PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas    SKAISTUMAS

Rekomenduojama mergaitėms! Rašo mergaitės (jau moterys)

ANTROJI TIESA - PALEISTUVYSTĖ (VISKĄ REIKIA VADINTI TIKRAISIAIS VARDAIS) NEŠA TIK BĖDAS.

Jeigu mano pasakojimas padėtų kam nors laiku sustoti! Rėkte tai išrėkčiau visam pasauliui.
Su Tomu susipažinau, kai man buvo 15 metų. Jis - penkeriais vyresnis, studentas. Jis - mano pirmoji meilė, sudeginusi mane ir mano ateitį. Pamilau ir pamiršau, kas esu, visos mintys, visi darbai skirti tik jam. Gražaus, mielo, džentelmeniško Tomo man pavydėjo daugelis merginų. Nebuvau gražuolė, todėl iš pradžių Tomo pasirinkimas mane šiek tiek stebino. Vėliau maniau, kad jis labai protingas ir ne išorinį grožį pirmiausia vertina. Maniau, pamatė ir suprato, kaip stipriai ir pasiaukojančiai galiu jį mylėti. Pats prisiekinėjo man amžiną meilę, žadėjo mane vesti, kai tik sulauksiu aštuoniolikos.
Pusmetį mūsų meilė tikrai buvo nuostabi, platoniška. Pagaliau atėjo diena, kai lakštingalos suokimas pasipildė reikalavimu įrodyti savo meilę. Atseit atėjo laikas kilstelti mūsų meilę į aukštesnę pakopą. Man buvo baugu, bet, nenorėdama Tomą supykdyti, įžeisti ar net jį prarasti, nusileidau ir atsidaviau. Šventai tikėjau juo ir jo išmanymu kaip išvengti nepageidaujamų pasekmių. Be to, jau kuris laikas į viską žiūrėjau jo akimis, todėl tokiam mūsų suartėjime namačiau nieko bloga.
Mokslo metai buvo vos prasidėję, kai pasijutau esanti nėščia. Tomas pasiūlė nėštumą nutraukti. Taip būsią visiems geriau, aš galėsianti tęsti mokslus. Mano tėvai manė tą patį. Visi buvo prieš mane, o ir pati bijojau savo padėties. Pagaliau ryžausi tai kraupiai, žudikiškai operacijai (ir dabar ją nuolat sapnuoju). Abortą darė tėvo pažįstamas gydytojas. Padarė kažką ne taip, prasidėjo komplikacijos. Mane gydė ilgai ir daug kur, tik ant kojų taip ir neatsistojau. Tomo daugiau nemačiau, nė karto neaplankė ligoninėje, nė karto nepaskambino. Tą dieną, kai tėvai pargabeno man invalido vežimėlį (jame gyvenu jau keleri metai), Tomas šoko savo vestuves.
Prakeikiau Tomą, save ir savo pasitikėjimą juo.
Vilija K.
L.:,,Valančiukas" 1995`2

Madride, 1943m. kovo pradžioje, praleidusi naktį su jaunuoliu, grįžusi prieš aušrą , užmigo amžinai neatgailojusi, be sakramantų vienų tėvų duktė. Prie jos karsto artimiesiems pradėjus kalbėti rožinį, staiga kambaryje pasigirdo nežemiškas triukšmas, ir mirusioji tarė: ,,Nesimelskite už mane. Esu pragare."
L.: J.Burkus ,,Sutaikinimas", V.1992,p.24.

ANTROJI TIESA - NUODĖMĖ YRA VISOKIO BLOGIO ŠALTINIS.

Kaip toliau gyventi? Po devynių klasių išvažiavau mokytis į Kauną. Atrodžiau gerai, turėjau gerą figūrą, gražius plaukus, rengiausi firmiškai, nes tėvai pinigų negailėjo. Netrukus atsirado ir vaikinas. Dienas naktis praleisdavau pas jį. Nelankiau paskaitų, išmetė iš mokyklos ir bendrabučio. Apsigyvenau pas jį. Kai pasakiau, kad esu nėščia, galvojau, kad jis apsidžiaugs. Bet įvyko atvirkščiai: pasakė, kad vaikas ne jo, nenorįs manęs pažinti. Abortą daryti buvo per vėlu. Kur dėtis? Grįžau namo su ,,gyvu kraičiu". Tėvai į namus nepriėmė, apsigyvenau pas tetą. Bet mane kamuoja įkyrios mintys: kam aš tokia reikalinga? Ką pasakysiu sūnui, kai jis užaugs, kas jo tėvas? Mano gyvenimas, jaučiu, jau visas praėjo. O gal vis dėlto...(Aurelija)
Iš žurnalo.

Man septyniolika. Esu vienturtė, tėvai išsiskyrę, gyvenu su mama. Patekau į netikusią draugiją, susidėjau su blogais draugais, ir teko išvažiuoti į Odos ir veneros ligų dispanserį. Skaudžiausia buvo mamai. Rašydavau jai laiškus, raminau.
Grįžusi iš ligoninės, mėnesį kojos iš namų nekėliau, net į mokyklą nėjau - buvo gėda, nežinojau, kur akis dėti.
Gamybinio mokymo meistrė drauge su mama šiaip taip įkalbėjo grįžti į mokyklą.
Tačiau, man regis, jeigu jau kartą suklydai, esi visų nekenčiamas ir pasmerktas. Kur benueičiau, visų veiduose matau panieką. Kodėl šitaip? Juk aš niekam nieko blogo nepadariau, tik sau. Gerai, kad šalia mama - tik ji mane supranta ir paguodžia. Kaip gyventi toliau, kad nebūčiau verta paniekos?
Jolita
Iš žurnalo

ANTROJI TIESA - PALEISTUVYSTĖS ,,MALONUMAS" ATNEŠA GĖDĄ, PATYČIAS IR PAŽEMINIMĄ.

Noriu jums papasakoti vieną savo gyvenimo istoriją, kuri pakeitė visą mano gyvenimą. Galbūt kas nors iš jūsų įsiklausys į ją ir supras, kad gyvenimo malonumai- noras juos patirti anksčiau laiko, gali atimti iš jūsų jaunystę, galimybę siekti kažko daugiau iš gyvenimo ir netgi patirti jums artimų žmonių panieką.
 Gyvenau aš mažame miestelyje. Mokiausi labai gerai, išlaikiau devintos klasės egzaminus ir įstojau į vieną iš Kaune esančių profesinę mokyklą. Grįždavau savaitgaliais namo, pradėjau lankytis diskotekose, kur ir susipažinau su penkiais metais už save vyresniu vaikinu. Jisai, kaip priimta tokiuose miesteliuose, buvo vadinamas ,,kiečiausiu" - visi jį gerbė, visi bijojo. Galbūt tai ir susuko man galvą. Pradėjom susitikinėti, prasidėjo baliai, žodžiu aš jį taip įsimylėjau, kad be jo jau negalėjau, ir man atrodė, kad ir jis jaučia tą patį. Viskas buvo gražu, kol jis nepradėjo man šnekėti apie artimesnę draugystę, apie tai, kad jis vyras ir ,,jam reikia" ( dabar lygiai taip pat teisinamasi ). Nenorėdama jo prarasti, aš sutikau ir tai buvo didžiausia mano gyvenimo klaida. Jo žodžiais tariant, mes pradėjome gyventi pilnavertį gyvenimą. Tuo metu man buvo ką tik suėję 16 metų, o jam 21. Po kažkiek laiko aš supratau, kad pradedu jam atsibosti, kad jis pasiekė ko norėjo ir meilė dingo. Būdama Kaune aš supratau, kad kažkas netaip ir kreipiausi į gydytojus. Paaiškėjo, kad aš tapsiu mamyte. Kažką daryti aš nesiryžau, o be to buvo jau per vėlu. Iš pradžių aš apsidžiaugiau ir naiviai tikėjau, kad apsidžiaugs ir mano mylimas žmogus. Grįžau namo ir jam pasakiau. Atrodė, kad jis apsidžiaugė. O džiaugėsi jis tik vieną dieną. Kitą dieną atėjęs jis pareiškė, kad neįsitikinęs, jog tai jo vaikas, kad jam dar per anksti apie tai galvoti. Žodžiu, trenkė durim ir išėjo. Daugiau nebepasirodė. Atėjo laikas apie tai pasakyti motinai, kuri, ačiū Dievui, mane suprato ir nesmerkė. O man teko mesti mokyklą ir sugrįžti į miestelį. Jisai pradėjo mane šmeižti, visaip tyčiotis. Buvo baisu kažkur išeiti iš namų, nusisuko visi draugai, visi badydavo pirštais, sakydami, kad čia ta pati, kuri prisidirbusi Kaune, nori užkabinti svetimą vaiką tokiam ,,geram ir padoriam" vaikinui. Taip ėjo siaubo ir kančių dienos, mėnesiai. O jisai, norėdamas parodyti savo abejingumą, iškėlė vestuves - vedė turtingą ir žymiai vyresnę merginą. Tuo laiku aš norėjau užbaigti savo gyvenimą, negalėdama ištverti tos gėdos, patyčių ir pažeminimo. Bet aš susivaldžiau ir ištvėriau visa tai.
 Taip ir gimė mano sūnus. Dabar jam jau penki metukai, o man 22. Per tą laiką aš baigiau vakarinę mokyklą, aukštesniąją verslo mokyklą ir užauginau sveiką ir labai gražų sūnų. Tai kainavo daug sveikatos, daug jėgų ir dar daugiau ašarų. Buvo sunku, bet gyvenimas tęsiasi - auga sūnus, auga vargai ir auga noras turėti pilnavertę šeimą. Bet surasri žmogų, kuris tave suprastų, kuris atleistų praeities klaidas ir kuriam būtų reikalingas svetimas vaikas yra labai sunku.
 O juk viskas galėjo būti kitaip. Tik reikėjo pagalvoti, palaukti. Tokioj jaunystėj tie malonumai gali tik sugadinti tavo gyvenimą, o kažką keisti bus jau per vėlu. Nereikia skubėti, reikia džiaugtis gyvenimu kol gali - viskas ateina savo laiku. © Pro Vita.

PAMOKA: PALEISTUVYSTĖS MALONUMAI GREIT APKARSTA!
Sveiki, mano vardas Kristina. Aš esu 18metų. Norėčiau papasakoti savo istoriją, kuri buvo lyg ir pamoka man. Draugavau su daug vaikinų, tačiau mylėtis su jais visdėlto neišdrįsau. Galiausiai prieš metus sutikau draugą, kuris mokėjo mane užjausti, suprato mano mintis ir veiksmus. Su juo aš pirmą kartą išdrįsau pasimylėti... Tai buvo malonus dalykas, aš jaučiausi kaip tikra panelė, nors tai, kaip vėliau supratau, nebuvo taip reikšminga. ,,Pirmas" kartas man buvo malonus gal dėl to, kad aš labai norėjau jo, tik anksčiau šiek tiek bijojau. Su Vitalijumi (toks jo vardas), išdraugavau metus laiko. Išsiskyriau su juo, kaip keista, dar vakar. O šiandien jau pasakoju savo mintis, jausmus kitiems, kurių dar net nepažįstu. Tai buvo didžiulis smūgis man. Mylėjau jį iš visos širdies, mylėjau aklai. Jis tuo metu tarnavo armijoje. Ten susipažino su kita... Taip ir išsiskyrėm, kai vakar atvažiavo pas mane ir prisipažino. Aš tai žinojau iš jo draugo, tačiau vyliausi, jog pasikeis, tačiau... Mes išsiskyrėm kaip draugai. Kad mylėjausi su juo nesigailiu, nes bent ką turėsiu prisiminti iš mūsų draugystės, tačiau...Yra ir dar vienasdalykas, dėl kurio negaliu sau atleisti ir jam. Po 9 mėnesių draugystės aš sužinojau, supratau, jog esu nėščia... Tai buvo smūgis ir man ir jam... Tačiau vienintelė mintis buvo - abortas. Negalėjau tokiu metu turėti vaiko, jis to irgi nenorėjo, nors sakė, kad tai lieka spręsti man. Tą lemtingą dieną, kada praradau savo naujai pradėtą gyvybę, nieko nenorėjau nei valgyti, nei gerti. Vienintelė mintis buvo, kad ,,kaip malonu būtų, jei būčiau ištekėjusi..." Per patį abortą (išvalymą) buvau užmigdyta, nieko nejutau, tačiau pabududi jaučiau tuštumą savyje, jaučiausi lyg padariusi kažką siaubinga. Pradėjo pačios riedėti ašaros. Pasijutau lyg motina, nužudžiusi savo dalį širdies. O juk taip ištiesų ir buvo!!! Dabar, kai išsiskyriau su Vitalijumi, jaučiu, ką padariau ne tai, supratau, jog mano tikėjimas kažko, kas padarytų mane laimingiausią, dingo. Supratau, jog buvo neverta dėti tiek vilčių į tą vaikiną, nereikėjo taip laisvai su juo elgtis. Tačiau tai supratau tik dabar. Kas dedasi jo galvoje - nežinau. Nežinau, ar jis pagalvoja, jog padarė manyje giliausią žaizdą, kokią tik gali justi moteris. Jis, sakė, gailisi visko, kas buvo, bet juk tai tik žodžiai...
Tad visiems noriu patarti, kad nereikia iš karto aklai įsižiūrėti į vieną, nereikia pačiam pirmam atsiduoti, o jei taip atsitiko, pasisaugoti nėštumo. Nes tai nėra vienas eilinių dalykų gyvenime. Tai labai svarbus ir reikšmingas dalykas, kurį reikia saugoti. TAI galima suspėti padaryti bet kada. Ir kas skaudžiausia, pačios sūriausios ir karčiausios ašaros būna tada, kai prarandame pirmąjį (-ą) savo lytinio gyvenimo draugą. Tai sakau iš savo patirties. Nes esu draugavusi su keliais vaikinais ir po kelis metus, tačiau juos palikti buvo lengviau, negu šį - pirmąjį.
Tad neskubėkite, darykite viską apgalvotai, nes tai labai svarbus įvykis, kurio galima gailėtis visą gyvenimą.
Kristina, 18m. © Pro Vita

Prieš metus išvykau į kitą miestą, nes močiutė nebūtų davusi tiek laisvės kiek norėjosi. Atvykusi ir sutikusi puikius vaikinus, visiškai užmiršau dorovę ir pradėjau lytiškai santykiauti... santykiauti... ir dar daugiau santykiauti. po kiek laiko pasijutau esanti pigi, todėl nutraukiau visus balius ir pasilikau su vienu vyru. Jis man buvo geras, bet jaučiau, kad esu lyg mažas jo žaidimo žaislas ir net blogiau...per daug merginų jo troško. Todėl,maniau, jis mane apgaudinėja...nutariau ir aš jį apgauti... o jis sugavo ir pradėjom smarkiai ginčytis. Po dviejų dienų vėl buvome kartu. Nors paskui viskas buvo gerai, tačiau visvien jaučiu, kad jis manęs tikrai nemyli.
Dabar esu nėščia, mes tebeesame kartu. Kai einu į lovą...aš galvoju... ,,jei mes būtumėm susituokę.. būtumėm kaip du vedę žmonės, laukiantys mūsų pirmagimio gimimo... tikros šeimos pradžios". O dabar aš pergyvenu, kaip ilgai jis bus su manim. Dievas nenori tokios padėties. Jis nori, kad mes turėtume šeimą.
Taigi, jei tu manai pradėti lytinius santykius... be šeimos... Stop! Nedaryk taip!!!  
Pasimokyk iš manęs...verta yra laukti.
Tamara, 17m.

Sveiki! Mano vardas Joana ir man 17 metų. Prieš metus susipažinau su Jokūbu. Tuomet maniau, kad myliu jį ir jis mane, bet dabar suprantu, kad buvau per jauna su kuo nors mylėtis. Kaip ten bebūtų, toliau tęsiant,  pradėjau naudoti kontraceptines piliules ir todėl, kad pamiršau vieną mažą piliulę, nors sekančią dieną padvigubinau, dabar sėdžiu rašydama tau šį laišką su 3 savaičių kūdikiu ant rankų. Mano visas gyvenimas pasikeitė taip greit, kad negaliu net aprašyti ir niekas nesupras. Dėl nėštumo, AIDS ir Venerinių ligų rizikos planuoju ilgą laiką pasilikti tyra.  
Joana,17m.

Brangus drauge,
Mano vardas Melanija, man 18 metų. Prieš metus buvau tapusi vakarėlių gyvuliu. Piršausi būti su draugu ir dieną ir naktį. Kadangi jis man pasakė, kad jis ,,myli" mane. Šiandieną aš turiu savaitės amžiaus dukrelę, o draugas, kuris ,,mylėjo", mane jau paliko. 
Kai pasakiau jam, kad esu nėščia, jis nusprendė išeiti ir išėjo su keturiolikmete mergaite. Suprask mane teisingai. Savo dukrelę myliu visa širdimi ir viską dėl jos padarysiu. Bet po viso to, kas atsitiko, aš išmokau vertingą pamoką...ta pamoka yra kad reikia gyventi skaistų gyvenimą. Biblija mums sako, kad priešvedybinis seksas yra blogai. Ir ne tik blogai...tai yra nuodėmė. Didelis Dievo įžeidimas.  Vienintelis žmogus, kuris niekada neišduos yra Viešpats Jėzus. Nieko blogo nėra gyventi skaistų gyvenimą. Iš faktų matom, kad tai vienintelis teisingas kelias.Dabar, miegodama bet su kuo, gali ne tik nėščia tapti, bet pasigauti AIDS. Dievas sutvėrė žmogų pagal savo panašumą. Mūsų kūnai yra Dievo šventovės ir priešvedybinis seksas subjaurina Dievo šventovę. Šėtonas visais būdais naudoja žmones atitraukti juos nuo Jėzaus. Priešvedybinis seksas, nori tikėk, ar ne, yra vienas iš pačių sėkmingiausių būdų atitraukti žmones nuo Jėzaus.
Jei žmonės nenori  draugauti su tavim dėl tavo skaistaus gyvenimo būdo, tai nėra didelis praradimas, nes tu elgiesi išmintingai ir tiki vieną dieną pamatyti Dievo karalystę.
Yra daugybė priežasčių, kurias gali nurodyti žmonėms kodėl esi skaistus. Kai kurios iš jų yra: Biblija sako, kad priešvedybiniai lytiniai santykiai yra nuodėmė, nenori pasigauti venerinių ligų, nenori sutepti Dievo šventovę, nori pasidalinti kažkuo ypatingu su savo vyru, kai ištekėsi. Sakoma, kad žmogus mokosi iš savo klaidų.Aš prašau, kad taip ilgai nelauktumei irpasimokytumei iš mano klaidos. Prašau panaudok mane kaip pavyzdį mokytis skaistaus gyvenimo. Saugok iki vedybų, o iki tol laikykis tikėjimo.
Kristaus meilėje,  Melanija
P.S Neužmiršk apie didelį Dievo apdovanojimą..

Po turėto sekso paliktas mergaites apaklausė Joyce L. Vedral, Ph.D. iš JAV. Štai mergaičių atsakymai:

ANTROJI TIESA - NUODĖMĖ,YPAČ PALEISTUVYSTĖ, IŠSKIRIA ŽMONES.

Mano draugas, su kuriuo išdraugavau tris mėnesius, paliko mane po to, kai suartėjome. Manau todėl, kad nebeliko laukimo, svajojimo. Aš jaučiuosi siaubingai.
Fran, 16
Išdraugavus su vaikinu mėnesį, lytiškai suartėjau. Po to karto jis niekada man nepaskambino. Jaučiuosi kaip kvailė.
Sunny, 16
Mano draugas ir aš likome vieni. Mes pirmą kartą mylėjomės tą dieną. Ištiesų buvo gera. Po trijų savaičių jis nutraukė draugystę, nes apturėjo kitą panelę. Likau apimta depresijos, kad ką mes patyrėme tą naktį, jam nieko nereiškė.
Marva, 18
Aš su draugu išsiskyrėme, bet jis paskambino ir mes tą naktį pirmą kartą santykiavome.  Po to jis pasakė, ,,kad jam reikia laiko pabūti vienam". Jis manė grįžti pas mane, bet niekada negrįžo. Aš jaučiausi išnaudota ir išduota. Jis buvo mano draugas vienuolika mėnesių ir, maniau, myli mane.
Rochelle, 15
Po dviejų dienų, kai mes sugulėm, šis bernas mane paliko. Jis sakė, aš ieškojau įsipareigojimo, o jis ne. Aš norėjau jį užmušti.
Donna, 16
Keletą dienų po turėto sekso su tuo vaikinu, jis mane paliko. Aš jaučiausi išnaudota.
Connie, 16
Išdraugavau su bernu vieną savaitę ir lytiškai suartėjau. Po to jis nieko nenorėjo su manim daryti. Jis mane palaikė šiukšle. Manau, jis galvojo, kad aš buvau per (prieinama). Jis net negalvojo apie mane kaip asmenį. Aš labai nusivyliau, kadangi maniau, kad jis norėjo iš manęs sekso, - bet pasirodė, kad to nepakako.
Rosa, 17
Buvo tai antras kartas, kai jį mačiau, nuo tada, kai mes susidraugavom. Jis norėjo, todėl aš sutikau.Bet po to jis nenorėjo. Aš jaučiausi tikrai lengvai prieinama ir pigi, nors tikrai tokia neesu. Aš tik noriu būti mylima. 
Coco, 17+

ANTROJI TIESA - DIEVO ĮSAKYMŲ LAUŽYMAS ATNEŠA TIK SKAUSMĄ IR PRAKEIKIMĄ.

Kartais po sekso ryšių mergaitės palieka berniukus:

Mečiau jį po savaitės, kai turėjome lytinius santykius, kadangi ėmiau jo neapkęsti. jis atstūmė mane todėl, kadangi seksas nesirėmė meile. Jis tapo pasibjaurėtinas mintyse ir žvilgsnyje.
Barb, 15
Po to kai dukart turėjau lytinius santykius su juo, jis, rodėsi, norėdavo užeiti tik tuomet, kai nieko nebūdavo namuose. Dėl to mes susipykome ir nutraukiau su juo draugystę. Jaučiausi užgauta ir išnaudota, bet ir toliau jis man patiko. Aš norėjau jį susigrąžinti, bet supratusi ko jis nori iš manęs už sugrįžimą, pasakiau ,,Ne".
Beth, 16
Aš jį mečiau, nes jaučiau, kad seksas tapo pagrindinis mūsų draugystės faktorius. Nebuvo nei pagarbos, nei bendravimo.
Dawn, 16
Supratau, kad jis manim iš tiesų nesirūpina, todėl pirma jį palikau, kol jis manęs nepaliko.
Jasmin, 15

TURINYS                  Tavo patirtis ir samprotavimai: ,,skrinskasETAgmail.com“