PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas NARKOTIKAI ALKOHOLIS
VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS GANYTOJINĖS
GROMATOS UŽ BLAIVYSTĘ
Trečioji vyskupo gromata 1860 m. spalio mėn.
Motiejus Kazimieras Valančiauskis, iš Dievo ir apaštališko sosto mylestos vyskupas Žemaičių, aveles savo maloniai sveikina.
Pašlovintas Viešpats Dievas Izraelio, jog aplankė šalį mūsų ir susimylėjęs ištraukė žmones iš tvano pijokystės. Dėl to tretį jau kartą leidžiu balsą mano prie jūsų, meilingos avelės, primindamas jums tą didę loską Dievo blaivystės, už kurią, pakėlę širdis ir akis savo į dangų, garbinkit jo mylaširdystę ir visu balsu prašykit loskos išturėjimo iki galo. Neseniai persergėjau jums, kad saugotumėtės žabangų neprietelių blaivystės, kurie nesidrovėjo įkalbinėti jums, įogei aukšta vyresnybė priešinga yra,- sakiau, kad nesibijotumėt nė jokių gražojimų suvedžiotojų. Šindien, datyręs naujos Dievo apiekos, apsireiškusios per žodį šviesiausio ciesoriaus mūsų, kursai pats teikės pagirti ir patvirtinti šv. blaivystę, galiu atsiliepti žodžiais šv. Povilo apaštalo: „Jei Dievas su mumis, kas prieš mums?" Nes, būdamas neseniai Vilniuje, su dideliu džiaugsmu mačiaus su šviesiausiu ciesorių, ponu mūsų, ir linksmas išgirdau nuo jo šituos meilingus žodžius: „Dėkų tau, vyskupe, už storonę prie įvedimo blaivystės". Aukščiausias valdymieras mūsų ne tiktai nesipriešina, bet pats, geisdamas gero savo padonųjų, nori, kad negertumėt visi po visam. Negailis tūkstančių, kurių nustos per nusiturėjimą, bile tik matytų jums blaivus, o per tai sveikus, ramius, turtingus, laimingus ir Dievobaimingus. Tai ko mums bereikia daugiaus, jei ne garbinti Dievą už teip didę geradėjystę, o mūsų šviesiausiam ciesoriui širdingai dėkavoti už teip meilingus žodžius ir melsties visiems iš vieno už sveikatą ir ilgą pagyvenimą jo paties ir visos šviesiausios giminės.
Sakykit dabar, argi ne loska Dievo su mumis? Nuo pat pradžios įvedimo blaivystės ligi šiolei prie tiek pe-riškadų ir prieštaravimų šėtono kasdien jinai platinos ir platinos, datirdama ypatingos apiekos Dievo. Dėl to gi turėdami tokį užtarytoji dėl savęs, galit dabar drąsiai atmesti priešingus žodžius suvedžiotojų; jau niekas jums neatsivožys bauginti, versdamas ant pijokystės. Galim būti pevni, jog ranka visagalinčio išnaikins velnio tinklus, o žodis karaliaus nutrems priešininkus. Tiktai vienkart užsilaikykit visi baimėj Dievo, turėkitės prižadėjimo būti blaivais, dabokit, kad, jums į seną papratimą atkritus, nepasijuoktų neprieteliai dūšios jūsų: kad velnias, išmestas iš širdies jūsų, nepagrįžtų atgal su daug kitomis dvasiomis dar piktesnėmis, kad pagal žodžių Jėzaus pono nestotųsi paskutiniai daiktai jūsų blogesni neko pirmieji, bet padoru savo paveikslu veskit nelaimingus pijokus, kurie dar nepaklausė balso bažnyčios šv., ant gero kelio, tuo pradžios prašykit Dievo, kad visus o visus attrauktų nuo girtybės. Pametę arielką, meskit blogus darbus, dabokit, kad skaistūs ir viežlyvi būtų vaikai ir šeimyna jūsų, išmeskit iš tarpo savęs bar nes,, neteisybes, gyvenkit visi meilėj ir vienybėj, o tuokart džiaugsis širdis mano, pajutus laimingus vaisius blaivystės, dieną ir naktį melsiu Viešpatį Dievą, kad jums visus laikytų apiekoj savo, o iš tikro neužilgo išvystė, jog visagalis, pažvelgęs iš dangaus ant jūsų ir išvydęs gražius darbus, apkraus jums dovanoms savo, laimins jums ant laukų, ant dirvų, ant pievų, ant namų, ir bus gyvenimas jūsų ramus ir patogus, nes patsai aukščiausias Dievas pasakė: „Jeigi klausysi balso Viešpaties, Dievo tavo, idant pildytumei ir sergėtumei visus prisakymus jo, iškels tave Dievas ant visų giminių, kurios gyvena ant tos žemės. Ir ateis taviep visi palaiminimai šitie, ir neatstos nuo tavęs, by tiktai prisakymų jo klausysi" (Deut. XXVIII).
L. (Juozapas Silvestras Dovydaitis „Šiaulėniškis senelis“ Antra dalis Vilnius, A. Syrkino spaustuvė 1861.)
Jūsų pastabos, mintys, pasiūlymai - galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“