PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas     SKAISTUMAS   

Gyd. Zalytis:
Susipažinimas > simpatija > lyt. jausmai > kritinė riba (tyrumo išlaikymas, atsiradimas meilės) > dvasinis artumas.
Patenkinus geismą iki kritinės ribos, nebelieka nieko, kas sietų partnerius, todėl išsiskyrimas neišvengiamas: jaučiamas pasidygėjimas > nusivylimas ( nebus laimingas) > alkoholizmas.
Mergaitės privalo suprast, kad tik jų rankose auksinis Meilės raktas, atveriantis duris į visų gražiausią paslaptį- tikrą, gilų, intymų artumą. Jei mergaitė bus greit pasiekiama, ji atims iš vyro sugebėjimą mylėti, kad ir kokia graži, aistringa bei gundanti būtų. Tai vienas Iš objektyvių Meilės dėsningumų- vyrui. susidaro iliuzija, jog šią mergaitę visiškai pažino. Jis jau negali ir nebenori pažvelgti į jos sielos gelmes.
Lengvai prieinama mergaitė praranda karalienės sostą ir, pati to nesuvokdama, pakliūva priklausomybėn ir nelygybėn.
Pasiekęs lytinį aktą, didžiausią vyro tikslą, paverčia mergaitę skuduru kojoms nusišluostyti. Vėliau jis šitaip pradeda vertinti visas mergaites ir pats tampa ne laimingu, nes praranda galimybę rast laimę meilėje.

Saikingai geriantys, be emocijų ar didesnių gyvenimo tikslų vyras paprastai linksta į stiprų ar silpną. erotizmą. Mergaitė turi žinoti, kad aiški šios ypatybės apraiška dažnai rodo vyro dvasinį skurdumą, nesugebėjimą tikrai mylėti. Susidėjus palankiom aplinkybėm tas erotizmas virsta por no grafizmu.
Be stiprių jausmų negali būti stipraus seksualinio. kontakto. Dažniausiai tokiose šeimose lytiniais santykiais stengiamasi pagerinti tobulinant sekso techniką. Atsiranda por nografija, krypstama į atsitiktinius lytinius santykius (,,pasikeitimas patirtimi”). Iš šalies tokios šeimos atrodo pavyzdingai (kur meilės trūkstama, ten ji daugiausiai demonstruojama.)
Lytinis aktas, intymaus artumo valandėlė tinkamai auklėtoms mergaitėms yra tyras Meilės mirksnis, mylimųjų susiliejimo, susijungimo momentas, įkopimas meilės viršūnėn. Apie jį nepasakojama kitam žmogui- nei broliui, nei seseriai, net motinai. Ir ne dėl to, kad jo reikėtų gėdytis lyg kažko nešvaraus, bet todėl, kad apie šventenybę nekalbama, ji slepiama nuo svetimų ausų ir akių, kad būtų išsaugotas jos tyrumas. O jei kam gėda savo artumo su kitu žmogum, jis turi prisipažint, kad tam žmogui nejaučia nė meilės.

S. Yla “Mergaitės Pasaulis”:
Pavojingiausias yra savas priešas žmogus jo nepastebi, o jis slapta rengia pražūtį. Ir mergaitėje yra keletas slaptų priešų. Jie dažniausiai tykoja jos skaisčios širdies ir religingumo.Tie priešai slapti dėl to, kad glūdi širdžių gelmėse. Tad reik pažinti tie priešai, jei norima išvengti jų pinklių:
1. Pavojingiausias mergaitė vidinis priešas - per didelis pasitikėjimas vyriškiu. Yra psichologinė tiesa, kad vyras santykiuose su mergaite galvoja ne taip, kaip jos apie vyras. Dažnai jie esti vilkai avies kaily. 
2. Linkimas puošti ir iš to einąs madų vaikymasis. Mergaitės puošdamosios nieko blogo nemano, bet vyrai galvoja kitaip.
3. Gyvenimas jausmais, stoka proto kontrolės. Mergaitė šventai tiki kiekvienu gražiu žodžiu, nežiūrėdama, ko jis siekia, koks jo nuoširdumas.  

Nijolė Laurinkienė ,,Vainiko simbolika lietuvių tautosakoje“ Mokslas ir Gyvenimas 1987`6 :
Vainikas išreiškia dvasinį tobulumą, vidinę tvarką. Ši vainiko galia ypač aktuali tampa kritinėmis, pereinamojo pobūdžio situacijomis. Dėl to vainikas yra nuolatinis mergaitės - jaunuolės palydovas: ,,Per mergavimą nuotaka kasdien vaikščioja rūtomis apsikaišiusi, su vainiku ir kaspinu ant galvos...“ Vainikas šiuo metu yra jos skaistumo, dorovingumo ženklas. Vainikas vadinamas ,,puikiausiu ženklu merystės“. Jis ne tik parodo mergaitės nekaltumą, bet ir išaukština ją: ,,Slavina tave, gražioji nuotaka, tas rūtų vainikėlis. Tu gali būti prilyginta žvaigždelei dangaus aukštybėse.“
Viena svarbiausių vestuvių apeigų yra nuotakos vainikavimas. Tą vainikavimą, kuris reiškia aukščiausią nuotakos įvertinimą, mergina turi užsitarnauti. A. Juškos ,,Svotbinėje rėdoje“ sakoma: ,,Per ką uždūžijo ta graži merga tą vainikavimą? Ne kariuomenės daugybe, ne mūrų aštrybe, ne kareivių atvoga, ne armotų trenksmu, tiktai locnu žadėjimu užsilaikyti stone čystatos, kuri cnata yra brangiausia.“ Nekaltybės išlaikymas - vienas esminių dvasinės tvarkos rodiklių. Vainikas reiškė ne vien mergaitės skaistumą, bet ir apskritai žmogaus dvasinę pilnatvę. Jis paliekamas vedusiųjų porai kaip jų sutarimo, taurių tarpusavio santykių laiduotojas, t.p. ir kaip dvasinių ryšių kitimo indikatorius: ,,Vainikėlis patol neperstos kvepėti, pakolei viežlybai gyvensit au judu. Ir aš atnešiau tą žalią rūtų vainikėlį ant to paminklo, idant taip sandare gyventumėtau, kaip tos žalios rūtelės, idant visiems šviestumėtau savo gražiu elgimos, kaip rožės ir lelijos kad šviečia savo gražumu ir skaistumu visame daržely.“
TURINYS         ,,skrinskasETAgmail.com“