PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas     NARKOTIKAI    ALKOHOLIS                          

VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS GANYTOJINĖS GROMATOS UŽ BLAIVYSTĘ

Vyskupo laiškas Kupiškio parapijonams, kuriame baudžia žmoneles už  pasileidimą ant girtuoklystės 1862 09 04

 (Kupiškio bažnyčią metuose 1857 vyskupas aplankydamas pirmąkart davė patarmę, kad susitarę įsitaisytų sau knygas ir užsirašytų į blaivųjų brolystę, o nuvažiavęs į Palėvenę, savo ranka įrašė daugiaus neg šimtą žmonių. Tai tos bažnyčios buvo lyg sėklinis grūdas blaivystės, bet nedaug tekerėjo, iki tuose pat metuose neužplūdo šv. blaivystė iš užnemunės per Jurbarką, kur kunigas Karvelis, pirmas įvedęs, lyg raugą užraugė tos dorybės, tuoj aus prasiplatinusios po visą vyskupystę; kupiškiečiai tada buvo lyg atskilėliai nuo šv. blaivystės, užtat juos vyskupas skaudžiai išbarė, paklausykite su atida.)

Motiejus Kazimieras Valančiauskis, iš Dievo ir apaštališko sosto mylistos Žemaičių vyskupas, savo aveles Kupiškio parapijonus tėviškai sveikina.

Pernai jus lankydamas, aš patsai ir per kunigus šau­kiau ant jūsų tėvišku balsu, kad visi iš vieno degtinę pa­rneštumei, į karčemas nebevaikščiotume t; malonės dva­sios šv. pakrutinti, prižadėjote Dievui pasitaisymą, ir aš tuokart, matydamas jus ant žemės sukniubusius ir prie­saiką darančius nebegerti nei šlako degtinės, linksminaus ir džiaugiausi visa širdim mano, nesgi maniau, kad geri mano vaikai, prižadėjimą savo išpildysite ir žodį, pačiam Dievui duotą, stipriai laikysite. Bet šiandieną linksmybė mano prapuola, dūšią mano sopa iš naujo, nes iš visų pu­sių ateina manęsp žinia, kad jūs, vaikai, prižadą, akyse mano padarytą, vėlei sulaužę, kaip senovėje tapote tar­nais velnio ir kaip senovėje mirkstat tvane girtuoklystės. Uždarę savo ausis ant balso piemens jūsų, klausot žy­dų viliojimo ir pagalves už pragarišką gėrimą ėmėte vėlei jiems mokėti. Kas kenkia jums, vaikai mano? Kitų parapijų katalikai, kaip antai: Anykščių, Utenos, Užpa­lių, Kurklių ir kitų, negana kad degtinę visiškai pametė, bet dar, išvydę, įogei suvadžiotojai su vynu nori juos nuo šventos blaivystės atitraukti, susitarė visi iš vieno nei vyno negerti, o jūs, rodos, svetimos avidės avelės, teberūgstate degtinėje ir karčemas lyg savo gerą dabojat. Sun­ku man ir pamanyti apie tokį jūsų atžalumą (atbulumą), ir drebu visas iš baimės, kad neateitų ant jūsų teisinga Dievo bausmė už papiktinimus, kokius darote kaimynams. At­minkite, įogei pats išganytojas pasakė: „Bėda žmogui tam, per kurį ateina papiktinimas; geriaus jam būtų, idant užkabintas būtų akmuo girnų ant kaklo jo ir paskandytas jis būtų gilume jūros". Biįokitės, kad šitie žodžiai neišsiteisintų ant galvų jūsų ir kad Dievas mielaširdingas, ilgai nesulaukęs pasitaisymo, neužleistų paskutinio apjakimo ant jūsų ir nuo malonės savo visiškai jūsų neatmestų. Dėl to gi aš, tėvas ir piemuo jūsų, dieną ir naktį rūpindama­sis apie išganymą savo avelių, išvydęs jus piktam papra­time sumigusius, dar vieną kartą prie jūsų atsiliepiu, dar dūzginu į širdis jūsų: pabuskit ir akis savo, piktu gėrimu užpiltas, atverkit. Pažinkit graudingą balsą jūsų vyskupo ir širdis savo ant priėmimo  malonės dangiškos atidary kitę. Susitarkite visi į karčemas nebevaikščioti, nesgi tos koplyčios velnio yra slastais, i kuriuos dūšios jūsų kaip bematai įkliūva. Vienas kitą dabokit, vienas kitam įkalbinėkit, o labiausiai vienas už kitą melskitės drauge su manim, kad Viešpats Dievas jus apšviestų ir duotų malonę savo. Atlikite išpažintį šventą, gailėdamiesi už perei­tus savo nupuolimus, o po išpažinimo apverkite savo ne­tikusius darbus, atnaujindami priesaiką, po kojų sumin­džiotą. Tikrai išvysite, joge i Dievas mielaširdingas pažvelgs ant jūsų meilinga akim ir duos jums malonę išturėjimo iki galui. O aš, išgirdęs apie tokį jūsų pasitaisymą, patyręs, kad, balso mano paklausę, pasiėmėt sekti paveikslą savo kaimynų ir ne tik degtinę, bet ir vyną, iš degtinės padirbtą, pametėt gėrę ir į karčemas nebevaikščiojai, siųsiu dangun žodį dėkavonės už jus ir palaimini­mą mano jums suteiksiu.

L. (Juozapas Silvestras Dovydaitis „Šiaulėniškis senelis“ Ketvirta Dalis. „Gyvenimas Stepo Raudnosio“ Vilniuje, 1865.)
 

TURINYS

Jūsų pastabos, mintys, pasiūlymai - galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“