PRO VITA©  Parengė Robertas Skrinskas   NARKOTIKAI    ALKOHOLIS                          

VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS GANYTOJINĖS GROMATOS UŽ BLAIVYSTĘ

Vyskupo laiškas skapiškiečiams ir Kamajų parapijonams 1861 01 24

Motiejus Kazimieras Valančiauskis, iš Dievo ir apaštališko sosto mylis tos Žemaičių vyskupas, savo aveles Skapiškio ir Kamajų parapijonus meilingai sveikina.

Jau trys metai sukako, kaip mylista Dievo aukščiausiojo stebuklingai nugrėsė žmoneles mūsų nuo girtuoklys­tės. Džiaugias tuo dūšia mano ir dėkavoįa Dievui ažu teip didžią jo malonę, nesgi tikėjausi, kad aveles mano blaivas dangun nuvesiu. Bet linksmybė mano jau šiandie­ną sumišo, širdis mano baisiai susopo ir krauju aptvino, nesgi nugirdau, kad Skapiškio ir Kamajų parapijų kata­likai nebeklauso balso mano ir iš naujo lenda į žabangus velnio. Patyriau, kad ten svietelis, sulaužęs prižadėjimą, Dievui padarytą, vėl ėmė gerti degtinę ir kaip senovėje pagalves pragarui mokėti. Ant vestuvių, ant krikštynų, ant bankietų, ant pakasynų tų parapijų katalikai mirksta degtinėje įrūgę ir, dūšias savo, brangiausiu krauju išganytojaus atpirktas, smegdydami pragaran, piktina aplin­kines parapijas savo negeru paveikslu. Ašaros iš akių mano ištryško, girdint tokią pas jus atmainą ir atbulumą. Ar seniai lankydamas jus gyriau ir dėkavojau ažu jūsų rū­pestį apie namus Dievo, pats mačiau, kiek tai jūs trūso ir kašto padėjot ant įrengimo bažnyčios, maniau, kad kartu ir dūšias savo apdabinote dorybėmis ir meile Dievo, bet da­bar išvydau, jogei jungas girtuoklystės teip jums pamėgo, kad, išsižadėję tarnavimo Dievui, iš naujo ėmėte tar­nauti velniui. O vaikai mano, kas tai su jumis dedas? Ar­gi jūs norite, kad aš, piemuo jūsų, išvydęs tokį jūsų už­kietėjimą, visiškai jūsų išsižadėčiau ir iš skaitliaus savo avelių išmesčiau? Ar norit, kad, lankydamas savo avidę, jūsų neaplankyčiau arba, atvažiavęs ir radęs degtine ap­tvinusius, valdžia, Dievo man duota, jus bausčiau? Ai nelaukit, vaikai mano, kad pakeičiau ranką mano ant jūsų; nepalaiminimas jūsų piemens gal jus sunkiai pabausti ir rūstybę Viešpaties Dievo ant jūsų užtraukti. Dėl to gi, šitą mano balsą šiandien išgirdę, neužkietinkit širdžių savo, bet visi, ūmai susitarę, neišeidami iš bažnyčios, pulkite ant veido prieš Dievą ir, visa Širdim melsdami malonės dvasios šv., prižadėkit neimti degtinės burnon nei šlako. Tėvai ir šeimininkai, visų pirma užsirašykit knygon blaivystės ir sergėkite, kad paskui jūsų vaikai ir šeimyna užsirašytų. Vienas antram įkalbinėkit, kad karče­mon nei kojos nekeltų, nesgi ten yra versmė visokių pa­piktinimų. Neklausykite tų, kurie jums sakys, jogei po vieną stiklelį gerti tai pridera, tai nėra nieko pikto. Aš, vyskupas ir piemuo jūsų, sakau, jogei nei vieno lašo negalite gerti, ir manęs klausykite. O tuokart aš, išgirdęs pasitaisymą jūsų, prašysiu Dievo, kad jus tame nuspren­dime pastiprintų, kad duotų malonę ištvėrimo blaivystėje iki galui, o jūs savo geru paveizdu išnaikinsite papiktinimus, kuriuos dabar padarėt, nuliūdusią širdį mano vėl linksmybe pripildysit, ašarotos akys mano pažvelgs meilingai ant jūsų ir laiminsiu Dievą, kad jus ant kelio išganymo pagrąžino. 24 sausio 1861 metuose.

TURINYS

Jūsų pastabos, mintys, pasiūlymai - galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“