PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas NARKOTIKAI ALKOHOLIS
VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS GANYTOJINĖS
GROMATOS UŽ BLAIVYSTĘ
Ištraukos iš vysk. Motiejaus Valančiaus testamento.
Aš, Motiejus Valančauskis, iš Dievo ir Sosto Apaštalų Žemaičių vyskupas, visiems katalikams pasveikinimą ir palaiminimą siunčiu...
Vienoj kelionėj mano 1858 metuose, apturėjęs įkvėpimą Dvasios Švenčiausios, idant apsakinėčiau blaivystę, pradėjau skelbti tą dorybę ir pats pirmas kelias dešimtis žmonių įrašiau Palėvenėj į knygas. Paskiau drauge su kunigėliais savo apskelbiau ją po visą vyskupystę. Jūs, kaipo priklausantys vaikai, supratot balsą mano ir būtinai pametėt arielką. Džiaugės iš to Viešpats Dievas, džiaugės visos dangus, džiaugės Tėvas Šventasis, džiaugiaus aš ir visi išmintingi žmonės, trokštantys jūsų gero...
Žmones, prisiekusius ir nestovėjusius prie žodžio, tačiau Viešpats baisiai įgrobė. Pirma užleido karę, arba sumišimą, kurs buvo tikra karonė Viešpaties, paskiau per dvejus metus nedavė duonos. Badas taip buvo didels, jogei šimtais alkanų vaikščiojo pašalpos ieškodami. Kitur motinos, neturėdamos verkunčių alkanų vaikų su kū maitinti, juos nusmaugė ar pakorė, kitur, arklius papjovę, jų mėsa dalijos ir valgė. Šimtais, iš bado suputusių, įkrito į karščius ir išmirė. Kiti keliavo į Samarską guberniją tardamos ten duoną rasiantys. Šaukė prispausti, o nedabojo to, jogei patys sutraukė ant savęs tas rykštes Dievo.
Matot iš to visa, jogei Viešpats yra kantrus, bet nemaršus. Jei ir tos koronės dar nemačys, gali užleisti dar didesnę, o ta būtų atėmimas nuo jūsų vieros katalikų, nes tas pražudytų dūšias jūsų. Meldžiu diena iš dienos Viešpaties, idant, susimilęs ant gerų vaikų mano, atitolintų tą baisiausią koronę, ir tat turiu viltį, jogei išklausys, jei tiktai, drauge su manim patys melsdamos, metavositės. Dar prie jūsų, avelės mano, daug yra paleistuvysčiu; jei norit atkreipti nuo savęs korones Viešpaties, pameskit tuos negerus darbus...
Ką per kiaurą amžių savo jums sakiau, tą šiandien dar jums priminsiu: tūrėkitės vieros katalikų, nes atstoję nuo tos, būsite prakeitais. Nesigailėkit dėl jos užlaikymo, nei turtų, nei žemės, nei pagaliau gyvybės, nes to viso verta yra karalystė dangaus, kurią gal uždirbti tiktai katalikų vieroj. Neužkenčiantys mūsų vieros šventos tegul daro ką tinkami: tegul atima bažnyčias, teišnaikina kunigus, bet neatims vieros, kuri yra galvoj ir širdyse jūsų. Nesirašykite tiktai į kitą vierą, nevaikščiokit į nekatalikų bažnyčias ir nepriimkit nė kokios ceremonijos iš rankų popų. Japonijoj per kelis šimtus metų katalikai, palikti be kunigų ir be bažnyčių, perbuvo katalikais lig mūsų gadynės. Ir jūs tap darykit. Kentėkit visa, ką daleis Viešpats, nerūgokit ir žinokit, jogei sulauksit gadynės, kurioj praslinks persekiojimai, ir vėl su džiaugsmu giedosite bažnyčiose jūsų žemaitiškai ir lietuviškai šventas giesmes. "Raštas, nuleistas pas visus katalikus Žemaičių vyskupystės"
Iš: Motiejus Valančius "Ganytojiški laiškai", Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, 2000. http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=115&art=509&langID=1
Jūsų pastabos, mintys, pasiūlymai - galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“