PRO VITA © Parengė Robertas Skrinskas

JEAN PAUL REGIMBAL

ROKAS

Vertė Algirdas Patackas ,,Aušrinė" 1990 Nr. 1-3.

                                                                                                       TURINYS
Disko fenomenas

,,Disko” yra termino ,,diskoteka” sutrumpinimas, reiškiantis plokštelių kolekciją ar organizaciją, jas nuomojančią bei jas grojančią. Beje, šiuo žodeliu nusakoma ne tik įstaiga, kur šokama rokenrolo ritmu, bet visų pirma gyvenimo ir laisvalaikio praleidimo stilius, tam tikra atmosfera. (Mūsuose “diskoteka” labiau suprantama kaip pasilinksminimo vieta).

Disko gimė Niujorke 1973 m. vasarą tarp didžiosios amerikiečių metropolijos homoseksualistų. Tuo metu nebuvo galima lankyti disko salėse, netapus atitinkamo klubo nariu. 1977 m. tarsi būtų prasiautęs uraganas – JAV ir visame pasaulyje disko klubų skaičius išaugo nuo šimto iki daugiau kaip 18000. Kuo šitai paaiškinti? Štai kaip disko fenomeną analizuoja straipsnis iš ,,Daily News”:

„Atskirti vienas nuo kito trankios muzikos, skendėdami akinančių žibintuvų šviesoje, šokėjai išdarinėja viską, kas jiems šauna į galvą, nekreipdami dėmesio į tai, kaip tai atrodo iš šalies, lyg kraipytųsi prieš veidrodį ir be perstojo šauktų: „Aš! Aš! Aš!“ Šis į akis krentantis narcisizmas – tai tik atspindys filosofijos, kuri, atrodo, yra pavojingai persmelkusi mūsų visuomenę. Anot šios filosofijos, ko nors užsigeidus, visi mūsų veiksmai yra pateisinami, neatsižvelgiant į pasekmes, kurias jie gali turėti kitiems. Ši dvasinė nuostata pasireiškia didėjančiu skyrybų, sugriautų šeimų skaičiumi, taip pat individualizmu bei egoizmu persunkta kūryba. Ši pasaulį apėmusi disko filosofija yra per siaura, kad paliktų vietos meilei. Ir belieka tik apgailestauti, kad tie, kurie užmiršo džiaugsmą duoti ir dalinti (jei tik išvis yra jį patyrę), praeina pro vertybes, praturtinančias gyvenimą. Disko fenomenas iškelia labai konkretų tikslą: atpalaiduoti „žemas aistras“ jų grynu pavidalu tokioje atmosferoje, kur viskas leistina. Seni seksualiniai draudimai pagaliau peržengti. Kiekvienas be jokio apsimestinio varžymosi gali išreikšti, demonstruoti savo dvigubą seksualumą ir praktikuoti jį be mažiausio kaltės komplekso. Homoseksualai, biseksualai ir heteroseksualai įgauna visišką laisvę muzikinio tempo ritme, netrikdomi jokių socialinių institucijų.“

Baigdamas pateiksiu tekstą iš „US News Report“: „Seksualumas užtvindė disko... Pornodisko pelningas, ir net labai. Būtent tai paaiškina, kodėl plokštelių firmų yra tiek daug, kad jos gali paimti į savo rankas visą šią sistemą.“ Nuo 1970 m. plokštelių paketai tampa vis labiau nedviprasmiškai erotiniai, ezoteriniai ir satanistiniai pagal savo rekomendacijas bei simboliką. Ten galima išvysti apverstą trikampį, piramidę, pentagramą, heksogramą, magišką ratą ir kitokią raganišką simboliką. Nesivaržoma pavaizduoti nuogybę, falinius bei vaginalinius simbolius, visokiausius iškrypimus bei atvirai šėtonišką simboliką, tokią kaip skaičius 666 arba jo atvirkštinį variantą – 999, žmonių aukojimą, „juodąsias mišias“, pragaro vaizdinius. Todėl nenuostabu, kad kuo mažiau teologai ir pamokslininkai kalba apie velnią bei pragarą, tuo labiau palengvinama Liuciferio savireklama per plokštelių paketus, filmus bei roko operas, tokias kaip „Hairs“, „Tommy“, „Quadrophenia“ („Plaukai“, „Kareivis“, „Kvadrofenija“).