PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas     SKAISTUMAS 

Vedybos

Nekaltybės prasmė.
Dievas davė žmogui nekaltybę tam, kad šventais sandaros ryšiais jis galėtų susijungti su Dievo jam skirtu žmogumi. Kraujo sandora duota Dievo. Mylėdamas žm., Dievas įsteigė kraujo sandorą kaip nuostabią sutarties tarp vyro ir moters sąlygą, jog jie ištiesų taptų viena. Dėl nekaltybės reikia ne niurnėti ar jaustis nepilnaverčiu, o džiaugtis. Nekaltybė yra garbė!
Štai ką Dievas davė sukurdamas nekaltybę:
Kai susituokia vaikinas su mergina, abu būdami nekalti, ir 1 kartą lyt. santykiauja, merginos nekaltybės plėvė perplėšiama ir išsiliejęs kraujas patenka ant vyro. Dievui tai yra ženklas, kad sutuoktiniai susijungė šv. ryšiais per kraujo sandorą, kuri simbolizuoja tokius pat šv. ryšius su Dievu per Kr. krj. praliejimą.
Kraujo praliejimas simbolizuoja vyro ir moters sandorą visų pirma širdyje, o po to kūne. Tai yra vidinio susijungimo išorinis ženklas.
Dievas pasirūpina, kad vyro ir moters priesaika vienas kitam Dievo akivaizdoje ir noras tapti “ vienu kūnu” būtų užantspauduotas tikra kraujo sandora.
Abraomas sudarė kraujo sandorą, Jėzus Nj. sandorą per kraują, pralietą ant kryžiaus, Mozė krauju apšlakstė. Santuoka - kraujo sandora. (Iš ,,Tikėjimo žodžio leidinio”).

Skaisč. Vedybos.
Pak. įst. 22,13- “ Jei kas vestų žmoną ir imtų jos neapkęsti po to, kai buvo su ja sugulęs ir ieškotų progos ją paleisti...”Aš vedžiau šitą žm., bet įėjęs pas ją, neradau, kad ji būtų merg.” Tuomet jos tėvas ir motina. ... nešis su savimi jos mergystės žymes pas miesto vyresniuosius, esančius vartuose, ir tėvas sakys: “ Aš daviau šiam vyrui savo dukterį į žm., kadangi jis jos neapkenčia, prasimano apie ją bjauriausią kaltybę ir sako: “aš neradau, kad tavo duktė būtų merg.”, o štai yra čia mano dukters mergystės žymės”, ir jie išties miesto vyr.akivaizdoje drabužį. Tuomet ano miesto vyr., nutvers vyrą ir jį nuplaks, be to nubaus jį 100 sid. Bet jei tai tiesa, ką jis prikaišioja ir jaunoji nebus rasta merg., jie ją išmes už jos tėvo namų durų, ir ano miesto vyrai užmuš ją akmenimis, ji numirs nes padarė bjaurų nusikaltimą Izraelyje, paleistuvaudama savo tėvo namuose, ir tu pašalinsi piktą iš savo tarpo.”
Pirmą kartą pažeidus moters nekaltumo plėvę, kraujoplūdis palieka dėmes kurios tampa ”mergystės žymėmis”. Per vestuves jaunosios tėvai duodavo jaunavedžiams lovos baltinius pirmai nakčiai. Tai būdavo visiškai nj. baltiniai pirmam lytiniam jaunavedžių bendravimui. Jei po vestuvių nakties vyras nuspręsdavo, kad jis nenori gyvent su savo žmona, vienintelė galimybė panaikinti santuoką - apkaltinti moterį, kad ji melavusi esanti nekalta. Jei vyras apkaltindavo, jaunosios tėvai turėdavo nunešti ir parodyti pirmosios nakties patalynę miesto vyresn. Jei kraujo dėmės - “mergystės žymės”- būdavo ant patalinės,- vyrą apkaltindavo šmeižtu.

Tob.6,14-22: “Tuomet Tobijas tarė: teko girdėti, kad ji buvusi duota septyniems vyrams, ir jie mirė; bet ir tai girdėjau, kad juos užmušusi piktoji dvasia. Bijau tat, kad kartais ir su manim taip neatsitiktų; o kadangi esu mano gimdytojų vienatinis, aš nevesčiau jų senatvę su nuliūdimu į mirusių buveinę. Tuomet angelas Rapolas jam tarė: paklausyk manęs, o aš tau parodysiu, kokie yra tie, kuriuos piktoji dvasia gali nugalėti. Yra tai tie, kurie eina moterystėn taip, kad atstumia nuo savęs ir nuo savo minčių Dievą ir pasiduoda savo geiduliui, taip kaip arklys ir asilėnas, kurie neturi proto; ant jų piktoji dvasia turi valdžią. Tu gi, kai ją vedęs, įeisi į kambarį, nesiartink prie jos per tris dienas ir nieku kitu neužsiimk su ja kaip tik malda. (...) Piktoji dvasia bus išvaryta. Antrą naktį būsi įleistas į šventųjų patriarchų draugystę. O trečią naktį gausi palaiminimą, kad iš jūsų gimtų visai sveiki vaikai. Praėjus trečiai nakčiai, imsi mergaitę su viešpaties laime, vedamas labiau noro turėti vaikų kaip geidulio, kad gautumei palaiminimą vaikuose iš Abraomo palikuonių.”

- Kaip ištekėt, rast didįjį žmogų?
- Nuo tavęs priklauso. Vienintelis atsakymas pačiai tapti didžia asmenybe, su kuria priešingos lyties nuostabus asmuo panorėtų praleisti drauge gyvenimo laiką.
Dėkok laimės žvaigždei, kad turi galimybę išsilavinti, išvysti talentus ir gabumus ir tapti vertinga asmenybe. Jei ateisi į vedybas tik su kūnu, jis bet kurią savaitės dieną gali būti pakeistas kitu, šviežesniu, jaunesniu.

Rūkymas: Buvo apklausti berniukai: - 60% tas pats ar moteris rūko ar ne. Kad būtų rūkanti draugė, 84%  pasisakė prieš.  Kad būtų rūkanti žmona - niekas nenorėjo.

Pasirinkimas: Norėdamas, kad mergaitė gerbtų TAVE, pirmiausia įsitikink AR ji sugebės gerbt tavo motiną. Tada ir tik tada ji bus tavęs verta.

P. Daco: Kad šeimoj būtų harmonija, kiekvienas šeimos narys privalo būt lankstus ir jautrus kitam. Kiekv. konflikt. situacija pašalinama išsiaiškinimu, o ne slopinimo keliu. Neišsikrovus virsta vidinio nuovargio židiniu, kai auga 1 vaikas, visi juo rūpinasi, bet iš tikro gamina psichointelektualinį invalidą, kuris neįpratintas gyventi lygiaamžių kolektyve, išėjęs į gyvenimą nesugebės kolektyve prisitaikyti, dalintis uždaviniais. Nesugebės ir mažiausioj kolekt. ląstelėj - šeimoj ir bus laimingas tik tol, kol patenkins lyt. alkį. Jis visą aplinką stengsis organizuoti taip, kad kiti jam tarnautų, o to nepasiekęs, jis tą kolektyvą t.y. šeimą mes.

Vedybose pavojingiausia būklė, kai sūnus nėra nuo motinos atsijungęs. Jaunuolis privalo sugebėt išeiti iš savo tėvų globos sferos, sugebėt “protu” atsiskirti nuo jų ir jau kurti savo gyvenimą. Jaunuolis privalo atkalti vartus iš tos tėvų globos sferos išeidamas ir tuos vartus uždaryti už savęs savo vaikystės. Tuo būdu ir vaikystę ir tėvų globą privalo sugebėt palikti už tų uždarų vartų. O jei to nepadaro, pasilieka vaikystės stadijoj.
Vaikystėj, jaunystėj motina - ideali moteris, meilė motinai - absoliuti jai pagarba, nuslopinant lyt. jai polinkį. Vedybose – meilė žmonai - prisiminimas meilės motinai - lytinė impotencija.

Jei jūs meluojate, kad mylite (nemylite, vesite, nevesite ir t.t.) ką jūs iš tikro apgaudinėjate, kitus ar save?

Būtike “egoistai”, rūpinkitės savimi, t.y. tobulinkitės savimi, t.y. tobulinkite save, o ne kitus. Tegu kiti patys tobulėja. Negaiškite laiko, ieškodami jų trūkumų ir būdų, kaip tuos trūkumus nugalėti. Ar jums būtinai reikia, kad aplinkiniai taptų nepaprastai patrauklūs, išsilavinę, elegantiški? Gal geriau pačiam tokiam būti?

Besiskiriančių trys pagrindiniai požiūriai į šeimą:

A. Vedybos laikomos ne ilgo, įdomaus, kartais ir sunkaus kelio pradžia, o vartais į laimę, kurioje nėra problemų.
B. Pastangos patikti mylimam žmogui baigiasi po vedybų, manoma, kad antspaudas pase garantuoja meilę.
C. Jei susiduriama su sunkumais, džiaugsmo, ramybės ieškoma už jos ribų.

Laiminga šeima bus, jei bus panašios sielos.

Scott Stanley iš Denverio universiteto ištyrė, kad kartu iki vedybų gyvenančios poros po santuokos žymiai dažniau skiriasi už
tuos, kurie kartu negyveno.
Kiti tyrinėtojai rado, kad sugyventinių depresija yra 3 kartus didesnė, nei ištekėjusių moterų.

,,Ar iš tikrųjų turintieji seksualinę patirtį ir puikiai pažįstantys savo partnerio gyvenimo įpročius rečiau peržengs nesėkmingų vedybų slenkstį? Atrodo, ne. Aštuonių neseniai pasirodžiusių tyrimų duomenys rodo, jog šios poros skyrėsi dažniau negu tos, kurios iki vedybų kartu negyveno. Trijų nacionalinių apklausų rezultatai: JAV atlikta 13 000 suaugusiųjų apklausa rodo, kad per dešimtmetį trečdaliu didesnė skyrybų tikimybė porų, jau iki vedybų gyvenusių kartu. (1990 m. Gallupo atliktos dar santuokoje gyvenančių amerikiečių apklausos duomenimis, 21% tų, kurie iki vedybų kartu negyveno, ir 40% - iki vedybų gyvenusių kartu, mano, jog jiems reikėtų išsiskirti. Iš Kanados nacionalinės 5300 moterų apklausos paaiškėjo, kad iš tų, kurios dar iki vedybų gyveno kartu su būsimuoju sutuoktiniu, 54% daugiau tikėjosi išsiskirti per 15 metų. Švedai, apklausę 4300 moterų, nustatė, jog bendras ikivedybinis gyvenimas buvo susijęs su 80% didesne skyrybų rizika. Mes galime tik spėlioti, kodėl taip yra. Galbūt žmonės, kurie iki vedybų gyveno kartu, labiau yra linkę ir vėliau turėti nesantuokinių lytinių santykių, dėl kurių ir suyra santuokos. O gal žmonės, kurie gyvena kartu iki vedybų, yra paprasčiausiai mažiau įsipareigoję santuokiniam gyvenimui. Taigi, bandomosios vedybos nenumato sėkmingos santuokos.“ David. G. Myers ,,Psichologija“ 2000, 423p.

NEKALTYBĖS ĮRODYMAS beduinų vestuvėse. Vos tik jaunieji užsidaro, | vidinį kiemelį ima rinktis susijaudinę šventės dalyviai, pašėlusiu ritmu mušami būgnai, moterys dainuoja diskantu, vyrai krapštinėja šovinines ir vėl užtaiso šautuvus. Visi nekantriai žvalgosi į uždarytas vestuvinio kambario duris...
Po kokių penkiolikos minučių tarpduryje pasirodo jaunasis. Jis išdidžiai mojuoja iškėlęs virš galvos baltą paklodę su kraujo dėme viduryje. Minia pratrūksta nesuvaldomai džiūgauti. Ir vėl pliekia į orą šautuvai, ausis spengia nuo moterų kartojamo alacho vardo, šunys skalija lyg pašėlę. O jaunavedžių giminės puola glėbesčiuotis, nes senu beduinų papročiu santuoka įsigalioja tik po viešo jaunosios nekaltybės įrodymo. Tartum garbės vėliava ši paklodė iškeliama virš šventinės palapinės, kur ji ir po iškilmių plevėsuoja dar kelias dienas.
Visi skuba pasveikinti jaunąjį ir palinkėti laimės:
— Didelės šeimynos! Svarbiausia daug sūnų! Alif mabruk1! (Tūkstantis linkėjimų).
— Artimiausi giminės ir draugės, pasveikinę Mabsutą, vėl nulydi ją į šventinę palapinę. Jauni vyrukai pradeda ,,hagalą"— temperamentingą šokį su erotinėmis užuominomis. Po to įkaitę ir pailsę nuo šokimo vyrai kviečiami prie šventinio stalo. Vėliau šį šokį man dar kartą teko matyti Kaire, kur jį šoko etnografinis ansamblis. Šokio choreografija buvo gerokai pakeista ir, mano nuomone, netekusi aštrumo.
Vakare Muša ibn Harunas ir Mabsuta — jau ištekėjusi mergina — sėdi kartu garbingiausioj šventinės palapinės vietoj. Svečiai juos iš visų pusių apžiūrinėja ir šlaksto rožių vandeniu. Tada, nešinas gailiai mekenančiu, juodu kaip derva ožiuku, pasirodo pagal rangą vyriausias beduinas, šeichas Raslanas Habunas. Jis iškilmingu žingsniu septynis kartus apeina jaunąją porą, stengdamasis nepaleisti iš rankų spurdančio gyvulio. Tuoj po šio magiško ritualo juodasis ožys su ceremonijom paaukojamas. Senųjų aulad alio beduinų prietarai skelbia, kad „atpirkimo ožys" nusineša su savim kitan pasaulin visas piktas pagundas, kurios galėtų tykoti jaunos šeimos. Per vakarienę
jaunavedžiai valgo to ožio mėsą. O linksmybės tęsiasi, palapinėse pats įkarštis. Kai pirmieji svečiai ima skirstytis, jie palydimi daina. Jaunosios motina rauda:
Mano dukrelė, mano balandėlė,
Palieka jau namus, išskrenda savo keliais,
Mabsuta lieka gyventi vyro namuose, ši tradicija išlikusi iki pat mūsų dienų. Tą paprotį, kai po vedybų jaunoji pasilieka pas vyrą, mes, etnografai, vadiname patriloka-lumu. Pas vyrą jaunoji lieka visose Arabijos beduinų gentyse. O vestuvinės puotos- trukmė, šventiniai šokiai ir dainos įvairiuose regionuose labai skiriasi. Sukrijų klajoklių gentyje, gyvenančioje Sudano Demokratinės Respublikos Butanos stepėje, per vestuves šokamas „raks ai sotas"— jaunų vyrų ištvermės išbandymo šokis. Šokančius ir dainuojančius vyrus vestuvių dalyviai taip smarkiai plaka odiniais rimbais, kad plyšta oda, per nugarą teka kraujas, bet jie kenčia ir su šypsena ištveria tą kankinimą iki galo. Kai semdami iš šulinių vandenį vyrai nusirengia iki pusės, tai matai jų nugaras išvagotas randų, liudijančių, kad beveik visi jie kadaise šoko tą vestuvinį šokį, įrodydami savo ištvermę. L.Lotaras Šteinas ,,Dykumų klajokliai“. `Vyturys`, Vilnius 1985, p.65.

,,Kai ji jau buvo paauglė, negalėjo praeit nei pro vieną berną, nepablizgimus akių. Gerai, kad jai buvo duotas ir kitas atsavros jausmas - atsakomybė prieš save pačią. Kiek ji kartų buvo pavojingose situacijose, visur išeidavo švari, nepraradusi savęs. Gal tai mamos duotas pamokymas gelbėjo ją: ,,Jeigu permiegosi su svetimu vyru, negalėsi mylėti savojo.“ Joana neįsivaizdavo gyvenimo be meilės. Todėl ir tausojo save būsimajam, mylimam vyrui.“ Janina Bakšienė ,,Gyvenimo nuotrupos“ Kaunas 2015 p. 70.