PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas
LAIKO
UŽTVAROS
Tame laike, kur liko tavo meilė
Klajoja mano vieniša širdis
Lyg kokia niūri keleivė pavėlavus
Dar ieškanti kas buvo kažkada
Nors skaidrų tavo veidą rūkas slepia
Ir balsas tavo skęsta tyloje
Aš matau, girdžiu tavo balsą
Bejausmį aidą gilumoj širdies
Kad praeitį gražint galėčiau
Gal viskas būtų buvę amžinai
Gal tavo balso aidą vėl girdėčiau
Jį pakartotų girios ąžuolų
Tik vėjas pučia, neša mano žodžius
Tolyn skraidina meilę nuo tavęs
Akis užmerkiu, noriu vėl matyt
Tave pro laiko užtvaras visas.
Diana 15m.
Ačiū, už visa tai...
Aš žinojau, kad ateis kažkada ta
diena,
Kai paliksi Tu vieną ir liūdną
mane...
Man atrodo, ta diena atėjo per
greitai.
Bet vis tiek aš noriu Tau padėkoti
už visa tai:
Ačiū, kad smagų laiką leidau su
Tavim,
Ačiū, kad nesakei, jog Tau nuobodu
su manim,
Ačiū už gėles, kurias man nešei,
Ačiū už meilę, kurią man davei...
Ir prisiminki tai visada:
Nepamiršiu Tavęs niekada...
Gintė Skarelytė, 14 m.
*******
Apie mus viskas akimirksnio laiku.
LAIKAS
Kaip greitai bėga laikas,
Matai kaip draugas sensta čia,
Čia, šitam pasauly,
Kur laikas bėga nejučia.
Matei kaip motina paseno,
Matei tu jos kančias visas,
Ir tėvą amžinatilsį,
Palaidotą greta.
Pasiilgai tu, draugų ,
Tėvų ir artimų švelnumo,
Bet to tu jau negausi,
Nes teks palikti šį pasaulį.
Jie jau senai tave palikę,
O dabar tu ir su jais,
Vaikštinėji sau po žalią pievą,
Ir nesuki galvos, dėl laiko praeities.
Marius Buldozeris
***
Vasara ateina
Pagaliau vasara ateina.
Gėlės žydi,saulė švyti.
Medžiai žiba prieš akis.
Norisi į lauką eiti,
Bet turiu aš pamokas pabaigti.
Einu aš į lauką,-
Viskas žydi,viskas švyti.
Paukščiai čiulba,nesustoja,
Jų čiulbėjimas taip skamba.
Vasara atėjo,
Šilta, gera,
Upės teka.
Ežeruose žmonės maudos,
O kiti balkone šaudos.
Šaudos saulės spinduliai,
Stoja degintis eilei,
O eilė tai didelė!
Eina į soliariumą
Deginasi ten,
O išeina laukan,-
Aš visa juoda!
Karina, 10 m.
***
Juodos orchidėjos
Be pasigailėjimo sugriautas pasakų dangus...
Mano vaikystės svajonių dangus...
Su šaknimis išrautas rūpestis
Širdis, sustingus svetimam delne.
Sujaukti patalai už lango – buvai ten tu..
Ieškojai ir ieškojai užkastų prisiminimų
Ieškojai liepoj džeržgiančio lietaus...
Ieškojai to, ko nebuvai pametęs.
Keistas šurmulys tarp sienų keturių
Suskaldytas tylos verpetas ant lubų –
Prisilietimas prie išdžiūvusių tikrovės seklumų
Prisilietimas prie patvinusių sapnų gelmių.
Jauti ir trokšti nuo karčių minčių,
Apie pasaulį, metusį tave griovin
Apie neramų gilų sielos šauksmą,
Palikusį gilias žaizdas krūtinėj...
Bolavo tuštuma lyg baltos drobės
Languos netilo juodos orchidėjos
Jos šaukė ir kartojo tavo vardą
Jos dar norėjo sugrąžinti dangų..
***
... Ir aš išeisiu. Ir paukščiai toliau giedos,
ir liks mano sodas, ir žalias medis,
ir baltas šulinys.
Kas vakarą dangus bus mėlynas ir minkštas,
ir varpinėje skambins varpais,
kaip visuomet skambindavo.
Ir tie numirs, kurie mane mylėjo;
ir žmonės jau bus nebepažįstami;
ir žydinčio sodo kampe prie nubaltintos sienos
slapstysis nuliūdusi vieniša mano dvasia.
Ir aš išeisiu; ir liksiu be namų,
be žalio medžio prie balto šulinio,
be mėlyno minkšto dangaus...
Ir paukščiai toliau giedos.
***
Tu maža mergaitė tamsiame miške,
Tu žengi samanotu takeliu ..
Tu nebijai tamsios girios
Ir leidiesi tolyn.....
Tavo suknutė balta, taps tuoj kruvina
Tu net nenumanai, kas tąves lauks tenai.
Tu paslysi tamsiame miške .
Susižeisi ranka, nusišluostysi į ją
Ir bejausmiai žengsi toliau
Ir klaidžiosi visą kruvina
Kol pasiklysi giroje...
Indrė, 13 m.
***********************
"Svajoju"
(2007.05.31)
Rytmečio šviesa spigina į langą
Bėgu tekina ir žiūriu į dangų
Matosi graži svajonė,
Mano ilga svaiginanti kelionė...
Einu per pievą klotą gėlėmis,
Brendu per upę grįsta akmenimis.
Matau, kad kalnas jau čia pat.
Galėsiu vėl svajot taip pat.
Grįžtu basa, basa... laiminga...
Euforijos apimta, pykčio pamiršta,
Laimės užlieta jaučiuos pakylėta,
Kad galiu svajot, matyt dangų giedrą.
Inga Kėblerytė
***********
Žiemos naktis tokia šalta
Pušies birbynė
Vaikystėj prieš užmiegant,
Po audeklu su žiburiu
Ieškodavau pusnies,
Kurioj raudojo paslaptis.
Senolio mano, išminties
Lobynai vakarus nupins
Skaidrios tošies...
O aš lipdysiu skrynią gintaro
Jo nunertoj pintinėj,
Užžiebsiu aukurą praėjusiems
Laikams.
Melodija smalsi pušies birbynėj
Pakels iš miego paslaptis –
Neleis užmigt vaikams.
Godeze
********
Už miesto mūrų žvilga aušra, tuoj užges švyturiai.
pakvips žolei krintanti rasa, pasirodys saulės
spinduliai.na tai kas, kad erdvės mažai, kad aplink
siūbuoja pastatai. ir nepamatysim grožio viso, neviskas
čia sutilpo. akies krašteliu bent pažvelk į tolimas
erdves, susibūrusias žvaigždes. o ko neregi toli
pasitelkt fantazija gali...Inga Varanavičiūtė
kartą eidama gatve
Tu
Paleidau aš tave tarsi vėją...
Ir tik dabar - suprantu, ko netenku.
Ir būsiu aš viena miške lyg fėja
Tarp besileidžiančiosios saulės spindulių.
Kai saulė nusileis - ateis manasis brolis
Mėnulis... Toks jo vardas iš tiesų,
Jis toksai šaltas - lyg tasai baltasis molis
Kurį parodyti aš tau vėl ketinu.
Tu vėl matysi tik manas akis...
Žiūrėsi tu į jas taip dėmesingai...
Ir vėl apims mane tas begalinis liūdesys
Kurį tu perskaitysi mano žvilgsny nuodėmingam.
Ir vėl tas pats! Istorija kartojas!
Tik šį kart viskas bus kitaip.
Tu jau nebesilenksi palei mano kojas,
Ir jau nebūsi mielas kaip tadai...
Gintarė Banytė
TAU
Jei ne tu, aš mylėt nemokėčiau,nežinočiau, kad meilė neturi ribų...
Jei ne tu, aš svajot nemokėčiau, mano svajos neturėtų sparnų...
Jei ne tu, aš tikėt nemokėčiau, man viltis būtų priešas baisus...
Jei ne tu, aš atleist nemokėčiau, neturėčiau tiek valios, jėgų...
Jei ne tu, mano dienos plauktų iš lėto: su skausmu, pagieža, šalčiu...
Jei ne tu, man širdis nekalbėtų, nerašytų jinai šių eilių...
Inga Balsytė 15metu, Viešvėnai...
*************************
Tu -- mano svajonė.
***************
Tania Kristinaitytė
MEILĖ
Vėjuotas vakaras staiga nurimo
Širdis sujudo, apsvaigino -
O karštos lūpos vis maldavo bučinių,
Kurių suteikt tik tu gali man jų...
...širdis į širdį sutalpinom ir sielom
mes pasidalinom...
...tik vat skaudu žinot teisybę -
širdies ir sielų nebeturim...
Ir kas gi širdį taip kankina!..
Apsėda ją ir vėl ramina...
Kodėl negali būti kaip žvaigždutė..?
...tamsoj prabyla, o šviesoj pailsi...
****************************
Julie, 9kl.
Abstinence?
In a world focussed on pleasure,
this word has no meaning.
For those searching for love in all the wrong places,
this word has no meaning.
For those who only rely on the approval and acceptance of others,
this word has no meaning.
For those who only focus on the present and never look toward the future,
this word has no meaning.
Fort those who only think, "what can I get?",
this word has no meaning.
For those who feel they have no purpose,
this word has no meaning.
In a world that is completely lost,
this word has no meaning.
Abstinence,
Does it mean anything to you?
*****************
Death of a Virgin
Cutes, 19 m.
July 11, 1999
Dear Diary,
He's in his room
The lights are off
The music is on
And he rests peacefully in his bed.
His eyes are shut
His conscience is clear
He told me not to tell
That it was all a bad dream
But nothing to regret
And all I can remember is that night
Laying drunken in the bed
Allowing him to have his way with me
Eternally blaming myself
Never returning to the woman i once was
I'm in my room
The lights are on
The music is off
I toss and turn in my bed
My eyes are red and swollen
My innocence is lost
But I can't find it my heart to hate him.
***********************************
Narvydas Skrajūnas
Liūdesys
Pasaulyje vienas likau, paskutinis,
Ir nė ką daugiau prisiglaust prie krūtinės,
Ir nesvarbu, kad širdis dar karšta,
Nebėr daugiau nieko ir meilės nėra…
Sunku vakarais ir sunku dienomis,
Net kai ir karšta, kalent dantimis,
Ir niekas rodos, kad man nepadės,
Nieks neprisiglaus ir švelniai nepalies…
Viltis
Laukiu tavo bučinių kaip sapno,
Kaip ištroškę laukia tyrojo vandens,
Tavo rankų apsipynusių man kaklą,
Ir akių dar nepažinusių gyvenimo rudens.
Laukiu tavęs as naktį ir dieną,
Ir audroj ir giedrumoj dangaus,
Kaip tamsiausią naktį mėnesienos,
Ar kaip nuostabaus žvaigždžių lietaus.
Būsiu tavo ir kūnu ir siela,
Ir darbais visais ir mintimis,
Nes esi viskas, kas tiktai yra miela,
Ir tik tave aš sapnuoju naktimis.
Laiškas
Taškelis po taškelio,
Raidelė po raidės,
Rašosi laiškutis
Iš visos širdies
Žodelis paskui žodį
Štai ir lapas jau,
Ir vis apie ta patį,
Kaip tave pamilau.
**************************
Šarūnė Baužaitė, 15 m.
Žvaigždės mirtis
štai dangus nusimeta karūną
viskas kas gražu pasaulyje jau griūna
ir žvaigždė tik gimusi jau vysta
ir padėt jai niekas neišdrįsta....
jau naktis, diena, ir dvasia
stovi dangaus vartuose
groja baugu atminimu trio
šitaip groja
o prieiti bijo...
liūdna muzika dangaus vartus paliečia
...bet žvaigždė jau mirusi, karūnoj nebešviečia...
******************************
Kai vėliai man liūdna labai
Ji apkabina savo sušilusiom rankom
Kai svajonės išnyksta
Ji sako, kad reikia tikėt.
Mes jai auginame gėlę
Tačiau ji neprilygsta
Tokiai švelniai ir
Paguodžiančiai Mamai
Ji lauks mūsų prie slenksčio
Net tada kai bus šalta ir žvarbu
Net ir tada kai nenumaldomai pūs vėjas
Ir kai atrodo nebesugrįši į tėviškėlę
Ir kai tu sugrįši ji džiaugsis labai
Prikeps miltinių blynų su ta ypatinga uogiene
Kuri burnoj tirpsta ne vien nuo skonio,
Bet ir nuo prisiminimų kvapo
Tu prisiminsi visas išdaigas
Kurias ji tau visas atleidus
O kai kurių tu pamiršti negali
Ir pamiršti negalėsi...
Karolina Aleknavičiūtė, 11m.
***************************
PAVARGAU...
seniai rašiau eiles,
seniai kūriau ar rimavau.
bet nekaltas aš, kad -
gyventi čia pavargau...
kasnakt meldžiu aš sapno,
sapno begalinio,
o kas rytą akis pramerkęs
prašau, o Dieve, tavo atleidimo.
viskas čia pilka, viskas čia niūru,
bet jei tu būtum šalia,
viską iškęsti aš galiu.
nors ryt - dar viena diena,
su tuo pačiu skausmu... Saulius ZzZzZz
*************
Jausmų istorija...
Vienišumo dvasia, tokia šalta, bejausmė, kaip vakaro vėjas rudeninis,
Užgrobė mano sielą ir mano širdį pervėrė, lyg strypas metalinis.
Aš staigiai suklupau ir man akyse aptemo
Ir pajutau, kaip mano jausmų diena sutemo.
Prieš mane atsivėrė tamsūs, vieniši keliai,
Pilni aštrių liūdesio akmenų, duriančių man skaudžiai.
Paskutiniai jausmai, krauju teka iš manęs.
Ir aš jau pradedu nebejausti savęs.
Tapau pilka aš asmenybe, klaidžiojančia tamsiais, vienišais keliais,
Svajojančia apie gyvenimą, apšviestą meilės spinduliais
Ir tikinčia, kad atsiras pasaulyje jėga,
Kuri kaip saulė, ištirpdytų sielos ledą manyje...
Istorija taip ir užsibaigtų liūdnai,
Jei ne stebuklas, pakeitęs mano gyvenimą galutinai.
Šis stebuklas, kaip žaibas, nutrenkė mane,
Aš nualpau, o atsibudęs, neradau vienišumo dvasios šalia.
Pamačiau šviesą, tokią ryškią, lyg pilnaties spinduliai vakare,
Ji, kaip tikriausia dailininkė, nutapė šypseną mano veide.
Aš vėl atsistojau, bet netrukus krit au, vos išvydęs Tavąsias akis.
Aš jų nebijau, nes jos atrodė, kaip ramiausia vasaros naktis.
Ta vasaros naktis žiūrėjo į mane,
Sakydama: „Ateik,ateik pas mane!“
Vos išgirdęs tuos žodžius,
Nepajutau, kaip link Tavęs jau paėjau kelis žingsnius.
Vos priėjau prie Tavo akių,
Pamačiau jose sielą, pilną šiltų jausmų,
Ta siela įžiebė ugnį manyje,
Ji skleidėsi po mano kūną, lyg žvaigždžių gausa naktyje.
Man pasidarė šilta, jauku,
Kai atsidūriau Tavo akių naktyje, kur ramu ir tylu.
Tavo nakties pilnatis nugalėjo tamsą, užgrobusią manąsias mintis,
Po to pajutau, kad kaip žemės drebėjimas, suspurdo mano širdis.
Ji atgijo ir tai tik Tavo dėka,
Nes mano širdyje dabar siaučia gražiausių jausmų audra.
Audra nerimsta ir aš pradedu tikėt,
Kad sugebėsiu šiam pasauly mylėt.
Pagaliau supratau, ką reiškia žodis „myliu“
Girdėdamas jį, aš klausaus ir tyliu.
Tyloje aš svarstau, o širdis nerimsta,
Nes joje, paslapčia meilė gimsta.
Ji bręsta, auga, kaip rožė laukinė,
Kol užauga ir tampa begalinė...
Marius Radzevič, 15 m.
Kviečiame ir Tave atsiųsti savo eilėraščių: ,,skrinskasETAgmail.com“