PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas NARKOTIKAI ALKOHOLIS
VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS GANYTOJINĖS
GROMATOS UŽ BLAIVYSTĘ
A Ketvirtoji vyskupo gromata 1861 05 29
Aš, Motiejus Valančiauskis, iš Dievo ir sosto apaštalų mylestos Žemaičių vyskupas, visus gyventojus vyskupystės savo sveikinu ir laiminu.
Prie apskelbimo išliuosavimo jūsų siunčiau gromatą mano pas jums, išguldydamas, kaip turit priimtie ir išmanytie suteiktą dėl savęs loską ir kaip tuo tarpu turit apseitie. Vienokiai šiadieną girdžiu, kad, anei parėdymo vyresnybės, anei žodžių mano lig šiolei dar nesuprasdami, ėmėt klystie ir dovanotą sau liuosumą blogai išguldinėtie. Taigi noriu vėlei jums pamokytie, žinodamas, jogei balso mano ūmai paklausyste ir, širdin savo priėmę, pagal jo elgties ir gyventie pradėste.
Žinokit tada, vaikai mano per mane numylėti, jogei dar dvejus metus turit būtie po senovės po ponais, pil-dytie, kaip lig šiol pildėt, viernai visas pavynastis, ponų kiaušy tie, lenkties ir šėnavotie, nes toki yra valia šviesiausio ciesoriaus, nes to reikia dėl įvedimo naujo parėd ko, dėl padarymo su ponais sūkalbos ant ateinančio laiko, o ir patys išmanot, jogei tat negal staigu vieną dieną padirbtie.
Nekalbėkit niekų ir nekelkit kalbų anei ant manęs, piemenio jūsų, anei ant kunegų, savo mokytojų, kaip tai girdžiu nekuriose vietose jums prasimaniusius, būk mums ponai papirkę už pinigus, kad mes teisybės dėl jūsų ne-sakytumėm. Man rodos, jogei tie patys, kurie tokias kalbas pakėlė, joms nevierija ir jūs visi, vaikai mano, tam nevierijat. Ar tai galimas daiktas, kad mane ir visos vyskupystės kunegus, ne gana to, bet visos ciesorystės, galėję būtų ponai perpirktie ant melagystės, nesgi visoj ciesorystėj visur tas pats yra surėdymas vyresnybės ir visur taip pat per dvejus metus tebebus senovės parėdkas.
Šeimyniškiai ir samdinykai, klausykit savo gaspadorių ir perdėtinių ir be laiko nelaužykit suderėjimo savo su tais. Griekas yra jų neklausytie arba, dėl menko daikto slūžbą pametus, kitur išeitie. Žinokit, jogei kiekvienas, nepabengęs metų arba neščyrai tarnavęs gaspadoriui, turi ant sumnenės pagrįžtie ir krividą, jam padarytą, visiškai atnagradintie, kitaip nevertas yra išrišimo iš griekų. Išliuosavimas neišliuosuoja nuo pavynasčių ir suderėjimo dabravalno nelaužo. Prisistebėkit bajorams, kurie nuo senovės gadynės yra liuosi, ar gal jie kaip sau panorėję sankalbas laužytie arba kantraktų neišpildytie? Negal, nes to anei Viešpats Dievas, anei bažnyčia šv. nedaleidžia. Todėl gi ir jūs, vaikai mano slūžmelnykai, kurie tame dalyke esat kalti, pasitaisykit, biįodamys ant savęs užtrauktie teisingą koronę p. Dievo už nevierną tarnavimą. Klausykit, ką jums pasakė šv. Povilas apaštalas: „Tarnai, kurie norint yra po jungu, tegul paskaito ponus savo vertais visokios garbės" (i. Tim. VI). „Iš reikalo būkit paduoti ne tiktai dėl rūstybės, bet ir dėl sumnenės. Būkite paklausnūs visuose daiktuose ponams pagal kūno, netarnaudami dėl akių, kaipo tikt žmonėms įtikdami, bet tikrybėje širdies bijodamys Dievo. Ką tiktai darote, darykite iš širdies, kaipo viešpačiui, o ne žmonėms. Žino dami, jog gausite nuog Viešpaties algą tėvainystės, Viešpačiui Kristui tarnaukit." (Kolos. III).
Ant galo visiems kartu sakau, laikykit zgadą, meilę ir vienybę su ponais savo, po kuriais gyvenat, ir šėna-vokit juos. Juk žinot, jogei jie patys savo dėka prašė šviesiausio ciesoriaus, kad jumis išliuosuotų, patys veltai išsižadėjo provos savo ant jūsų, patys troško jūsų gero ir rūpinas apie veikalus, prie jūsų prigulinčius. Dėl to gi negadinkit jų širdies, šiandieną liuosais palikę, savo nepaklusnumu ir nedoru apsėjimu. Jeigu amžius stone padonųjų išbuvot, išbūste ir tuos metus su keliais mėnesiais. Vienybėj su ponais gyvendami, šėnavodami juos, daugiaus apturėste nuo jų gero, nekaip atbulais dėl jų rodydamies. Atminkit ir ant to, jogei jūs, nors, dvejiems metams sukakus, iš po jų valdžios išeiste, vienokiai, susiedijoj ant jų žemės gyvendami, kaipo biednesni ūkinykai ne kartą reikalauste jų pamačiaus ir apiekos; ne kartą liga arba bėda prispausti, ištraukste prie jų ranką, ieškodami dėl savęs ratunko, o ar negerai tuokart bus, jei ponai, gerą širdį ant jūsų turėdami, pažvelgs meilinga akia ir su pagalba jums pasiskubins. O ir be to atminkit, jogei esat katalikais ir sūnumis Jėzaus pono, kursai, visus iki galo numylėjęs, išdavė už mums nedorėlius ant mukų kūną savo ir per tat mirdamas išmokė, kaip turim vienas kitą mylėtie. Todėl šaukiu ant jūsų su šv. Povilu apaštolu: „Apsivilkit tada kaipo išrinkti Dievo šventi ir numylėti viduriais mielaširdystės, malonyste, nusižeminimu, tykumu ir kantrybe: vienas kitą kęsdami ir kitas kitam atleisdami, jei kas turi ant kito apskundimą, kaip ir Viešpats atleidę jums, taipo ir jūs. O ant to viso turėkit meilę, kuri yra ryšiu tobulystės" (Kol. III). „Nes tą turim prisakymą nuo Dievo, idant kuris myli Dievą, mylėtų ir brolį savo" (I S. Jono IV). „Ant galo, broliai, būkit tobulais, persisergėkit, vieną dūmokite, pakajų turėkite, o Dievas pakajaus ir meilės bus su jumis" (II Kor. XIII.
L.(Juozapas Silvestras Dovydaitis „Šiaulėniškis senelis“ Antra dalis Vilnius, A. Syrkino spaustuvė 1861.)
Jūsų pastabos, mintys, pasiūlymai - galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“