PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas  IŠ LAIŠKŲ

SAPNAI  #6

Garbė Jėzui Kristui!
Gerb. p. Kunige
Aš esu jauna mergina. Jau daugiau kaip pusė metų mane kamuoja širdies sopulys. öį mėnesį aš galėjau turėti kūdikį. Aš save prakeikiau, o kartu prašau ir Dievo atleidimo. Nežinau, kodėl aš tai padariau. Prisipažįstu, vaikus myliu beprotiškai. Dabar man neduoda ramybės sapnai. Kartais sapnuoju, jog ten buvo mergaitė, o kartais - berniukas. Sykį sapnavau jau didelę savo dukrelę, o ji man sako - "mama, kodėl tu su manimi taip pasielgei?" Kada atėjo laikas, kada būtų buvęs laikas gimdyti, aš susapnavau berniuką, tokį bejėgį, išblyškusį, nevalgiusį. Kadangi šnekėti jis dar negalėjo, jis savo žvilgsniu manęs prašė pienelio, bet aš tam neturėjau pinigų, man labai norėjosi verkti, bet aš išėjau prašyti, kad kas duotų mano vaikui pienelio. Galbūt jis vargšas kitam sviete yra nevalgęs. Aš tiesiog nežinau nė ką galvoti.
Galbūt tai bus savotiška mano išpažintis Jums, Kunige. Savo parapijos kunigu nepasitikiu, nes jis viską papasakos visam svietui, ką aš esu padariusi.
Gyvenu aš su 24-erių metų vaikinu, gal būt "ištvirkėliu". Jis buvo vedęs, turi dar vieną vaiką nuo žmonos. Atrodo, gyvenime visko būna, žmonės suklumpa, pakyla, apsisukę vėl daro tą patį. Aš šį vaikiną lyg ir supratau. Aš juo tikėjau, aš jį mylėjau. Atrodė, jis labai norėjo vaiko. Jis manęs maldavo, bet aš pastojau tik po 2 metų. Būtent tada ir pasirodė nelaukta viešnia. Tai buvo pagyvenusio amžiaus moteriškė. Ji man pasakė, jog jis turi nuo jos dukros dukrelę. Aš viską iškenčiau. Buvau pas ją nuvažiavusi, mačiau mažylę. Buvo nežmoniškai sunku. Tada man pakriko sveikata (pasirodo, aš tada buvau pastojusi). Kadangi aš nežinojau, jog esu nėščia, aš gėriau daug tablečių, daug rūkiau, gėriau (kitaip aš negalėjau, nes būčiau išprotėjusi). Po savaitės sužinojau, jog aš nėščia. Aš supratau tada, kai karštoje vonioje buvau apalpusi. Man buvo baisu, jog aš labai pažeidžiau kūdikiui. Bijojau, jog jis nepaliktų invalidu. Gydytoja davė laiko apsispręsti, bet kada sužinojau iš savo draugo lūpų, jog jis ir dar kitą vaiką turi, tada turbūt mane ir užvaldė velnias padaryti šį neapgalvotą žingsnį.
O dabar žiūriu į brolio vaikus, o jie man primena mano negimusį kūdikį.
Aš tris kartus daužiuosi į krūtinę ir prašau Aukščiausiojo atleidimo. Aš prisiekiu, jog daugiau taip niekada nepasikartos.
Lina Vilnius 

Rašau apie savo gyvenimą ir nenoriu jo prisiminti.
Padariau 5 abortus, tame skaičiuje vieną keturių mėnesių. Pergyvenau baisingai, prieš vieną abortą sapnavau šv.Marijos paveikslą. Ji pasakė, kad daug kentėsi, jei padarysi abortą. Abortą padariau, nors ir verkiau ir meldžiausi, tikrai šėtonas apsigyveno ir sumaišė mano protą, atbukino širdį.

Gerb. kunige
Aš norėčiau jums parašyti kaip aš dariau šią baisią žmogžudystę.
Buvau jauna, įsimylėjau vieną berniuką. Man atrodė, kad jis mane mylėjo. Ruošėmės vestuvėms, bet jis man pasakė: katės maiše nepirksiu. Aš juo patikėjau, jis mane paliko nėščią likimo valiai. Aš išsigandau ir labai pergyvenau, jį sutikus labai graudžiai verkdavau, o jis man nieko gero nežadėjo. Norėjau tuomet nusižudyti, bet vienas kunigas per išpažintį pasakė, kad neturiu teisės, dar už kitą galiu atgailot, o už savo nužudymą viskas. Man atrodo, aš tam kunigui ir nesakiau tikros priežasties, neprisimenu.
Tuomet kreipiausi į savo pažįstamas, bei drauges. Jos visos patarė man daryti abortą, namiškiai nieko nežinojo.
Aš buvau tikinti ir buvo labai sunku apsispręsti, bet vis dėlto nužudžiau 2,5 mėn. savo kūdikį. Sąžinė labai graužė.
Praėjus maždaug 7 metams sapnuoju dykrytę, baltai apsirengusią ir žinojau, kad tai mano tas kūdikis irgi maždaug 7 metų. Ją puola iš kelių pusių šunys, o ji nuo jų bėga. Į vieną pusę puola, tada į kitą. Tenai kiti. Ir taip supratau, kiek buvo tų šunų, tiek man tų pažįstamų, kurios patarė žudyti kūdikį. Nors ir kaip norėtum, praeities nesugrąžinsi ir reikės atsiskaityti prieš Dievą ir prieš kūdikį. Sąžinė visą laiką nerami.
Jeigu Dievas man ir atleis tą didžiulę nuodėmę, bet vėl rūpestis - vaikas tai nekrikštytas. Aš Dievo prašau, jeigu mano vaikas nematys Dievo, tai geriau aš nematyčiau, nes vaikas nieko nekaltas, kad nekrikštytą nužudžiau. Norėčiau patarti kiekvienai būsimai motinai nepastoti kelią ateinančiam kūdikiui. Bus rami sąžinė ir džiaugsmas namams. O dėl įvairių problemų nereikia rūpintis, vaikas ateidamas atsineša savo dalią.
Tad, mielos būsimos mamos, nežudykit savo vaikelių.
Marytė

Viešpatie, kiekvieną kartą, užėjusi į Tavo namus, aš bijau pakelti akis į Tave. Atrodo, kad Tavo žvilgsnis nuo kryžiaus kupinas paniekos ir pykčio.
Aš nieko negaliu kaltinti, bet kartais lyg norėdama sušvelninti bausmę, bandau apkaltinti ir visuomenę. Tais laikais niekas nemokino tikėti Tavimi, suprasti Tavo žodį ir gilintis į jį. Eiti į Tavo namus buvo griežtai draudžiama ir, galbūt, tai irgi pastūmėjo į Tavo duotos gyvybės sunaikinimą.
Iš pradžių, pirmą kartą, buvo tik baimė ir skausmas. Vėliau - bėgimas nuo papildomų rūpesčių, o paskiausiai nesinorėjo žmonių apkalbų. Kam varganai šeimynai, kur ir taip trys vaikai, dar ir dar vienas...
Buvo gyvenimo tarpas, kada rūpesčiai neleido pagalvoti ar prisiminti savo nusikaltimo. Bet esi Tu, Viešpatie, ir vieną naktį parodei man juos, suvedei kartu. Deja, deja tai nebuvo šventė, pilna gėlių ir džiaugsmo. Vietoje gėlių mačiau pageltusius lapus, o vietoj džiaugsmo - kažkokį tai spengimą ir Jus, savo negimusius vaikus. Visus. Jie stovėjo kažkokioje duobėje ir be žodžių tiesė rankas. O aš jutau neapsakomą baimę. Ir bėgau. Kur - nežinau. Bėgau ilgai, klupdama, į kažką atsitrenkdama. Ir tas nepakeliamas spengimas. Pabudusi jaučiausi kaip sulaužyta.
Tai buvo vienintelį kartą, bet man užteko, kad suprasčiau visą savo nusikaltimo esmę. Tik, deja, nėra būdo, kad galėčiau išpirkti savo kaltę. Paskutiniu metu meldžiau Dievo, kad mano įsčiose atsirastų gyvybė. Meldžiau didžiausių skausmų ir sunkiausio gimdymo, koks tik gali būti. Veltui.
Tikriausiai Dievas savo bausmę man paskirs TEN, kai ateis mano eilė stoti prieš Jį ir prieš vaikus.
Ir vis dėlto, dar rusena mažytė viltis, kad Viešpats pasigailės ir dar kartą padarys mane motina. Aš vėl beprotiškai trokštu kūdikio...
üinau, kad tai kvaila ir beviltiška, gal būt net akiplėšiška, bet aš prašau Jūsų, mano negimę vaikai, atleidimo.
Ir Tavęs, Tėve mūsų, maldauju ramybės Jiems...
P.S.Kunige, aš turiu namus, turiu darbą, tačiau šeimoje pastovūs nesutarimai, darbe nesekmės. Tai Dievas mane baudžia? Ką man daryt, kaip toliau gyvent?
Su pagarba K. Panevėžys

Mane iššaukė į lauką. Ir kad taip pastatyt ant kokio gaublio.
Sako: "Aš tau leisiu matyti, kas šiuo momentu darosi žemėje". Ir aš taip pradėjau dairytis į šonus. Matosi vandenynai, matosi visa žemė. Ir ar žinot, aš taip besidairydama nieko daugiau nematau, vien tik sutrūkusias butelių šukes. Va ta begalinė girtuoklystė.
Antras vaizdas - baisesnis dar. Vieni abortuoti kūdikiai, kokių 3 mėn. taip ir lenda iš žemės. Juk aš nemačius tokių daiktų - tiesiog siaubas, negali žiūrėt.
O trečias vaizdas - balandėliai kuičiasi po tą žemę ir renka tą visą blogį. Vot, tai mes žmonės, katrie meldžiamės, katrie aukojamės, tai dar mes Kristų perprašom. Ir aš vėl išgirstu žodžius, sako, vot, tu dabar matai, kas šiuo momentu darosi žemėje. Girtuoklystė ir paleistuvystė.
Anelė Staugytė - Matijošaitė. Keturnaujiena. 

Gerb. Kunige
Galvoje viskas maišėsi, nebegalėjau naktimis miegoti. O jei ir užmigdavau, tai sapnuose matydavau savo negimusį sūnų, visai mažą paguldytą ant lovos, vystykluose. Nuspiria vystyklus ar šliaužtinukus, skubiai keliasi pasižiūrėti į mane ir tėvą piktom baisiom akim ir bėga pro duris. Tokie sapnai panašūs kankina labai tankiai. O kai ateina diena, taip ir stovi viskas akyse. O nenugalimas priekaištinis skausmas kankina, kam aš taip padariau? Gulu ir keliuosi su ta pačia širdgėla ir klausimu. Kodėl pasidaviau šėtonui ir jo angelams? Nežinau, kiek aš tai ištversiu, bet žinau, kad šitaip bus iki grabo lentos. Ir su kiekviena diena kuo didesnis tkėjimas, tuo didesnis akmuo ant širdies. Visas bemieges naktis praleisdavau maldoje dėl padarytos klaidos, išlieto kraujo.
K.
Pasidalink savo sapnu, išgyvenimu, mintim. Tavo gyvenimo patirtis gali išgelbėti nekaltą vaikelį: ,,skrinskasETAgmail.com“

TURINYS