PRO VITA© Parenge Robertas Skrinskas SKAISTUMAS

PASIMATYMO PRINCIPAI
Patrick Zukeran

Kas yra meilė?

Mes esame sukurti mylėti ir būti mylimi. Dievas yra meilė (1 John 4:16), ir būtybėms, sukurtoms į Jo panašumą reikia patirti meilę. Tarp biblijoje minimų vertybių, meilė yra viena iš svarbiausiųjų. Todėl nenuostabu, kad velnias sunkiai dirbo, kad suardytų jos prasmę.
Šiandieną žodis meilė neteisingai interpretuojamas keliais būdais. Vienas iš jų, kad meilė yra seksas. Holivudas bombarduoja visuomenę su tokia reikšme. Kai tik du žmonės vienas kitam pajaučia filmuose ,,meilę", jie iškart įsitraukia į seksą. Tačiau pagal Šv. Raštą priimtina vieta seksui yra tik santuokoje. Santuokoje yra priimamai mažiausiai du įsipareigojimai. Pirmasis įsipareigojimas partneriui būti ištikimam, gerbti ir ginti jį iki mirties. Kitas įtraukia santuoką į visuomenės įsipareigojimą laikytis šių principų. Sveikoje visuomenėje indvidualus tokio įsipareigojimo nesilaikymas yra laikomas socialine neatsakomybe ir sutarties išniekinimu. Šiuo požiūriu, seksas šalia santuokos yra ne tik egoistinis pataikavimas ir išnaudojimas, bet taip pat ir ribota socialinė anarchija, nes grasina visuomenės stabilumui, nes visuomenės pamatas yra tvirta santuoka.
Atsimink, kad Holivudas vaizduoja iškreiptą realybės vaizdą. Pvz. viena absurdo scena, kurią dažnai matome filmuose, kai iki dantų ginkluotas automatiniais ginklais patyrusių karių būrys, slėpdamasis už medžių, šaudo į atidengtą ir netoli esantį herojų. Vienok jie nepataiko, o herojus su pistoletu sunaikina visus priešus. Mes juokiamės, žinodami, kad tai Holivudo svajonių žemė. Tačiau už gryną pinigą priimame dviejų žmonių meilės sceną, kai lytiškai suartėję palieka vienas kitą be jokių pasekmių. Kaip pirmas pavyzdys buvo absurdiškas, taip ir antras. Daugelis žmonių mąsto: jei nepastojo, žalos nepadaryta. Nors realybė tokia, kad lytinis bendravimas gali vesti į emocinį skausmą, sukelti išnaudojimo, kaltės jausmus, apkrėsti lytinėm ligom ir atmintin įrėžti skaudžius prisiminimus, kurie nepamirštami. Neklysk, kad meilė yra seksas.
Kita klaidinga inerpretacija, kad meilė yra jausmas. Tačiau taip apibrėždami meilę mes nuvertiname jausmų tikrumą . Ištiesų su meile asocijuojasi geri jausmai, bet meilė taipogi apima pasiaukojimą ir ištvermę. Meilė yra įsipareigojimas daryti kas yra teisu, net jei tai sukelia skausmą. Meilė, apibrėžta kaip jausmas,- iš vis nėra meilė, o į save centruotas malonumo troškimas.
Trečias klaidingas požiūris į meilę yra tikėjimas, kad meikė yra sąlyginė: aš mylėsiu tave, jei pateisinsi mano lūkesčius.Tokia meilė yra lėkšta ir egoistinė. Galiausiai sąlyginė meilė yra destruktyvi.

Tikra meilė prasideda su Dievu. Tik Jo meilė gali pripildyti mūsų širdžių tuštumą. Žmonės, su kuriais susitinkame pasimatymuose ar net vedame, niekada negalės patenkinti mūsų giliausius norus. 1Jn.3,16 skaitome:,,Mes iš to pažinome Dievo meilę, kad Jis už mus paguldė savo gyvybę." Dievas Sūnus taip daug mus vertina, kad noriai kentėjo ir mirė ant kryžiaus, kad mes galėtume turėti prasmingą draugystę su Juo. Jis mus myli be sąlygų, nors mes galime Jam niekada neatsilyginti. Dievo meilės apibrėžimas yra įsipareigojusi, pasiaukojusi ir besąlyginė meilė. Ant tokios rūšies meilės turi būti statoma solidi draugystė, pasimatymai ir santuokinis bendravimas. Dievo meilės būdas yra raktas reikšmingam gyvenimui ir prasmingam bendravimui.
Kad mylėtume Dievo būdu, mes privalome pirmiausia patirti Dievo meilę asmeniškai. Tik tuomet, kai žinosime, kad esame mylimi tokie, kokie esame ir esame saugūs Dievo meilėje, mes galėsime dalintis šia meile su kitais.

Principai, kuriuos reikia atsiminti

Kai aš pradėjau vaikščioti į pasimatymus, neturėjau supratimo, ką Dievo Žodis sako apie šį reikalą. Dėl to mano pirmieji pasimatymai įskaudino abi puses, suteikdamos daug bereikalingo skausmo. Tų žeidžiančių eksperimentų buvo galima lengvai išvengti, jei būčiau sekęs Dievo Žodžio principais.
Pirmasis principas ateina iš 2Kor.6,14 :,,Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais. Kas gi bendro tarp teisumo ir nuodėmės? Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos? Paulius seka analogija iš Pakartoto Įstatymo 22,10, kur draudžiama kartu arimui kinkyti jautį ir asilą. Rezultatas būtų pražūtingas, nes trauktų plūgą skirtingu greičiu ir galiausiai niekur nenueitų. Neįmanoma skirtingų rūšių gyvuliams traukti plūgą teisingai, nes jie turi per daug priešingų bruožų. Tas pats esti tarp tikinčio ir netikinčio kai eina į pasimatymą. Skirtumai tokie dideli, kad apaštalas Paulius sugretina tai su šviesa ir tamsa ar Kristumi ir Beliaru.
Šis principas taikomas ir krikščionims. Vienas gali būti giliai tikintis, kitas supasaulėjęs. Nepakanka draugauti su tuo, kuris eina į bažnyčią. Mums reikia žiūrėti, ar kito žmogaus gyvenimas atspindi Dievo valią. Pirmoji mergaitė su kuria pradėjau draugauti buvo pastoriaus dukra. Nors ji kalbėjo teisingus žodžius ir iš išorės padoriai gyveno, greitai supratau, kad jos širdis ir protas nebuvo su Viešpačiu. Po keletos savaičių mūsų pasaulietinė ir žlugdanti draugystė pasibaigė.
Šio principo pritaikymas yra paprastas. Krikščionis niekuomet neturi eiti į pasimatymus su nekrikščioniu kad ir kokios priežastys būtų. Tai nereiškia, kad negalime būti draugais su netikinčiaisiais. Kaip tuomet mes juos laimėsime Kristui? Tačiau neturėtume turėti pasimatyminių santykių su nekrikščionimis. Misijonieriškas pasimatymas, vaikščiojimas į pasimatymus su viltimi, kad jį ar ją laimėsim Kristui visuomet yra paika krikščionių praktika. Asmuo su kuriuo nori eiti į pasimatymus turi būti tas, kuris neišsigynė tikėjimo ir auga Viešpatyje.
Antrasis principas. Šeimininkas, Misija, Draugas. Krikščionio gyvenime pirmasis prioritetas yra pažinti savo Šeimininką, Jėzų Kristų. Mt.6,33: ,,Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės". Nuo teisingo šio santykio visas gyvenimas atsistoja į savo vėžes.
Pažinęs savo šeimininką, atrasi nuostabią misiją, kurią Jis parengė tavo gyvenimui. Ef.2,10 pabrėžia:,, Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti". Todėl aš savo studentams nerekomenduoju rimtai draugauti kol nebaigs aukštosios mokyklos, nes jiems dažnai dar nėra aiškus Dievo pašaukimas.
Trečias prioritetas yra draugas. Jis turi sekti po anų dviejų prioritetų. Geriausias bendravimas pasimatymuose ateina tada, kai du žmonės, kurie pažįsta Dievą ir žino savo pašaukimą eina tais pačiais takais į tą patį tikslą. Kažkur pakeliui jų takai susijungia. Nuo šio punkto jie keliauja drauge tuo pačiu keliu. Ta susitikimo vieta yra Dievo nustatyta geriausiam laikui.

Sveikos draugystės žymės

Manęs dažnai klausia: ,,Kaip pažinti, ar mano draugystė gera?" Yra keletas būdų atsakyti. Patarlių kn.27,17 sako mums :,,Kaip geležis paaštrina geležį, taip žmogus paaštrina savo artimo nuovoką." Kai du kardai galandami viens į kitą, abu jie tampa aštresni ir geresni. Tas pats ir su dviem tikinčiaisiais, kai jie yra kartu. Jie sustiprina vienas kitą Viešpatyje. Tai jie padaro padrąsindami vienas kitą tobulėti Viešpatyje, įtikindami vienas kitą tapti panašesniais į Kristų, kai būna kartu. Gera draugystė yra kaip trikampis, kurio apatiniuose kampuose yra vyras ir moteris, o viršutiniame - Dievas. Kai kiekvienas artėja arčiau Dievo, tuo pačiu artėja ir arčiau vienas kito. Kiekvieno individo dėmesys yra Dievas.
Kai pirmukart įžengiau į tarnybą, kaip ir daugelis vyrų, buvau atsidėjęs vien tikslui ir mažai jautrus kitiems. Nebuvo taip, kad kiti man nerūpėtų, bet buvau taip atsidėjęs tikslui, kad lipau per kitų galvas, kad padaryčiau darbą. Kai pradėjau draugauti su jauna ledi, kuri vėliau tapo mano žmona, ji nurodė šiuos trūkumus ir per jos ,,aštrinimo procesą" įgavau pusiausvyrą. Iki šiol esu tikslan orentuotas, bet kartu mokausi būti jautrus aplink mane esantiems siekdamas savo tikslo.
Apie asmenį su kuriuo einu į pasimatymus, reikėtų paklausti taip: ,,Ar man esant su šiuo asmeniu priartėsiu prie Dievo?" Arba ,,Ar pasimatymų išdavoje myliu Jėzų karščiau?" Jei gali atsakyti taip, tavo draugystė sveika.
Kitas rodiklis kyla žvelgiant į tavo santykius su aplinkiniais. Pažvelk į savo bendravimą su draugais, tėvais, kunigu, ir kitais auklėtojais. Ar santykiai su šiais žmonėmis sustiprėjo ar atšalo sąryšy su tavo draugyste? Sveikoje draugystėje šie ryšiai sustiprėja. Nesveikame pasimatyminiame bendravime pora dažnai izoliuoja save nuo kitų.
Nesveika draugystė yra dėl kelių priežasčių. Vienas asmuo negali patenkinti visų tavo poreikių. Ateis laikas, kai reikės kitų draugų. Vėliau, kai jų reikės, gali draugų nebeturėti. Dažnai bendravime vienas asmuo bando dominuoti. Kadangi šis asmuo nėra saugus, jis bus labai savininkiškas kitiems. Tai bendravimo santykius veda link egoizmo, nepasitikėjimo ir nesaugumo. Kai matau gendančius santykius tarp draugaujančios poros ir jų tėvų, auklėtojų ar kunigų, tai dažniausiai taip yra dėl to, kad pora kažką slepia. Nepagarba tėvams ar kitiems nėra solidžios draugystės pamatas. Vientisumas, nuoširdumas ir tiesa yra sveikos draugystės, pasimatymų pamatas. Poros sveikoje draugystėje neturi ko slėpti nuo tų, kurie jais rūpinasi. Kai aš buvau įsitraukęs į nesveiką bendravimą, pamačiau, kad santykiai su aplinkiniais genda. Kad ir kaip įtemptai bandžiau gerinti, tolydžio jie blogėjo ir greitai supratau, kad šis draugystė buvo be Viešpaties. Kai pradėjau draugauti su Kris, mano būsima žmona, mano santykiai su šeima ir draugais stiprėjo.Abejų mūsų tėvai dėl mūsų jautėsi gerai ir mūsų draugai džiaugėsi mūsų kompanija, nes drauge mes buvome geresni Viešpatyje. Jei esate sveikoje draugystėje, abejų jūsų charakteris ir santykis su Viešpačiu stiprėja, o jūsų santykiai su kitais žmonėmis praturtės ir sustiprės.

Kiek toli yra per toli?

Kai aš kalbu apie pasimatymus, vienas iš dažniausiai užduodamų klausymų yra ,,Kiek toli yra per toli?" Kitais žodžiais sakant, kiek fiziškai galiu įsitraukt ir likti klusnus Dievui? Atsakymą surandame Apaštalo Pauliaus raginime jaunam Timotiejui 1Tim.5,1-2. Traktuok ,,jaunesnius kaip brolius, vyresnio amžiaus moteris - kaip motinas, o jaunesnes - kaip seseris, saugodamas tobulą skaistumą." Kai paklausia kaip toli vaikinai, atsakau, o kaip toli tu eitum su savo seserim? Mergaitėms atsakau, kaip toli tu eitum su savo broliu? Paprastai minia atsako nepatenkintais žvilgsniais. Apaštalo Pauliaus žodžiai pasilieka aiškūs. Kaip krikščionys, mes dabar esame dalis vienos šeimos, priklausančios Dievo karalystei. Jis sako vyrui elgtis su jaunesnia moterimi kaip su seserim absoliučiai skaisčiai.Pasimatymuose neturėtų būti nė šešėlio netyrumo. Moterys taip pat turėtų elgtis kaip su broliais. Teisumas turi būti krikščioniškos draugystės ženklas.
Mano esminė kryptis tokia - kuo daugiau esama fizinio įsitraukimo, tuo blogesnė padėtis. Tai visiškai priešinga pasaulio mokymui. Būnant studentų kapelionu teko matyti daugybę draugysčių, kurios suiro, nes poros buvo per toli fiziškai nuėjusios.
Vedybose seksas yra labiausiai intymi įsipareigojusios meilės išraiška, kuri suriša du žmones į draugę. Šalia vedybų efektas būna priešingas. Tai tampa meilės subrendimo klūtimi. Seksas trukdo vystytis rimtam bendravimui. O rimtas, gilus bendravimas yra gyvybiškai svarbus tarpusavio santykiuose. Poros turi būti pajėgios išspręsti sunkumus, aptarti svarbius reikalus, išrišti konfliktus ir kartu melstis. Manyti, kad bučkis ar apkabinimas gali išspręsti konfliktą geriau už tarimasi ir maldą, tai tas pats, kaip uždėti tvarstį ant sulaužyto kaulo.
Rimtas bendravimas kuriamas ant abipusio pasitikėjimo ir pagarbos. Kai įeina seksas, pasitikėjimą ir pagarbą galima prarasti. Kai vaikinas merginą stumia per toli, ji praranda pasitikėjimą juo. Jos nepasitikėjimas kyla dėl jos išnaudojimo. Vaikinas taip pat praranda pasitikėjimą mergina, nes žino, kad ji savanoriškai atiduoda savo garbę, savigarbą, ir nekaltybę dėl aistringo geismo. Kai pasitikėjimas ir pagarba yra prarasti, nedaug ko lieka ir tarpusavio santykiuose.
Tačiau, kai pora įsipareigoja laukti iki vedybų, stiprus abipusis pasitikėjimas sustiprėja, perauga į vedybas. Saugumas ir harmonija lydi tarpusavio santykius, nes jie abu žino, kad kitas pasiliks ištikimas net sunkiu metu. Abipusė pagarba atsiranda, kai abi pusės įrodo, kad yra žmonės stipraus charakterio, neinantys į kompromisus su savo įsitikinimais, garbe ir klusnumu Dievui. Pasitikėjimas ir pagarba sumoka didelius dividentus tarpusavio santykiams.
Geriausias būdas išlaikyti lytinį tyrumą yra apsisprendimas tyriems santykiams nuo pat pradžios. Labai sunku pasikeisti proceso metu. Apsispręsk nuo pradžios ir įgyvendink tai draugystės metu. Nors tai gali būti sunku, bet tavęs laukia milžiniškas apdovanojimas, laukiantis vedybose, kai pasikviesi Viešpatį į savo pasimatymus.

Kaip žinoti, kad tikrai myli?

Kitas klausimas, kurį dažnai klausia, yra:,, Kaip žinoti, ar aš myliu ar tik susižavėjęs,-iusi?" Tarpusavio bendravimas dažniausiai prasideda su susižavėjimu, o sveikas bendravimas subręsta į meilę. Per daug dažnai kas atrodo meilė, paprasčiausiai pasirodo esant susižavėjimu. Yra keli būdai, kaip atskirti vieną nuo kito.
Tikra meilė moko. Mylintys siekia, linki kitam visa ko geriausio. Jų pozicija kitų atžvilgiu yra tokia: ,, kaip galėčiau tau padėti būti tuo, kuo tau linki Dievas."
Kita vertus, susižavėjimas yra egoistinis ir palaikomas asmeninių norų.,,Susižavėjimas reikalauja nuolatinių užtikrinimų iš kito asmens. Pareiškia nerealius reikalavimus, kurie kyla iš savinimosi ir nesaugumo. Atvaizdavus kreive ant popieriaus, kreivė kiltų nuo aukščiausių aukštumų iki žemiausių skardžių. Nepastovus savo trukmėje, susižavėjimas, kaip besikeičiantis mėnulis, jis ateina, sužimba ir dingsta."(1)
Antra, meilė remiasi pažinimu. Pirmiau reikia pažinti kitą žmogų per reikšmingą laiko periodą ir daugelyje skirtingų aplinkybių Kai pamatysi kito asmens charakterio stipriasias ir silpnasias vietas, paklausk savęs:,, Ar aš vis dar jaučiu stiprų potraukį jai ar jam?" Pabandyk šį pratimą. Sudaryk kito asmens gerų ir blogų savybių sąrašą. Jei sąrašas bus gana ilgas, matomai gerai pažįsti tą asmenį ir savo sprendimą remsi pažinimu. Jei tai susižavėjimas, tavo sąrašas bus gana trumpas. Kai du žmonės yra susižavėję, juos traukia kito žmogaus idealizuotas atvaizdas.
Trečia. Paklausk savęs:,,jei aš būčiau aklas, ar aš mylėčiau šį asmenį?" Kitaip sakant, ar aš galėčiau mylėti šį asmenį be jokios fizinės išraiškos? Ar aš jos, jo trokštu dėl charakterio savybių ar fizininio patrauklumo? Jei tu negali apibudinti savo meilės be fizinio elemento, tai nėra tikra meilė. Fizinis įsipainiojimas ateityje išskirs du žmones ir dažnai dėl jo priimami neprotingi sprendimai. Fizinis įsipainiojimas gali sukelti artumo jausmą, bet rūpestingiau patyrinėjus paaiškėja, kad yra tik vienas dalykas, ką jie turi bendro, tai gašlumas.
Pagaliau, tikra meilė tęsiasi. Per laiką tikra meilė auga ir bręsta. Du mylintys žmonės gali palaukti jiems Dievo skirto laiko, nesvarbu, kaip ilgai tai būtų. Apaštalas Paulius laiške 1Kor.13 pabrėžia, kad meilė yra kantri, meilė visa pakelia ir ištveria. Tikra meilė atlaiko laiko bandymus ir sunkumus. Susižavėjimas reiškiasi impulsyviais ir emociniais sprendimais. Pirma norima mestis į reikalus, o ne pasimelsti ar pasitarti. Stumiama nesaugumo ir savininkiškumo, netikra meilė skubina fizinį intymumą ar net vedybas. Tikra meilė, kita vertus, noriai laukia Dievo laiko ir leidžia kitam asmeniui augti ir tapti asmeniu, kurį Dievas yra jam ar jai paskyręs.

Baigiant, atminkite tiesą: Dievas tave myli ir trokšta, kad tavo santykiai būtų džiaugsmingi ir prasmingi. Jis neleis tau eiti klaidingai pasimatymų metu, jei tu leisi Jam būti savo Viešpačiu visuose gyvenimo reikaluose.

© 1998 Probe Ministries International
To:Robertas Skrinskas Yes you may print the article. I would love to see your article. Thanks for writing and informing me. May God Bless you. Patrick Zukeran, Probe Ministries

Note
1. Paula and Stacey Rinehart, Choices (Colorado Springs, Col.: NavPress, 1996), p. 120.
Bibliography
Crabb, Larry. Men and Women, Enjoying the Difference. Grand Rapids: Mich.: 1991.
Dobson, James. Life on the Edge. Dallas, Tex.: Word Publishing, 1995.
________. Emotions, Can You Trust Them? Ventura, Calif.: Regal Books, 1980.
Elliot, Elisabeth. Passion and Purity. Grand Rapids, Mich.: Fleming H. Revell, 1984.
Harris, Joshua. I Kissed Dating Goodbye. Sisters, Oreg.: Multnomah Books, 1997.
Rinehart, Paula and Stacy. Choices. Colorado Springs, Col.: NavPress, 1996.
McAllister, Dawson. How to Know if You're Really in Love. Dallas, Tex.: Word, 1994.
McDowell, Josh. Givers, Lovers, and Other Kinds of Takers. Wheaton, Ill., Tyndale House, 1986.
________. Why Wait? San Bernadino, Calif.: Here's Life, 1987.
Purnell, Dick. Becoming a Friend and Lover. San Bernadino, Calif.: Here's Life, 1991.
Tally, Jim and Reed, Bob. Too Close Too Soon. Nashville, Tenn.: Thomas Nelson, 1990.
Wright, Norman. So You're Getting Married. Ventura, Calif.: Regal Books, 1985.
About the Author
Patrick Zukeran is an associate speaker for Probe Ministries. He graduated from Point Loma Nazarene
College in San Diego, California, and holds a Th.M. from Dallas Theological Seminary. He currently serves
as associate pastor for the Asian American Baptist Church in Richardson, Texas.

TURINYS                  Tavo samprotavimai:,,skrinskasETAgmail.com“