PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas NARKOTIKAI ALKOHOLIS
MITAS : TIESA
Mitas: degtinė - geriausia priemonė nuo gripo. Gera
vyno porcija - ir gripo lyg nebūta.
Tiesa: Prancūzijos Mokslų Akademija specialiai tyrė šį liaudišką prietarą
ir įrodė, kad alkoholis gripo, kaip ir kitiems virusams jokios įtakos neturėjo.
Negali tarnauti gydomąja priemone. Priešingai, silpnindamas organizmą, prisideda
prie atskirų ligų ir sunkina bet kurias infekcines ligas. Apie tai dar XIX
a. pabaigoje rašė I. A. Sikorskis. Jis nustatė, kad šiltinės epidemijos metu
Kijeve geriantys darbininkai sirgo 4 kartus dažniau, nei blaivininkai. (Uglovas)
Tyrinėjimai Anglijos kariuomenėje Indijoje yra parodę kad abstinentų dalyse
susirgimų pasitaiko per pusę mažiau, kaip neabstinentų dalyse: mat, negerią
kareiviai yra ligoms daug atsparesni. Aiškiau tatai nušviečia ligonių kasos: kur
nariai tiktai abstinentai, tai ligų atsilikimai daug retesni, negu ten, kur
nariai neabstinentai.
Bet alkoholis ne tiktai padeda ligoms prilipti — ne, jis ir mirčiai padeda
geriau veikti, Taip, pavyzdžiui, 1832 merais iš 26,000 Albany`o (Australijoje}
gyventojų nuo siautusios tenai choleros išmirė 336 žmonės (t. y. 1,3%). Cholera
neaplenkė nė blaivininkų draugijos, kuri turėjo 3000 narių, tačiau šių mirė kur
kas mažiau negu buvo tikėtasi: iš blaivininkų draugijos cholera susirgusių narių
skaičiaus, palyginant su bendru miesto gyventojų susirgimų ir mirties atsitikimų
skaičium, buvo laukta 39 blaivininkus numirsiant, tuo tarpu numirė tiktai
2 žmones (t.y. 0,07%). Panašiai yra buvę Glazgovo mieste (Anglijoje), kur iš
cholera susirgusių abstinentų numirė kiekvienas penktasis (19,2%} gi iš
neabstinentų — beveik visi susirgusieji (91,2%).
1919 metais Škotijoje buvo didelis žmonių sirgimas gripe (ispanų liga), tai iš
blaivininkų sirgo tik vienas nuošimtis. (18)
Mitas: Gydymo praktikoje alkoholiniai gaminiai naudojami sekančiais
atvejais: prapuolus apetitui ir sutrikus virškinimo funkcijai, esant
elementariai ir hipo distrofijai, avitaminozėms; pasveikimo periodais po
perneštų infekcinių susirgimų; šoko, nuomario būsenoje ir esant stipriam
kraujagyslių nusilpimui; per traumas, kai juntamas didelis skausmas; būnant ilgą
laiką šaltyje, esant bendroje sunkioje būklėje...
Tiesa: tame, kad dar 1915 m. rusų gydytojų suvažiavimas Pirogove priėmė
specialų nutarimą, kad nėra nei vieno susirgimo, kuriam esant, šiuolaikiniai
vaistai neveiktų geriau, greičiau, efektyviau ir saugiau už alkoholį. Todėl
spiritiniai gėrimai turėtų pilnai būti pašalinti iš gydomosios praktikos!
Kiekvienas bemokslis valstietis žinojo, kad šaltyje alkoholio vartojimas greitai
atšaldo ir sušaldo žmogų. Mokslas sako, kad jei vidutinė metinė temperatūra
rajone sumažėja 5 laipsniais, mirtingumas nuo alkoholio padidėja 10 kartų.
Gyd. Maudslay: „Yra neprotinga sakyti, kad alkoholis reikalingas sveikatai, kad
jis yra vaistai. Alkoholis yra nuodai. Jis yra visų nelaimių, nuodėmių,
beprotybės, galvažudybės ir kitų nedorybių pradžia.“
Mitas: reikia truputį išgerti dėl apetito, kai skauda skrandį, esant
opai ir pan.
Tiesa: pirmiausiai išgėrus kenčia skrandis. Kuo stipresnis gėrimas, tuo
didesnė daroma žala. Alkoholis daro poveikį visoms virškinimo trakto liaukoms.
Tarp jų ir skrandžio sienelėse esančios liaukoms, kurios gamina skrandžio
sultis, turinčias pepsino, druskos rūgštį ir įvairius enzimus (fermentus),
būtinus maisto virškinimui. Dėka alkoholio sudirginimo, liaukos pradžioje
išskiria daug gleivių, o po to jos atrofuojasi. Atsiranda gastritas, jei
nepašalinti jo priežasties ir negydyti, jis gali pereiti į skrandžio vėžį. Nei
vienas vyno gurkšnis nepraeina veltui. Bet kuo gėrimas stipresnis, dažniau
naudojamas, tuo silpniau veikia apsauginės jėgos ir tuo didesnius sužalojimus
neša spiritiniai gėrimai. Etilo spiritas, eidamas pro kepenų barjerą, neigiamai
veikia kepenų ląsteles, kurios veikiamos šio nuodingo nuodo, žūsta. Jų vietoje
atsiranda jungiamasis audinys, ar paprastai sakant randas, nevykdantis kepenų
funkcijos. Kepenys palaipsniui mažėja, t.y susitraukia, kepenų kraujagyslės
suslegiamos, kraujas jose užsibūna, spaudimas pakyla 3-4 kartus. Jei
kraujagyslės trūksta, prasideda kraujosruva, nuo kurios ligoniai dažnai miršta.
PSO duomenimis apie 80% ligonių miršta metų periode po pirmosios kraujosruvos.
Aukščiau aprašyti pokyčiai vadinami kepenų ciroze. Pagal šių ligonių skaičių
nustatomas tos šalies alkoholizacijos lygis. Alkoholinė kepenų cirozė yra viena
iš pačių sunkiausių ir gydymo požiūriu beviltiškiausių žmogaus ligų.
Mitas: vynas nuima įtampą, stresą.
Tiesa: vynas sukuria įtampos nuėmimo iliuziją. Iš tiesų įtampa smegenyse
ir visoje nervų sistemoje išlieka. Ir kai praeina pagirios, įtampa išlieka dar
didesnė, nei prieš vyno gėrimą. Be to prisideda valios ir organizmo nusilpimas.
Nuodugniai ištyrus, rasta, kad alkoholis nervų ir endokrininėje sistemose
sukelia tuos pačius sunkius pokyčius, kaip ir streso metu. Dėl to alkoholis
nesumažina, o pagilina pokyčius, padidina patologinę būklę, kurią sukelia
stresas. Prof. V.G. Starcevas Suchumyje savo bandymais su beždžionėmis įrodė,
kad jei gyvūnui sukelti stresą ir duoti alkoholio, arba priešingai, pirma duoti
išgerti, o po to sukelti stresą, stresas tęsiasi sunkiai ir sudėtingai, bandomas
gyvūnas sunkiai sugrįžta į normalią būklę ir dažnai žūsta. Dėl to, išgeriantis
žmogus savo būklę tik pablogina. (6) Į organizmą įvedus alkoholį,
išsiskiria tokios medžiagos, kaip histaminas, dalyvaujančios streso formavimesi
ir alerginių reakcijų susidaryme. Todėl alkoholis yra stresuojantis, o ne
antistresinis agentas. Onkologai jau seniai susiejo vėžio susirgimus su streso
dažnumu. Žinoma, kad net minimalios alkoholio dozės iššaukia tą patį histamino
išsiskyrimo lygį, kuris yra pakankamas sukelti žmogaus paveldėjimo aparato
pažeidimus. (6)
Mitas: alkoholis ramina nervus.
Tiesa: įgimta reakcija į išgąstį nėra fizinis ar protinis trūkumas.
Nervai sukurti tam, kad išgyventume. Mums išplovė smegenis, kad baimę ir skausmą
laikytume blogybėmis, todėl įtampą t.p. esame linkę laikyti blogu reiškiniu.
Kaip baimė ir skausmas, ji paprasčiausiai tėra perspėjamasis ženklas, požymis,
kad kažkas ne taip. Kaip gali alkoholio turintis gėrimas jus atpalaiduoti, jeigu
jis nepašalina nepatogumo priežasties! Alkoholis slopina visus pojūčius. Kai
baigiasi narkotiko poveikis, alkoholis tik padidina įtampą.
Iš tiesų visiškas atsipalaidavimas yra laimės būsena, kai galite visiškai dėl
nieko nesielvartauti. Tai būsena, kurios priklausantis nuo narkotiko žmogus
niekada negali pasiekti. Tik pagalvokite apie tai. Kodėl kas nors norėtų
svaigintis, jei jaustųsi visiškai laimingas? Apsvaigimas yra laikinas
užsimiršimas. Ar nelydi išvada, jog žmogus, kuriam reikia svaigintis, yra
nelaimingas? Ir jei alkoholis išspręstų problemas ir padarytų juos iš tiesų
laimingus, jiems nereikėtų pakartotinai svaigintis. (16) 147
Mitas: konjakas ir degtinė praplečia kraujagysles. Kai skauda širdį,
tai geriausia priemonė.
Tiesa: širdies - kraujagyslių sistemos pažeidimas vartojant spiritinius
gėrimus, pastebimas alkoholio hipertonijos ar miokardo pažeidimo atveju.
Hipertonija pas geriančius atsiranda dėl kraujagyslių tonuso reguliavimo
pažeidimo, kurį sukelia etilo spirito toksiškas poveikis nervų sistemai.
Hipertonija pastebima gana dažnai. Mokslininkų nuomone, virš 40% geriančių serga
hipertonija, o pas 30% arterinio spaudimo lygis yra ,,pavojingoje zonoje“, t.y.
artėja prie hipertonijos, kai vidutinis amžius 36 m. Širdies raumens
pažeidimą sukelia tiesioginis spirito veikimas į miokardą, drauge įtakojant
nervinės reguliacijos ir mikroreguliacijos pasikeitimus. Besivystantys
vidinio pasikeitimo grubūs pažeidimai veda į židininę ir difuzinę miokardo
distrofiją, kuri pasireiškia širdies ritmo pažeidimu ir širdies nepakankamumu.
Tyrimai parodė, kad dėl alkoholinės intoksikacijos giliai pažeidžiami širdies
raumens mineraliniai mainai. Tai mažina širdies pajėgumą. Dėl degeneratyvinio
širdies raumens pakenkimo geriantieji miršta dukart dažniau lyginant su visų
gyventojų vidurkiu. (4)
Mitas: Alkoholis sušildo sušalusį žmogų.
Tiesa: Mokslininkai nustatė, kad gerti alkoholį dėl sušilimo yra
klaidingas įsitikinimas. Prie charakteringos savęs apgaulės priklauso ir
išgėrusio žmogaus praradimas gebėjimo teisingai įvertinti savo kūno temperatūrą.
Alkoholio poveikyje greitai įvyksta odos kraujagyslių paralyžius, jos plečiasi
ir į kūno paviršių priteka daugiau kraujo. Žmogui atrodo, kad jis sušilo, bet
šis bendros šilumos jausmas yra gryna apgaulė. Sušyla tik oda, kuri greitai
atiduoda savo šilumą. O kūno temperatūra, kaip rodo daugybė tyrimų, sumažėja.
Alkoholio veikiamas organizmas praranda savo normalų šalčio pojūtį ir oda
nustoja tikslingai atsiliepti į jo veikimą kraujagyslių susiaurėjimu. Todėl
išgėrę žmonės taip lengvai suserga peršalimo ligomis. (5)
Garsusis šiaurės ašigalio kraštų tyrinėtojas Nansenas, darydamas
paskutinę savo kelionę j tas sritis, uždraudė savo laivo komandai imti staigiųjų
gėrimų. Kelionėje visi jie išbuvo apie 3 mėnesius. Nansenas, palikęs laivą,
įstrigusį leduose, su vienu draugu leidosi tolyn pėsti traukdami rogutes su
valgomais daiktais. Taip jie keliavo 15 mėnesių 40° šaltyje ir per nesuregimas
sniegų ir ledų tyrumas pasiekė 3` šiaurės platumos. Nansenas pats sako, kad, jo
patyrimu, svaigieji gėrimai šaltuose kraštuose ne tik ką nereikalingi, bet
tiesiog kenksmingi. Nes, kaip žinoma, alkoholis mažina kūno temperatūrą. (18)
Jūrininkai, kuriems pasitaiko ilgą laiką dirbti šaltyje ir šlapumoj, banginių
gaudytojai ir įvairūs žūklininkai dabar jau pradeda paliauti ėmę su savim
svaigiųjų gėrimų, nes prityrimas juos pamokė, kad sunkus jų darbas esti jiems
daug lengvesnis be alkoholio. (18)
Mitas: Alkoholis pašalina radiaciją.
Tiesa: Iš tiesų radijo nuklidų alkoholis nepašalina, bet tik perskirsto
po visą kraujotakos sistemą. Taikant atomų žymėjimo metodą nustatyta, kad tokiu
būdu radiacija yra tik užteršiami anksčiau sveiki organai. Atmintinėje nuo
radiacijos yra rašoma: ,,Ypač atkreipiame jūsų dėmesį į faktą, kurį patvirtino
daugybė tyrimų: alkoholio priėmimas neteikia profilaktinės naudos spinduliuotės
paveiktam žmogaus organizmui, bet priešingai, pagilina spinduliavimo sukeltą
poveikį.“(9)
Mitas: Alkoholis padidina pieno kiekį ir pagerina jo kokybę.
Tiesa: Fizikos chemijos tyrimų duomenimis toks ,,girtas“ pienas
skystesnis, jame sumažėjęs baltymų kiekis. O baltymas ypač reikalingi augančiam
organizmui. (5)
Mitas: nedidelės alkoholio dozės, jei jo koncentracija kraujyje
neviršija tam tikro lygio - nekenksmingos ir leistinos tiek gamyboje, tiek
transporte dirbantiems.
Tiesa: Čekijos mokslininkai nustatė, kad alaus puodelis, kurį išgeria
vairuotojas prieš išvažiuodamas, padidina avarijų skaičių 7 kartus. 50 gr.
degtinės - 30 kartų, o 200 gr. degtinės - 130 kartų, lyginant su blaiviais
vairuotojais. Šie tyrimai rodo, kad jokios ,,leistinos“ spirito koncentracijos
kraujyje, kuri nesudarytų avarinių grėsmių, neegzistuoja.
PSO duomenimis, virš 50% traumų automobilių keliuose susiję su alkoholio
vartojimu, o vidutinis traumuotų transporto keleivių išbuvimo laikas ligoninėse
yra 180 dienų.
Akademikas I.P. Pavlovas parodė, kad šuns, gavusio nedidelę alkoholio dozę
refleksai staigiai sumažėja ir į normą sugrįžta tik šeštą dieną. Tai reiškia,
kad žmogus, geriantis tik kartą per savaitę, visą laiką yra narkotiko
kenksmingame veikime. Jei patikrinsime, rasime kad jis daro klaidų daugiau, nei
blaiviame stovyje. Ir kas dažnai geria, praktiškai nežiūri į gyvenimą blaiviomis
akimis. Dar 1912 m. I. P. Pavlovas kalbėjo apie būtinybę pašalinti alkoholio
naudojimą ir laikė ,,mokslinius“ tvirtinimus apie jo mažų dozių naudą
juokingomis. (7).
Net nuo 50 gr. degtinės pasunkėja žmogaus suvokimas, mąstymas, sumažėja dėmesys,
judesiai tampa netikslūs, ženkliai sumažėja darbingumas, nors išgėrusiam atrodo
priešingai, kad atsirado jėgų. Tyrimai parodė, kad jei blaivus žmogus jėgos
matavimo prietaise ištraukia 130 kg, tai praėjus 2 val. po 100 gr degtinės
išgėrimo - tik 108. (7)
Buvo daromas bandymas su šunimis. Į pieną, kuriuo maitino šunis, įpildavo
nedidelį kiekį alkoholio ir taip girdė ilgą laiką. Pas šunis išsivystė vidaus
organų ligos. Vienas šuo per kelis mėnesius gavo 2 litrus spirito. Pastipus
šuniui buvo rasti dideli kepenų, inkstų, skrandžio ir ypač širdies pakitimai.
Šuniukams į maistą pridėjus degtinės, ženkliai sulėtėjo fizinis ir protinis
vystymasis, prasidėjo atsilikimas nuo bendraamžių. (7)
Mitas: Mažos alkoholio dozės naudingos organizmui.
Tiesa: Tyrimai parodė, jei žmogus išgeria kasdien daugiau, nei 15 ml
spirito, mirtingumas didėja. (Шевченко Н.М. Кардиология. – М., 2004. – С.132).
Atlikus meta-analizę 200 tyrimų apie mažų alkoholio dozių naudojimą (apie 25 gr.
alkoholio kasdien), rasta, kad išaugo tokių susirgimų skaičius: cirozė,
alkoholizmas, viršutinių kvėpavimo, skrandžio, krūtinės organų vėžys,
hemoraginis insultas, pankreatitas...
Atlikus didelį 44187 meno-pauzėje esančių moterų tyrimą, kurios kasdien vartojo
po 20 gr alkoholio kasdien, krūties vėžio rizika padidėjo 28%. («Кардиология».–
2004. – №4. – С.78-81).
Kasdieninis net 10 gr. alkoholio priėmimas sukelia kancerogeninį efektą.
(«Алкогольная болезнь». – 1998.– №12).
Po alkoholio pavartojimo kraujyje padidėja katecholaminų koncentracija
(adrenalinas, noradrenalinas)... Aluje ir vyne yra tiramino, kuris turi
hipertenzinį (t.y. padidinantį arterinį spaudimą) poveikį. («Клиническая
медицина». – 2003. – №8. – С.79).
Iš esmės alkoholis yra hiperten-zinogenu (t.y. medžiaga, didinančia arterinį
spaudimą.) («Кардиология»– 2003. – №10. – С.4).
Štai ir pasirodo, kad mažų alkoholio dozių nauda, apsaugant nuo aterosklerozės,
neįrodyta. Ir akivaizdu, kad mažos alkoholio dozės didina gyventojų sergamumą ir
mirtingumą. Tarp kitko, kažką teigiamo galima rasti ir kitų narkotikų, kaip
kokaino, heroino vartojime, bet laimei, valstybė neskatina tokių paieškų.
Alkoholinis apsvaigimas liudija apie smegenų žievės ląstelių žūtį dėl
hipoksijos, kurią sukelia dėl alkoholio nuodų veikimo susidarę mikro trombai.
Todėl rekomenduoti vartoti nuodus, kad apsisaugoti nuo aterosklerozės, bet
prarasti intelektą, yra neprotinga. PSO gydytojai, priešingai mūsiškiams,
nerekomenduoja dėl aterosklerozės prevencijos naudoti alkoholį.
Dar pavyzdžiu statomi prancūzai, kurie beveik neserga ateroskleroze. Bet toks
pats mažas sergamumas ir kitoje Viduržemio jūros pusėje pas arabus, kurie visai
nevartoja alkoholio. Prancūzai jau prarado išlikimo instinktą ir jų vaikų
darželiuose tik trečdalis prancūzų, kiti yra arabų, negrų, azijatų vaikai.
(«Аргументы и факты». – 2002. – №16. – С.20) Tad ar reikia iš jų imti pavyzdį?
Rekomenduoti gerti alkoholį mažomis dozėmis, ypač vyną ar alų yra
neatsakingumas, turintis komercinę ar politinę prasmę ir skirtas griauti
sveikatą, šeimas ir valstybes. Gyd., МSА prof. Viktoras Ivanovičius Grinčenko,
"СОРАТНИК"
2009`4
Mitas: Reikia išmokyti žmones alkoholį naudoti saikingai, kultūringai
ir alkoholikų neliks.
Tiesa: ,,Saikingo“ vartojimo gynėjų pozicija klaidinga iš esmės, nes kyla
iš melagingo teiginio apie saiko egzistavimą vartojant alkoholį - narkotinį
nuodą. Jei sutinkama, kad nuodui gali būti saikas, tai galima leisti visų rūšių
narkotikų laisvą pardavimą su prierašu juos vartoti ,,saikingai“. Ir visa tauta
žus nuo narkomanijos. Kodėl blaivybės priešai primygtinai palaiko šitą idėją?
Todėl, kad kitų, nors ir tokių pačių absurdiškų argumentų alkoholio naudojimo
labui jie neturi. Ir jie kartoja savo ,,išvedžiojimus“ jau daug metų.
,,Saikingai gerkit" - mokslu paremtas melas. Juk kalba
eina apie narkotiką! Saikingai gerkit,- neliko blaivių žmonių. 1913 m. 95%
Rusijoje nebandė alkoholio. Dabar nebandžiusių neliko.
Viso pasaulio mokslininkų yra įrodyta, kad bet kokios alkoholio dozės ardo
smegenis ir naikina pačias tobuliausias jo funkcijas. Drauge žalojami ir
reprodukciniai organai. Tai reiškia, kad žūsta ne tik žmogaus, kaip
protaujančios būtybės dabartis, bet ir ateitis. Seniai ir bekompromisiškai,
griežtai moksliškai įrodyta, kad nekenksmingų alkoholio dozių nėra. O kalbant
apie ,,kultūringą“ gėrimą, tai toks egzistuoja tik alkoholikų apnuodytose
smegenyse, nes kultūra ir alkoholis nepriimtini jokiose dozėse. (3)
Novosibirsko mokslininkai nuodugniai ištyrę klausimą nustatė, kad kultūringas
gėrimas - pati sunkiausia alkoholinės priklausomybės forma. Kiekvienas
kultūrinis gėrikas, rodydamas, kad alkoholis, neva, atneša tik džiaugsmą,
sugundo gerti jaunimą. Vidutiniškai toks žmogus per 17 metų atveda į
girtuoklystę 10 žmonių, o vienas arba du miršta nuo alkoholio. (Neretai tai būna
tikras sūnus ar dukra.) T.y. jis tampa žmogžudys. (4)
Kitas klausimas - tai kova su girtavimu. Čia blaivininkų pozicija aiškiai
skiriasi su oficialių organų pozicijos. Pastarieji mano, kad girtavimas yra
rezultatas nemokančių gerti žmonių, kurie vėliau virsta į girtuoklius ir
alkoholikus. Juos reikia gydyti, net išsiunčiant į spec. stovyklas. Blaivininkų
požiūris sutampa su PSO nuomone, kuri sako, kad reikalas ne žmonėse, o
alkoholyje. Tai patvirtina ir tas faktas, kad girtuoklių ir alkoholikų kiekis
griežtai sutampa su alkoholio suvartojimo vienam žmogui kiekiu. O jei taip, tai
reikia kovoti ne su girtuokliais, o su alkoholiu. Todėl, kol bus laisva prekyba
alkoholiu, bus ir girtuokliai, ir alkoholikai. Nes bet kokia propaganda prieš
alkoholį be lygiagrečiai vykdomų įstatyminių priemonių, kaip sakoma PSO
sprendime, yra neefektyvi. (6)
,,Gerti galima, tačiau saikingai“ nėra priežastis, dėl kurios turėtume gerti! Iš
tiesų toks teiginys yra nuoširdus pripažinimas, kad alkoholis yra žalingas. Kam,
po galais, gerti saikingai, jei jis nėra žalingas? (16) p231
Mitas: ,,Tai man nė kiek nekenkia.“
Tiesa: toks teiginys yra kitas klasikinis pasiteisinimas,
pateikiamas lyg priežastis pateisinti gėrimą. Nedarome ko nors vien dėl to, jog
tai mums nė kiek nekenkia. Nemanau, jog man labai pakenktų, jei likusį gyvenimą
praleisčiau pūsdamas muilo burbulus, tačiau jei nekenksmingumą pateikčiau kaip
burbulų pūtimo priežastį, laikytumėte mane kandidatu į beprotnamį. Ar nėra dar
juokingiau tvirtinti, jog tam tikro elgesio priežastis yra ta, kad tai nekenkia,
kai mums patiems ir visam pasauliui aišku, kad iš tiesų tai žalinga? (16) p231.
Mitas: Po Gorbačiovo blaivybės įstatymo išsivystė pogrindinis samanės
varymas.
Tiesa: Griežtai moksline metodika įrodyta, kad samanės varymas
drausmingai ,,eina į koją “ su oficialia mielių gamyba. Kuo daugiau pardavime
oficialių mielių, tuo daugiau verda samanę. Įrodyta, kad po įsakymo sumažinus
mielių gamybą, sumažėjo ir samagono.
1983 m., kai alkoholiu užliejo visą šalį, samagono gamyba sudarė beveik 70% nuo
valstybinio alkoholio kiekio pardavimo. (10)
Mitas: Apribojus alkoholio gamybą, pardavimą, suklestės alkoholio
surogatų gamyba, apsinuodys daug žmonių.
Tiesa: Sobriologija neapsiriboja tik alkoholio kiekio mažinimu, bet siūlo
kompleksines priemones: kovą su surogatų gaminimu ir platinimu, mokslinę
blaivybės propagandą ir t.t. Be to, jokio būtinumo gerti surogatus nėra. 1985-7
m. TSRS sumažinus 2-3 k. alkoholio gamybą ir prekybą, mirtys nuo surogatų
sumažėjo nuo 16 000 žmonių 1984 m. iki 11 tūkst. 1986 m. O 1992 m. nuo surogatų
mirė 36 tūkst. - tada alkoholis jau buvo ant kiekvieno kampo. ,,Kultūringi
geriantys“ prie surogatų nepereina. Sobriologijos dėsnis: ,,Alkoholio surogatų
gamyba ir vartojimas yra tiesiogiai proporcingi legalaus alkoholio visuomenėje
vartojimui.“ Dažniausiai būna taip: žmogus po algos iš vakaro prisigeria. Rytą
piniginės neberanda, o pagiroms tada ieško surogatų. Teiginys, kad reikia
mažinti alkoholizmą pakeičiant nekokybiškus spiritinius gėrimus kokybiškais
reiškia siūlyti ugnį gesinti žibalu, arba velnią išvaryti šėtonu. Prof. V. P.
Krivonogov (8)
“Lomechūzai“ bandydami sumažinti palaimintus net dalinio blaivinimo rezultatus
skelbė, kad tauta, girdi, perėjo į alkoholinių surogatų ir samogono vartojimą. O
jie dar kenksmingesni, nei degtinė. Taip, per tą laiką šalyje užregistruota apie
100 grupinių apsinuodijimų surogatais (kurie dažnai buvo vartojami ir neesant
alkoholio prekybos suvaržymų) ir dėl to mirė apie 250 žmonių. Apie tai parašė
visi laikraščiai. O tai, kad per 2 blaivybės metus mirė 400 000 žmonių mažiau,
kaip prieš tai buvusio periodo tą patį laiką, spauda nutylėjo. (6)
Konektikuto valstybinės klinikos direktorius Jonas Visemanas yra pareiškęs, kad
įvedus svaigalų uždraudimą (JAV 1920 m.), per pusę sumažėję pamišėlių. Sauso
įstatymo priežiūrai JAV valdžia 1923 m. paskyrė 8 475 000 dolerių. O svaigiųjų
gėrimų šalininkai tais metais esą išleidę 80 milijonų dolerių pasipriešinimo
prakalboms rengti ir žmonėms kurstyti svaigalų draudžiamam įstatymui laužyti.
(,,Draugas“ 1922 m. vasario 2 ir 16 d.) (18)
Kaip išaiškino specialistai, tiriantys apsinuodijimus alkoholiu, tik 6 %
nuodingo poveikio kyla iš falsifikuotos degtinės kenksmingų priemaišų. Likusius
94 % kenkimo duoda pats iš savęs etilo spiritas, esantis, savaime suprantama,
bet kurioje, net pačioje ,,švariausioje“ ir ,,kokybiškiausioje“ degtinėje. (11)
Mitas: Alaus platinimas yra vienintelis kelias apsaugoti gyventojus
nuo stipriųjų gėrimų paplitimo.
Tiesa: Pasaulinio garso šveicarų mokslininkas A. Foreli rašė: ,,..noras
pakeisti degtinę alumi (ar vynu) - tai reikštų demoną pakeisti Belzebubu.“
Mums dažnai tenka susidurti su silpnų vynų ir alaus brukimu vietoj degtinės,
kaip kovos su girtavimu ir alkoholizmu propaganda ir rekomendacija. Nors
istorinė patirtis ir griežtai moksliniai daviniai parodė, kad tai ne kovos su
girtavimu kelias, o kelias dar intensyvesniam gyventojų alkoholizavimui,
įtraukiant moteris ir vaikus, - visos mūsų pastangos tai įrodyti atsimušdavo
kaip į kurčią sieną nenorui sustabdyti mūsų tautos girdymą. Šitų girdytojų
pusėje stovėjo administraciniai organai ir visos masinės informacijos priemonės.
(6).
Mitas: Alkoholis neša linksmumą.
Tiesa: Melagingas teiginys, kad be alkoholio nėra linksmumo,
atsipalaidavimo, poilsio. Iš tiesų priėmus alkoholį nėra ir negali būti jokio
linksmumo, nes ta būsena yra taip vadinamas ,,narkozinis linksmumas“, kuris
nieko bendro neturi su tikru linksmumu ir žmogui neteikia nei poilsio, nei
laimės, o tik galvos skausmą ir nenorą dirbti. Tiesa tame, kad alkoholis visose
savo rūšyse ir dozėse veikia kaip morfijus ar marihuana, t.y. sukuria gėrio ir
laimės iliuziją, tuo pačiu nešdamas nepataisomą žalą, kaip bet koks kitas
nuodas.(3)
Iliuzija, kad apsvaigus bendrauti su draugais linksmiau, greičiau
atsipalaiduojama bei sumažėja įtampa. Kartoju, tai iliuzija. Sprendimas yra
grynai protinis. Kai pranyksta iliuzija, PRANYKSTA IR PRIKLAUSOMYBĖ. (16)
neMitas: Alkoholis pašalina kompleksus ir varžymąsi.
Tiesa: Tai tiesa. Šiuo atveju iliuzija yra tai, kad kompleksus pašalinti
yra naudinga. Alkoholis sugriauna visus barjerus. Štai kodėl linksmas vakarėlis
gali staiga virsti į smurto protrūkį. (16)
Mitas: Aš geriu tik dėl kompanijos.
Tiesa: Tai ne priežastis, o pasiteisinimas. Kodėl geriantieji spaudžia
negeriančius vartoti alkoholį? Tai būdinga visoms narkotinėms priklausomybėms.
Nuolatos save dusinti tabaku ar į gerklę pilti nuodus atrodo mažiau absurdiškas,
jei ir visi kiti taip elgiasi. Štai kodėl narkomanai linkę burtis į grupes. Toks
elgesys dažnai paaiškinamas ,,draugiškumu“. O realybė tokia, kad nesvarbu kaip
stipriai jie stengtųsi įtikinti save ir kitus žmones, kad nepraranda kontrolės,
visi narkomanai jaučia, kad juos valdo kažkas velniška. Narkomanai jaučiasi
saugiau, būdami tarp tokių pačių kaip ir jie. Jie jaučia, kad pateko į kažkokius
velniškus spąstus, o pasidalyta bėda tampa perpus mažesnė.
Visi narkomanai jaučiasi nejaukiai, kai tarp jų yra nuo narkotiko
nepriklausantis žmogus: jie žino, kad elgiasi kvailai, o žmogus, nesantis tame
pačiame kalėjime, primena jų kvailumą. Dėl šios priežasties gėrimas yra
antivisuomeninis laisvalaikio leidimo būdas, nes sukuria barjerus tarp geriančių
ir negeriančiųjų. (16)
Mitas: Kaukaze geria daug vyno, o gyvena 100 metų.
Tiesa: Pasirodo, Kaukaze ilgaamžiškumas yra tik 3 mažuose rajonuose.
Vienas mažas rajonas yra Azerbaidžano kalnuose. Azerbaidžaniečių tikėjimas -
islamas. Jie vyno negeria. T.y. tas rajonas yra blaivus. Kitas ilgaamžiškas
rajonas - Dagestano pietuose. Dagestano tautos irgi yra musulmoniškos. T.y.
blaivus rajonas. Trečias rajonas - Abchazijos kalnuose. Abchazų dalis yra
krikščionys, o dalis - musulmonai. Šitas ilgaamžiškumo rajonas ne apačioje, prie
jūros, kur daug vynuogynų ir kiekvienuose namuose daro vyną, o aukštai kalnuose.
Vynuogės ten neauga, žmonės augina avis. Pusei metų ir ilgiau vyrai išeina į
kalnų ganyklas, geria gryną kalnų upokšnių vandenį. Mes pripratę matyti, kad
gruzinai geria, bet Gruzijoje nėra daug ilgaamžių žmonių. (11)
Mitas: Mokslininkai ištyrė alkoholikus, saikingai geriančius bei
negeriančius ir nustatė, kad ilgiausiai gyvena tie, kurie saikingai geria
raudoną vyną.
Tiesa: Pasirodė, kad negeriantys buvo tie, kurie negėrė dėl persirgtų
ligų, uždraudus daktarams, buvę alkoholikai, nustoję gerti. Bet jei ištirti
blaivininkus iš įsitikinimų - jie gyvena ilgiausiai. (11)
Mitas: Alkoholis numalšina troškulį.
Tiesa: Alkoholis, užuot numalšinęs troškulį, veikia būtent atvirkščiai -
dar labiau troškina. Šveicarijoj kartą vienas mokytojas, blaivybės mokslo
dėstytojas, aplanke miestelį, kurio gyventojų dauguma dirbo geležies liejyklose.
Aiškindamas darbininkams alkoholio kenksmingumą, mokytojas, tarp kita ko,
pradėjo jiems Įrodinėti, kad jie klysta, manydami, būk alkoholio išgėrus,
lengviau esą pakęsti karštis. Po ilgų įrodinėjimų jam pagaliau pasisekė
prikalbinti darbininkus pabandyti praleisti nors vieną dieną be svaigalų ir
gerti tiktai vieną vandenį su citrina. Ir kas atsiliko? Nuo tos dienos nė vienas
to miestelio darbininkas prie darbo nebegėrė alkoholio. Kodėl? Todėl, kad jie
įsirikino, jog alkoholis kaitros nesilpnina ir troškulio nemalšina. (18)
Mitas: Geriau nugyventi trumpesnį, džiugesnį ir įdomesnį rūkančiojo ir
geriančiojo gyvenimą nei ilgesnį pilką abstinento gyvenimą.
Tiesa: Turiu pabrėžti, kad jei tai būtų buvęs tikrasis pasirinkimas, aš
vis dar smarkiai rūkyčiau ir gerčiau. Pataisymas - manęs čia jau nebebūtų.
Laimė, toks pasirinkimas nėra tikrasis. Mano nuostabai, didžiausi laimėjimai
buvo drąsos, pasitikėjimo savimi, savigarbos ir energijos atsiradimas. O pats
didžiausias - neįtikėtinas džiaugsmas, kad esu gyvas! Būdamas 46 m. jaučiausi
esąs senas žmogus, o dabar jaučiuosi lyg jaunuolis, nors man per 70. Vienintelis
egzistuojantis skirtumas tarp ,,tada“ ir ,,dabar“ - aš nustojau kasdien nuodyti
savo kūną. Tai buvo lyg pabėgimas iš košmaro, juodai balto baimės ir depresijos
pasaulio į saulėtą, kupiną pasitikėjimo, sveikatos ir laisvės.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios pageidaučiau, jog mažintumėte arba visai
nustotumėte gerti, yra ne ta, kad jus žudo, griauna gyvenimą ir kainuoja daugybę
pinigų. Priežastis, dėl kurios norėčiau, kad taip pasielgtumėte yra grynai
egoistinė: GYVENIMAS JUMS TEIKS DAUG DAUGIAU MALONUMO! (16) p90
Mitas: žmonės mėgaujasi alkoholio skoniu.
Tiesa: alkoholis yra bjauraus skonio. Vaikai, kai pirmą kartą geria
alaus, neįsivaizduoja, kodėl žmonės geria tokią bjaurastį. Be skonio receptorių
yra dar žmogui duotas vėmimo refleksas. Bet galiausiai skonis atbunka. Tai tas
pats, kai kiaulių fermos darbuotojas ima nejausti kvapo. Tačiau jei jis namo
grįš su darbo drabužiais, jam kiti apie tai greit primins. Kai geriantieji jums
sako, kad geria dėl to, jog mėgaujasi skoniu, jie mėgina apgauti ir jus ir save.
(16)
Mitas: Alkoholis suteikia drąsos.
Tiesa: Alkoholis tik slopina baimes, drąsos jums nesuteikia. Pamatęs
pavojų, strutis kiša galvą į smėlį. Taip jis pašalina baimę, bet dėl to pavojaus
smarkiai išauga. Ar tai protingas poelgis? Akivaizdu, kad ne. Pašalinti baimę,
kitaip negu pašalinti jos priežastį, prilygsta tikėjimui, kad užgesinsit gaisrą
paprasčiausiai išjungdamas signalizaciją. Vartodami alkoholį, kad
pašalintumėte baimę, jūs būtent išjungiate signalizaciją. Pašalinate visas
galimybes susidoroti su baimės šaltiniu ir taip atsiribojate nuo problemos
šaltinio visam laikui. Kuo skiriasi ,,akių užpylimas“ alkoholiu nuo galvos
kišimo į smėlį? Bet pasirodo stručiai taip nedaro. Tai taip pat reikštų, kad
esame dar kvailesni už stručius. Vienišai merginai eiti namo iš naktinio klubo
turėtų būti baisoka. Tačiau jei ji girta, įgimta baimė pradingsta ir dėl to gali
grėsti daug pavojų. Alkoholis naikina drąsą! (16) 136
Mitas: ,,normalūs“ geriantieji skiriasi nuo alkoholikų, nes gali
kontroliuoti vartojimą.
Tiesa: tikrasis skirtumas yra tas, kad ,,normalių“ geriančiųjų ligos
stadija yra tokia, kai dar susidorojama su išgeriama doze. Jie tiki, kad
mėgaujasi gėrimu, tai jiems nėra ypatinga problema, tad nėra ir poreikio lavinti
kontrolę. Kadaise visi alkoholikai buvo tokios stadijos. Jūs turite matyti juos
tokius, kokie yra iš tiesų: tik musės saracėnijoje,* lėtai slystančios žemyn ir
nesuvokiančios savo likimo. (16) p224
*(Vabzdžiaėdžiai augalai. Jautriųjų musėkautų [Dionaea muscipulas] mityba veikia
spąstų lokiams principu, o saracėnija [Sarracenia] yra daug klastingesnis
augalas, ir pakliuvimas į ją primena narkotinę priklausomybę. Augalas yra ąsočio
formos, o jo vidus padengtas lipniu nektaru. Aplink jį sklindantis aromatas
vilioja muses lyg medus bites. Nektaro skonis nenusileidžia kvapui, ir musės
negali atsispirti šioms nepaprastai skanioms ir nemokamoms vaišėms. Deja, vaišės
nėra nemokamos. Nelaiminga musė yra ne svečias, o maistas! Tai ne sutapimas, kad
nuolydis augalo viršūnėlėje yra beveik nepastebimas ir kad augalo vidus
padengtas smulkiais plaukeliais, augančiais tik viena kryptimi - žemyn. Svorio
jėga, tiekiamas dar neiščiulptas nektaras ir plaukelių kryptis veikia išvien,
kad nieko neįtariantys vabzdžiai lįstų vis gilyn ir gilyn į spąstus. Ar galite
įžvelgti panašumą į narkotinę priklausomybę? Vargšė musė taip užsimiršusi
mėgaujasi vaišėmis, kad visiškai nekreipia dėmesio į vis statesnį augalo
nuolydį, kol palaipsniui įviliojama į spąstų gelmes. Tačiau kodėl musė turėtų
nerimauti? Juk ji turi sparnus. Net dabar, pastebėjusi pusiau suvirškintus
tuzino kitų musių palaikus, plaukiojančius syvuose ąsočio dugne, ji žino, kad
jai to nenutiks. Ji kontroliuoja situaciją ir bet kada galės nuskristi į saugią
vietą, kai tik to panorės. Arba, tiksliau sakant, mano, kad galės, kol
nepamėgina pakilti. Deja, ji godžiai apsirijo ir dabar sveria dvigubai daugiau
nei įprastai. Jos sparnai ir kojos pasidengė lipniu nektaru, ir kuo labiau ji
blaškosi, tuo labiau prastėja reikalai. Augalo šonai dabar be plaukelių, slidūs
ir beveik vertikalūs. Niekas negali apsaugoti musės nuo jos nelaimingų draugių
likimo. (16) p46)
Mitas: alkoholizmas yra liga.
Tiesa: alkoholizmas yra anomalinio, deformuoto, dažnai
asocialaus elgesio forma. G. Šičko sako, kad jei alkoholizmas yra liga, tai
alkoholikui reikia suteikti visas ligonio teises ir privilegijas: eilinio
užgėrimo metu neversti eiti į darbą, išduoti nedarbingumo lapelį, apmokėti
,,sirgimo“ dienas, parūpinti kelialapį į sanatoriją ir t.t.
Mitas: alkoholis būtinas organizmo energijai.
Tiesa: endogeninis etanolis yra reikalingas organizmui energijos procesų
kūrimo reguliacijai, bet nėra būtinumo jį priiminėti alkoholinių gaminių
pavidale. Nes organizmas sintezuoja pakankamus jo kiekius. Suaugusio vyro
organizmas per parą pagamina vidutiniškai 10 ml etanolio - apie 2 arbatinius
šaukštelius. Sveiko, blaivaus žmogaus kraujyje jo yra 0,004-0,01%. Organizmas
veikia savireguliaciniu principu. Pvz. lytinių hormonų kiekis sintezuojamas
toks, koks reikalingas organizmui. Jei papildomai priiminėti lytinius hormonus
potencijos padidinimui, viskas baigiasi tuo, kad natūrali jų gamyba sustoja, o
ląstelės, gaminusios lytinius hormonus, atrofuojasi. Vystosi farmakologinė
kastracija, ženkliai sunkesnė, nei chirurginė. Endogeninio alkoholio
savireguliacijos sintezei galioja tie patys dėsniai. Tik teoriškai galima būtų
manyti, kad nepavojingas alkoholio kiekis būtų toks, kuris neviršytų endogeninės
sintezės kiekio, t.y. ne daugiau 10 gr gryno alkoholio per parą. (Ne iš karto, o
per 24 val!) Tokį alkoholio kiekį turi 30 ml degtinės, 120 ml vyno, 300 ml
alaus, 800 ml giros, 1,5 l kefyro. Biologinio pagrindimo alkoholio vartojimui
dėl naudos nėra. (17), p167.
Mitas: Perėjusi per sidabrinius, auksinius ar platininius filtrus
degtinė tampa ,,gryna kaip krištolas“. Platina gėrimo gurkšnį paverčia
,,neprilygstamai glotniu“.
Tiesa: Mokslininkų teigimu, nei sidabriniai, nei auksiniai filtrai jokios
įtakos degtinės gamybai neturi, kadangi kontakto laikas su gaminiu tėra 3
minutės. Toks laikas per trumpas bet kokiam efektui išgauti.
Platininiai filtrai, ekspertų teigimu, netgi gali būti kenksmingi, tačiau tam
įrodyti reikalingi tolimesni tyrimai. (V.Liutkutė 2011 02 18 „Rusijoje jau
viešinami faktai apie naikinantį alkoholio poveikį“.)
1. SEPTYNI SVARBIAUSI ALKOHOLIO PRAMONĖS SKLEIDŽIAMI MITAI
Mitas: Vartoti alkoholį – normalu, įprasta, sveika ir atsakinga.
Tiesa: Šiam mitui pagrįsti reklamose alkoholio vartojimas dažnai siejamas su sveikata, sportu, išoriniu grožiu, romantika, pramogomis ir draugais. Reklamoje alkoholis niekada nebus gretinamas su rimtomis sveikatos problemomis, eismo nelaimėmis, nedarbu, prievarta, vaikų išnaudojimu ir savižudybėmis.
Mitas: Alkoholis žalą sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų,
kurie nesugeba susivaldyti vartodami alkoholį.
Tiesa:
Tvirtinimas, kad problemas sukelia ne alkoholis, o
neatsakingas dalies geriančiųjų elgesys yra neteisingas. Nutylima, kad dauguma
alkoholiu piktnaudžiaujančiųjų toli gražu ne asocialūs, bet paprasti,
kasdien gatvėmis vaikštantys, turintys darbus ir šeimas žmonės. Pramonė mėgina
įrodyti, kad normalūs piliečiai geria atsakingai ir tik „blogi“ – neatsakingai,
sukeldami visas įmanomas problemas, sietinas su nesaikingu alkoholio vartojimu.
Tuo tarpu didžiausią pelną alkoholio pramonė susižeria būtent iš geriančiųjų
daug. Alkoholio gamintojai ir platintojai teigia, kad jų rinkodara veikia tik
„atsakingus vartotojus“, bet tokiu atveju jų pelnas turėtų ženkliai mažėti. JAV
ir Didžiojoje Britanijoje maždaug 50% viso alkoholio suvartojama geriant
rizikingai, t.y. daugiau nei rekomenduojama, nesaikingai, arba girtaujant
(Baumberg, 2009). Kitaip tariant, didelę dalį alkoholio pramonės pelno
tiesiogiai lemia rizikingas vartojimas.
Mitas: Normalių alkoholio negeriančių suaugusiųjų apskritai nėra.
Tiesa:
Alkoholio pramonė prie galimų blaivininkų priskiria
tik vaikus iki 16 metų, nėščias moteris ir vairuotojus. Faktas, jog kiekvienoje
visuomenėje yra blaivininkų, neatitinka jų propaguojamos idėjos, kad alkoholio
vartojimas visiškai normalus ir atsakingas dalykas. Pramonė kuria iliuziją, kad
blaivininkai yra mažiau sveiki. Taigi, norintys būti sveiki ir aktyvūs
visuomenės nariai, turi saikingai vartoti alkoholį. Alkoholio pramonė niekada
viešai nepalaikys besaikio girtavimo, tačiau didelė jų pelno dalis gaunama
būtent iš nesaikingo alkoholio vartojimo. Tuo tarpu mažmenininkai nesaikingą
girtavimą skatina kainų politika ir nuolaidomis.
Suaugusiųjų populiacijoje abstinentų dalis svyruoja nuo žemiausios − 2,5%
Liuksemburge iki aukščiausios − 99,5% Egipte. Kitose šalyse: Kinijoje 48,6%,
Airijoje 22,0%, Meksikoje 41,6% ir Rumunijoje 38,0% (PSO, 2004). Pasaulyje 45%
vyrų ir 66% moterų nevartoja alkoholio. Kitaip tariant, daugiau nei pusė (55%)
pasaulio žmonių nevartoja alkoholio (PSO, 2007).
Mitas: Ignoruokite faktą, kad alkoholyje yra žalingos, priklausomybę
sukeliančios cheminės medžiagos – etanolio. Pramonė nuolat tvirtina, kad
alkoholis – tai tiesiog skanus, meistriškai paruoštas gėrimas: alų pristato,
kaip išskirtinai natūralų produktą, vyną kaip ypač naudingą kūnui ir sielai ir
t. t. Tvirtinama, kad ilgametė alkoholio gamybos patirtis užtikrina jo kokybę.
Tiesa:
Alkoholio pramonė ignoruoja faktą, kad alkoholis
(etanolis) – tai žalinga, nuodinga, kancerogeninė ir priklausomybę sukelianti
medžiaga, svetima mūsų kūnui. Nepaisant to, alkoholis reklamuojamas kaip
sveikatą gerinantis produktas. Tiesa yra tai, kad alkoholis – tai tiesiog
stiprus narkotikas – medžiaga, kaip ir heroinas, žalojanti organizmą, sukelianti
fizinę ar psichinę priklausomybę. Žalingas alkoholio poveikis žmogaus fizinei ir
psichikos sveikatai, visiškai neatitinka pramonės kuriamo mito apie atsakingo,
patenkinto ir švenčiančio gyvenimą su alkoholiu vartotoją.
2007 m. vasario mėn. Lione, Prancūzijoje, Tarptautinėje vėžio tyrimų agentūroje
(IARC), 26 mokslininkai iš 15 valstybių patikslino naujai alkoholinių gėrimų
kancerogeniškumą ir etilo karbamido (uretano), dažno teršalo, aptinkamo
fermentiniame maiste ir gėrimuose, kenksmingumą. Tyrime neminimi jokie saugūs
alkoholio kiekiai, kurie neskatintų vėžio atsiradimo. Šio tyrimo išvados ir
rezultatai paskelbti 96-oje IARC monografijos knygoje (Baan et al. 2007).
Mitas: Alkoholio vartojimo sukeliamas problemas išspręsime tik kartu. Alkoholio pramonė tvirtina juntanti atsakomybę už tai, kad jų gaminami produktai gali pakenkti, todėl norėtų padėti išvengti neigiamų padarinių. Todėl pramonė siūlo visiems suvienyti jėgas ir kartu kovoti su piktnaudžiavimu alkoholiu, tvirtina esą pajėgūs įtikinti vartotojus gerti atsakingai ir pasirengę tam skirti lėšų. Gamintojai ir prekybininkai siūlo vyriausybėms ir institucijoms pasinaudoti jų patyrimu.
Tiesa:
Daugumai specialistų akivaizdu, kad
bendradarbiavimas su alkoholio pramone ne išeitis. Gaila, tačiau specialistai
priėjo tokią išvadą tik iššvaistę begalę laiko nevaisingoms diskusijoms apie
tariamai naudingus projektus ir priemones. Realybėje, veiksmingos Europos,
nacionalinės ir bendruomenių alkoholio kontrolės priemonės turėtų sumažinti
alkoholio vartojimą, o šito pramonė nenori ir negali norėti. Tinkama ir
veiksminga kovos su alkoholio vartojimu politika reiškia didesnius akcizo
mokesčius, reklamos ir rėmimo draudimą, didesnį alkoholio pirkėjų amžiaus cenzą,
nelegalios prekybos sunaikinimą ir informacijos apie alkoholio žalą sklaidą
visuomenėje (Babor et. Al, 2010; PSO, 2009).
Partnerystės Škotijoje pavyzdys. Škotijos alkoholio pramonė perša požiūrį, kad
vyriausybė ir sveikatos organizacijos turėtų tapti alkoholio pramonės
„partnerėmis“, teigdama, kad jas vienija „bendras tikslas“. Tačiau yra
atvirkščiai: organizacijų siekiančių, kad alkoholio politika atitiktų visuomenės
sveikatos interesus, ir organizacijų, priklausomų nuo to, kiek alkoholio bus
parduota ir kiek pelno tai atneš, tikslai yra diametraliai priešingi. Škotijoje
pramonė sėkmingomis ministrų lygio derybomis sukūrė „partnerystę“, kuri leido
Diageo, Škotijos viskio gamintojo, darbuotojams dvejus metus dalyvauti valstybės
alkoholio kontrolės politikos komandoje. Šis bendradarbiavimas pagimdė tokias
iniciatyvas kaip pirmoji škotų „Alkoholio pažinimo savaitė“ (Alcohol Awareness
Week), kurios metu visuomenei teikiama įvairi informacija apie atsakingą
alkoholio vartojimą. Šaltinis: Evelyn Gillan, the Scottish Health Action on
Alcohol Problems; 2009.
Mitas: Alkoholio reklama nėra žalinga. Ji skirta tik tam, kad padėtų vartotojui išsirinkti konkretų prekės ženklą. Tvirtinama, kad reklama neragina žmonių gerti nesaikingai, o tik padeda išsirinkti geriausią gaminį. Pramonė teigia, kad pati sugeba save veiksmingai reguliuoti, ir taikydama veiksmingas taisykles sugeba užkirsti kelią netinkamai pavienių gamintojų ar pardavėjų reklamai. Jie tvirtina, kad savireguliacija rezultatyviai veikia visame pasaulyje.
Tiesa: Tuo tarpu tyrimai neginčijamai rodo, kad alkoholio reklama ne tik yra patraukli jauniems žmonėms, bet ir skatina juos vartoti alkoholį (Anderson et al., 2009: Science Group of the Alcohol and Health Forum; 2009). O pramonė tiesiog kategoriškai ir viešai neigia, kad reklama skatina alkoholio vartojimą (Bond et al; 2009). Dėl patrauklių reklamų ir teigiamo alkoholio įvaizdžio jaunimas pradeda gerti vis anksčiau. Pradėjęs alkoholį vartoti anksti, jis veikiamas tos pačios reklamos gers dar daugiau.
Mitas: Švietimas apie atsakingą alkoholio vartojimą – tai geriausias būdas apsaugoti visuomenę nuo alkoholio problemų.
Tiesa: Pastaruoju metu pramonė vis labiau junta suvaržymų grėsmę, stiprėjant visuomenės ir specialistų reikalavimams veiksmingiau kovoti su alkoholio vartojimo sukeltomis problemomis. Yra pakankamai veiksmingų priemonių, tokių kaip dideli alkoholio akcizai, minimalios kainos nustatymas, didesnis pirkėjų amžiaus cenzas ir reklamos sugriežtinimai, kuriomis galima sumažinti alkoholio vartojimą, daromą žalą bei pramonės gaunamą pelną (Babor, 2003; Babor, 2010). Todėl alkoholio pramonė siekia įtikinti vyriausybes, politikus ir kitus sprendimų priėmėjus, kad minėtos priemonės yra neefektyvios, simbolinės ir greičiausiai neteisėtos. Pramonė tvirtina radusi geriausią būdą kovoti prieš piktnaudžiavimą alkoholiu – šviesti žmones, didinti jų sąmoningumą ir teikti informaciją. Vis dėlto, mokslo tyrimai rodo, kad vien tik žinios nepakeičia asmenų gėrimo įpročių (Giesbrecht, 2007; Gordon et al., 2006).
ALKOHOLIO PRAMONĖS ELGESYS LIETUVOJE
Minėti svarbiausi alkoholio pramonės mitai yra aktyviai skleidžiami ir Lietuvoje. Pramonė nuolat stengiasi visuomenei bei politinių sprendimų priėmėjams įrodyti, kad jokie draudimai ir ribojimai neišspręs su alkoholio vartojimu susijusių problemų. Vienintelis būdas tai padaryti – visuomenės švietimas, prevencinė veikla bei verslo savireguliacija. Nuolat grasinama, kad Lietuvoje vykdoma alkoholio kontrolės politika visiškai sunaikins šią nacionalinės pramonės šaką, kuri yra gyvybiškai svarbi šalies ekonomikai, bei įtvirtins šešėlinį verslą. Vis dažniau pasipila kaltinimai, kad Lietuvoje galioja patys griežčiausi įstatymai ir t.t.
Šaltinis: (EUCAM); Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicija „Septyni svarbiausi alkoholio pramonės skleidžiami mitai.“ Lietuviškai parengė Vaida Liutkutė.
Literatūra:
3. Ф.Г. Углов "Правда и ложь о разрешенных наркотиках", 1986.
4. Федор Г. Углов "САМОУБИЙЦЫ".
5. Углов Ф. Г. "В плену иллюзий." — М.: Мол. гвардия, 1985
(Рецензент член-корреспондент Академии
медицинских наук СССР Д.В.Колесов)
6. Ф.Г. Углов
„Ломехузы“
7. Ф.Г.Углов «Человек среди людей», «Молодая гвардия» 1978
8. Prof. A. Mayurov "Fundamentals of sobriology, prevention, sovial pedagogy and
alcology" Vypusk 17, Sevastopol, 2008
9. "Сберечь свободу" Русичи, Севастoполь, 2008.
http://www.rusichi.net
10. Ф.Г.Углов Человеку мало века 2001
11. Iš sociologo V. Krivonogovo biuletenio arba paskaitos.
16. Allen Carr ,,Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“, 2008.
17. ,,Psichologija formirovanija soznatelnoj trezvosti“ Jaroslavl, 2009 (Autorių
kolektyvas: Gubočkin P.I ir kt.)
18. Mokytojas S. Tijūnaitis „Alkohologija“ Vadovėlis pradžios mokyklų
mokytojams. Kaunas, 1924 m.