PRO VITA     SKAISTUMAS  Parengė Robertas Skrinskas

Prof. hab. dr. Juozas Vytautas Uzdila. Eugenijus Danilevičius

JAV VISA APIMANČIO SEKSUALINIO švietimo programų reakcija į seksualinę revoliuciją: REZISTENCIJA ar rezonansas?

Anotacija
Šis straipsnis – tai aliarmo signalas kviečiantis susirūpinti kiekvieną Lietuvos pilietį, ypač politikus, švietimo sistemos ekspertus, mokytojus, dvasininkiją, tėvus ir jaunimą, nes remiantis statistiniais duomenimis daroma išvada: Lietuvoje pereita į neišplėstinės reprodukcijos režimą, demografijoje tai vertinama kaip negrįžtamas procesas (t.y. posūkis į išnykimą)! Straipsnyje naudojant pedagoginius, psichologinius, statistinius, filosofinius ir teologinius mokslinės literatūros šaltinius ir JAV visuomenės patirtį, nagrinėjama seksualinės revoliucijos ideologija, jos kilmė ir invazija į švietimo sistemą – mokyklas, sukėlusi destruktyvius socialinius pokyčius.
Problema. Per pasaulį viena po kitos nuvilnija sociotektoninės bangos – moterų emancipacija, seksualinė revoliucija, perversijų ir narkotikų kultivavimas, etc. Dėsninga, kad jos Lietuvą pasiekia keliais dešimtmečiais ar net pusšimčiu metų vėliau. Visuotinis susirūpinimas – reakcija į tai, kas jau įvyko, - būna aiškiai pavėluota: destruktyvūs pokyčiai tampa akivaizdūs ir belieka konstatuoti faktą, kad iki tolei švietimo ir ugdymo institucijos vieną ar kitą grėsmingą reiškinį buvo nepasiruošusios tinkamai sutikti. Taip Lietuvoje atsitiko su narkomanija, prieš kurią pradėta kova tik šiam grėsmingam reiškiniui įgavus didžiulį mastą.
Narkomanijai giminingas destruktyvus socialinis pokytis – jau kelis dešimtmečius per Lietuvą besiritanti seksualinės revoliucijos banga, regis, kaskart vis stiprėjanti. Ir be specialių tyrimų pakankamai aišku: vaikų, paauglių ir jaunuolių sąmonė tapo erotizuota, į jų elgesį ir gyvenimo būdą prasiskverbė amoralumo kultivavimas, atrofiją patyrė krikščioniškos šeimos vertybės. Kas įvyko Lietuvoje, galima pailiustruoti statistikos duomenimis:

Šie statistiniai duomenys verčia susimąstyti: Ar Lietuva pajėgs pakilti iš "seksualinės revoliucijos" sukeltos socialinės destrukcijos? Ar mirštanti, pilna beglobių vaikų ir save bežudanti Lietuva bus reikalinga Europos Sąjungai? Laikas bėga nebe mūsų tautos naudai, reikia kurti ir dirbti jau dabar.
Kai per kraštą nusirita naujo destrukcinio socialinio pokyčio grėsmė, keliamas klausimas, kodėl anksčiau nebuvo prognozuotos pasekmės ir kodėl visa galia nebuvo dirbamas prevencinis darbas. Idėja – būkime tinkamai pasirengę sutikti iš kitur atsiritančią sociotektoninę bangą – lietuvių pedagogikoje seniai yra kelta ir suformuluota. Antai S. Šalkauskis, rodydamas susirūpinimą krašto kultūra, įžvelgia persilaužimo ir tradicijų stoką [23, p. 284]. Tatai reiškia štai ką: neužsikrėsk, lietuvi, kitų blogomis tradicijomis ir pats turėk galvą ant pečių – kurk tvirtas auklėjimo tradicijas, kurios įprasmintų tavo pašaukimo, tikslesnio supratimo bei sąmoningumo pildymą. Jei moters palinkimas į šeiminį pašaukimą tampa žymai susilpnintas dėl jos ekspansijos į platų visuomeninį gyvenimą, tai "spauda, paskaitos, specialūs kursai, net tam tikros draugijos turi tarnauti tikram šeiminio gyvenimo bei auklėjimo supratimui ir populiarizavimui ne tik pagrindinių principų, bet ir reikiamų žinių iš šitos srities" [23, p. 285].
Viską, kas buvo teigta, perkelkim į šiandieninės problemos plotmę. Per kraštą ritasi seksualinė revoliucija, sąmonės ir elgesio ero tizavimas, net por no grafizavimas įgavo neregėtą mastą, o mes, inteligentai, - tiesiogiai atsakingi už produktyvių tradicijų respublikoje kūrimą, maža ką tegalime priešpastatyti: nei tam tinkamos spaudos, nei sistemingai organizuotų paskaitų, nei specialių programų, nei pagal jas kryptingai organizuotų specialių kursų. Pagaliau per mažai esame girdėję ir juolab išanalizavę kitų valstybių ir tautų patirtį – atsaką į praūžusią revoliuciją.
Šio straipsnio autoriai tyrimo objektu pasirenka JAV valstybinėse mokyklose plačiausiai naudojamas visaapimančio seksualinio švietimo ("Comprehensive Sex Education") programas.
Tikslas - išnagrinėti visaapimančio seksualinio švietimo programų reakciją į seksualinės revoliucijos ideologiją.
Uždaviniai: 1. Pristatyti Vakarų šalių mokyklose seksualinio švietimo programose vyraujančias tendencijas; 2. Parodyti realų socialinės destrukcijos pavojų, priėmus visuotinai klaidingą seksualinio švietimo strategiją; 3. Mūsų šalies pedagogams ir edukologijos mokslininkams iškelti uždavinį parengti aiškią lytinio švietimo ir ugdymo strategiją; 4. Pagrįsti savitos lytinio ugdymo programos sukūrimo būtinumą.
Tyrimo metodai - statistinių duomenų lyginamoji analizė, mokslinė literatūros analizė, informacijos duomenų sisteminimas.
Seksualinės revoliucijos pasekmių JAV įžvalga. Mūsų visuomenėje įsigalinčių socialinių destrukcijų akivaizdoje verta atidžiau nagrinėti padėtį JAV visuomenėje, kuri jau yra persirgusi seksualinę revoliuciją ir jos aukas dar šiandien vos spėja skaičiuoti.
Štai kelios, šį teiginį patvirtinančios statistinės indikacijos. Per 1960 - 1991 metų laikotarpį JAV įvyko tokie destruktyvūs pokyčiai:

Destrukcijos, vykusios JAV kelis dešimtmečius, Lietuvoje, regis, įgavo dar didesnius tempus, t. y. dar greičiau ir sparčiau plinta visuomenėje nepageidaujami socialiniai reiškiniai. Tiesa, procentaliai išreikšti tokį kismą ne visuomet yra įmanoma. Beje, Lietuvoje aptinkami kitokie negu JAV socialiniai pokyčiai. Vienas iš jų – gimusiųjų Lietuvoje skaičiaus mažėjimas ir mirusiųjų skaičiaus didėjimas. 1990 m. Lietuvoje gimė 56868 kūdikiai, o tais metais mirė 39760 žmonės (natūralus prieaugis 17108). Tačiau 1998 m. Lietuvoje gimė 37019, o mirė 40757 (minusinis prieaugis 3738 – mieste 653, kaime 4391). 1999 m. gimė 36415, o mirė 40003 (minusinis prieaugis 3588 – mieste 756, o kaime 4344). Vadinasi, Lietuvoje pereita į neišplėstinės reprodukcijos režimą, demografijoje tai vertinama kaip negrįžtamas procesas.
Pagal oficialiosios statistikos duomenis atlikti abortų JAV ir Lietuvoje lyginamąją analizę negalima. Tokia statistika liudija, jog Lietuvoje abortų mažėja: 1991 m. 40765, 1996 m. 27832, o 1999 m. 18846. Susituokiančių, kaip matysime toliau, skaičius irgi mažėja, o kohabitacija (gyvenimas susidėjus) auga. Abortai... mažėja (nelogiška)? Vadinasi, turėjo padaugėti tai, kas statistiškai nefiksuojama – kriminalinių abortų. Užtat Lietuvoje ryškiai pastebimas santuokų mažėjimas – per beveik 10 metų jų skaičius sumažėjo du kartus (200 %): 1990 m. sudaryta 36310 santuokų, o 1999 m. - 17868.
Savižudybių augimas Lietuvoje fiksuotas taip: 1970 m. - 787, 1980 m. - 1206, 1996 m. - 1723 (daugiausia), o 1999 m. - 1552. Kiek išaugo gyvenančių kartu (kohabitacijos) skaičius, regis, mūsuose tokį augimą galėtų fiksuoti atlikti sociologiniai tyrimai (tik galima spėlioti – per kelerius metus kelis kartus). Per siauri šio straipsnio rėmai, kad būtų galima atlikti lyginamąją socialinių pokyčių JAV ir Lietuvoje analizę. Čia tik pateikiama tokios analizės galimybė (idėja) ir rodomas jos pradmuo.
Kur glūdi seksualinės revoliucijos ištakos? Lietuvoje vėlgi per mažai susimąstoma, iš kur mūsų krašte seksualinė revoliucija. Tiesa, ekspromtu teikiamas aiškus atsakymas – ji atkeliauja iš Vakarų, ir ją labiausiai skleidžia masinė komunikacija, ypač spauda ir TV.
Suaktualėjusios problemos kontekste verta analizuoti JAV patirtį, kaip atskleidžiamos realios socialinės destrukcijos ištakos ir įvardijamos priežastys.
JAV mokslinės literatūros analizė rodo, kad viena iš esminių tezių yra tokia: Seksualinę revoliuciją sukėlė prieš tai įvykusi intelektualinė filosofinė revoliucija. Ne be pagrindo Robert Bork pažymi: "1960-ųjų teorinis moralinis reliatyvizmas 1990-aisiais tapo "televizinės publikos" morale"[1,p.127]. Seksualinės revoliucijos ideologinių ištakų ieškoma fundamentaliose pasaulėvokose, JAV įvykusioje filosofinių srovių poliarizacijoje. XX amžiaus mokslas, interpretuodamas realybę, aštriai kelia fundamentalius metafizikos klausimus:

i Ar dabar esantis pasaulis buvo sukurtas, ar jis susikūrė evoliuciniu, akcidentiniu būdu?

i Kaip atsirado visų rūšių dabar esanti gyvybė, tarp jų ir žmogus?

i Ar turi būti pripažįstamas Dekalogas ir jam paklūstama, ar Žmogus gali pats susikurti taisykles?

i Ar egzistuoja pagrindiniai teisingumo standartai, ar žmonės vertina savo veiksmus, gerus ir blogus, pagal jų rezultatus?

i Ar egzistuoja dorybių kriterijus? O gal malonumas yra vienintelis sėkmės matas?

i Ar yra teisingo poelgio universalios normos? O gal kiekvienas individas sprendžia apie savo elgsenos teisingumą pagal save?

i Ar žmogus sielos amžinybės prasme yra moraliai atsakingas? O gal kiekvienas asmuo yra autonomiškas, ribojamas tik kūno, materijos ir laiko?

Atsakymų į šiuos fundamentalius metafizikos klausimus kryptis ir pobūdis apsprendžia kiekvieno žmogaus individualų gyvenimą ir jo prasmės ieškojimus.
JAV visuomenėje susiformavo dvi konfrontuojančios pasaulėžiūrinės srovės:

i Krikščioniškoji, pripažįstanti Dievo kūrybą ir planą, teisingumo ir dorybės principus, Šventojo Rašto įsakymais grindžianti etiką ir moralę.

i Sekuliaraus humanizmo, kuris neigia Dievo tvarką, skelbia akcidentinį įvairių rūšių, įskaitant ir žmogaus, gyvybės atsiradimo mechanizmą. Etikoje plinta pozityvizmas ir reliatyvizmas.

Sekuliaraus humanizmo pasaulėžiūrinės krypties persvarą visuomenėje lėmė įsivyravusios subjektyvizmo, situacionizmo, utilitarizmo ir hedonizmo, o taip pat deizmo, natūralizmo, nihilizmo, egzistencializmo, postmodernizmo, rytų panteistinio monizmo ir naujojo amžiaus filosofijos ir etikos srovės.
Ieškant seksualinės revoliucijos ištakų, atkreipiamas dėmesys į sukurtų teorijų neteisingą interpretavimą. JAV mokslininkai (Phillip Johnson, 1995; Colonel Doner, 1988; Robert Bork, 1996; Marty Kaplan, 1996 ir kt.) įvardija keturis didžiausią įtaką JAV visuomenės pasaulėžiūros formavimuisi padariusius asmenis: C. Darwin [1809-1882], K. Marx [1818-1883], F. Nietzsche [1844-1900], S. Freud [1856-1939].
Charzles Darwin pasiūlyta hipotetinė evoliucijos teorija daugelio buvo panaudota, kaip įrankis paneigti Pasaulio Sukūrimo teoriją.
Karl Marx ateistinės, materialistinės sociologijos teorija taip pat sustiprino krikščioniškų vertybių nuvertinimo procesą Vakarų, įskaitant JAV, visuomenėje.
Sigmund Freud sukurtos psichologijos srovės populiarizacija sudarė prielaidas moksliniam seksualinės revoliucijos pagrindimui. Robert Bork pažymi: "S. Freud išvados apie žmogaus libido buvo pritaikytos visų žmonių psichologijos apibūdinimui, visiškai neatsižvelgiant į faktą, kad šis mokslininkas atliko savo analizę dirbdamas su psichiškai nesveikais asmenimis, kurie sudaro tik nedidelę visuomenės dalį. Ignoruojant šią klaidą, S. Freud teorija, kurią galima būtų pavadinti išlaisvinimo iš moralės normų psichologija, padarė didelę įtaką tolimesnei seksologijos ir seksualinio švietimo programų kūrimo raidai" [1, p. 281].
F. Nietzsche siejamas su religijos ir žmogaus gyvenimo atskyrimu. Analizuodamas F. Nietzsche filosofiją, Chuck Colson atskleidžia labai svarbų skirtumą: "Nietzsche filosofinė koncepcija reiškė ne tai, kad Dievas neegzistuoja, bet tai, kad Dievas tapo neturinčiu ryšio su žmonių gyvenimu, t. y. žmonės gyvena, žaidžia, valdo, gimdo ir miršta galvodami, kad Jo nėra"[3]. Vėliau šis skirtumas liko nepastebėtas, ir garsusis F. Nietzsche šūkis "Dievas mirė" pasitarnavo pasaulietinių ateistinių filosofinių srovių atsiradimui, kurias 1960-1970 metais išplėtojo radikalus teologas Thomas J. J. Altizer.
JAV mokslininkai įžvelgia kai kurių autorių (Kinsey ir kt.) pseudomokslinių tyrimų įteisinimo įtaką visaapimančio seksualinio švietimo programoms. Amerikiečių zoologas Alfred C. Kinsey yra vadinamas "žmogumi, atsakingu už pirmąją seksualinės revoliucijos bangą" (Stanley Elkin, 1983). Taip teigiant, akcentuojami seksualinės elgsenos tyrimai, išdėstyti jo knygose "Seksualinis vyrų elgesys" (1948) ir "Seksualinis moterų elgesys" (1953). Didžiausia kritika skiriama tokioms Kinsey tezėms:
1. Žmogaus ir gyvulių seksualinis elgesys ir reakcijos yra vienodos ir adekvačios.
2. Visų tipų seksualinis elgesys, įskaitant ir pedofiliją, sodomiją bei zoofiliją, yra normali, natūrali, gera ir priimtina žmogaus seksualumo raiška.
3. Heteroseksualumas yra tik viena iš galimų pasirinkti seksualinio elgesio formų. Pagal septynių balų skaitmeninę Kinsey vertinimo skalę "balansuoto" vidurio tarp heteroseksualumo (įvertinto 0 balų) ir homoseksualumo (įvertinto 6 balais) poziciją užima biseksualumas (įvertintas 3 balais).
4. Seksas tarp vaiko ir suaugusiojo yra nekenksmingas ir netgi naudingas vaikui (eksperimento metu dviejų mėnesių kūdikiai buvo seksualiai stimuliuojami, norint įrodyti, kad seksualinis aktyvumas gali būti malonus nuo pat kūdikystės [4 ]).
5. 10 % visų JAV vyrų turi polinkį į homoseksualumą, o 4 % yra išimtinai homoseksualūs (akivaizdžiai prieštarauja oficialiems JAV statistikos duomenims (1992), pagal kuriuos tik 1 procentas JAV vyrų yra išimtinai homoseksualūs [2]).
Kinsey sukurtos seksologijos ištakas geriausiai atspindi šis jo teiginys: "Atsižvelgiant į seksualinio atsako psichologiją ir į žinduolinį žmogaus elgsenos pagrindą, nėra labai sunku paaiškinti, kodėl žmogiškas gyvulys (human animal) seksualinėje srityje dalyvauja įvairiausiuose aktuose. Žymiai sunkiau paaiškinti, kodėl kiekvienas individas neįsitraukia į visų tipų seksualinę veiklą." [10, p. 451]
Reikia paminėti, kad šie teiginiai pretendavo į rimtų mokslinių, statistinių-eksperimentinių tyrimų, kuriuose buvo apklausti ar dalyvavo kaip tiriamieji 5000 vyrų ir 6000 moterų, išvadų statusą.
Tačiau autoritetingi mokslininkai, kaip Albert Maslow (1952), John H. Court (1990), Judith A. Reisman (1990), P. Danon (1995) ir kt., įrodo, kad minėti Kinsey tyrimai yra žalingi, neetiški, nelegalūs ir negaliojantys [pagal 17]. Štai keletas šią išvadą patvirtinančių teiginių:

Neatsižvelgiant į šias autoritetingų mokslininkų išvadas, ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, "duomenys, surinkti iš kriminalinių šaltinių, buvo pristatyti kaip rimto mokslinio tyrimo rezultatai, kurių pagrindu buvo formuojama seksualinio švietimo politika" [4]. Trys pagrindiniai Niujorko, Pensilvanijos ir Mesiačiuseto universitetuose įsikūrę žmogaus seksualinio ugdymo mokytojų ruošimo fakultetai savo programose vadovavosi Kinsey seksologijos ideologija, kurios esmę galima būtų suformuluoti taip: "Visų tipų seksualinis aktyvumas yra geras ir normalus, ir žmogus turi pradėti aktyvų seksualinį gyvenimą kiek įmanoma anksčiau". Suprantama, kodėl nuo 1960 metų "minkšto por no" produkcijos gamintoja - "Playboy" Fondas - tapo vienu iš pagrindinių šią ideologiją remiančių mokslinių tyrimų mecenatų. Vėliau šis fondas dotavo "JAV seksualinės informacijos tyrimų tarnybos ir švietimo tarybos įstaigos" (SIECUS) sukūrimą. Šioji institucija ypač aktyviai dalyvavo įdiegiant Kinsey seksologiją į JAV švietimo sistemą [17, p. 4]. Šiame kontekste verta prisiminti T. Humboldto teiginį: "Ką norima matyti gyvenime, tą reikia pirmiau įdiegti į mokyklą" [3, p. 93].
Vadovaujantis Kinsey seksologijos ideologija, buvo sukurtos visos vadinamosios visaapimančio seksualinio švietimo programos, kurios ilgainiui JAV laukto teigiamo efekto nedavė. Tačiau jos Lietuvą, sprendžiant iš įvairių publikacijų, konferencijų medžiagos, realizuojamų projektų, iki šiolei įvairiais kanalais pasiekia.
Todėl toks išskirtinis švietimo fenomenas, kaip minimos programos, negali likti neaptartas.

Visaapimančio seksualinio švietimo programų JAV sistema. Visaapimantį seksualinį švietimą sudaro plačios apimties programos, pagal kurias vaikams perteikiama grafinė ir detalizuota seksualinė informacija. Tai labiausiai JAV valstybinėse mokyklose paplitusi seksualinio švietimo sistema (17 JAV valstijų minėtos programos yra finansuojamos ir privalomos nuo vaikų darželių iki 12 klasės, o dar 20 JAV valstijų jos yra valdžios remiamos [2]).
Programų struktūrą, iš dalies ir turinį, galima apibūdinti taip:
1. Programa yra išskirstyta dalimis į daugelį kitų dalykų ir nėra dėstoma vientisai, kaip atskiras ir konkretus kursas, t.y. ji integruota į atskirų disciplinų struktūras.
2. Programos turinys apima ne vien žmogaus anatomijos mokymą, bet ir, naudojant atvirą grafinę ar video medžiagą, suteikia vaikams informaciją apie kontraceptiką, abortus ir "įvairius seksualinio gyvenimo stilius", t.y. masturbaciją, homoseksualizmą, biseksualizmą ir t.t. Dėl to visaapimančio seksualinio švietimo programos jų oponentų yra vadinamos agresyviomis.
3. Bėgant metams, keičiami šių programų pavadinimai, būtent: "Seksualinis švietimas" ("Sex education", "Sexuality education"), "Ruošimasis šeimyniniam gyvenimui" ("Family life education"), "Žmogaus augimas ir vystymasis" ("Human growth and development"), "AIDS švietimas" ("AIDS education"), "Vaiko pažeminimo prevencijos programos" ("Child abuse prevention programs"). Kas čia vardijama, tai tik kelios etiketės, kurios priklijuojamos iš esmės tai pačiai mokymo programai. Priimtos programos, pavadinant jas "Nėštumo prevencija" ar "Šeimos planavimu", atveria galimybes agresyviai atakuoti prigimtinį vaikų drovumą, eliminuoti jų gėdos išgyvenimą.
Viena svarbiausių šių programų taktikų yra naudoti tokias sąvokas (vaikų erotizavimui tarnaujančius terminus), kurios vėlgi savyje turi semantinės akrobatikos užmojį
Visaapimančio seksualinio švietimo programose (VSŠP) naudojamos sąvokos ir terminai

VSŠP naudojama sąvoka ar terminas

Sąvokos reikšmė ir įvertinimas pagal VSŠP ideologiją 

Sąvokos reikšmė ir įvertinimas pagal monogaminės šeimos vertybinę skalę
Kūdikis motinos įsčiose vadinamas taip: "nėštumo audinys", "prasidėjimo produktas", "ląstelių sankaupa" ir pan. Motinos kūno dalis, kurios likimą sprendžia ji pati. Tai - depersonalizacija. Motinos įsčiose esantis kūdikis yra žmogus ir individualus asmuo nuo pat pradėjimo momento.
"Nėštumo audinio pašalinimas", "nėštumo nutraukimas", "terapija", "išvalymas", "išsiurbimas" ir pan. Moters pasirinkimo teisė. Negimusio žmogaus (pradėtos gyvybės) nužudymas (abortas) - tai negali būti tik motinos pasirinkimo objektas.
"Saugus seksas". Tik kontraceptyvų naudojimas. Lytinė sueitis yra saugi ir teisėta tik monogaminėje vyro ir moters šeimoje.

"Nesantuokinis seksualinis aktyvumas", "kohabitacija".

 Skatintinas reiškinys. Destruktyvus sangulavimas.

"Alternatyvūs gyvenimo stiliai": homoseksualizmas, biseksualizmas, sado-mazochizmas, zoofilija ir kt.  Tradicinės moralės ir vertybių priešprieša.

Normali ir nekenksminga seksualumo raiška. Destruktyvios seksualinės perversijos arba lytiniai nukrypimai [11]. Lytinė hipertrofija, nimfomanija, sadizmas ir mazochizmas

"Įvairių tipų šeima".

Alternatyva tradicinei šeimai.

Tik nuklearinė vyro ir moters sąjunga (įteisinta dorovinė meilė) gali būti vadinama pilnaverte šeima.

"Savitvarda".

Nesveika represija.

Aukšto asmenybės išsivystymo požymis.

"Drovumas".

Seksualinės išraiškos stabdis

Prigimtinis vaiko doros ir normalios (adekvačios ir identiškos) asmenybės raidos saugotojas.

"Laisvė".

Teisė į moraliai neatsakingą (žaismu paremtą) seksualinį elgesį.

Teisė tapti visaverte asmenybe, darniai sugyventi su kitu ir savimi, pripažinti atsakomybę už savo pasirinkimą ir elgesį


Panašių vertybių perkeitimo pavyzdžių visaapimančio seksualumo švietimo programose galima rasti ir daugiau. Ypač jose pabrėžiamas priešiškumas monogaminei šeimai, kaip antai: žodis "vedybos" vartojamas tik skyrybų, sangulavimo arba įvairių tipų "šeimų", o ypač bandomųjų, kontekste, daug kur santuoka ir šeima vadinama ritualu, vengiama sąvokos "tėvai" - ją keičia "svarbūs suaugusieji ", "specialių žmonių" terminai, ypač ignoruojamas "motinos" vardas (visur vietoje jo naudojama "moteris"), o sąvoka "tėvai" vartojama tik pasenusios seksualinės elgsenos mados kontekste. Šias sąvokas nesunku atpažinti iš filmų herojų išsireiškimų arba jos dažnai aptinkamos publikuojamų straipsnių tezaure.
Visaapimančio seksualinio švietimo programų pagrindiniai teiginiai ir jų kritika. Norint išsiaiškinti visaapimančio seksualinio švietimo ideologiją, reikia iš konkrečių vaikams skirtų programų rinkti ir analizuoti pagrindinius teiginius, o būtent tokius:
1. "Visiškai normalu tokio amžiaus vaikams (4 - 7 metų) įsitraukti į seksualinius žaidimus su tos pačios ar priešingos lyties asmenimis" [12, p 34].
2. "Labai geras amžius (9 - 12 metų) vaikams pateikti atvirą informaciją apie žmogaus seksualinį aktyvumą" [13, p.14]. Tolimesni programos skyreliai apie masturbaciją ir sueitį pilni detalių ir atvirų aprašymų, kaip seksualiai stimuliuojami vyrai ir moterys.
3. "Oralinis seksas yra galima alternatyva neapsaugotam seksui" [14 p.16, 32]. Šioje knygoje yra daug detalios grafinės medžiagos, kuri žadina skaitytojo seksualinį jaudrumą ir depersonalizuoja tiek vyrą, tiek ir moterį.
4. "Priešvestuvinės seksualinės sueitys turi didelę vertę. Tai - praktikavimosi vedyboms ar kitokiems įpareigojantiems tarpusavio santykiams pagrindas. Kiekvieną dieną vis bandyti ir patirti nauja - tai yra tas pats, kaip, prieš perkant automobilį, paimti jį bandomajam važiavimui" [16, p. 117].
5. "Biseksualumas - tai jūsų tikra prigimtis ir atvirumas seksualiniams meilės ryšiams su abiejų lyčių atstovais... Homoseksualistai taip pat turi daug būdų mylėtis" [15, p. 117-122].
6. "Sado-mazochizmas gali būti labai priimtinas ir saugus partneriams, kurie žino vienas kito reikmes" [8, p. 117].
7. "Seksualiniai kontaktai su gyvūnais nėra žalingi, išskyrus akivaizdų pavojų dėl prastos higienos arba žmoguje prabilusio kaltės jausmo " [8, p. 122].
Šių teiginių visiškai pakanka, kad jų santykyje su vaiku būtų galima įžvelgti agresyvumą ir, suprantama, kenksmingumą. Todėl minimų tezių kritika toliau pateikiama ypač glaustai:
1. Visaapimančio seksualinio švietimo programose nepaisoma, kad vaikai iki 7 metų amžiaus seksualinę veiklą traktuoja kaip agresijos aktą, o 7 - 12 metų vaikai išgyvena seksualinės latencijos periodą, kurio metu aktyviai vystosi kitos asmenybės savybės [5].
2. Programose gausu detalių ir atvirų seksualinių veiksmų aprašymų, grafinių ir video vaizdų, skatinančių ikisantuokinį seksualinį aktyvumą ir jo įvairumą, agresyviai puolančių prigimtinį vaiko drovumą. Visa tai depersonalizuoja seksą, patį vaiką ir paauglį.
3. Dažnai žmogus neetiškai lyginamas su automobiliu ar dar kuo kitu, žmogiškieji tarpusavio santykiai - su jo pirkimu ir pardavimu.
4. Visiškai nepaisoma medikų ir psichiatrų išvadų, kad homoseksualizmas, biseksualizmas, sado-mazochizmas, zoofilija ir kt. yra liguisti lytiniai nukrypimai [11].
Visaapimančio seksualinio švietimo programose yra visiškai neminimi monogaminės vyro ir moters šeimos privalumai ir vertybės: tarpusavio meilė ir iš jos išplaukiantis saugumo jausmas, atsakingas vaikų auklėjimas, ištikimybė vienas kitam, stabilus psichologinis mikroklimatas, jauki namų aplinka. ir t.t. Dažniausiai jose meilė, gyvybė, santuoka, nuklearinės vyro ir moters šeimos modelis, ikisantuokinis susilaikymas nuo seksualinės veiklos, ištikimybė ir heteroseksualumas yra traktuojami kaip represijos, baimės ir kaltės šaltiniai.
Toks masinis, tendencingas ir vienpusiškas, nerealistinis ir neadekvatus pasaulėvokos traktavimas ir, dar svarbiau, formavimas yra pavojingas, nes visuomenėje visa tai didina destrukcijas. Šį teiginį nesunku pagrįsti statistikos duomenimis.
Seksualinės revoliucijos ideologijos ir visaapimančio seksualinio švietimo programų įsigalėjimo JAV mokyklose padariniai. Dėsninga, kad statistinėse studijose nustatytas žymus abortų ir nesantuokoje gimusių vaikų skaičiaus padidėjimas tose JAV valstijose, kuriose buvo įvestas privalomas visaapimantis seksualinis švietimas. Luizianos valstijoje 1971-1978 m. laikotarpyje abortų skaičius išaugo nuo 2 iki 12 iš 1000 nėštumų, o Merylendo valstijoje, kurioje buvo privalomas visaapimantis seksualinis švietimas, abortų skaičius išaugo nuo 13 iki 40 iš 1000 nėštumų [2].
JAV federalinė valdžia per 1971-1992 m. laikotarpį seksualinio švietimo programoms remti išleido 14, 56 bilijonų JAV dolerių, bet tai nedavė laukto efekto:

1992 metais Amerikos paaugliai pradėjo 1 190 000 kūdikių, iš kurių 595 000 (pusė) buvo abortuoti [2 ].
Apibendrinančiuose darbuose teigiama, kad dėl seksualinės revoliucijos pasekmių JAV tapo valstybe, turinčia aukščiausią pasaulyje paauglių nėštumo reitingą. JAV taip pat yra pasaulio lyderė pagal seksualinio švietimo programų išplitimą mokyklose ir kontraceptinių priemonių prieinamumą jose [2]. Sugretinus šiuos du faktus, daroma išvada, kad pastarosios dvi priemonės veikiau skatina paauglių nėštumo augimą, o ne jį stabdo.
Aišku, kad visuomenėje vykstantys destrukcijos procesai nėra ir niekados negali būti, kaip JAV, tik visaapimančio seksualinio švietimo vienpusiškos ir neadekvačios ideologijos masinio propagavimo pasekmė. Destrukcijų vyksmą sąlygoja ir kiti socialiniai veiksniai, o ypač neigiama populistinių masinių informacijos priemonių įtaka, visų pirma TV, nelegali video produkcija, por no grafinė spauda ir internetiniai tinklapiai, stokojančios kontrolės diskotekos ir t. t.
Ir visgi tokios, visaapimančio seksualinio švietimo programos sukėlė stiprią JAV visuomenės dalies, daugiausia susidedančios iš sąmoningų tėvų ir įvairių religinių bendruomenių atstovų, opoziciją, kurios veiklos dėka palaipsniui įvedamos ir alternatyvios "Už skaistumą" ("Pro-chastity") arba "Už abstinenciją" ("Pro-abstinence") lytinio švietimo ir auklėjimo programos.
Šiame kontekste būtina paminėti, kad teisingas lytinis švietimas ir auklėjimas visų pirma yra pačių tėvų teisė ir pareiga, o kitos ugdymo įstaigos turi atlikti svarbią, bet tiktai papildančią funkciją. Informacija apie žmogaus seksualinę sferą visada turi būti perduodama tarpusavio meilės, šeimos ir laukiamos gyvybės atsiradimo kontekste, o mokymas apie šią intymią ir subtilią asmens sritį privalo būti pozityvus, saikingas ir skaidrus. Žinoma, jį teikti tinka dažniausiai ne tiesmukiškai, o integravus į atskirus dalykus ir atsiradus vaiko poreikiui, jam parodžius šiai sričiai episteminį smalsumą.
Kartu negalima nepažymėti to fakto, kad 1996 metais JAV federalinė valdžia skyrė 250 milijonų JAV dolerių paramą tokioms lytinio auklėjimo programoms, kurios siekia ugdyti seksualinę abstinenciją iki santuokos ir diegti vedybinę ištikimybę [ 22].
Atlikus Lietuvos mokyklose vartojamų programų, bendrųjų ir integruotų programų, vadovėlių ir mokymo priemonių analizę, galima preliminariai teigti, kad Lietuvos švietimui yra iškilusi dilema:

Išvados
1. Atlikus JAV mokslinės literatūros analizę, galima padaryti išvadą, kad seksualinę revoliuciją sukėlė prieš tai įvykusi intelektualinė filosofinė revoliucija.
2. Visaapimančio seksualinės švietimo programos buvo sukurtos pseudomokslinių, neetiškų ir nepagrįstų Kinsey tyrimų bei eksperimentų išvadų pagrindu ir jų pagrindinės nuostatos ignoruoja medicinos, sociologijos, humanistinės psichologijos nuostatas bei seksualinės etikos vertybes, skatina žmogaus depersonalizaciją, kuo ankstyvesnį ir kuo gausesnį vaikų ir paauglių lytinį aktyvumą, visa tai visuomenėje sukelia destruktyvius pokyčius. Todėl Lietuvos Respublikos švietimo sistemai šios programos yra netinkamos ir netaikytinos.
3. Norint sudaryti atsvarą iš įvairių šalių ateinančioms ir aktyviai savo paslaugas besiūlančioms seksualinio švietimo programoms, būtina parengti aiškią lytinio auklėjimo mūsų respublikoje koncepciją, suformuoti principus ir adaptuoti pasaulyje žinomas bei rengti mūsiškas originalias tokio tipo programas.
4. Taip pat bendromis pedagogų, medikų, sociologų ir psichologų jėgomis būtina sukurti naują, mūsų visuomenei pritaikytą, personalistinėmis, bendražmogiškomis etiškomis ir teologinėmis vertybėmis pagrįstą, pozityvią brandaus lytiškumo ugdymo programų sistemą, padedančią jaunam žmogui susiformuoti teisingą požiūrį į lyties dalykus ir sėkmingai integruoti asmeninę lytinę galią, ją socializuoti, susikurti vidinę harmoningą kūno ir dvasios vienybę. Tai būtų svarus indėlis įveikiant šiuo metu Lietuvos visuomenėje vis stipriau beįsigaliančias socialinės destrukcijos tendencijas.

Literatūra
1. Bork Robert. Slouching Towards Gomorah: Modern Liberalizm and American Decline. - New York: Harper Collins, 1996.
2. Clowes Brian. Pro-Life Encyclopedia. - Stafford: American Life League, 1993.
3. Colson Charles, with Ellen Santilli Vaughn. Kingdoms in Conflict. - New York: William Morrow, 1987.
4. Danon Paul. Tried but Untested. The Aims and outcomes of Sex Education in Schools. - England: Family Education Trust, 1995.
5. S. Freud (trans. J. Strachey). Three Essay on the Theory of Sexuality. - New York: Basic Books, 1962.
6. Hofman E. The Right to be Human: Biography of Abraham Maslow. - New York: Tarcher/St. Martin's, 1988.
7. Šeima ir gimstamumas Lietuvoje. - Vilnius: LFSI, 1997.
8. Gary F. Kelly. Learning about Sex: The Contemporary Guide for Young Adults. - New York: Barron's, 1968.
9. Kinsey A. C. & Co. Sexual Behavior in the Human Male. - Philadelphia: W. B. Sounders Company, 1948.
10. Kinsey A. C. & Co. Sexual Behavior in the Human Female. - Philadelphia: W. B. Sounders Company, 1953.
11. "Medicinos enciklopedijos redakcinė kolegija". Medicinos enciklopedija. 1, 2 tomai. - Vilnius: Enciklopedijų leidykla, 1991.
12. Planed Parenthood of Westchester. Straight Talk. - Westchester: Penguin Books, 1987.
13. Planed Parenthood of Central California. Let's Talk About ... Sex. - California: Penguin Books, 1986.
14. Planed Parenthood of California. An Easy Guide to Loving Carefully. - California: ETR Associate, 1987.
15. Planed Parenthood of New York. Changing Bodies, Changing Lives: A Book for Teens on Sex and Relationships. - New York: Random House, 1980.
16. Wardell Pomeroy. Boys and Sex. - New York: Delacorte Press, 1981.
17. Dr. Judith H. Reisman and dr. Edward W. Eichel. Kinsey. Sex and Fraud. - Louisiana: Lafayette, 1990.
18. Demografijos metraštis. - Vilnius: SD, 2000.
19. Lietuvos statistikos metraštis. - Vilnius: Metodinis leidybos centras, 1999.
20. U. S. Departament of Justice. Bureau of Justice. Sourcebook of Criminal Justice Statistics. - Washington: Government Printing Office, 1990.
21. U. S. Departament of Comerce. Bureau of the Census. Reference Data Book and Guide to Sources Statistical Abstract of the United States. - Washington: Government Printing Office, 1990.
22. U. S. Departament of Comerce. Bureau of the Census. Reference Data Book and Guide to Sources Statistical Abstract of the United States. - Washington: Government Printing Office, 1997.
23. Šalkauskis S. Dorinimo mokslas // Rinktiniai raštai. Pedagoginės studijos. I kn. – Vilnius: Leidybos centras, 1992.
PS.: Dauguma sąraše pateiktų angliškų knygų paimta iš Kauno Arkivyskupijos Šeimos centro (Kaunas, Aukštaičių 10) bibliotekos.

Šio straipsnio mokslinis aprobavimas:
Prof. hab. dr. J. V. Uzdila. E. Danilevičius. JAV VISAAPIMANČIO SEKSUALINIO švietimo programų reakcija į seksualinę revoliuciją: REZISTENCIJA ar rezonansas? “Pedagogika”, mokslo darbai, ISBN 1392-0340, 2000, Nr 46, p. 14 - 27 (žurnalas “Pedagogika” yra įtrauktas į pripažintų Lietuvos mokslo leidinių sąrašą).

TURINYS         ,,skrinskasETAgmail.com“