirašė kunigai: J. Babonas, V. Brilius, V. Brusokas, A. Bulota, Z. Grinevičius, V. Griganavičius, L. Jagminas, J. Matulevičius, P. Meilus, R. Mikutavičius, K. Pesliakas, J. Račaitis, E. Simaška, G. Jankauskas, L. Kalinauskas, J. Survila, P. Tavoraitis, L. Vaičiulionis ir kiti. Viso 88 kunigai.
Telšių vyskupijos kunigų pareiškime vyskupams prašoma: ,,2. Kovojant už blaivią Lietuvą:
a. įpareigoti dvasininkiją laikytis blaivybės ir uoliai ją skleisti tikinčiųjų tarpe;
b. kasmet Advente ir Gavėnioje parapijų bažnyčiose pravesti pamaldas už blaivybę, sakant atitinkamus pamokslus, darant pažadus ir juos atnaujinant... Pasirašė 30 kunigų.
Vilkaviškio vyskupijos kunigų pareiškime vyskupams prašoma: (...) 6. Tęsti gražiai pradėtą blaivybės platinimo darbą. Rūpintis, kad visose vyskupijose ir parapijose bent kartą metuose būtų suruoštos blaivybės dienos.“ Pasirašė 72 kunigai.
Panevėžio vyskupijos kunigų pareiškime vyskupams rašoma: ,,Mes, žemiau pasirašiusieji (...) prašome Lietuvos vyskupus (...) 4. Tęsti gražiai pradėtą blaivybės darbą: bent kartą į metus ruošti blaivybės šventes visose vyskupijose ( vyskupijų mastu) ir visose parapijose. Siekti dvasiškių ne tik blaivumo, bet ir abstinencijos.“ Pasirašė 127 kunigai. Tokių ir panašių pareiškimų kronikoje yra daug. Čia paminėti tik keli atvejai. Medžiaga paimta iš LKB kronikos IX tomo, išleisto Čikagoje 1989m.
Tuo metu už tokius pareiškimus grėsė KGB persekiojimas. Daliai kronikos platintojų teko išvykti į sovietines ,,sanatorijas“ Sibire. Bet žmonės vardan Lietuvos tautinių ir dorovinių nuostatų rizikavo savo sveikata ir gyvybe. Kas gi įvyko po nepriklausomybės atgavimo, kad blaivybės dienos iš didžiųjų Žemaičių Kalvarijos, Šiluvos, Aušros Vartų ir kitų šventovių atlaidų išnyko? Kad per kunigų sambūrius ar parapijos atlaidus blaivybės neliko nė ženklo? Kas, jei ne Bažnyčia turi stovėti doros sargyboje? Ir ar ne kunigai turėtų rodyti pavyzdį?
http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/provita/20040116/4-1.html
 

Rašykite adresu: ,,skrinskasETAgmail.com“