PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas    SKAISTUMAS  

Kun. L. Šapoka
Pamokslai 3-jų d. parapijos rekolekcijoms
Pamokslai jaunimo rekolekcijų dienai
II. Prisikelk, jaunuoli (Tęsinys iš „T. K." Nr. 1, pusi. 39—46, 1940 m.)

Kiek neskaistuolių pagauna mirtis pačiame jų nuodėmės gyvenime. Kiek tai kartų nebelieka jiems laiko rimtai ir tikrai atgailai daryti. Mirties prisiminimas teapsaugo tave ir tenutildo pagundos audras tavyje. O brangusis bičiuli, būk išmintingas ir venk tos nedorybės, kuri slopina tavo jaunystę, deda ant tavęs niekšingumo dėmę ir užnuodija geriausias tavo dienas.
Ar pagalvojai bent kartą, kaip graži skaistybės dorybė. Tai gražiausias jaunuolio papuošalas. Skaistybė atsispindi jaunuolio veide ir jį gražiai papuošia. Skaistybės dorybė puošė Šv. Aloyzą, Šv. Stanislovą Koską, Šv. Kazimierą, Šv. Teresę Kūd. Jėzaus, tai yra tokius jaunuolius, koks pats tu dabar ėsi. Jeigu jie galėjo skaisčiai gyventi, kodėl gi tu negali? Tik truputį panorėk, ir matysi, kad likti skaisčiam visai nesunku. Skaistybės dorybę mylėjo ir labai neapkentė paleistuvystės brangusis mūsų Išganytojas. Išganytojas, kuris noromis kentė visus kitus niekšingus šmeižimus ir leido save pravardžiuoti liaudies kurstytoju, rijūnu ir gėriku, nusidėjėlių ir muitininkų prieteliumi, tačiau niekados nesutiko, kad būtų paliesta jo skaistumo garbė. Išsirinko Jis sau motiną skaisčiausią ją Mergelę Mariją. Pasiskyrė sau globėją skaistų vyrą Šv. Juozapą. Iš dvylikos apaštalų labiausiai mylėjo Šv. Joną, nes tas buvo skaistus jaunuolis. Kad ir šiais didelio supuvimo laikais vis dėl to rasime dar daug vaikinų ir merginų, kurie yra skaistūs, kaip angelai. Neskaistusis jaunuoli, ir tu daugiau pamilk skaistybės dorybę. Štai dabar rekolekcijos. Štai dabar graži proga pakilti iš mirties karsto. Baigdamas noriu papasakoti vieną gyvenimo vaizdelį, kurį aš skaičiau laikraščiuose. Vienos našlės motinos sūnus, buvęs anksčiau doras, pamaldus, ištvirko, pasileido, susidėjo su nedorais draugais. Motina verkdama maldavo sūnų pasitaisyti, bet viskas veltui. Sūnus anksčiau buvo motinai nuoširdus, atviras, su ja dažnai pasikalbėdavo. Susidėjęs su nedorais draugais liko paniuręs, motinos kalbinamas nebenorėjo kalbėti. Sūnus pradėjo kas kartą vis dažniau apleisti namus ir sugrįždavo tik po vidurnakčio. Motinos širdis viską nujautė ir jos akys greit pastebėjo tuos tamsius nakties darbus, kuriuos sūnus slapčia darydavo. Motina negalėdama pernešti sielvarto, štai ką ji sugalvoja. Vieną naktį, kada sūnaus nebuvo namie, motina paruošia namuose pagrabą. Namų langus, duris papuo­šia gedulo ženklais. Kambario sienas išklijuoja juodu šydu, uždega vaškines žvakes. Pati apsirėdo juodais gedulo rūbais, ant galvos užsideda didelę juodą nuometą ir atsisėdusi prie lango verkia. Štai po nuodėmingų nakties darbų grįžta ir sū­nus. Sūnus jau iš tolo pastebi, kad jų namuose pagrabas. Uždusęs be kvapo įpuola į kambarį, pribėga prie motinos ir klau­sia: „Mama, mamyte, kas gi mirė?" Motina nieko neatsako, tik pradeda dar daugiau verkti. Sūnus nesiliauja klausęs: „Mama, mamyte brangioji, kas gi mirė mūsų namuose?" Motina pro ašaras atsako: „Tu numirei, mano sūneli, tu numirei, mano brangusis! Nors kūnu dar tebesi gyvas, bet tavo siela jau seniai yra mirusi.    Tu esi tikras numirėlis ir štai tau aš paruošiau, pagrabą". Šiuos žodžius ištarus, motina nualpo. Šie motinos žodžiai nepaprastai labai sugraudino sūnų. Ir jis atsiklaupęs prie apalpusios motinos verkdamas kalbėjo: „Mama, brangioji mamyte, aš prisikelsiu, aš prisikelsiu, aš jau nebebūsiu numirėlis". Ir tas sūnus savo pažadą šventai išpildė. Pamynė nedorų draugų kompaniją, liko doras ir labai pamaldus. Paskiau įstojo į katalikišką jaunimo organizaciją ir buvo vienas iš veikliausių jos narių. Tolimesniame savo gyvenime jis pasižymėjo, kaip narsus katalikiškos spaudos platintojas. Mano brangusis bičiuli, šis pavyzdėlis tegu ir tave sugraudina ir tegu jis paskatina prisikelti iš nuodėmių grabo. Prisikelk, jaunuoli! Prisikelk, jaunuoli, ir būk gyvas. Gyvenk Kristui, gyvenk Bažnyčiai, gyvenk savo mylimai tėvynei Lietuvai. Dar kartą Išganytojas labai nuoširdžiai tau kartoja: „Jaunikaiti, sakau tau, kelkis" (Luk. 7, 14)!  Amen.

III.   Dirbk drauge su kitais, jaunuoli

„Drąsiai pirmyn: mus šaukia Dievas ir Tėvynė"! (Pavasar. himn.).
Pavasaris yra gražiausias metų laikas. Pavasarį saulutė beria tūkstančius spindulių ir gaivina žemelę, išsiliuosavusią iš šaltos žiemos vergijos. Sutirpsta storieji žiemos ledai. Sugrįžta iš šiltųjų kraštų sparnuoti giesmininkai ir linksmina mus savo gražiu čiulbėjimu. Visa gamta apsidengia žaliu apdaru. Pradeda žydėti gėlės. Taip, iš tikrųjų, pavasaris yra visų gražiausias metų laikas. Žiema, vasara ir ruduo nesuteikia mums tiek linksmumo, malonumo, jaukumo, kaip pavasaris. Jau­nystė yra irgi gražiausias žmogaus gyvenimo laikas. Jaunystė, tai žmogaus gyvenimo pavasaris. Jaunuolio krūtinėje plaka kilniais idealais deganti širdis. Jaunuolio gyslose teka visu jaunystės linksmumu persisunkęs kraujas. Kiekvienas jaunuolis kupinas yra didžiausių entuziazmų, kilnių idealų, gražiausių svajonių. Taip, jaunystė gražiausias žmogaus gyvenimo laikas.
Jaunystė yra graži, kada tikėjimo saulutė šildo. Pavasarį padaro gražų ir visiems malonų, tai saulutė. Jeigu saulutė savo spinduliais neatgaivintų sušalusios žemelės, jeigu ji nesutirpdytų storųjų žiemos ledų, argi būtų bent koks pavasaris? Jeigu saulutė nešildytų, būtų amžina žiema. Brangusis jau­nuoli, ką reiškia saulutė gamtai, tą patį tikėjimas reiškia žmogui. Jeigu tikėjimo saulutė nešildytų jaunuolio, tai jo jaunystė pasidarytų bjaurus, purvinas ruduo. Tik tikėjimas padaro, kad jaunystė yra gražus, linksmas pavasaris. Jaunuolio, kurio yra užšalęs, arba visai užgesęs tikėjimas, gyvenimas taip biurus, taip pasibaisėtinas, kaip tamsi rudens naktis. Jaunuolis be religijos yra tai laivas jūroje be vairo ir uosto. Gyvenimo bangos jį mėto į visas puses, bet jis neturėdamas aukštesnių tikslų, žūva, kaip vabalas.
Jaunystė graži, kada žydi dora. Pavasarį labai gražiai puošia žydinčios gėlės. Jeigu nežydėtų gėlės, nebūtų gražaus ir pavasario. Dora, rimtumas, pamaldumas, tai gražiausi jaunuolio papuošalai. Kur viešpatauja ištvirkimas, kur dora po kojų paminta, ten ir kalbos negali būti apie gražią jaunystę.
Jaunystė graži, kada nėra laistoma alkoholio nuodais. „Girtavimas, tai ankstyva senatvė", sako prof. Legrain'as. Nėra gražus pavasaris, jei dažnai lyja ir pasidaro dideli purvynai." Nėra graži ir jaunystė, jei ji yra skandinama girtuoklystės bangose.
Šiandieną jaunuoliui išlikti tikinčiu, doru, blaiviu nėra jau taip lengva. „Jaunos dienos neprotingos, paklydimais gan turtingos", sako poetas Maironis. Be to, šiandieną yra daugiau įvairių jaunimo tvirkintojų, gadintojų, negu kitais kuriais laikais: Daug viliojimų, pagundų, progų, pavojų stoja skersai kelią jaunuoliui. Juk šiandieną yra begalės netikusių knygų, laikraščių, ištvirkusių žmonių, kurie jaunimą veda iš kelio. Tos netikusių, blogų draugų kompanijos kiek jos blogo padaro. Padėk juk sveiką obuolį prie supuvusių, pamatysi, kad supuvusieji nevirs sveikais, bet sveikieji tikrai pradės pūti. Mūsų šviesuomenė, taip vadinami inteligentai irgi nemaža dalimi pri­sideda prie jaunimo gadintojų. Mūsų šviesuomenė gana daž­nai duoda jaunimui blogą pavyzdį. Todėl labai gerai visi ir pastebime, kad po karo jaunimas jau nebe tas. Visi stebimės, pečius traukome, kodėl šių laikų jaunimas yra taip žemai doroje puolęs.
Bažnyčia rūpinasi, daug pastangų deda, kad tik išgelbėti šių laikų jaunimą. Nors Bažnyčia rūpinasi visų gerove, bet jaunimas yra jai brangiausias. Juk doras jaunimas yra didelis Bažnyčios džiaugsmas. Viena iš geriausių priemonių jaunimą auklėti yra tai katalikiškos jaunimo organizacijos. Už tat Baž­nyčia ir steigia kiekvienoje šalyje katalikiškas jaunimo organizacijas. Štai pas mus Lietuvoje turime tokią jaunimui organizaciją „Pavasario" federaciją.   „Pavasario" federacija jau 25 metai gyvuoją ir turi po savo vėliava sutraukusi 80.000 jaunuolių. Pavasarininkų šūkis: „Dievui ir tėvynei". Klausyti Bažnyčios, būti gerais katalikais, mylėti savo tėvynę, tai pavasari­ninkų užduotis. Ir jie tą užduotį pildo. Kas daugiausia dalyvauja bažnyčioje per pamaldas, iškilmes? Kas daugiausia skaito ir tarp kitų platiną kat. laikraščius? Kas daugiausia drįsta viešai pasirodyti su savo katalikiškais įsitikinimais? Kas daugiausia ėjo savanoriais, kada buvo kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės?— O gi tai vis pavasarininkai ir pavasarininkai. Užtat mūsų gyvenimas; pavasarininkams labai gražiai ir pritinka Šv. Tėvo Pijaus XI pasakyti žodžiai: „Jūs esate man taip brangūs, kaip akies lėlytė". ,,Pavasario" federacija yra vyriškoj ir pilnoj Bažnyčios globoj. Ją globoja mūsų Ganytojai Vyskupai. Prie kiekvienos pavasarininkų kuopos yra vyskupo paskirtas dvasios vadas. Pavasarininkų didesniems kongresams, suvažiavimams beveik visuomet Šv. Tėvas atsiunčia savo pasveikinimą.
Vienoje geležinkelio stotyje atsitiko nelaimė: traukinys nuvirto nuo bėgių ir susidaužė. Iš po griuvėsių ištrauktas kraujuose paplūdęs garvežio vairuotojas. Žmonės šoko jam pagelbėti. Nelaimingasis atsakė: „Manim nesirūpinkit, nes aš jau turiu mirti, jaučiu, kad jau gęsta mano gyvybės kibirkštėlė. Neužilgo turi praeiti greitasis traukinys. Todėl labai skubiai paduokite reikiamus ženklus, kad ir jis nenueitų šiuo keliu. Laiku paduokite jam reikiamus ženklus, kad jis paimtų naują kryptį. Skubėkite, nes jis veža daug keleivių". Greitasis traukinys — tai mūsų jaunimas. Labai svarbu ir jaunimui laiku paduoti reikiamus ženklus, kad jis nenueitų klaidingu keliu. Svarbu suskubti parodyti jaunimui teisingojo kelio kryptį. „Pavasario" federacija kaip tik rūpinasi paduoti jaunimui laiku reikiamus ženklus. Jos rodoma jaunimui kelio kryptis yra teisinga ir tikra. Jos vadovaujamas, jaunimas nueis doros ir blaivumo keliu. „Pavasario" federacija gaivina jaunimo tarpe gerą, krikščionišką dvasią. O dvasia tautoje yra galingesnis dalykas, negu kariuomenė ir pinigai. Graikai, Romėnai stipriai gyvavo, kol buvo tautoje gera ir tvirta dvasia. Susilpnėjus dvasiai, žuvo ir pati tauta. Ir šiandieną tik istorija temini tų tautų vardus.
Gyvename šiandieną organizacijų laikus. Organizuojasi visi: vaikai, vyrai, moterys. Tai tuo labiau svarbu susiorganizuoti jaunimui. Jaunimas turi daug savo specifinių uždavinių, tikslų, kuriuos galės atlikti tik susiorganizavęs.   O tie jaunimo uždaviniai yra šie: religinis ir tautinis sąmoninimasis, kultūra, apšvieta, savęs auklėjimas, pasiruošimas šeimyniniam gyvenimui ir daugelis dar kitų. Šiandieną su neorganizuota visuomene nieks nenori skaitytis. Jeigu kartais kas padaroma, tai tik susirišus tvirtais organizaciniais ryšiais. Tik pasistebėkime, kaip labai yra susiorganizavę įvairūs Bažnyčios priešai: komunistai, bolševikai, masonai. Matykime, kiek jėgų ir pastangų dedama, kad įtraukus jaunimą į nekatalikiškas organizacijas? — Didžiausios pastangos dedama, kad tik jaunimą laimėjus sau. Visi godžiomis akimis žiūri į jaunimą. Juk jaunimas — tautos ateitis. Koks šiandieną yra jaunimas, tai neužilgo tokios bus šeimos, visuomenė, tautų parlamentai. Todėl tą viską matant, argi begalime snausti mes katalikiškasis jaunimas? — Ne, negalima snausti. Turime visi iki vieno sukilti ir dėtis prie organizacinio darbo. Mums katalikams nereikėtų pamiršti šv. atminties arkivysk. Matulevičiaus paskutinius jo gyvenimo žodžius: „Organizuokitės ir rikiuokitės"!
Nepaisant tos didelės naudos, kurią duoda gera katalikiška jaunimo organizacija, vis dėlto yra labai daug neorganizuotų jaunuolių. Kuo galima tai išaiškinti? Kai kartą buvo iškilmingai nešamos Šv. Martyno relikvijos, visi sergantieji, kely sutikti, pasveiko. Tai išgirdo ir du šlubiai, raišiai ubagai, kurie sėdėjo šalia gatvės ir iš praeivių prašė išmaldos. „Bėkime į šalį", — kumštelėjo vienas antrą. — „Juk kas bus, kai pasveiksime? Iš ko mes tada duoną valgysime?.." Visai panašiai pasielgia ir daugelis šių dienų jaunuolių. Jie bėga nuo katalikiškų jaunimo organizacijų, o tuo tarpu savo dvasioje yra tikri ubagai. Jie bėga, lyg tie Šv. Martyno elgetos, nes bijosi likti sveiki. Jie bėga, nes jiems geriau patinka ištižimas, sulepšėjimas, tamsumas, nekultūringumas ir šlykštūs darbai. Todėl, mano gerasis bičiuli, jeigu tu esi nepavasarininkas, tai neturi jokio pasiteisinimo. Joki išsikalbėjimai nepateisins tavęs nuo reikalo priklausyti katalikiškai jaunimo organizacijai. Jeigu esi neorganizuotas, tai esi išbrauktas iš gyvenimo knygos. O nemanau, kad tu norėtum būti pašalintas iš gyvenimo knygos. Šia proga noriu tau priminti, kad katalikiška sodžiaus jaunimo organizacija pas mus Lietuvoje yra tik vienintelė „Pavasario" federacija. Jeigu kitos ir yra kokios jaunimo organizacijos, tai nekatalikiškos ir tau prie jų dėtis nevalia.
Paprastai kiekvienas jaunuolis turi daug energijos, jau­natvės karščio, entuziazmo. Deja, gana dažnai pasitaiko, kad, jaunuolis savo energiją, visą jaunatvės veiklumą ne vietoje parodo. Parodoma jaunatvės energija nekultūringuose pasilinksminimuose, girtuokliavime, peštynėse, muštynėse. Brangusis jaunuoli, priklausyk katalikiškai jaunimo organizacijai ir ten visą savo jaunatvės karštį išliek, energiją, veiklumą parodyk. Tada savo jaunystę naudingai ir gražiai praleisi ir pasenus ne­reikės gailėtis dėl prabėgusių jos dienų. Būdamas veiklus katalikiškos jaunimo organizacijos narys būsi apaštalas šių laikų sugedusio jaunimo tarpe. Brangusis jaunuoli, tavo gražus pavyzdys, tavo perspėjimo žodžiai į sugedusius draugus daugiau paveiks, negu kunigas iš sakyklos. Labai dažnai tavo gražus perspėjimas draugų blogame darbe, kaip elektros srovė taip stipriai juos paveiks. Ir tu tada nusipelnysi tikrojo apaštalo vardą. Todėl, jaunuoli, pakilki iš savo dvasios susnūdimo, prasitrink akis, išblaškyk miegus! Būk organizuotas! Ne tik pats organizuokis, bet ir kitus savo draugus prie to kviesk. Pirmyn jaunime, nes mus šaukia Dievas ir tėvynė. Baigsiu pavasarininkų himno žodžiais:
„Petys petin, jaunime,
Dvasią atgaivina,
Drąsiai pirmyn:
Mus šaukia Dievas ir Tėvynė!"
L.: Tiesos Kelias 1940`2 Kalba netaisyta.