PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas     NARKOTIKAI    ALKOHOLIS

 NARKOTIZAVIMO DĖSNIAI

1. Visuomenės narkotizavimas tiesiogiai proporcionalus narkotikų prieinamumui.
Kuo narkotikas prieinamesnis, - tuo jis plačiau paplitęs visuomenėje ir tuo didesnis jo vartojimas. Prieinamumas apibudinamas trimis pagrindiniais faktoriais:
a) kaina - kuo narkotikas pigesnis, - tuo plačiau paplitęs;
b) platinimo-pardavimo taškų skaičiumi;
c) laiku – kuo ilgesnis leidžiamas legalaus narkotiko pardavimo laikas per dieną, per savaitę, mėnesį ir metus, - tuo aukštesnis narkotizavimo laipsnis.
2. Žala visuomenei nuo narkotizavimo tiesiogiai proporcionali vidutiniam alkoholio ir kitų cheminių intoksikantų suvartojimo kiekiui, tenkančiam vienam žmogui.
Kuo vienas žmogus daugiau suvartoja alkoholio, tuo daugiau negatyvių pasekmių patiria visuomenė. Prof. A. N. Majūrovas ištyręs XIX a. Šveicarijos kalėjimų kalinių kiekį, priklausomai nuo alkoholio suvartojimo kiekio, tenkančio vienam gyventojui, nustatė dėsningumą: sumažėjus alkoholio suvartojimo kiekiui, ženkliai sumažėja ir kalinių kiekis ir atvirkščiai.
B. D. Graždanikovas, V. A. Detinenko, V. G. Ždanovas, N. G. Zagoruiko nustatė, kad debilų dalis naujagimių skaičiuje tiesiogiai proporcingas išgerto alkoholio kiekiui, tenkančiam vienam gyventojui.
S. N. Ševerdino žalos nepašalinimo dėsnis. Žala, kurią patiria žmogus, šeima, visuomenė nepašalinama tol, kol egzistuoja alkoholio gamyba, pardavimas ir vartojimas. Ševerdino manymu sustabdyti šio dėsnio veikimą įmanoma tik su taip vadinamo „sistemos preso“ pagalba. Tai vyks tada, kai harmoningai veiks blaivybės įstatymo sistema plius masinis atsisakymas nuo alkoholio nuodų.
3. Alkoholio degradacijos dėsnis. Jį atrado I. A. Krasnonosovas. Pagal šį dėsnį geriančiose šalyse nusigers vidutiniškai kas 16 geriantis žmogus. Šis dėsnis neveikia alkoholį draudžiančiose šalyse. Daugėjant geriančių, auga ir prasigėrusių skaičius. Kita forma šį dėsnį nustatė JAV Nacionalinio demografinių tyrimų instituto statistikas S. Ledermanas. Jis savo tyrimus paskelbė 1956 ir 1964 m. Jis nustatė, kad tarp vidutinio alkoholio suvartojamo kiekio žmonių ir tarp didelio kiekio alkoholio suvartojimo žmonių yra tiesioginis ryšys. Ledermano dėsnis buvo patikrintas ir pasitvirtino daugelyje šalių. Jei šalyje vidutiniškai vienam žmogui tenka 20 l suvartojamo alkoholio, tai 5% šalies gyventojų suvartoja daugiau, nei 50 litrų. Tačiau tie 5% gali suvartoti ir 10 litrų, jei vidutiniškai alkoholio yra suvartojama 3 l vienam žmogui. Lenkijoje prieš alkoholinės priemonės 1980 m. sumažino alkoholio suvartojimą 1/3, o ligoninėsna patekusių žmonių sumažėjo 59%.
4. Amžius ir narkotizavimas. Kuo jaunesniame amžiuje prasideda narkotizavimas, tuo giliau jis pažeidžia asmenybę ir tuo didesnę žalą neša. Asmenybės suirimas nuo alkoholio ir narkotikų plačiąja prasme prasideda nuo elgesio dorovinio-valingo valdymo suardymo. Po to suirsta intelektas, atmintis ir, galiausiai, suirsta darbiniai įgūdžiai ir įpročiai. S. N. Zaicevo dėsningumas. Mirtingumo viršūnė nuo alkoholinio apsinuodijimo tenka pirmos ir antros alkoholizmo stadijos žmonėms. Didžioji alkoholikų dalis iki trečiosios stadijos, paprasčiausiai, neišgyvena.
5. Asmens ir visuomenės narkotizavimas vystosi nuo silpnų narkotikų iki stiprių. Pradžioje saldainiai su likeriu, po to likeris su saldainiais, po to tiesiog likeris. Pradžioje cigaretė, po to alus, po to degtinė. Pradžioje cigaretė, po to cigaretė su marihuana, kaljanas su hašišu, po to heroinas.
6. Super aukštas narkotikų pelnas sąlygoja jo platinimo sistemos sukūrimą. Būtinu šios sistemos elementu yra narkotikų vartojimo psichologinio užprogramavimo mechanizmų sukūrimas. Narkotikų vartojimo programavimo sistema apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę reklamą. Šio dėsnio pasekmė: pelno sumažinimas nuo legalių narkotikų – alkoholio ir tabako – pardavimo, dėka padidintų akcizų ir mokesčių sukelia šio biznio mažėjimą ir tuo pačiu narkotikų vartojimo mažėjimą.

Iš aukščiau minėtų dėsnių ir dėsningumų galima išvesti visuomenės narkotizavimo ir išblaivinimo formules:
                                                  A x B x C
Visuomenės narkotizavimas =   D x E x F     kur:
A- alkoholio, narkotikų biznio pelnas.
B- alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas.
C- alkoholiškai-narkotinis visuomenės užprogramavimas.
D-blaivus, prieš alkoholinis visuomenės nusistatymas.
E- įstatymų kietumas, ribojantis alkoholio, tabako, narkotikų platinimą.
F-šių įstatymų neatmainomumas.
                                                 D x E x F
Visuomenės išblaivinimas =    A x B x C

Visuomenės išblaivinimui yra būtina:
1. Sumažinti alkoholio biznio pelną per akcizus ir mokesčius.
2. Apriboti legalių narkotikų: alkoholio ir tabako pardavimų vietų skaičių ir laiko trukmę.
3. Žymiai sumažinti alkoholinį programavimą per masines informavimo priemones.
4. Įkurti visuomenėje blaivaus auklėjimo ir švietimo sistemą.
5. Priimti griežtus įstatymus su didelėmis bausmėmis už nelegalų alkoholio, tabako ir kitų narkotikų platinimą.
6. Įtvirtinti šių įstatymų vykdymo neatšaukiamumą.
Parengta pagal ,,Psichologija formirovanija soznatelnoj trezvosti“ Jaroslavl, 2009 Autorių kolektyvas: Gubočkin P.I ir kt


JŪSŲ NUOMONĖ APIE RŪKYMĄ IR GĖRIMĄ  
TURINYS