MINTYS

PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas NARKOTIKAI ALKOHOLIS

MINTYS POSAKIAI PATARLĖS

Girtuokliai gimdo girtuoklius. Plutarchas
Girtavimas - savotiška beprotybė. Aristotelis
Girtavimas - savanoriškas išprotėjimas. Seneka
Girtumas yra lygiai tokia pat būklė kaip pražūtis. Pitagoras
Girtuokliavimas yra beprotiškumo pratimas. Pitagoras
Gerti vyną taip pat žalinga, kaip ir vartoti nuodus. Seneka
Nuo vyno žūsta grožis, vynas trumpina jaunystę. Horacijus.
Girtavimas - vaikų silpnumo ir ligotumo priežastis. Hipokratas
Joks kūnas nėra toks stiprus, kurio nepaveiktų vynas. Plutarchas.
Pasak legendų, dievaitis Vulkanas gimęs raišas dėl to, kad Jupiteris jį pradėjęs, būdamas neblaivus.
,,Blogi žmonės gyvena, kad galėtų valgyti ir gerti. Geri žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi". Sokratas 469-399 pr.Kr.
Girtuoklis nebėra laisvas žmogus: Jis kenčia baisiausią vergiją, nes yra atsidavęs baisiausiam ponui. Sokratas
Alus atima iš žmogaus žmogaus pavidalą. Senovės egiptiečių papirusas
Vynas keršija girtuokliui. Leonardo da Vinčis.
Jei norime abstinentais tapti, turime įsitikinti, kad gėrimo papročiai yra nesąmonė. Dr. Bungė sako: ,,Kuomet aš matau, kaip giliai yra įleidęs šaknis alkoholio garbinimas draugų tarpe, tai aš visuomet prisimenu senovės egiptiečių tikėjimą į krokodilus. Senovės egiptiečiai tikėjo į krokodilus, juos garbino ir dievino, šie gi, ėdė žmones. Tūkstančiai metų turėjo praeiti, kol šį krokodilų tikėjimą pavyko žmonėms iš galvos išvaryti.“
Tik blaivi tauta gali išlikti. Vydūnas
,,Nelauki, Tėvyne, šviesios ateities, kol gers visi luomai, gers be išimties“ - Žalvarnis
Dvi pintos, viena kvorta. Dvi kvortos, viena kova. Viena kova, du policininkai. Du policininkai, vienas teisėjas. Vienas teisėjas, keturiolika dienų.
Alkoholis - atskiesto pavidalo šėtonas. T. Karlailis
Degtinė - bespalvė, bet nosį dažo raudonai, o reputaciją juodai. A. Čechovas
Žmogus bjauresnis už gyvulį, kai išgėręs pats tampa gyvuliu. R. Tagorė
Girtavimas žemina žmogų, atima iš jo protą ir galiausiai paverčia gyvuliu. Ž.Ž. Ruso
Jokios negandos ir nusikaltimai nesunaikina tiek žmonių ir jų turto kaip girtavimas. F. Bekonas
Girtuoklystė žudo tautas. Pažvelkite į statistiką, aplankykite ligonines, atlikite sociologinius tyrimus ir jūs pamatysite, kad nemeluoju. E. Zola
Alkoholis yra padaręs žmonijai daug daugiau žalos negu karas, maras ir cholera. V. Gladstonas
Alkoholis atneša žmonijai daugiau bėdų, nei visi karai, badas ir epidemijos kartu paėmus. Č. Darvinas.
Žmonija galėtų pasiekti neįtikėtinų laimėjimų, jeigu ji būtų blaivesnė. J.V. Getė
Girtavimas iš visų ydų labiausiai nesiderinamas su dvasios didybe. V. Skotas
Grynas vynas daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai sėdintys užu stalo; grynas vanduo daro žmogų tyliu,- tą rodo žuvis vandeny,- gi aš noriu išlikti žmogumi, todėl geriu praskiestą vandeniu vyną." J.V. Getė
Degtinė sudaužo šeimyninio gyvenimo laimę, pasmerkia neturtui ir vargui daugybę našlaičių, elgetų. Jos aukų pilni kalėjimai ir ligoninės. P. Avižonis
Ir kaip tas, kuris pergyveno kruviną karą, sušunka: ,,Šalin karą!“, - taip aš šaukiu: ,,Šalin alkoholį!“ Nenuodykite jaunų gyvybių šiuo nuodu! Vienintelis būdas nutraukti karą - nustoti kariauti. Vienintelis būdas nutraukti girtavimą - nustoti pardavinėti alkoholį. Kinija nutraukė visuotinį opiumo rūkymą, uždrausdama jį auginti ir įvežti į šalį. Visi filosofai, dvasininkai ir gydytojai galėjo tūkstantį metų iki užkimimo teigti opiumo žalą, bet, kol nuodas prieinamas, jį rūko. Tokia jau žmogaus prigimtis. Dž. Londonas.
Taurėje širdgėla ieško palengvinimo, silpnadvasiškumas - drąsos, neryžtingumas - įsitikinimo, liūdesys - džiaugsmo, o randa tik pražūtį. B. Džonson.
Girtas žmogus - ne žmogus, nes prarado tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio - protą. Girtavimas žemina žmogų, nes atima jo protą, bent jau laikinai, bet galiausiai paverčia jį į gyvūną. Ž. Ž. Russo.
Žmonės bijo choleros, bet vynas žymiai už ją pavojingesnis.O. Balzakas.
Buteliuose aš matau siaubus, kuriuos pagimdys jų turinys: prieš save regiu indus su išsigimėliais, gyvatėmis ir embrionais gamtos mokslų muziejuje. H. Heinė.
Netikėkite šampanu... Jis kibirkščiuoja kaip deimantas, skaidrus kaip miško upelis, saldus kaip nektaras; jis vertinamas brangiau už darbininko darbą, poeto dainą, moters glamonę, bet....toliau nuo jo! Šampanas – tai žvilganti koketė, maišanti savo grožybę su Gomoros melu ir įžūlumu, tai paauksuotas karstas, pilnas mirusiųjų kaulų ir visokių nešvarumų. A. Čechovas
Kelio pradžia - stiklelis, vidurys - išgerianti kompanija, lengvas išgėrimas, pora taurelių per pietus. Pabaiga - kalėjime už žmogžudystę neblaivioje būklėje, už išvaistymą, psichiatrinėje ligoninėje, kape dėl atsitiktinos lengvos ligos. Dž. Londonas.
Alkoholizmas prasideda ne nuo pirmosios išgertos taurelės, bet nuo pirmosios pamatytos taurelės, kurią geria tėvas arba mama. G.A. Šičko.
Alkoholis - melaginga priemonė pakelti produktyvumui, bet pilnai patikima priemonė atimti protui. A. J. Danilevski.
Nėra patikimesnės priemonės sukurti idiotams už alkoholį. E. Krepelin.
Tas, kas geria vyną ir alų šlapinasi savo smegenimis. Bernardas Šou.
Skurdas ir nusikalstamumas, nervinės ir psichinės ligos, išsigimę palikuoniai - štai ką daro alkoholis. V. M. Bechteriov.
Alkoholis - žmonių tiekėjas į kalėjimą. Andri Bodriljar.
Geriantis darbininkas nemasto - mastantis darbininkas negeria. A. Bebel.
Vynas naikina kūnišką žmonių sveikatą, naikina protines galias, gebėjimus, naikina šeimos gerovę ir kas visų baisiausia, naikina žmonių sielas ir jų palikuonis. A. N. Tolstojus.
Nuo vyno vartojimo žmonės žiaurėja, paikėja ir piktėja. L.N. Tolstojus.
Mūsų protas ir mūsų sąžinė pačiu tikriausiu būdu reikalauja, kad mes nustotume gerti vyną ir juo vaišinti kitus. L. N. Tolstojus.
Girtuoklis niekada neina pirmyn nei protiniu, nei doriniu atžvilgiu. L. N. Tolstojus.
Girtavimas - visų ydų motina. Abul-Faradž.
Galima sakyti, kiek vyrai išgėrė degtinės, tiek jų žmonos ir vaikai išliejo ašarų. N. A. Semaško.
Girtavimas ir kultūra - du supratimai, paneigiantys vienas kitą, kaip ledas ir ugnis, kaip šviesa ir tamsa. N. A. Semaško.
Nėra nieko parasčiau už metimą rūkyti, - aš pats tai dariau dešimtis kartų. Markas Tvenas.
Spiritinių gėrimų vartojimas sugyvulina ir sužvėrina žmogų. F. M. Dostojevskis.
,,Kad alkoholis bendrai yra nuodas visoms gyvoms ląstelėms, - tai moksle tvirtai nustatyta.“ N.E. Vedenskis, žymus rusų fiziologas, Peterburgo mokslų akademijos narys korespondentas. (1.p.141)
,,Mes atsakėme į pateiktus klausimus: mes parodėme, kad alkoholis kaip maistinis dalykas, neturi jokios praktinės reikšmės. Ir jis, net ir stipriai atskiestas, žmogui yra pavojingas nuodas.“ F.F. Erismanas, žymus rusų gydytojas, Maskvos univ. prof., vienas iš higienos mokslo kūrėjų Rusijoje. (1.p.280)
,,Alkoholis yra nuodas bet kuriam gyvam padarui“. V.M. Bechteriovas, žymus rusų neurologas. (1.p.117)
,,Girtuoklis, jei užsinorėtų, galėtų nustoti gerti (bet nenori). Alkoholikas, jei galėtų, norėtų nustoti gerti (bet negali).“ Prancūzų posakis.
Alkoholis — žmonių susinaikinimo priemonė. Žiauri ir efektyvi. Žmonės patys noriai moka sunkiai uždirbtus pinigus už galimybę dalyvauti „linksmoje" savižudybėje. Fiodoras Uglovas.
Po religijos nieko daugiau brangesnio negali Dievas žmogui duoti, kaip susilaikymą, kurs saugo nuo visų nedorybių ir veda prie visų dorybių. O. Connell
Vyno garai, jei jūs dar neturite vardo, būkite šėtonu vadinami. Šekspyras
Dvidešimts metų gyvenau gerdamas tikrai vandenį ir narsiai pakėliau didžiausius nuovargius, nevartodamas alkoholio. Livingstonas
Kodėl aš negeriu vyno? Tai todėl, kad aš sugebu naudoti savo smegenis kitiems reikalams, o ne nuodijimui. T. A. Edison.
Girtuoklių tauta yra vergų tauta. Masaryk.
Skautų organizacija yra viena iš nedaugelio, kuri reikalauja iš visų savo narių – jaunuolių ir merginų – abstinencijos nuo alkoholio bei nikotino. Lordas Baden-Powell.
Daugiausia nelaimingų ir netvarkingų santuokų yra teritorijose, kur geriama daug degtinės. E. Nemcova.
Nėra patikimesnės priemonės idiotui sukurti kaip alkoholis. Emilis Krepelinas.
Pasisveikinsi su degtine, atsisveikinsi su protu. Gruzinų patarlė.
Konstantinai Dmitričiau, - tarė jinai Levinui,- išaiškinkite man, susimildamas, ką tai reiškia, - jūs visa tai žinote, - mūsų kaime, Kalugos gubernijoje, visi mužikai ir visos bobos pragėrė visa, ką tik turėjo, ir dabar mums nieko nemoka. Ką tai reiškia? Jūs visuomet taip giriate mužikus. L. Tolstojus.
Visa Lietuvos neprilkausomybė nieko nereiškia, kad didis jos žmonių skaičius alkoholiui vergauja. Vydūnas
Retai dabar išaušta diena Lietuvoje, kad respublikos miestuose bei kaimuose nežūtų vienas ar daugiau jaunų mūsų žmonių. Ir susimąstai kiekvieną sykį prie tokio kapo: esame vos trijų milijonų tauta, ar ne per daug brangią jaunimo kraujo duoklę mokame dievaičiui Bakchui, ar viską padarėme, kad nebereikėtų jos mokėti?Ar vien šita duoklė baisi ? Tūkstančiai sugriuvusių šeimų, defektyvių naujagimių, venerinių ligų plitimas – štai kas lydi nusilenkiančius stikliukui. J. Baltušis.
Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią! Į trečią dieną dieną gimė vaikas: nei šioks, nei toks, ne į žmogaus pavidalą panašus. Sumuštas, sudarkytas. Pačiai nei daktaro, nei kokios pagalbos iš niekur... nei kaltininko jo žvėriškumo sulaikymo... nors pasikark besirgdama, bekentėdama... G. Petkevičaitė – Bitė
Meldžiu, gelbėkite ! Mirštu badu su kūdikiais! Vyras viską prageria! Negana pinigus, kiek uždirbu, bet ir geresnius skurlius... Vaikai maži, o vyras negana kad prageria viską, dar girtas parėjęs mušasi, sveikatą atima... šuns vietoje laiko... Esu pikčiau gyvulio stumdoma, nei kur pasiskųsti, nei kur apgynimo rasti... Gelbėkite! Užstokite! Padėkite teisybę rasti! G. Petkevičaitė – Bitė
Keturi kareiviai pasigėrė, prisirūkė čars ir nuėjo į greta esantį aūlą. Ten išprievartavo jauną mergaitę, po to sušaudė ją kartu su tėvais. Atėjo specialus Gynybos ministro Ustinovo įsakymas "Sušaudyti visus pulko akivaizdoje." Įsakymas buvo įvykdytas. Z. Stankus.

Alau, aš per tave sušalau ir į purvą nuklimpau.
Ant arielkos pirmutinis, tai į darbą paskutinis.
Apsidžiaugė kaip girtas smuklę pamatęs.
Arielka - vaikų ašaros.
Arielka - visų durnių patieka.
Arielka – vaikų ašaros, moterų bėdos.
Arielka – visų durnių patieka.
Arielkai į trobą einant protas eina laukan.
Arielkoje mirkytas neveikiai išdžiūsta.
Arielkos žmogus nenugalėjai, nenugalėsi.
Artojas dainuoja, o girtuoklis dejuoja
Aš vadinuosi alkoholis. Iš vaikino aš atimu sveikatą, iš mergaitės garbę, iš vyro jėgą, iš moters gėdą.
Begerdamas midų, pritrūksi vandens.
Blaivybė — žmonių gyvybė.
Blaivus ir nakčia kelią suranda, o girtas ir dieną paklysta.
Blaivus tarp girtų — kaip žąsinas tarp kiaulių.
Dabar girtuokliausi, paskui šunims šėką pjausi.
Degtine pradės, degutu baigs.
Degtinę pirko, sąžinę pardavė.
Degtinė į trobą - protas laukan.
Degtinė ir alus gimdo vargus.
Degtinės gorčius — mano tavorščius.
Dešimtį mylių eitum pirštą nulaižyti arielkoje pamirkytą
Dėl girtuoklio nesižadėk pro karčemą bažnyčion važiuoti
Durnesnis, kursai su girtu baras.
Gera uliavoti, sunku pagirioti.
Geria, kol butely yra.
Geriau galvą tvoron įkišti, negu už girtuoklio eiti.
Gėrimas saldus, gyvenimas kartus.
Geriau lig mirties mergaut, negu girtuokliui tarnaut.
Geriau aš žilą kasą pinsiu, negu už pijoko eisiu.
Geriau lig mirties mergaut, negu girtuokliui tarnaut.
Girtas snukiu žemę aria.
Girtas — niekur nepagirtas.
Girta boba už velnią baisesnė.
Girta merga, kaip kalė įsiutusi.
Girta merga kaip velnio terba.
Girtam ir baloj sausa.
Girta merga pati vaiką susigraibo.
Girtam ir baloj sausa.
Girtam marios ligi kelių.
Girtam ir vieškelis siauras.
Girtam ir baloj sausa.
Girtas ir ant ožio pajojėtų, kad tik užsėsti kas padėtų.
Girtas ir ant kiaulės jotų, kad tik užsėstų.
Girtas niekur nepagirtas.
Girtas plepėjo, ką blaivus galvoj turėjo.
Girtam pamokslų nesakyk, bet geriau lovon paguldyk.
Girtam žmogui ir pasiutusiam šuniui duok kelią.
Girtas dainuosi, blaivas vaitosi.
Girtas išplepėjo, ką blaivas paslėpti norėjo.
Girtas išsimiegos, durnas - niekados.
Girtas, kaip kiaulė.
Girtas - liūtas, blaivus - kiškis.
Girtas reikalas su blaivia galva neatliekamas.
Girtas šaukia, kaip vilkas kaukia.
Girtas vyras kvailybė, girta boba - baisybė.
Girtą apgauti ir durnam pasiseka.
Girtą barsi - naudos negausi, o gėdos turėsi.
Girtą barti ar žirnius į sieną berti.
Girtą barti, kaip su žąsim arti.
Girtą ir kiaulė sumindo.
Girtą ir mėnulis šildo.
Girtiems ir ožka panelė.
Girto dovana — mulkio džiaugsmas.
Girto malda ant ožio ragų mainoma.
Girto malda – vilko (šunies) pasninkas.
Girto pamokslai šuniui ant uodegos.
Girto giesmė tik šunis erzina.
Girto nieks neklauso, bet daug kas pasiklauso.
Girtuoklį nosis, o vagį pirštai išduoda.
Girtuoklį su degtine ir į pragarą nuvesi.
Girtuoklį su degtine ir į pragarą nuvesi.
Girtuoklio pilvas kaip grabas, jame dingsta visas jo labas.
Girtuoklio vaikai nuogi, tinginio – alkani.
Girtuoklio aruodai tušti.
Girtuoklio meilė mirtimi dvokia.
Girtuoklis miega, velnias už jį poterius kalba.
Girtuoklio naudą visi velniai gaudo.
Girtuoklis karčemoj ponas, namie šėtonas.
Girtuoklis dėl lašo miršta.
Girtuoklis prie stalo – antras ožys prie galo.
Girtuokliui ir lašas brangus.
Iš karčemos ne gėda išeiti, bet gėda įeiti.
Išsivoliojo kaip girtuoklis po purvyną.
Į ką jaunas įprasi, tą ir senas rasi.
Į girtuoklio kaklą kaip į kokią peklą
Ką negirtas galvoja, tą girtas išloja.
Ką tėvas sukrovė dejuodamas, tą sūnus praleido dainuodamas.
Kad girtas, tai ir durnas.
Kad patiko, nė lašelio nebeliko.
Kaip pijoką su čerkele peklon nuvestum.
Karaliaus nauda, girto malda, ligonio pasninkas - visi tie lygūs.
Kas girtuokliauja, tas ir ubagauja.
Kas jaunatvėje baliavoja, tas senatvėje šunio būdoje nakvoja.
Kas girtuokliauja, tas ir ubagauja.
Kas jaunas girtuokliauja, senatvėj elgetauja.
Kas negirtam galvoj, tas girtam ant liežuvio.
Kas pijokas, tas ir laidokas.
Kas jaunystėj girtuokliauja, tas senatvėj elgetauja.
Kas jaunystėj turtus eikvoja, tas senystėj šunio būdoj nakvoja
Karčema — velnio koplyčia.
Kiauras kaip girtuoklio gerklė.
Kiek stikliukų pilvan, tiek velnių galvon.
Kiaulė kūda, boba girta ir žydas ubagas - tai netinkami dalykai .
Koks būtų, toks būtų, kad tik ne girtuoklis.
Meiliais sutiko žodeliais kaip girtą vyrą žmona su vaikeliais.
Menkas arklys prie girtuoklio.
Nuo girtuoklio degtinės nepaslėpsi.
Nuo lašelio prie stiklelio.
Pijokas prageria, liurkis prakūrija, o durniaus ir taip pinigai praeina.
Pijokas už degtinės lašą dūšią parduoda.
Pijokas, išgėręs čerką, ir dugną pabučiuoja.
Pijokas į namus, boba — iš namų.
Pijokui tik pirmoji bonka brangi.
Pijokui — lašelis, bagočiui — grašelis.
Pijokui ir velniui neskolink.
Prisikabino kaip girtas prie tvoros.
Saldžiai gersi — karčiai mokėsi.
Seno girtuoklio nuo degtinės neatblokši.
Smuklės durys plačios įeiti, siauros išeiti.
Su girtu dvi kalbu, su durnu du turgu.
Tinginys tingi, girtuoklis pralaka, o kvailas pats nežino, kur pinigą išleidžia.
Už butelį ir utėlę į Kauną nuvarytų.
Viens, du, trys! eina visi trys - girtuoklis, velnias ir mirtis.
Žmogus girtas yra kaip vežimas be vežėjo.

TU – MOKYTOJAS, GYDYTOJAS, INŽINIERIUS,
TU – PIRMININKAS, SEKRETORIUS – TU

Čia žilas Nemunas                                                          Ar priminei vaitojančius palatose,
Ir pilys senos,                                                                  Skyrybas ir nesantaiką namų?
Rūpintojėliai pakely,                                                       Kiek daug pilkų veidų šiandieną matosi,
Bet jųjų kryžiai sunkūs, dideli...                                     Kiek daug kelių, nuspalvintų vynu!..

Per mylimą Tėvynę                                                        Ir tu žmogus
Vyno upės teka,                                                               Su rūpesčiais kasdieniais.
Kupinos ligų, avarijų, mirties.                                         Bet vardas – ž m o g u s tu (mokytojas tu)
Užtemo protai,                                                                 Ir tau negali būti
Daug kas jau „apako“.                                                     Ramios dienos,
Kas pagalbos ranką jiems išties?                                     Kai alkoholio upė be krantų.

Mokytojau, gydytojau,                                                     Joje ir židiniai
Pirmininke, inžinieriau!                                                   Šeimų užgęsta,
Tavo vardas saulėj švyti,                                                  Joje ir ašaros žmonų, vaikų, -
Prabilki širdimi savąja atvirai.                                         Kodėl šį siaubą
Ar gali šiandieną Tautai atsakyti,                                     Mūsų tautai kęsti,
Ką Tu lig šiolei padarei?                                                  Kai tiek yra liepsnojančių širdžių?!

Ar įnešei dalelę,                                                               Ateik atlikti
Nors mažytę                                                                     Pareigą tėvynei,
Į bendrą rūpestį Tėvynės Lietuvos?                                 Pakelt tautos suluošintus vaikus!
Ar pabandei                                                                      Kovot už žmogų,
Nors žodį pasakyti,                                                           Ateitį jo šviesią,
Kai žmonės kėlė taurę prie burnos?                                 Už blaivų rytą būsimų kartų...

Vincas Korsakas (1983 m.)

Literatūra:
1. Классики русской медицины о действии алкоголя и алкоголизме, М., «Медицина», 1988.
2. Blaivioji Lietuva (Br. Kazlauskienė)
3. Eustachijus Karaliūnas 3000 patarlių ir priežodžių, Vilnius 1991 m.
4. Mokytojas S. Tijūnaitis „Alkohologija“ Vadovėlis pradžios mokyklų mokytojams. Kaunas, 1924 m.
5. Kiti šaltiniai.

JŪSŲ NUOMONĖ APIE RŪKYMĄ IR GĖRIMĄ
TURINYS