Dauguma žiūri į roką kaip į nekaltą pramogą ar laikinai šėliojančio jaunimo užsiėmimą. Bet… bitlai mano kitaip: “ Mūsų muzika sukelia emocinį chaosą, patologinį elgesį, net maištus ir revoliuciją. Rokenrolas – daugiau nei muzika, tai energetinis naujos kultūros bei pasaulinės revoliucijos centras.”

1981 m. amerikiečių anketos duomenimis 87 % paauglių 3 – 5 valandas kasdien klausosi roko muzikos. Pasirodžius ,,Walkman” aparatūrai, (ausinės ir portatyvinis magnetofonas), jie užsiima šituo 7 – 8 valandas; 90 % parduotų visame pasaulyje plokštelių sudaro roko diskai (130 milijonų per metus), be to, dar 100 milijonų roko albumų. Ar bereikia dar statistikos, norint įsitikinti šio reiškinio vientisumu? Jis yra apėmęs beveik visus abiejų Žemės pusrutulių paauglius.

Ar įmanoma, kad šitoks muzikinio šėlimo potvynis nepaliktų fizinio, psichologinio, protinio bei dvasinio pėdsako tiek individui, tiek masėms ?

Kokie duomenys leistų įvertinti roko poveikio rimtumą bei mastą tiek jaunimui, tiek kitiems?

Daugybė tyrinėjimų parodė sunkius klausos, regos, stuburo, endokrininės bei nervų sistemos pažeidimus tarp šios muzikos fanatikų. Klivlendiečio Bobo Larsono medikų grupė rado šiuos simptomus beveik pas 200 pacientų.

Buvo nustatyta, kad ši muzika sukelia stulbinančius fizinius pokyčius: kvėpavimo bei pulso pakitimus, padidintą endokrininių liaukų, taip pat skydliaukės, reguliuojančios organizmo gyvybinius procesus, sekreciją. Melodijai kylant, suspaudžiama ryklė, žemėjant – atsileidžia.

Pagrindinis metabolizmas bei cukraus kiekis kraujyje beklausant kinta. Tokiu būdu galima kalbėti apie tam tikrą “grojimą” žmogaus organizmu panašiai kaip muzikos instrumentu. Ir iš tikrųjų kai kurie elektroninės muzikos kompozitoriai ėmė manipuliuoti smegenimis, idant susiaurintų jų sugebėjimą suvokti; taip veikia narkotikai. Dominuojantis ritmas rok ir pop muzikoje iš pradžių užvaldo kūną, paskui pradeda stimuliuoti kai kurias harmonines endokrininės sistemos funkcijas.

Šis efektas stiprėja intensyvėjant garsui. Kai jis viršija 80 decibelų, pradedama justi nemalonūs pojūčiai, kai viršija 90 decibelų, prasideda pakenkimai. Roko koncertų metu garso stiprumas siekia 106 – 108 dB salės centre ir beveik 120 dB prie pakylos. Todėl gydytojai tarp jaunimo randa tokius klausos pakenkimus, kokie paprastai aptinkami pas 50 – mečius; taip pat padidėja sergančių kraujagyslių ligomis, sutrinka pusiausvyra.

Kalbant apie šviesą, tai specialaus apšvietimo intensyvumas bei lazerio spindulių panaudojimas sukelia negrįžtamų pokyčių. Purdue universiteto prof. Poly Zimmer aiškina tai taip: ,,Kai kuriose diskotekose veikia lazerinė sistema. Pataikius spinduliui į akį, jis gali sudeginti akies rainelę, palikdamas aklą dėmę. “Be to nuo trumpų šviesos blyksnių, sekančių vienas po kito muzikos ritmu, pradeda suktis galva, pykina, kyla haliucinacijos. Kai kurie valdžios atstovai perspėjo apie panašios praktikos pavojų; pav. Anglijos vyriausybės išleistoje brošiūroje, skirtoje mokyklinio jaunimo sveikatos apsaugai, yra toks perspėjimas.“

Žinomas muzikos terapeutas Adam Knist savo darbe, kur surinkta dešimtmečio tyrinėjimų medžiaga, rašo: ,,Pagrindinė roko muzikos poveikio sveikatai priežastis, be abejo, yra garso stiprumas, sukeliantis susierzinimą, hipertoniją ir ypatingą narkotinę būseną. Rokas nėra nekalta laisvalaikio pramoga - tai narkotikas, pavojingesnis už heroiną, nuodijantis jaunų žmonių gyvenimą”.

  Kalbant apie erotiką, tai Bobo Larsono medikų grupė tvirtina kategoriškai: ,,Žemo dažnumo virpesiai, skleidžiami bosinės gitaros stiprintuvo, kartu su bytu veikia stuburo smegenų skystį. Šis skystis savo ruožtu veikia liaukas, stimuliuojančias hormonų sekreciją. Pasekmė – lytinių ir antinksčių hormonų sutrikimai; kartu kinta ir insulino kiekis kraujyje, todėl moralinės kontrolės stabdžių funkcijos arba nusikelia už pakantumo ribos, arba visai išnyksta”.

Koks pavojingas bebūtų fiziologinis roko poveikis, psichologinis jo veikimas yra dar pavojingesnis. Neįmanoma, ilgai klausius roko, negauti gilios psichinės – emocinės traumos. Paminėsime dešimt jų formų, kurias psichiatrinėse analizėse įvardina gydytojai Mack Raferty, Grenby Blane, Bernard Selebell, Walter Wright, Frank Garlock, Thom Alen ir kt.:

Roko muzikos klausimąsis susijęs su šiomis pagrindinėmis roko pasaulio temomis: seksu, narkotikais, maištu, iškreipta religija bei satanizmu.

Mąstymas, valios jėga bei laisvė ir moralinė sąmonė taip stipriai atakuojamos per visus pojūčių organus, kad sveikas protas ir savisauga atbunka ar net visai jų netenkama. Šioje mąstymo bei doros sumaištyje užsidega žalia šviesa laukinių jausmų, iki tol tramdomų, siautėjimui – tokių kaip neapykanta, siutas, pavydas, kerštas, seksualumas.

Dar daugiau – roko žvaigždės tampa ne tik elgesio modelių pavyzdžiais, bet ir dievinamais stabais. Šių kerų įtakoje atsirado tokie reiškiniai, kaip „groupies“ *, savižudybės dėl žvaigždės mirties, o kai kada ir žmogžudystės, iš kurių labiausiai žinoma Džono Lenono nužudymo istorija (jį nužudė gerbėjas David Chapman). *[Roko kultūros terminas, kuriuo vadinamos jaunos merginos, visiškai ir be atlyginimo atsiduodančios savo stabukui jo erotinių įgeidžių bei fantazijų patenkinimui; paprastai jos lydi „žvaigždę“ kurį laiką, kol kitame turnė yra pakeičiamos.]

Pridėkime dar agresiją per pasąmonę, apie kurią jau buvo kalbėta ir kuri yra tikras sąmonės bei laisvos valios prievartavimas.

Pats geriausias dorinis bei dvasinis išauklėjimas negali bent kiek ilgiau išsilaikyti prieš sąmonės, jausmų bei valios eroziją, kurią sukelia įprotis kasdien klausytis roko muzikos.

Jau buvo šnekėta, kad roko revoliucija yra maitinimo terpė jaunimo maištui prieš bet kokius draudimus: šeimyninius, religinius, administracinius, politinius, ekonominius.

Bet čia galima dar štai ką pridurti: roko koncertai ir festivaliai sukelia tokią masinę isteriją, kad hepeningo* metu įsiliepsnoja muštynės bei maištas. *[Hepeningas (pažodžiui „įvykis, atsitikimas“) – tai modernistinio meno pakraipa, turinti tikslą stebinti, šokiruoti, kelti neįprastas asociacijas, spontaniškus išgyvenimus. Roko koncerto metu specialiai provokuojama, kad hepeningas būtų dar sensacingesnis. Pvz., Elis Kuperis simuliavo mirties bausmę pakariant arba žaidė su milžiniška gyvate, kurią paleisdavo į minią; atsinešdavo į sceną katilą su gyvulių krauju, o jų žarnas ir vidurius mėtydavo į minią.]

Štai keletas pavyzdžių:

Melburne (Australija) roko koncerto metu buvo rimtai sužeisti apie 1000 žmonių.

Beirute (Libanas) isterijon puolusią minią pavyko suvaldyti tik su vandens patrankomis.

Eltamento festivalyje (JAV), „Rolling Stones“ koncerte dalyvavo 300000 žmonių: trejetas jų žuvo nuo per didelės narkotikų dozės, keletas nuo tvankumo.

Cincinatyje (JAV) 1975 m. gruodyje 18 tūkstančių žmonių minia, sulaužiusi barjerus, negyvai sutrypė 11 žmonių; grupė ,,The Who” kaip niekur nieko pradėjo koncertą, o įšėlusi minia besibaigiant koncertui vėl užplūdo sceną, dėl ko žuvo dar keletas žmonių.

650 jaunuolių žuvo Los Andžele vieno savaitgalio metu. Apie tai pasakojo reportažas, paruoštas Kalifornijos telereporterės Julli Argazoni, kuriai davė interviu daktaras Nagushi. Jame buvo kalbama apie tai, kad municipalinės lavoninės šaldytuvams esant perpildytiems, 650 aukų buvo suguldyta abipus koridoriaus. Baisus mirties kvapas užtvindė pastatą. Kūnų buvo nebeįmanoma atpažinti nes aukos buvo jauni žmonės, pabėgę iš namų, o daugiausia iš Los Anželo apylinkių. Pastoriaus Greenwald liudijimu, šėtonas šnabždėjo į ausį Julli Argazoni: “ Štai jie, žiūrėk, mano trofėjai. Štai salė, kurioje aš radau savo laimikį”.

Baigdamas pacituosiu ištrauką iš Frank Gorlock knygos „The Big Beat“ („Didysis Bytas“): „Chaoso ir sumaišties mokytojai negalėtų rasti geresnio būdo primesti jaunimui savo idėjas bei filosofiją. Šalyse, kur rokas yra populiariausias, – JAV ir Anglijoje – buvo pastebėtas ne tik pats didžiausias jaunimo nuopuolis, bet ir staigus nusikalstamumo didėjimas, nesantuokinių vaikų, prievartos, žudynių, savižudybių padaugėjimas. Kaip rodo anksčiau pateikti faktai, roko evoliucija per paskutinius 30 metų taip sugadino jaunimą, kaip niekas kitas istorijoje. Kai valdžia eikvoja milijonus kovoti su oro, vandens tarša, su triukšmu, nerandama nei lėšų, nei priemonių kovoti su moraliniu bei dvasiniu jaunimo užterštumu, didžiojo suokalbio rezultatu. Ar ne stebėtina, kad valdžia atrodo tokia bejėgė prieš visą šią negandą, atneštą anos erotinės muzikos bangos? Sena patarlė sako: „Ištvirkinkite jaunimą – ir pavergsite tautą“. Ar neatėjo laikas visą šią informaciją apie mus sutrikdžiusią socialinę ir dvasinę negandą perkelti iš desperatiškumo į energingą, aktyvų suvokimą? Blogis plinta ne daugiau, nei jam leidžia padorūs, bet nieko nedarantys žmonės.“