,,...Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu. Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti'' - iš Hipokrato priesaikos. (Šuopys A., Starkus J. Lingva Latina Medica. V., 1975. P.153.)
Prieš abortus griežtai pasisakoma ir arabų gydytojų priesaikoje: ,,.. Aš neduosiu savo pacientams jokių nuodingų vaistų, net jei būtų prašę, nei patarsiu jiems tokių, nei padėsiu daryti abortą...'' (7) P.190
Vidurinės Azijos filosofas, mokslininkas, įvairių valdovų rūmų gydytojas Ibn Sina (Avicena), gyvenęs X - XI a., manė, kad abortai kartais pateisinami, kai yra pavojus motinos gyvybei. Jo veikalas ,,Medicinos kanonas'', kurį apie 1150 m. išvertė Gerardas iš Kremonos, Europos medikų mokyklose iki XVII a. buvo etaloninis veikalas.
Medicinos mokslų daktaras Tomas Percivalis 1803 m. išleido labai reikšmingą medicininės etikos veikalą, kuriame pabrėžė, kad ,,pirmosios gyvybės kibirkšties'' sunaikinimas yra nusikaltimas tos pačios rūšies, kaip ir prieš Kūrėją ir visuomenę. Ir nesvarbu, ar bus sunaikintas vaisius, ar vaikas, ar suaugęs žmogus, nes šios pastovios ir viena paskui kitą einančios egzistavimo stadijos yra sutvarkytos Kūrėjo, Jo dieviškos valios.
Percivalio veikalas XIX a. buvo medicininės etikos pavyzdinė knyga. Jis tikriausiai paveikė Amerikos medikų asociaciją, kuri XIX a. keletą kartų ragino įstatymo leidėjus priimti įstatymus, ginančius kūdikį įsčiose nuo prasidėjimo momento. Asociacija vieningai smerkė abortą kaip žmogaus gyvybės naikinimą.
Amerikos medikų asociacija 1871 m. rekomendavo tokį požiūrį į abortus darančius gydytojus (abortistus): ,,Šie žmonės turėtų būti paženklinti, kaip Kainas buvo paženklintas. Jie turi būti visuomenės atstumti... Padorūs žmonės turėtų liautis tartis su jais, netgi reikšti jiems panieką ir nepalankumą. (6) P.193.
Mūsų laikais tarptautinė medikų bendruomenė taip pat griežtai pasisako prieš abortus. Antai Pasaulinės medikų asociacijos deklaracijoje, priimtoje 1948 m. rugsėjo mėn. Ženevoje, sakoma: ,,Aš iškilmingai prisiekiu pašvęsti savo gyvenimą žmonijos tarnybai. Aš teiksiu pagarbą ir dėkingumą savo nusipelniusiems mokytojams. Aš atliksiu savo pareigas sąžiningai ir kilniai. Paciento sveikata bus svarbiausias mano rūpestis. Aš neišduosiu man patikėtos paslapties. Aš ryžtingai remsiu medicinos profesijos garbę ir kilnias tradicijas. Mano bendradarbiai bus mano broliai. Atlikdamas savo pareigas, neatsižvelgsiu į religinį, tautinį, rasinį, politinį ar socialinį paciento statusą.
Aš ryžtingai remsiu pagarbą žmogaus gyvybei nuo prasidėjimo momento, net grasinamas aš nenaudosiu savo žinių prieš humanizmo principus. Tai pasižadu iškilmingai, laisvai ir savo garbe.'' (6) P. 191.
1949 m. spalio mėn. priimtas medikų etikos tarptautinis kodeksas, kuriame sakoma: ,,Gydytojas visada privalo turėti mintyse žmogaus gyvybės nuo prasidėjimo iki mirties apsaugos svarbą''.
Abortistai dar kartą buvo pasmerkti Pasaulinės medikų asociacijos 1970 m. Oslo deklaracijoje: ,,Pirmoji gydytojo pareiga yra pagarba žmogaus gyvybei, kaip pasakyta Ženevos deklaracijoje, aš labiausiai remsiu pagarbą žmogaus gyvybei nuo prasidėjimo''.
Šiuo metu JAV Hipokrato priesaikos dalis, reikalaujanti nedaryti abortų, pakeista taip: ,,Aš nedarysiu nieko, kas yra nelegalu''. Galima pridurti, kad nauja priesaika gerai tiktų nacistinei Vokietijai, kurioje gydytojai, padėję žudyti žydus, čigonus, kitų tautų žmones, nieko nedarė, kas yra nelegalu.
Buvusioje Tarybų Sąjungoje gydytojų priesaika buvo gana deklaratyvi, joje maža konkretumo. Apie abortą visai neminima . Priesaikoje sakoma, kad tarybinis gydytojas prisiekia visas žinias ir jėgas skirti žmogaus sveikatai saugoti ir gerinti, gydyti ligonius, sąžiningai dirbti ten, kur reikalauja visuomenės interesai; būti visuomet pasirengęs suteikti medicininę pagalbą, atidžiai ir rūpestingai elgtis su ligoniu, saugoti medicininę paslaptį; nuolat tobulinti savo žinias ir meistriškumą, padėti plėtoti medicinos mokslą, tobulinti praktiką; kai reikalauja ligonio interesai, kreiptis patarimo į profesijos draugus, niekada neatsisakyti jiems patarti ir padėti; puoselėti ir ugdyti kilnias medicinos tradicijas, vadovautis komunistinės moralės principais ir pan. (Čia pateiktas sutrumpintas priesaikos tekstas.)
Medicinos etikos tėvas Hipokratas, kaip matėme jo priesaikoje, apibrėžė medicinos darbuotoją tiktai kaip gydytoją ir tuo pradėjo naują erą medicinoje. Prieš tai mediko vaidmuo neretai buvo siejamas ne tik su gydymu, bet ir žudymu. Šiandien kai kurie medikai, tarytum pasukdami laiko ratą kelis tūkstančius metų atgal, vėl atlieka dvigubą vaidmenį. Kaip iki Hipokrato pacientas negalėjo visiškai pasitikėti gydytoju, taip ir šiandien - kaip gali pasitikėti akušeriu? Rytoj jau nepasitikės pediatru ir kitais medikais ar visa medicina apskritai.
Kaip rodo specialūs tyrimai, atlikti JAV, labiausiai abortui prieštarauja neonatologistikai, pediatrai ir šeimų gydytojai, o labiausiai pritaria psichiatrai, t.y. tie, kurie labiausiai nutolę nuo akušerių ir pediatrų rūpesčių.
Didžiosios Britanijos Karališkoji akušerių ir ginekologų kolegija, atlikusi gydytojų paklausą apie abortus, paskelbė tokius duomenis. Į klausimą - ar jūs pritariate abortui - neigiamai atsakė 92%, teigiamai - 4% apklaustųjų, neatsakė 4%. Iš jų 4% pritarusių abortui, tik dalis įsitikinę jo reikalingumu. Kiti pritarė abortui dėl galimybės gauti už tai nemažus pinigus.
Pagal ekstrasensus, bioenergetikus, abortas turi poveikį net kelioms kartoms. Pvz., dėl močiutės nuodėmės anūkė gali sirgti kūno ligomis, likimas sulaužomas, pakenkiama psichika. Didžiausia šiandienos nuodėmė yra abortas 5 mėnesį. (Lazarev S. D. Diagnostika karmy. Sankt-Peterburg..1994.S.23, 148).
Kada prasideda žmogus?
Dr. Alfred M. Bongioanni, akušerijos profesorius iš Pensylvanijos universiteto:
,,Aš išmokau iš ankstyviausio medicininio švietimo, kad žmogaus gyvybė atsiranda prasidėjimo metu."
Dr. Jerome LeJeune, genetikos profesorius iš Paryžiaus Deskartes universiteto (Dauno sindromo atradėjas):
,,Po apvaisinimo naujas žmogus pradeda egzistuoti...Tai jau nebe svarstymų ar nuomonių dalykas. Kiekvienas individas turi tikslią pradžią, prasidėjime.
Profesorius Micheline Matthews-Roth, Harvardo universiteto Medicinos mokykla:
Moksliškai tikslu sakyti, kad indvidualaus žmogaus gyvybė prasideda per prasidėjimą".
Profesorius Hymie Gordon, Mayo Klinika:
,,Pagal visus moderniosios molekuliarinės biologijos kriterijus gyvybė egzistuoja nuo prasidėjimo momento."
Dr. Watson A. Bowes, Kolorado universiteto Medicinos mokykla:
,,Biologiniu požiūriu pavienio žmogaus gyvybės pradžia yra paprastas ir atviras klausimas - pradžia yra prasidėjimas.
Dr. Landrum Shettles, spermos biologijos, vaisingumo ir nevaisingumo pionierius:
,,Aš esu prieš abortus. Pirmiausia dėl to, kad aš priimu tai, kas biologiškai akivaizdu - būtent, kad žmogaus gyvybė prasideda prasidėjimo metu, ir antra, kadangi aš tikiu, kad yra netinkama atimti nekalto žmogaus gyvybę bet kuriomis aplinkybėmis." Randy Alcorn, Does the Birth Control Pill Cause Abortions? 2nd edition, Revised March 1998
1981 balandžio23-24 d. JAV Senato Teisės Subkomitete vyko klausimas ,,Kada prasisdeda žmogaus gyvybė?
Be kitų žymiausių jau minėtų specialistų Dr. McCarthy de Mere, medicinos daktaras ir teisės profesorius iš Tennessee universiteto paliudijo: ,,Tikslus asmens ir žmogaus kūno pradžios momentas yra prasidėjimo momentas.