PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas     NARKOTIKAI    ALKOHOLIS                          

VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS GANYTOJINĖS GROMATOS UŽ BLAIVYSTĘ
 

Į ponus lenkų kalba 1859 03 14

Maciej Kazimierz Wolonczewski... (lenk.): Motiejus Kazimieras Volončevskis, iš Dievo ir apaštališkojo sosto malonės Že­maičių vyskupas, sveikina mieliausiuosius sūnus Kristuje.

    Kai pernai kuriose ne kuriose mūsų vyskupystės vietose žmonės, tikrai stebuklingo Dievo gailestingumo sužadinti, parodė nepaprastą pasiryžimą visiškai išsižadėti degtinės, saugodami mums patikėtą avidę, paskelbėme, matydami maloningojo dangaus palankumą žmonių kėlimuisi iš moralinio nuopuolio, pirmąjį kreipimąsi į dvasininkiją, ragindami, idant ji taptų, pasak apaštalo Povilo, kuo noringiausiu pavyzdžiu ganomiesiems. Po to nukreipėme savo rūpestį į gausiausią mums patikėtos avidės dalelę į paprastus žmones, labiausiai paliestus girtuokliavimo rykštės ir, siekdami visuotinio gėrio bei trokšdami aukš­čiausio bažnyčios valdytojo palaiminimo, paraginome visus be išimties visiškai išsižadėti svaiginamųjų gėrimų. Dabar kreipiamės į jus, kilnieji žemvaldžiai, jums, išgarsėjusiems nuopelnais, galia, pareigybėmis, reikšmingumu, kilme m turtais, siunčiame savo ganytojišką žodį. Nemanome, kad būtina jums kalbėti apie palaimingas blaivybės pasekmes, nes perdėm aišku, jog paprastiems žmonėms ji teikia didžiausią gėrį, gelbėdama juos iš daugybės nelaimių. Sitai gerai supratote ir su džiaugsmu sutikote tą moralinę reformą, kurią padarė vien Dievo malonė. Nors turėjote materialinių nuostolių, jūsų taurus balsas pritarė šio visiems naudingo dalyko skleidimui, to maža, net veiksminga pagalba ir talkinimu prisidėjote, kad jį vainikuotų sėkmė, kad tuo pačiu žmonės būtų išvaduoti nuo senos nelaimės. Todėl vardu tikėjimo ir žmoniškumo, vardu esamų ir būsimų kartų reiškiame jums padėką už teisius jūsų norus bei darbus, kurie mums pasaldina ganytojo rūpesčius ir teikia viltį, jog ši išganinga veikla ir toliau plėsis. Prisidėję prie darbo, nešančio kuo puikiausius vaisius, pelnysite ne tik pagarbą savo vardui ir palikuonių pašlovinimą, bet sau ir savo vaikams gausią palaimą  išganytojo,   kuris  žada  atlyginti  už  menkiausią  gerą  darbą,  jo vardu padarytą, o ką bekalbėti dabar, kai reikalas liečia daugelio tūkstančių pakėlimą ir apsaugojimą nuo nesuskaičiuojamų nelaimių ir nuopuolių. Neslepiame, jog tai, kas per Dievo malonę padaryta, turi būti nuolatos budriai saugoma, idant sustiprėtų ir įsigalėtų visiems laikams. Dėl to ir raginame jus, mieliausieji Kristuje, ištiesti dvasininkijai kilnią ranką ir padėti jai dirbti šį darbą. Neatsisakykite priimti malonios pareigos prisidėti prie šio darbo stiprinimo, rodydami tokį ryžtingumą ir atsidavimą, koks ir dera tokiam dorovingam ir garbingam reikalui. Mylėdami savo žmones ir nuoširdžiai linkėdami jiems amžinojo Ir laikinojo gėrio, apgaubkite juos savo tėviškąja globa ir priežiūra, kad niekas neatskiltų nuo bendrų siekimų. Padarykite, kad niekas negertų degtinės ir romo jūsų dvaruose nei namuose jūsų, uždrauskite gėrimų pardavinėjimą, parūpinkite, kad nebūtų progų, ir silpni bei nesantūrūs netgi neturės kur pasigerti ir atkristi prie senųjų nuopuolių. Visų pirma imkite šviesti krikščionišku ir tauriu susilai­kymo pavyzdžiu kaip tikri katalikai ir rinktinė visuomenės dalelė. Patys nuspręskite, kad papeiktina ir neteisinga šiuo atveju atsiriboti nuo bendrų pastangų ir elgtis ne taip, kaip visi. Paprasti žmonės turi savo logiką: matydami, kad ponai ir valdininkai, kurie už juos išmintingesni ir šviesesni, nesilaiko blaivybės, jie manys, jog ta pareiga ir jų neliečianti. O tuo gi būdu išklystama iš vienintelio kelio ištraukti žmones iš moralinio nuosmukio liūno, nes kito nėra, tėra vienas visiškai ir visuotinai atsižadėti degtinės, kurią gėrę netrunka gerti be saiko, ypač tie, kurie neturi pakankamai moralinės stiprybės atsispirti. Taigi bendromis jėgomis paremkite dvasininkijos pastangas, įtikinėdami, rodydami palankumą, kurį valdiniai taip brangina, kad jam atsispirti negali. Prabėgs nedaug laiko, ir visi patirs gerus reformos rezultatus,- nepataisomi girtuokliai nueis į kapus, subręs nauja sveika ir stipri karta, ir neabejotinai ateis visapusiškas atgimimas.

Tegu bus su jumis mūsų pono Jėzaus Kristaus malonė.

1859 morciaus mėnesio 14 dienoj (versta iš lenkų k.)

L. (Juozapas Silvestras Dovydaitis „Šiaulėniškis senelis“ Antra dalis Vilnius, A. Syrkino spaustuvė 1861.)

TURINYS

Jūsų pastabos, mintys, pasiūlymai - galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“