PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas   IŠ LAIŠKŲ

SAPNAI  #2

Didž. Gerb. brangus Kunige!
Tris vaikus turėdama, ketvirtą ir penktą sunaikinau. Sapnavau, kad tai du berniukai. Vienas manęs paklausė, koks jo vardas. Ką aš turėjau atsakyti? Mano vyras išvadino mane k... ir pareiškė, kad tai ne jo vaikas. Tas labiausiai įskaudino. Beveik be orientacijos nupyliau į Vingrių gatvę. Sąlygos buvo labai blogos. Bet mūsų tautiečiai vyrai daugumoje atvejų yra beširdžiai. Kodėl Kaukaze tokios gausios šeimos? Skaičiau, ten jie sako: "Per abortą tu nužudai ne vieną žmogų. Tu nužudai visą jo giminę. Jo vaikai, anūkai prakeiks tave, kad per tave jie neišvydo pasaulio, saulės".Maža to, kad jų gausios šeimos Kaukaze. Kiek jie savo sėklos pasėjo pas mus - Lietuvoje! Viena bendradarbė išsiskyrė su vyru ir vedė meilę su prekiaujančiu kaukaziečiu. Tai vyko žiemą. Pavasarį jis išvyko, o išvykdamas įsakė gimdyti. Ji jo nepaklausė, iš Vilniaus pabėgo. Jis visą vasarą rašė jai laiškus į buvusią jos darbovietę, grasindamas, kad atvažiavęs ją nužudys. Tokių pavyzdžių aplinkui pilna: po 3-4 vaikus paliko, o patys išvažiavo.
Jaunystę praleidau Sibire Irkutsko srity, tarp buriatų. Jų tauta, panašiai kaip mūsų, nyksta. Ten bevaikės šeimos stveria auginti svetimus vaikus. Viena mūsų kaimynė, mergina būdama, gimdė 4-tą vaiką. - Tai stvėrė iš jos tuos vaikus. Pyko, barėsi tarp savęs šeimos. Pas mus to nesą. Gal žmonėms reikalingas auklėjimas? Gal jie nesupranta?
Pensininkė D.  

Visi už gyvybę!
Kada aš sužinojau, kad bus ruošiama "Už gyvybę", nedvejodama nusprendžiau pridėti iš savo pergyvenimų.
O buvo taip: Jau turėjau tris dukras ir vieną sūnų, kaip pasijutau vėl nėščia. Pasisakiau vyrui, jis nei už, nei prieš - daryk kaip nori, nes jis gerti nenustos ir tiesiai pasakęs: "Aš negaliu prižadėti, nes neištesėsiu".
Tada nuėjau pas moterų gydytoją ir pasisakiau, ji mane nukreipia pas ginekologą.
Buvo penktadienis ir man paskiria pirmadienį. Sugrįžus iš ginekologo aš dar pasiguodžiau draugei M.Glemžienei, mes abi verkėm. Ji sako: "Nežudyk, gal kokį poetą, gal gražuolę nužudysi". Aš dar labiau nesuvaldomai ėmiau verkti. Sakiau: jeigu mano vyras gulėtų grabe, aš to nedaryčiau, nes žinočiau, kad daugiau nebus, o dabar... Bet ji sekmadienio sulaukus nuvažiavo į Panemunės bažnyčią ir karštai meldė, kad Dievas išsaugotų tą negimusį žmogutį, meldžia ir pati netiki, kad taip galėtų būti, nes žino, kad aš tvirtai nusprendusi. O aš tą naktį sapnuoju, kad laikau ant rankų kūdikėlį su ružava kepuryte, o jis man sako: "Mama nežudyk". Turbūt nereikia nei sakyti, kas tada buvo mano širdyje, o keturi vaikai žiūri motinai į akis ir visi verkia.
Atėjo pirmadienis, reikia važiuoti į Garliavą daryti abortą, nes jėgų daugiau nebėra. Pradariau palatos duris, joje trys moterys, aš ketvirta, du abortai ir viena su gimdos uždegimu. Parodė lovą, nes per ašaras aš jos nemačiau. Gal po pusvalandąio ateina ginekologas kviesti vieną, kitą, ir man ateina eilė. Su uždegimu gulinti ponia mane ramina. Į operacinę buvau jau du kartus kviesta, bet negalėjau ant kojų atsistoti. Daktarė ėmė šaukti: "nenori, mes per prievartą nedarom, pažiūrėk, kokios tavo smilkinių venos išsiplėtę, kaip tu atrodai". Apsidžiaugiau, kad dar galiu ir nedaryti, apsiraminau, tik paklausiau ponios su uždegimu jos adreso ir pavardės ir grįžau namo. Po aštuonių mėnesių gimė mergytė, tai buvo iš penkių vaikų mano geriausia, švelniausia, jautriausia ir gražiausia, nes ėjo į konkursą Mis - Lietuva. Išaugo sveika, tik labai jautri, šiemet kovo 18 d. atšventė savo vestuves, o spalio 29 sueina dvidešimt metų. Ačiū Glemžienei, kuri meldėsi už dukros gyvybę ir dar daugiau poniai iš Rokų, pas ją atvažiavo ir pakrikštijo, dabar mes giminės. Tą nelaimingą, o gal ir laimingą dieną ponia surado švelnų žodį ir mokėjo paaiškinti, kad ir ji, po dviejų gimdymų darė abortą, tai dabar per kiekvienas kūčias stato lėkštelę savo negimusiam vaikui ir dar nepasigydo nuo uždegimų. O aš išauginau penkis, likau sveika ir atlikus pareigą Dievui ir Tėvynei.
Sudie,
Domeikava. J.V.

Tai įvyko 1985
Auginu keturis vaikus. Supratau, kad laukiu penkto. Pasitarę su vyru nusprendžiau nutraukti nėštumą. Prieš einant į polikliniką susapnavau keistą sapną.
"Man bevaikščiojant prieina prie manęs jaunas, labai gražus, aukštas jaunuolis juodu kostiumu ir sako:
- Nieko nedaryk, aš būsiu inžinierius".
Pabudus aš išsigandau, nes supratau, kad kalbėjau su savo negimusiu sūnumi. Aš labai pergyvenau, bet vis vien nuėjau į polikliniką daryti išsiurbimo, nes begalinis vargas bendrabutyje, amžini nedatekliai.
Nuostabu yra tas, kad nėštumas buvo labai mažas, vos kelios dienos. Turbūt aš kalbėjau su būsimo vaiko siela ir mačiau koks jis būtų buvęs suaugęs.
Mane vėl pradėjo kamuoti baisus sapnas.
"Einu aš pro apgriuvusį namą ir girdžiu vaiko šauksmą. - Gelbėk mane. Įeinu į vidų ir matau siaurą gilų šulinį, uždengtą dangčiu. öulinį saugo biaurus juodas vyras. Nustūmiau aš tą vyrą į šalį, atidengiau dangtį ir pamačiau virvėm surištą ir žemyn galva pakabintą mergaitę. Ištraukiau aš ją, išvyniojau iš merlės, o ji vėl sako: "Gelbėk mane" Aš jai sakau: palauk dar truputėlį, išgelbėsiu. Aš sapne supratau, kad tai sesers negimusi duktė šaukiasi pagalbos".
Susirinkom visi paminėti tėvo mirties 25-mečio. Aš sesės paklausiau, kas čia dabar yra. Ji prisipažino dariusi išsiurbimą. Ji sako:
- Padariau didelę klaidą, labai gailiuosi, bet į bažnyčią neisiu atlikti išpažinties, nes bijau kunigo, mane išvarys iš bažnyčios.
Aš jai sakau:
- Jeigu tu neprieisi išpažinties, aš išsikraustysiu iš proto, sapnai neduoda man ramybės.
Priėjo ji išpažinties ir liovėsi mano košmariški sapnai.
Tai įvyko 1989 m. Mirė mano brolis. Tą pirmą šermenų naktį aš užmigau vos kelias valandas, bet spėjo prisisapnuoti mano tas pats miręs brolis ir nuvedė mane į negimusių vaikų pasaulį.
Ten mačiau didžiulį parką, apšviestą neonine šviesa. Vaikų buvo labai daug, didelių ir mažesnių, ir visai mažučių. Jie buvo visai nuogi, tik kūneliai pridengti juodu permatomu šydu, burnytės ir užpakaliukai užklijuoti pleistrais, tai buvo baisu.
Ir dar brolis liepė pasakyti visiems, kad "santuokinė ištikimybė mūsų gyvenime yra labai labai svarbi, nes ji panaikina šimtus kitų nuodėmių". Ir parodė man, kas laukia tų, kurie šito nesilaiko.

Gerb. Kunige
Vyras dirbo fabrike, o aš namuose šeimininkavau. 1956 m. lapkričio 28 d. gimė sūnus, vardu Antanas. 1957 m. spalio mėn. vėl pasijutau laukianti kūdikio.
Bet susirgau ir paguldė į ligoninę. Ligoninėje paguldė šalia manęs merginą, kuri norėjo nutraukti nėštumą. Paklausiau, ar žino tas vaikinas, atsakė - jam nesakiau. Aš jai patariau, kad pasakytų ir man pasakytų. Atvažiavus su džiaugsmu pasakė, vestuvės ir taip nereikėjo žudyti.
Aš ligoninėje pragulėjau tris su puse mėnesio, nieko valgyti negalėjau, per tą laiką 12,5 kg. svoris krito, nusilpau, vos galėjau laikydamasi už lovų, pereiti per palatą.
Daktarai reikalavo nutraukti nėštumą. Aš nenorėjau sutikti. Vieną vakarą daktarė pasakė - šiandien apsigalvok, o rytoj duok atsakymą. Jeigu nėštumo nenutrauksi, tai mirsi arba gimdydama mirsi.
Ilgai galvojau iš vakaro ir naktį, paskui išvargus užmigau.
Kai užmigau, susapnavau mažą gražią mergaitę, kuri kreipdamasi į mane tarė šiuos žodžius: "Mamyte, nežudyk manęs, aš tau būsiu labai gera". Ryte, per vizitaciją, kada gydytoja paklausė manęs, kaip, Žesoniene, ar nusprendei, sutiksi nutraukti nėštumą? atsakiau - daktare, kad daugiau tokių žodžių negirdėčiau apie mirtį, kad ir mirsiu, bet nesutiksiu.
Paprašiau vyro, kad paimtų iš ligoninės, abu pasirašėm ir išleido namo. Tą patį vakarą privačiai kreipėmės pas gyd. Kučinską, išrašė amerikietiškų vaistų, rado ligą, kurios per tris mėnesius nesurado ir tuojau, per pora savaičių viską valgiau, pasitaisiau. O 1958 IV.18 d. pagimdžiau dukrą, kaip sapnavau.
Ir nenumiriau, gyvenu dar, o dukra labai gera, dirba med. seserimi ligoninėje. Gydytoja, kai sutikau, kuri gydė, nustebo, ar jūs čia, taip tai aš, kaip jums pavyko, ogi privačiai ir amerikoniškais vaistais, net išraudo, tą išgirdus. Ir dabar esu labai laiminga, su dukra turim ir sūnų, ir neblogas, nes auklėjam su bažnyčia.
Česonienė

Pasidalink savo sapnu, išgyvenimu, mintim. Tavo gyvenimo patirtis gali išgelbėti nekaltą vaikelį: ,,skrinskasETAgmail.com“

TURINYS