PRO VITA © Parengė Robertas Skrinskas  LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA APIE KOVĄ UŽ BLAIVYBĘ

LKB Kronika Nr. 30.
1977 m. rugpjūčio 21 d. Eucharistijos Bičiulių III-jo Eucharistinio žygio dalyviai, darniomis gretomis išsirikiavę, su gėlėmis rankose ėjo sveikinti Šiluvos stebuklingosios Dievo Motinos, per Jos užtarimą prašydami Eucharistinio Jėzaus Lietuvai blaivumo, dorumo, tikėjimo dvasios, ėjo permaldauti Dievą už tautos nuodėmes, pasisemti sau jėgų, drąsos ir stiprybės. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=58&Itemid=55
***
LKB Kronika Nr. 31.
Kaunas. Dedame kreipimosi vyskupams tekstą, kuris 1977 m. rugsėjo mėnesį buvo išsiuntinėtas kurijoms ir išplatintas tarp kunigų bei tikinčiųjų: „Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams (Kartu su alkoholiu Lietuvoje plinta venerinės ligos, kriminaliniai nusikaltimai, irsta šeimos):
Didelė nelaimė užgriuvo Lietuvą—ją skandina alkoholyje. Geriama prieš darbą, darbe ir po jo; geriama gatvėse, skveruose, išvietėse, autobusuose ir traukiniuose, geriama krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse. Geria įmonių bei įstaigų vadovai ir darbininkai, geria vyrai ir moterys, jau geria nepilnamečiai ir net vaikai. Ne paslaptis, kad „velnio lašelius" vartoja kai kurie tikintieji ir net dalis kunigų.
Irsta alkoholio pakirstos šeimos, autoavarijose žūsta tūkstančiai nekaltųjų, užkimštos blaivinimo kameros ir spec. ligoninės. Dėka alkoholio plinta kriminaliniai nusikaltimai ir venerinės ligos, šiuo labai sunkiu laikotarpiu Jūs, Bažnyčios didieji Kunigaikščiai, gelbėkite tautą. Mes, tikime Jūsų darbais, meldžiamės už Jus, kad Dievas laimintų Jūsų ganytojišką darbą ir siųstų per Jus šv. Dvasios šviesą, tikėjimą, drąsą ir Eucharistinę meilę. Todėl prašome kartu su visa pažangia visuomene drąsiai stoti į kovą už blaivybę. Mūsų kunigai visų pirma turi būti blaivumo pavyzdžiais. Įveskite griežtą kontrolę,
440
liepkite iš klebonijų išmesti visus butelius, o vaišes ruošti blaivybės ir aukštos kultūros dvasioje. Ypač tai liečia senosios kartos kunigus su atgyvenusiomis išgertuvių tradicijomis.
Laukiame pamokslų, kurių temos liestų blaivumo ir tautos atgimimo klausimus.
Mes trokštame, kad kunigai pamokslais ir savo gyvenimo pavyzdžiais parodytų tautai Tiesos Kelią, kaip ir prieš šimtmetį, amžinos garbės vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais, stotų į kovą už tautos išgelbėjimą.
Mes tikimės, kad Jūs šio rašto nesunaikinsite ir neužmesite kanceliarijos stalčiuose, bet savo darbais ir konkrečiomis priemonėmis atsakysite į jį. Tuo parodysite, kad Jums rūpi lietuvių tautos likimas.
Lietuvos katalikai"
1977 m. rugsėjis.

Šis tikinčiųjų prašymas yra pagrįstas, nes Lietuvos ordinarai šios baisios nelaimės akivaizdoje yra gana pasyvūs. Pavyzdžiui, yra didmiesčių parapijų, kuriose dirba visoje Lietuvoje žinomi alkoholikai kunigai ir ordinarai nedrįsta iškelti, nes juos globoja ateistinė valdžia. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=59&Itemid=56
***
LKB Kronika Nr. 37
PRIKELKIME LIETUVĄ!
Šiuo metu Lietuvoje vyksta didelį susirūpinimą keliantys vidiniai socialiniai procesai, atsirandantys dėl bedievybės plitimo ir vis gilėjančios žmonių sąmonėje idėjinės tuštumos. Ši tuštuma, nesant kilnių paskatų, labai greitai užpildoma primityvių instinktų tenkinimo poreikiais, kurie paskui save nusitempia ir visą vidinį žmogaus gyvenimą: pakrinka moralė, ištyžta valia, tautiniai idealai iškeičiami į pigius malonumus ar miesčionišką gyvenimo būdą.
300
Šie pakitimai, įvykę žmonių sielose, viešajame tautos gyvenime materializuojasi tokiomis ją žudančiomis blogybėmis, kaip nepilnamečių nusikalstamumo didėjimas, ištvirkavimas, venerinių ligų plitimas, abortai ir natūralaus gyventojų prieauglio mažėjimas, masinis alkoholizmas bei katastrofiškas šeimų irimas. Tuo pačiu metu susikuria kovingos, šias blogybes teisinančios bei platinančios, ideologijos, kurių atstovai ateistinio auklėjimo fone ne tik blogu pavyzdžiu, bet dažnai ir brutalia prievarta demoralizuoja ne taip stiprios valios žmones ir ypačiai jaunimą.
Šeima visais laikais buvo pagrindinė religijos-dorovės normų perdavėja ir jaunosios kartos auklėtoja. Dabar gi jai vis sunkiau sekasi priešintis tvirkinančiai aplinkos blogio įtakai. Kas suskaičiuos, kiek tikinčių tėvų verkia dėl šunkeliais nuėjusių vaikelių? Netvirtos, išsiskyrusios, girtaujančios ar netikinčios šeimos dar mažiau pajėgios tinkamai doroviškai auklėti savo vaikus. Tuo būdų sekančiose kartose galima tikėtis vis daugiau skyrybų ir dvasinio pakrikimo. Ir niekas negali pasakyti, ar šitaip „progresuodama" mūsų tauta nenusiris iki visiško savęs sunaikinimo ir išnykimo.
Tiesa, daug paguodos ir vilčių teikia vis labiau besiplečiantis tautos dvasinis atgimimas, ypač jaunimo tarpe. Tai žmonės, suprantantys, kad tiesos, tikėjimo ir Tėvynės labui jokia auka nėra per didelė, ir tai įrodantys savo gyvenimu.
(Nuo pražūties išsigelbėjimas—tautos dvasinis atgimimas):
Tačiau išgelbėti mus nuo pražūties gali tiktai visos tautos dvasinis atgimimas. Žinoma, esant dabartinei būklei, tai būtų panašu į stebuklą, bet mums, tikintiems Apvaizdos visagalybe, stebuklas reiškia ne ką tai negalimo, o tai, ką mes realiai galime atsiekti. Juk mums tam yra duotos ir specialios priemonės—malda ir atgaila, kurių gailią daugelis iš mūsų galime paliudyti savo asmenine patirtimi. Tad jeigu sugebėjome žemiškiems valdovams
301
pasiųsti manifestą su 17000 parašų, tai ar neatėjo jau laikas siųsti „peticiją" Dangiškajam Tėvui? Juk Jo ausys labai jautrios mūsų prašymams. Tik melskimės, pasitikėdami Jo gailestingumu, ir mums nebus atsakyta.
Mūsų yra labai daug ir esame didelė jėga. Susivienykime ir pakilkime į dvasinę kovą! Tenelieka nei vienos parapijos, nei vieno kaimelio, iš kur nesklistų prašymai į Visatos Valdovą!
Gavėnia kaip tik ir sudaro progą pradėti tą kovą.
Todėl kviečiame mūsų tautos dvasinio atgimimo intencija, o taip pat ir visų pasaulio tautų, ypatingai tų, kurių dvasinė padėtis sunkiausia, atgimimo intencija per visą šių metų gavėnią atgailos dvasioje:
a) nevartoti nė lašelio alkoholio jokiomis progomis, nes per alkoholį padaroma daugiausia nuodėmių ir per jį labiausiai smukdoma žmogaus asmenybė;
b) susiorganizuoti, kad kiekvienoje Lietuvos parapijoje būtų kalbamas kasdien privačiai ar bažnyčioje šv. Rožančius aukščiau minėta intencija;
c) visi galintieji šia intencija kuo dažniau tepriima šv. Komuniją.
Prie šios blaivybės akcijos, solidarizuojantis su mūsų tikslais, kaip protestą prieš įsigalėjusį ištižimą, kad pajustume mūsų vienybės jėgą, kviečiame prisijungti ir visų kitų tikėjimų geros valios žmones, o taip pat ir netikinčiuosius, kuriems brangi mūsų tautos ateitis. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=74&Itemid=63
***
UŽ TAUTOS BLAIVUMĄ
Jo Kilnybei Telšių Vyskupijos Valdytojui
Telšių vyskupijos kunigų Kreipimasis
Šiuo metu dažnai skaitome laikraščių skiltyse, matome televizijos laidose, girdime radijo pranešimus apie potvynius, uraganus, žemės drebėjimus ir kitas nelaimes,
387
kurios padaro milžiniškus medžiaginius nuostolius ir nusineša tūkstančius gyvybių.
Mūsų krašte didelių nelaimių, ačiū Dievui, nebūna. Tačiau mūsų kraštas skęsta kitoje blogybėje — girtavimo tvane, kuris pareikalauja anaiptol ne mažiau aukų. Girtauja vyrai ir moterys, jaunimas ir paaugliai, net bažnyčios tarnų ir mūsų konfratrų tarpe, deja, tokių esama.
Geriama ,,į sveikatą", o iš tikrųjų ardoma sveikata, linkima laimės, o iš tikrųjų tiek atskirus asmenis, tiek ir visą tautą skandinama nelaimėse. Dar daugiau — žudoma siela! Juk Kristus yra pasakęs, kad girtuokliai neįeis į dangaus karalystę.
Matydami tas visas kūno ir sielos nelaimes bei mūsų kraštui gresiančius pavojus, mes, šį raštą pasirašę Telšių vyskupijos kunigai, ryžtamės patys nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitus paveikti, kad jų nevartotų.
Dėl to kreipiamės į Jūsų Kilnybę prašydami, kad savo autoritetingu žodžiu ar raštu paragintumėte vyskupijos kunigus bei tikinčiuosius padaryti visa, kad į mūsų kraštą vėl sugrįžtų vyskupo Valančiaus laikais klestėjusi blaivybė.
Kunigai:
Kancleris kan. Jonas Beinoris, Klemensas Arlauskas, Antanas Striukis, Bronislavas Burneikis, Juozas Meidus, kan. Antanas Kiela, Jonas Petrauskis, Jonas Elskis, Bronius Pakalniškis, Jonas Kauneckas, kan. Kazimieras Gaščiūnas.
* * *
Brangūs Broliai Kunigai!
Kitų skatinamas, pats visa širdimi jausdamas reikalo svarbą, kreipiuosi į Jus šituo raštu.
Dabartinė mūsų inteligentija su dideliu susirūpinimu rašo apie vis plintantį girtavimą. Susirūpinimui pagrindo yra. Alkoholis vis labiau įsigyvena ir tampa nebeatskiria-
388
ma mūsų palydovu, darkydamas dorus papročius, gražias tradicijas, sukeldamas siaubingas pasekmes.
Pagrįstai priekaištaujama, kad prieš girtavimą niekas nekovoja, nebent tik autoinspekcija (prof. dr. A. Marcinkevičius). Šitas priekaištas ypač skaudus mums, kunigams, kurie labiausiai esame atsakingi prieš Dievą, Bažnyčią ir Tautą.
Tad ką mums daryti? — Prieš 120 metų į šį klausimą atsakė garbingas mūsų tautos sūnus, Žemaičių vyskupas M. Valančius. Tai jis, turėdamas labai nelengvas sąlygas, visoje Žemaičių vyskupijoje įvedė blaivybę.
Štai ką jis rašė 1858 metais savo kunigams: „Su dideliu džiaugsmu atsižinojau, jog daugelyje parapijų žmonės apsiėmė visiškai neragauti degtinės. Pripažindamas tai Dievo malonei ir dvasiškijos uolumui, turiu vilties, jog visoje mano vyskupijoje avelės eis paskui duotą pavyzdį . . . Tuo gi tarpu, kad nebūtume panašūs į fariziejus, kuriuos Kristus kaltino, jog uždeda kitiems sunkenybes, o patys nei pirštu paliest nenori, išreiškiu visiems meilingiems Kristuje kunigams mano karščiausi linkėjimą, kad nei patys negertų, nei kitiems taipogi nerodytų degtinės ... ir taip parodytų, jog tapo savo ganomiesiems žmonėms pavyzdžiu".
Šiek tiek vėliau (1858.XI.28) vyskupas pakvietė prie blaivybės kapitulos narius, profesorius ir klierikus, siekdamas, kad su nauja kunigų karta prasidėtų nauja epocha.
1859 m. kovo 1 d. vyskupas kreipėsi raštu ir į dvarininkus, kurie anuomet daug reiškė: „Mylėdami savo žmones ir iš širdies linkėdami jiems gero, laikykite juos savo tėviškoje globoje, kad niekas nesiskirtų nuo visuotinės blaivybės . . . Užkietėjusieji gėrovei išmirs, išaugs nauja karta, sveiki ir stiprūs žmonės atgims".
Kadangi blaivybės darbo buvo imtasi su tokiu tikėjimu, jėga ir energija, tai ir pasisekimas buvo nuostabus: 197-se vyskupijos parapijose susibūrė daugiau nei pusė
389
milijono blaivininkų, o jau antrais blaivybės metais pajamos iš alkoholio krito 68 procentus!
Kitados šv. Paulius, tautų apaštalas taip rašė romiečiams: „Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego! (13,11).
Brangūs Broliai Kunigai! Išmušė valanda mums pabusti iš miego! Artėjančios šių metų Velykos kaip tik gražiausia proga pakilti kartu su Kristumi. Tad:
1. Patys įsisąmoninkime ir savo ganomuosius įsąmoninkime, kad bet kokiuose reikaluose reikia šauktis Dievo, o ne griebtis degtinės butelio.
2. Apsispręskime ir viešai pasisakykime, kad alkoholio nebevartosime nė lašelio, kad nebesiūlysime jo nė kitiems.
3. Viską padarykime, kad visose mūsų vyskupijos parapijose kiltų galingas blaivybės sąjūdis.
4. Griežtai pareikalaukime, kad alkoholis nebūtų jungiamas su religiniais patarnavimais.
5. Raginkime tikinčiuosius ta intencija dažnai priimti šv. Komuniją, pavieniai ar bendrai kalbėti šv. Rožančių.
6. Velykų rytą, kai sveikinsite savo parapijų tikinčiuosius, jautriais žodžiais priminkite blaivybės reikalą.
Tepadeda Jums prisikėlęs Kristus!
Kun. A. Vaičius
Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros Valdytojas
Telšiai, 1979 m. šv. Velykos
* * *
(Gera Lietuvos katalikų kovos pradžia prieš antrąjį lietuvių tautos genocidą — alkoholį):
390
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas
1979 m. balandžio 18 d. Nr. 12
JUNESKO ORGANIZACIJAI PRIE SNO
Tarptautinei konferencijai
„Už visų vaikų taiką  ir laimingą ateitį"
Vaiko teisių pažeidimai Lietuvos TSR
Lietuvos tikinčiųjų ir kunigų vardu dėkojame JUNESKO organizacijai, paskelbusiai 1979 metus Tarptautiniais Vaiko metais. Viso pasaulio geros valios žmonės atsiliepė į raginimą užtikrinti vaikams visas teises ir sudaryti geras sąlygas, kad jie galėtų augti ir vystytis pilnaverčiais ateities kūrėjais.

Mums geriausiai pažįstamos Lietuvos TSR vaikų gyvenimo sąlygos, todėl šiuo raštu ir norime su tuo supažindinti JUNESKO organizaciją.

Mūsuose yra įprasta cituoti Lenino žodžius: „Visa, kas geriausia — vaikams!" Didelio rūpesčio vaikais pavyzdžiu nurodoma, kad Tarybų Sąjungoje veikia 120 tūkstančių nuolatinių vaikų darželių ir lopšelių, kuriuose auklėjama daugiau kaip 13 milijonų vaikų. Iš tikrųjų Lietuvos TSR vaikai nemiršta iš bado ir turi sąlygas mokytis, tačiau pas mus, kaip reta kur pasaulyje, iš vaikų yra atimta daug pagrindinių jų teisių.

(Lietuvos medikai teigia, kad kiekvienais metais Lietuvoje nužudoma apie 50.000 vaikų):
Tarybų Lietuvoje yra įprasta plačiai kalbėti apie tai, kad kažkur karų metu žūsta nekalti vaikai, kad yra šalių, kuriose vaikai miršta iš bado, tačiau nutylimas faktas, kad pas mus yra legalizuotas negimusios gyvybės žudymas. Nors neskelbiama oficiali statistika, tačiau Lietuvos medikai teigia, kad kiekvienais metais mūsų Tėvynėje
391
nužudoma apie 50 tūkstančių negimusių kūdikių, t.y. tiek, kiek jų gimsta. Tokiai mažai tautai, kaip Lietuva, tai siaubingas skaičius. Pagrindinė vaiko teisė — tai teisė gimti. Kas atima šią teisę, sunku tikėtis, kad suteiks kitas, vaiko vystymuisi reikalingas teises.

Lietuvos TSR yra gaminama be galo daug alkoholinių gėrimų — per metus išgeriama maždaug už pusę milijardo rublių. Dėl to daugelis tėvų yra alkoholikai, o jų vaikai gimsta fiziškai nepilnaverčiais. Dėl alkoholizmo sparčiai auga šeimų skyrybos ir dėl šios priežasties vėl daugiausia nukenčia vaikai. Jokie vaikų darželiai ir jokios auklės neatstos vaikui tėvo ir motinos. Šiuo metu vienas iš svarbiausių uždavinių kovojant už vaikų teises — iki minimumo sumažinti Lietuvoje alkoholinių gėrimų gamybą ir pačiomis efektyviausiomis priemonėmis kovoti su plintančiu girtavimu, kokio Lietuvoje niekada nebuvo, išskyrus carinės Rusijos laikus. Labai gaila, kad tarybinė valdžia iki šiol neleidžia veikti blaivybės draugijoms.
(...) Todėl mes prašome JUNESKO organizaciją Tarptautinių Vaiko metų proga iškelti viešumon ir pasmerkti Lietuvos TSR vykdomą tikinčiųjų vaikų diskriminaciją. Už pateiktų žinių tikrumą mes prisiimame pilną atsakomybę ir esame pasiruošę gausiais pavyzdžiais pailiustruoti tą apverktiną padėtį, kurioje šiuo metu yra Lietuvos vaikai.
Tikinčiųjų teisėms ginti
Katalikų Komiteto nariai-kunigai:
Jonas Kauneckas
Alfonsas Svarinskas
Sigitas Tamkevičius
Vincas Vėlavičius
Juozas Zdebskis
http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=75&Itemid=64
***
DIDŽIAI GERBIAMIEMS VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS KUNIGAMS

Savo laiku apaštalas šv. Paulius įspėjo Korinto tikinčiuosius, o per juos ir bosimas žmonijos kartas: „Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės" (I Kor. 6,9).

Galbūt nesuklysime pasakę, kad šiandien girtavimas mūsuose yra beveik visų minėtų blogybių motina. Ji — durys į fizinį ir dvasinį žmonių išsigimimą. Ji — ateinančių į šį pasaulį naujų žmonijos kartų karstas. Jos bacilomis apsikrėtęs kenčia ir mūsų kraštas.

„Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė jo" (Lk. 19,14), nes Jis matė, kaip neklusni tauta žengia į baisią pražūtį. Argi mes, kunigai, būdami apaštalų sekėjai, Kristaus vietoje eidami Jo pasiuntinių pareigas (2 Kor. 5,20), pašaukti būti „žemės druska" (Mt. 5,13) ir „pasaulio šviesa" (Mt. 5,14) galime šaltai ir abejingai žiūrėti, kaip mūsų Tėvynė, skęsdama alkoholio jūroje, palengva merdi ir metai po metų žengia į pražūtį?

Antrojo Vatikano Susirinkimo Dogminė konstitucija apie Bažnyčią — „Lumen gentium" reikalauja, kad kunigai rūpintųsi tikinčiaisiais, kad būtų jiems pavyzdžiu, kad savo kasdieniniu elgesiu ir rūpestingumu atskleistų kunigiškos bei ganytojiškos tarnystės didybę ir grožį (plg. n. 28). To paties susirinkimo dekrete „Presbyterorum
114
ordinis" sakoma: „Kuriant Bažnyčią, kunigai privalo Viešpaties pavyzdžiu su visais bendrauti visu kilniausiu žmogiškumu, ne žmonėms pataikaudami, bet kaip reikalauja doktrina ir krikščioniškas gyvenimas, juos veikdami, mokydami kaip brangiausius vaikus" (n. 6). „Visuomet privalo mokyti ne savo išminties, bet Dievo ir karštai skatinti prie atsivertimo ir šventumo" (n. 4). „Pati jų (t.y. kunigų) tarnystė ypatingu būdu reikalauja, kad jie netaptų panašūs į šį pasaulį" (n. 3).

Mūsų gyvenamasis momentas ir Advento susikaupime bei rimtyje aidintis šv. Jono Krikštytojo šauksmas „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus" (Mk. 1,3) ne tik ragina, bet tiesiog, į p a r e i g o j a  m u s , k u n i g u s , t a u t o s  b l a i v i n i m o  a k c i j a i ! Bet ji bus sėkminga tik tada, kai mes, sąžiningai atlikdami mus siuntusio Kristaus misiją, p i r m a  p a t y s  t a p s i m e  b l a i v i n i n k a i s i r  n e t  a b s t i n e n t a i s. Tautos blaivinimą pradėkime nuo savęs! Negerkime alkoholinių gėrimų patys ir nevaišinkime jais kitų. Advento ir Gavėnios rekolekcijose, sakykloje, klausykloje, laidotuvėse ir kiekviena kita proga išmintingai ir pagarbiai kvieskime ir raginkime tikinčiuosius būti blaivininkais ir net abstinentais.
1979.XB.1...............VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS KURIJA
http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=86&Itemid=69
***
Kronika Nr. 42 ORDINARŲ TERORIZAVIMAS
(Argi nėra Vysk. M. Valančiaus Ordinarų tarpe):
1980 m. sausio 28 d. Vilniuje Religijų reikalų tarnyboje vyskupai ir valdytojai pradėjo eilinį instruktažą. Šis instruktažas-pažeminimas turėjo ordinarams priminti, kad jie yra visiškai priklausomi nuo bedievių valdžios. (..) Česnavičiui pasišalinus, toliau Ordinarus „auklėjo" P. Anilionis. (...) Reikią kovoti dėl blaivybės. Bet ką blaivininkai galvoja? štai Vilniaus kunigų rašte yra tokia frazė: „Raginti įsijungti į tautos dvasinio atgimimo judėjimą, kurio pirmas žingsnis — blaivumas". O koks busiąs antras žingsnis, trečias, — tai kelią jiems nerimą.
***
TTG KATALIKŲ KOMITETAS
Tikinčiųjų teisėms ginti  K a t a l i k ų Ko m i t e t a s
1979 m. rugpjūčio 15 d.  Nr. 20
K r e i p i m a s i s
Į Lietuvos Ordinarus, kunigus, inteligentus ir visus brolius Tėvynėje ir išeivijoje
174
Neseniai Lenkijos katalikai paminėjo 1000 m. krikščionybės jubiliejų, kuriam ruošėsi net 10 metų. šiais metais iškilmingai buvo paminėtas Krokuvos vyskupo-kankinio 5v. Stanislovo mirties jubiliejus: pats šv. Tėvas ta proga aplankė Lenkiją.

Ukrainos katalikai ruošiasi minėti 1988 m. 1000 m. krikščionybės įvedimo Kijevo Rusijoje jubiliejų.
Ir mes, lietuviai, esame dviejų didelių jubiliejų išvakarėse:
1984 m. sueina 500 metų nuo šv. Kazimiero mirties;
1987 m. švęsime 600 metų nuo Lietuvos krikšto.
Taigi jau laikas ir mums, Lietuvos katalikams, pradėti ruoštis tinkamai paminėti šias dideles sukaktis.

Mes prašome Ordinarus, kunigus, Vatikano radiją ir lietuviškąją išeivijos spaudą nušviesti palaimingą Katalikų Bažnyčios veiklą Lietuvoje per 600 metų. Ta proga reikėtų sustiprinti vaikų katekizaciją, raginti krikščioniškai tvarkyti šeimų gyvenimą, auginti gausesnes šeimas. Kunigų pareiga per rekolekcijas, misijas ir kitomis progomis dvasiniai paruošti žmones šiems jubiliejams.

Lietuva kenčia ne tik dėl išorinės laisvės trūkumo, bet nemažiau jai skriaudos daro masiškai platinamas girtavimas. Mūsų krašte dvasinis atgimimas prasidės tik užkirtus kelią šiai blogybei. TTG Katalikų Komitetas yra gavęs daug pareiškimų iš įvairių Lietuvos vietovių: jaunimas prašo pagalbos ir nurodo, kaip sparčiai pas mus plinta alkoholizmas, nuo kurio labiausiai nukenčia jaunimas ir šeimos. Lietuvos inteligentai šiais metais bandė kurti blaivybės draugiją, bet tarybinė vyriausybė tam kilniam tikslui nedavė leidimo, todėl lieka vienas kelias — kovoti su alkoholizmu per Bažnyčią.

Prašome Ordinarus, kunigus, inteligentus ir brolius Tėvynėje bei išeivijoje kovoti už tautos blaivybę. Neįkainuojamą paslaugą mums gali padaryti broliai išeivijoje, nes jie turi daug masinės komunikacijos priemonių.

Siūlome 1980 m. Lietuvoje ir išeivijoje Blaivybės metais. (...) TTG Katalikų Komiteto nariai — kunigai —
Jonas Kauneckas
Alfonsas Svarinskas
Sigitas Tamkevičius
Vincas Vėlavičius
Juozas Zdebskis
*****
Vilnius. 1980 m. vasario 21 d. į šv. Teresės bažnyčią Vilniuje buvo susirinkusi didžiulė minia tikinčiųjų ir apie 60 kunigų: dalis iš Vilniaus arkivyskupijos, o kiti iš įvairių Lietuvos vietovių. Per pamaldas buvo meldžiamasi už Tautos blaivumą. Dauguma pamaldų dalyvių padarė abstinencijos arba blaivybės pasiryžimus.
Sveikintina vilniečių kunigų iniciatyva, taip gražiai pasitarnaujanti blaivybės sąjūdžiui.
http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=87&Itemid=70
***
Kronika Nr. 45 Žemaičių Kalvarija. 1980 m. liepos 9 d. Nepaisant blogo oro, į Žemaičių Kalvariją suplaukė minios žmonių, šventovė nesutalpino visų atvykusių, todėl dalis, jų net lietui lyjant, meldėsi šventoriuje, šv. Mišias koncelebravo 95 kunigai — daugumas jų iš Telšių vyskupijos ir keletas
311
iš kitų vyskupijų. Čia jie susirinko padaryti blaivybės pažadus. Pamokslą apie blaivybės svarbą, apie alkoholio pražūtingas pasekmes pasakė Telšių vyskupijos valdytojas kun. Antanas Vaičius. Valdytojas kvietė visus ryžtis apsieiti be alkoholio arba bent išlaikyti saiką.

Po pamokslo kunigai skaitė blaivybės-abstinencijos pažadą. Visiems tikintiesiems padarius blaivybės-abstinencijos pasiryžimus, buvo dalinami atminimo paveikslėliai. Jų išdalinta 4100. šv. Komunijos išdalinta 3700.

Po šv. Mišių trumpą ugningą pamokslą pasakė Mažeikių dekanas kan. Kazimieras Gasčiūnas. Paveikti pamokslininko žodžių, daugybė tikinčiųjų užsidegė ryžtu gelbėti Lietuvą iš alkoholio liūno, iš pražūtingos bedievybės sukeliamos tuštumos sieloje, nes toji tuštuma dažniausiai yra užpilama alkoholiu. Žmonių entuziazmas buvo toks didelis, kad po pamokslo, nepaisant spūsties ir nepaprastos tvankos, bemaž visi dalyviai pasiliko ilgose Kryžiaus kelio kalnų pamaldose (dėl blogo oro nebuvo galima apvaikščioti Kryžiaus kelio koplytėlių kalnuose).
http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=90&Itemid=73
***
Kronika Nr. 46. 1980 m. gruodžio 25 d. DVASINIS ATGIMIMAS LIETUVOJE
Žemaičių Kalvarija. Š.m. minėtų atlaidų metu tikintieji paėmė daugiau nei 4000 kortelių su pažadais laikytis abstinencijos arba blaivybės.
Miroslavas (Alytaus raj.) 1980 m. rugpjūčio 24 d., šv. Baltramiejaus atlaidų metu, Miroslave įvyko blaivybei propaguoti skirtas minėjimas. Pamaldų metu buvo pasakyti atitinkami
371
pamokslai. Dauguma tikinčiųjų pasižadėjo nevartoti alkoholinių gėrimų arba vartoti saikingai, šventoriuje buvo atlikta antialkoholinė programa.
1980 m. gegužės 2 d. ant Jurgaičių piliakalnio (Šiaulių raj.) įvykusioje talkoje kalbėjo blaivybės entuziastai, kviesdami talkininkus negerti alkoholinių gėrimų, stoti į kovą už blaivybę. Visi talkininkai įsipareigojo būti blaivininkais.

Daugelyje Lietuvos vietų jau baigia išnykti nesveikas paprotys — vaišinti laidotuvių dalyvius alkoholiniais gėrimais. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=91&Itemid=74
***
Kronika Nr. 47 Kaunas. 1981 m. sausio mėn. inžinierius Vytautas Vaičiūnas, gyv. Kaune, Hipodromo gt. Nr. 46 bt. 35, pasiuntė pareiškimą Lietuvos KP CK sekretoriui P. Griškevičiui (nuorašus — Raseinių raj. „Naujas rytas" ir „Komjaunimo tiesos" laikraščių redakcijoms), kuriame pasisako prieš minėtuose laikraščiuose išspausdintą straipsnį „Atviras pokalbis su jaunimu", aprašantį procesiją — eiseną iš Tytuvėnų į Šiluvą. (...) Tūkstantinė minia, sausakimšai užpildžiusi Šiluvos bažnyčią, liudija, kad „žmogus gyvas ne vien duona. Reikia arti, sėti, pjauti, bet negalima į žmogų žiūrėti kaip į darbinį jautį ar penimą kiaulę". Vytautas Vaičiūnas nesutinka su straipsnio autore, jog pamokslo metu buvo išvardinti blogiausi jaunimo darbai. Tai grynas prasimanymas. Pamoksle buvo kalbama apie besaikį girtavimą ir moralinį palaidumą. Jaunimas buvo raginamas būti šių dienų Valančiais, įsijungti į tautos blaivinimo darbą, susigrąžinti prarastąsias vertybes: jaunuomenės skaistumą ir šeimų patvarumą. „Argi tautos nublaivinimo ir nusikalstinimo darbą reikia nustumti kažkur į kalno papėdę? Ar tai kenkia visuomenės ir valstybės interesams?" — klausia Vytautas Vaičiūnas. (...) Savo pareiškime Vytautas Vaičiūnas ieško atsakymo, kodėl mūsų šalyje tiek daug geriama ir atsako: „Valstybinis ateizmas užgesino amžinojo gyvenimo viltį, viską sugriauna ir nieko nesugeba pastatyti... Žmogus ant savo moralinių griuvėsių ieško suraminimo butelio dugne".
***
Vilnius. 1980 m. Lietuvos TSR KP CK sekretoriui P. Griškevičiui Lietuvos katalikai pasiuntė labai daug pareiškimų, kuriuose prašoma gelbėti tautą nuo alkoholizmo: sumažinti alkoholio gamybą bent 50 procentų, padidinti bealkoholinių gėrimų asortimentą, apriboti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką, kiekį, griežtai kovoti su degtinės perpardavimu ir leisti įkurti blaivybės draugiją. Po šitokio turinio pareiškimu pasirašė žemiau išvardintų ir kitų parapijų tikintieji: Adutiškio — 682, Šakių — 1881, Alvito — 370, Prienų — 2885, Kybartų — 1015, Miroslavo — 1141. ..
Sovietinė valdžia į visus pareiškimus reagavo kapų tyla.
***
NAUJI POGRINDŽIO LEIDINIAI
„Blaivybėje — jėga" Nr. 1. Leidinys pasirodė 1981 m. — Blaivybės metais. „Blaivybinio entuziazmo ugnelei visuomenėje kurstyti, gerai patirčiai publikuoti, blaivybės aktyvistams suburti, blaivinimo fronto veiklai plėsti organizuojamas šis kuklus leidinukas", — rašoma įžangoje. Leidinys „Blaivybėje — jėga" — blaivybės propaguotojas ir jos šauklys.

„LKB Kronika" sveikina entuziastus, kurie, gelbėdami alkoholyje skandinamą Lietuvą, ryžosi leisti taip reikalingą leidinį „Blaivybėje — jėga". http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=92&Itemid=75
***
Kronika Nr. 48 MEČISLOVO JUREVIČIAUS TEISMAS Paskutinis žodis 1981 birželio 26 d. (...) Visos mūsų maldininkų eisenos ėjo ne su antitarybi-
479
niais šūkiais ar chuliganiškais ketinimais, bet su mintimi širdyje — už lietuvių tautos blaivybę ir dorą. Ėjo daug jaunimo ir vaikų. O jeigu visas jaunimas tikėtų į Dievą, Lietuvoje būtų mažiau žmogžudysčių, paleistuvavimo ir girtuoklystės. (...) Buvo girdėti kalbant, kad sukviesta daug milicijos ir saugumiečių; kad gaisrinės ruošiasi maldininkus apipilti vandeniu ir pan. Todėl šventoriuje kreipiausi į susirinkusius, aiškindamas mūsų eisenos tikslą, sakydamas, kad tai yra maldavimas Švč. Mergelės padėti mums nublaivinti ir nuskaistinti Lietuvą. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=93&Itemid=76
***
Kronika Nr. 49 Iš VYTAUTO VAIČIŪNO TEISMO Paskutinis žodis (...) Kur gi ta dirva, kurioje auga nusikalstamumo šaknys? (...) Tušti žemiškos laimės pažadai tik įkaitino sugyvulinto žmogaus aistras, žmogus legaliomis ir nelegaliomis priemonėmis pradėjo kurti mikrorojų savo aplinkoje — asmeninę laimę. Kombinacija, spekuliacija, tai vis asmeninės laimės kūrimo padariniai, ši laimė pasiekiama tik vingiuotais „blato" takeliais. Kiti nusivylę laimės ieško išgerto butelio dugne. Girtavimas yra daugelio nelaimių priežastis.

Tiesa, alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba duoda didelį pelną, bet prarastas darbo laikas, gamybinis niekalas bei traumos neša ne mažesnius nuostolius. Pažvelgę į auto įvykių statistikas, matome, kad didelė dalis jų įvyksta dėl to, kad vairuotojai ir pėstieji būna neblaivūs. Bet čia tik materialinė medalio pusė, o moralinė? Beprotnamiai, veneriniai dispanseriai, kalėjimai ir nepilnamečių kolonijos.

Alkoholio garais apsvaigę, tarytum akli brendame į nusikalstamumo liūną.

Paskelbkite nusikalstamumo statistikas, atriškite liaudžiai akis, kol ne vėlu, gal pamatę aklavietę, į kurią mes einame, žmonės susipras ir grįš atgal.
569 Ligonis, jeigu jis nori pasveikti, turi žinoti apie savo ligą, tik nuo mirti pasmerktųjų tai slepiama. O gal kai kas jau netiki tautos gyvastingumu, todėl, pumpuodami į jos organizmą vis didėjantį svaigalų kiekį, laukia jos mirties? Aš tikiu, kad tautoje dar yra gyvų ląstelių, galinčių kovoti su blogio mikrobais. Tik reikia, kad visa visuomenė būtų įtraukta į šią kovą, neišskiriant nei tikinčiųjų, kuriuos artimo meilės įstatymas įpareigoja kovoti su blogybėmis, žudančiomis žmogaus dvasią ir kūną.

Aš esu kaltinamas už organizavimą eisenos, t.y. už kovą su šiomis blogybėmis. Jaunimas pradėjo tautos nublaivinimo ir nuskaistinimo žygį ir padarė gerą pradžią. Iš 1,5 tūkstančio žmonių nebuvo nei vieno išgėrusio, praėjom 8 km, nepalikom nei vieno tuščio butelio.

Gerbiamasis teisme, prieš jus stovi svarstyklės. Vienoje jų pusėje — kova už nublaivinimą ir nuskaistinimą, o kitoje — prokuroro autoritetas, kuris be įrodymų pareikalavo aukščiausios bausmės pagal duotąjį straipsnį. (...) Ar esu kaltas? Jeigu kaltas, tai tik tiek, kad per mažai mylėjau, per mažai kentėjau, už gėrį per mažai kovojau.

Mačiau aš tautą skausmo ir kančios prislėgtą, mačiau aš ją suklupusią negimusių kūdikių kraujuje, mačiau aš didelę minią, turbūt daugiau kaip milijoną vyrų ir moterų, jaunuolių, vaikų ir kūdikių, darbininkų, tarnautojų, inžinierių, daktarų ir mokslininkų. Visi jie rinkosi anapus gyvenimo slenksčio, tiesė į mus rankas. Aš juos mačiau, verkiau kaip kūdikis iš gailesčio ne kartą, bet nešaukiau: Atidarykite duris! Beširdžiai, ką jūs darot? Negi nematot,
570
kad mums trūksta darbo rankų, trūksta jaunatviško ryžto, trūksta kūdikiško džiaugsmo!" Durų niekas neatidarė, o aš tylėjau. Esu kaltas — bauskite mane! http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=94&Itemid=77
***
Kronika Nr. 51. 1982 m. kovo 19 d. Kovos už K. Bažnyčios laisvę Lietuvoje dešimtmetis. 1980 m. Lietuvoje tikintieji ir kunigai pradėjo plačią akciją už Tautos blaivumą. Sovietinė valdžia ne tik neparodė palankumo šiai akcijai, bet jai trukdė. Nebuvo leista įkurti Blaivybės draugiją, o Lietuvos Ordinarai, pradžioje parodę gražią iniciatyvą, nebe sovietinės valdžios įsikišimo, nuo šios akcijos pasitraukė. (Nesupasa-
105
vo tik Telšių vyskupijos Valdytojas). http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=105&Itemid=81
***
Kronika Nr. 52. 1982 m. kovo 25 d. RELIGINĖS ŠVENTĖS LIETUVOJE 1980 m. Gailestingosios Dievo Motinos atlaidų trečiadienis buvo paskelbtas blaivybės diena, kuri civilinei valdžiai, matyt, nepatiko, todėl sekančiais metais, kaip nors ir buvo planuota, bet jos nebuvo. Keli pamokslai, palietę blaivybės temą, praktiškai buvo nukreipti prieš kovojančius už blaivybę. Buvo teigiama, kad dėl didėjančio alkoholizmo kalti katalikai, kad nereikia kovoti už svaigalų pardavinėjimo apribojimą, nereikia jokių išorinių priemonių (matyt, turėta galvoje blaivybės draugija ir blaivybės diena), — užtenka tik dažniau katalikams eiti
168
sakramentų ir viskas išsispręs savaime. Kitas pamokslininkas aiškino, kad nereikia jokios kovos už Bažnyčios teises, reikia tik mylėti žmogų.

Šitokiu būdu gadinama tikintiesiems nuotaika ir marinamas žmonių entuzijazmas. Ko nepajėgia suardyti valdiški bedieviai, padeda patys dvasiškiai. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=106&Itemid=82
***
Kronika Nr. 53. Vilnius. 1982 m. kovo 11 d. vakare Vilniuje, šv. Mykalojaus bažnyčioje, įvyko pamaldos už blaivybę. Dalyvavo nemažai kunigų iš provincijos, sausakimšai prisirinko tikinčiųjų, šv. Mišias koncelebravo būrelis kunigų, o turiningus pamokslus pasakė Valkininkų klebonas kun. Algimantas Keina ir Šeduvos klebonas kan. Bronislavas Antanaitis.

Netrukus šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas kun. Juozas Tunaitis buvo pakviestas į Vilniaus m. Tarybų raj. Vykdomąjį komitetą ir turėjo raštu pasiaiškinti, kodėl be leidimo jo bažnyčioje įvuko toks „renginys".
***
1982 m. gegužės 14 d. Panų kalnas buvo nusiaubtas jau ketvirtą kartą, net koplyčios pamatų akmenys nuritinti į tvenkinius. Visi akmenukai, iš kurių buvo sudėlioti kryžiai, išmėtyti. Kryžiaus pamatas su užrašu „Viešpatie, gelbėk Lietuvą nuo alkoholio!", jau kelintą kartą pastatytas ant kalno, — kažkur išvežtas. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=107&Itemid=83
***
Kronika Nr. 54. 1982 m. rugpiūčio 15 d. J. E. VYSK. ANTANO VAIČIAUS KONSEKRACIJA IR INGRESAS Vyskupą taip pat pasveikino Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų komiteto vardu kun. Alfonsas Svarinskas. Tarp kita ko jis kalbėjo: „Katalikų komitetas su dideliu dėmesiu sekė visų mūsų ganytojų pastangas išsivaduoti iš bedieviškų varžtų, sekė ir Jūsų pastangas. Mes dėkingi Jums už pravestą vyskupo kankinio Pranciškaus Ramanausko minėjimą, mes dėkingi Jums už Žemaičių Kalvarijos
269
atgaivinimą, už rožančiaus maldą, geriausiai paplitusią Žemaitijoje, dėkingi Jums už blaivybės akciją. Kartą Vatikano radijas pasakė šiuos žodžius: „Tik vienas Telšių valdytojas kun. Vaičius nesužlugdė blaivybės idėjos". Manau, kad tai gražiausias jo pripažinimas."
***
ATLAIDAI Ž. KALVARIJOJE Liepos 7 d. (trečiadienį) šv. Mišias už tautos blaivybę ir tyrumą koncelebravo vyskupijos valdytojas ir apie 80 Telšių vyskupijos kunigų bei svečių iš kitų vyskupijų. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=108&Itemid=84
***
Kronika Nr. 55. 1982 m. lapkričio mėn. 1 d. Tarybų Sąjungos ATP Pirmininkui L. Brežnevui
Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
P a r e i š k i m a s (...) Lietuvos katalikų dvasininkija mielai sveikintų normalius santykius tarp LTSR Vyriausybės ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios. Mes ir mūsų tikintieji neatsisakome vykdyti teisėtų tarybinės vyriausybės reikalavimų, kurie neprieštarauja Romos Katalikų Bažnyčios dogmoms ir moralei. Mes pasiruošę kartu su ja kovoti prieš moralines
319
blogybes mūsų tautoje: alkoholizmą, šeimų irimą, chuliganizmą, negimusios gyvybės žudymą, ypač plačiai paplitusią vyriausybei legalizavus abortus. (Pasirašė visų vyskupijų dauguma kunigų.)
***
Jų Ekscelencijoms Lietuvos Vyskupams ir jų Prakilnybėms
Vyskupijų Valdytojams
P a r e i š k i m a s (...) 9. Blaivybės klausimas. Savo laiku Lietuvos Ordinarai parašė ganytojinius laiškus blaivybės reikalu, kuriuos perskaitė Vatikano radijas. Gaila, kad tuo viskas ir pasibaigė; kiek toliau nueita tik Telšių vyskupijoje. Žemaičių Kalvarijoje didžiųjų atlaidų metu ruošiamos įspūdingos blaivybės pamaldos, kuriose dalyvauja apie šimtas kunigų, sakomi blaivybės tema pamokslai, kunigai atgailos dvasioje eidavo Kalnus. Pageidaujama, kad visose vyskupijose kasmet vyktų blaivybės pamaldos, į kurias būtų pakviesti dalyvauti visi vyskupijos kunigai. (pasirašė daug Kunigų Tarybų kunigų)
***
ŠILUVA - 1982 Įspūdinga buvo pirmoji atlaidų diena. Susirinko didelės minios tikinčiųjų ir virš 80 kunigų iš įvairiausių diecezijų. Apie 60 kunigų, apsirengusių liturginiais rūbais, išėjo pasitikti vyskupų — Liudo Povilonio ir Antano Vaičiaus. Mišios buvo laikomos už dvasinį tautos atgimimą ir blaivybę. J. E. vysk. L. Povilonis pasakė turiningą pamokslą. Pasibaigus šv. Mišioms, žmonės susikaupę, pilni džiaugsmo pagiedojo „Marija, Marija", virtusią religiniu himnu. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=109&Itemid=85
***
Kronika Nr. 57. 1983 m. balandžio 3. Laikraščio „Tiesa" redakcijai
(Kun. G. Gudanavičius pavyzdžiais atsako okupantui parsidavusiam kunigų kaltintojui Vytautui Griniui): (...) Jūs, gerb. V. Griniau, pykstate ant Lietuvos kunigų, kad jie viešai pamoksluose drįsta iškelti tuos faktus ir tą blogį, kurį atnešė mūsų tautai ateizmas. To nutylėti negalima, tai nutylėti būtų nusikaltimas prieš Dievą ir tautą. O žala padaryta labai didelė. Per pastaruosius 43
474
metus, pašalinus iš mokyklų religijos pamokas ir įvedus griežtą ateistinį auklėjimą, panaudojant anksčiau minėtas švietimo bei komunikacijos priemones, Jūsų džiaugsmui, religinis gyvenimas tautoje nusilpo, o su tikėjimo nusilpimu labai krito ir tautos moralė. Moralė neteko pagrindo. Tai liudija gausios šeimų skyrybos, gimimų mažėjimas, abortų daugėjimas (jei tikėti radijo pranešimais, tai pas mus vidutiniškai vienai moteriai tenka 4-5 abortai), alkoholizmo ir nusikalstamumo jaunojoje kartoje pasibaisėtinas didėjimas. Mūsų tauta yra fiziškai mirštanti: šeimų vidurkis — 3,2. Jūs pykstate ant kunigų, kad jie dėl mūsų tautos moralinio smukimo kaltina ateizmą. Deja, taip ir yra. Kol mūsų tauta buvo giliai tikinti, šeimos buvo gausios, doros, sveikos. Skyrybų beveik nebuvo, nes Katalikų tikėjimas jas draudžia. Abortai griežtai draudžiami, nes tai žmogžudystė, dėl to jų buvo mažai. Alkoholikų irgi nebuvo tiek daug. Kada baudžiavos laikais liaudis pradėjo smarkiai girtauti, užteko Vyskupui Valančiui 1854 metais įsteigti Blaivybės Broliją, paraginti žmones į ją rašytis, per porą metų girtavimas beveik liovėsi. Tikinčiai tautai užteko vyskupo autoritetingo žodžio, gi šiandien ateizmo sužalotai tautai nieko nepadės visos valstybiniu mastu taikomos kovai su alkoholizmu priemonės. Alkoholizmas vis didėja. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=111&Itemid=87
***
Kronika Nr. 59.1983 m. rugpiūčio 15 d. IŠRAŠAI IŠ KUN. A. SVARINSKO BYLOS Pamoksle, kurį jis 1982 m. birželio 24 d. pasakė Kybartų bažnyčioje, šmeižikiškai tvirtino, kad valdžios organams, kuriuos jis vadino „bedieviais", patinka neblaivi tauta". Todėl teigė: „Jeigu mūsų tauta bus ištisai ,trezvilka', tai mes nieko nepadarysime . . . Jeigu lietuviai bus blaivūs, jie pradės galvoti ne apie rašalą, bet apie dvasines vertybes." http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=113&Itemid=89
***
Kronika Nr. 60. 1983 m. lapkričio 1 d. Šiluvos atlaidai Rugsėjo 14 d. buvo meldžiamasi už tautos blaivybę. Prie koncelebracinių šv. Mišių prisijungė apie 30 kunigų. Pamokslą blaivybės klausimu pasakė kun. P. Puzaras.
Varduva. 1983 m. liepos 2-10 d., kada Varduvoje vyko Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai (...) Liepos 6 d., vadinamą kunigų trečiadienį, į atlaidus atvyko apie 150 kunigų ir gausi minia tikinčiųjų, šv. Mišias blaivybės intencija kartu su vyskupu Antanu Vaičiumi koncelebravo 90 kunigų. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=123&Itemid=92
***
Kronika Nr. 64. 1984 m. spalio 7 d. KUNIGŲ - ALFONSO SVARINSKO IR SIGITO TAMKEVIČIAUS — PAMOKSLAI, ĮTRAUKTI Į KALTINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ Kunigo A. Svarinsko pamokslas, pasakytas Šiluvoje: (...) Pernai, rugpjūčio 14 d., TTGKK parašė atsišaukimą į visus Lietuvos vyskupus, kunigus, geros valios lietuvius, brolius išeivius, Vatikano radiją, prašydamas šiuos metus paskelbti blaivybės metais. Lietuvos Ordinarai, o Telšių vyskupijos valdytojas dar žymiai anksčiau, savo laiškais paskelbė šiuos metus blaivybės metais. Ir štai dabar vyksta įvairios pamaldumo pratybos, susikaupimai, kad galėtume šią misiją geriau apsvarstyti ir sėkmingai vykdyti. (...) Norint pakilti, reikia žinoti tuos pavojus, kurie mūsų tyko, mus slegia ir kankina. Pirmasis ir pagrindinis iš jų yra girtuoklystė, kurią mūsų krašte pasėjo bedievybė. Girtuoklystė yra bedievybės pasėka, ir veltui kai kas tvirtina, kad geriama dėl gero gyvenimo lygio. Amerikiečiai geriau gyvena, bet pas juos girtuoklystė penktoji problema, o pas mus — pirmoji. Geria vyrai, geria moterys, geria vaikai, ir baigiama prasigerti, šitais blaivybės metais daugelis parapijų padarė blaivybės ar visiškos abstinencijos įžadus bent metus laiko susilaikyti negerus arba gerti labai saikingai, pvz., 100 gr. alkoholio per vardines, krikštynas, vestuves, ir nedaugiau, ir, svarbiausia, niekieno neraginti, niekieno neversti gerti, ši praktika davė gražių rezultatų, šiandien per Sumą bus taip pat dalinamos kortelės, parvažiavę namo, užsirašykit ant jų savo pavardę, vardą ir kuriam laikui pasižadat laikytis padaryto įžado. Prie progos su minėta kortele prisistatykit vietos klebonui, kad jis žinotų, kiek jo parapijiečių prisidėjo prie blaivybės sąjūdžio (. . .) šiandien savo tarpe mes
235
neturime vyskupo Valančiaus, tokio autoriteto, kurio klausytų visa tauta, bet mes turime tūkstančius valančiukų, ir jūs visi, čia susirinkę, esate tie mažieji valančiukai, todėl privalote blaivybės ir abstinencijos sąjūdį nešti į mūsų tautą. Siūlyčiau visiems, kas dalyvauja Šiluvos atlaiduose, bent mėnesį laiko neliesti jokio alkoholinio gėrimo, tai bus mūsų pasiryžimo pradžia, graži auka Marijai, dabar neužtenka pusinės aukos, reikia didelės, totalinės, milžiniškos aukos ir norėtųsi tikėti, kad sugebėsime taip aukotis. Mes, kunigai, į jus, čia susirinkusius, žvelgiame su viltimi ir pasitikėjimu, manau, kad jūs suprasite, jog šito reikia Bažnyčiai, reikia Lietuvai, šito reikia ir mūsų gražesniam, geresniam rytojui.
Kunigo S. Tamkevičiaus pamokslas, pasakytas kun. Karolio Garucko
pirmųjų mirties metinių minėjime Ceikiniuose, 1980 m. balandžio mėnesį: (...) Pirmiausia, Bažnyčios kryžiavimui, kovai su tikėjimu yra panaudojamas alkoholis. Sąmoningai ar nesąmoningai, masiškai gamindami alkoholį, bedieviai pačiu baisiausiu būdu kovoja prieš tikėjimą ir kryžiuoja Bažnyčią. Atimk šiandien iš mūsų tautos alkoholį, ir bažnyčiose atsiras trigubai, o gal ir penkis kartus daugiau tikinčiųjų; žmogus, kurio gyvenimo tikslu pasidaro degtinė, užmiršta kelią į bažnyčią, tikėjimas jam tampa prietarais. Šiandien Marijos žemė apstatyta karčiamomis, kiekvienais metais lietuviai milijonus rublių paaukoja šitam baisiam stabui, ir visi, kurie mąsto ir nėra akli mato, kad pati didžioji nelaimė, didysis tautos ir Bažnyčios priešas yra ne kas kita kaip alkoholizmas. (...) Kai tautą ir Bažnyčią žlugdo baisus alkoholizmas, kiekvienas kunigas, kiekvienas tikintysis, imantis į rankas stikliuką alkoholio, yra dezertyras ir nusikaltėlis. Nepateisinama, jei jis tai darytų ir be blogos valios, vien pataikaudamas savo silpnybei. Šiandien kiekvienas privalome kovoti už blaivią tautos ateitį, nes tik blaivi tauta gali duoti gerus piliečius, gerus Bažnyčios vaikus. Ne viskas šiandien nuo mūsų priklauso, bet mes savo protestais susirinkimuose galime reikalauti, kad būtų sumažinta alkoholio gamyba, kad iš mūsų gyvenimo aplinkos dingtų smuklės — jos mūsų nelaimė, Bažnyčios ir Tautos kapas. Mūsų visų — vyskupų, kunigų, tikinčiųjų — pareiga reikalauti, kad šitie nuodai iš mūsų tautos būtų šalinami, kad alkoholio gamyba būtų mažinama. Kai matome prievartą ir melą, likti pasyviais, ploti melui, balsuoti už melą, jį skleisti — būti aklais nemąstančiais prievartos įrankiais — nusikaltimas, šiandieninė Bažnyčios ir tautos padėtis reikalauja, kad prieš šią prievartą ir melą kovotume. Dabartinė Bažnyčios ir tautos padėtis reikalauja, kad mes būtume drąsūs ir tvirti. Baimė, bėgimas nuo sunkumų nieko gero nei Bažnyčiai, nei tautai nežada. Ir, neatsižvelgiant į tai, ką bekalbėtų ir begalvotų kunigai ir tikintieji, kurie bando užimti diplomatinę poziciją ir save pateisina, sakydami, kad kartais protinga patylėti, kad tyliai veikiant galima daugiau padaryti; šiandien mes visiems
243
aiškiai sakome: tai baisi klaida.
Iš istorijos turime daugybę pavyzdžių, gerai žinoma Rusijos Provoslavų Bažnyčios skaudi pamoka, kur taip pat buvo mėginta eiti diplomatijos keliu.
***
Varduva (Plungės raj.). 1984 m. liepos 2-9 d.d. Žemaičių Kalvarijoje vyko didieji Švč. Mergelės Marijos Aplankymo atlaidai. Koncelebruojamose šv. Mišiose vyskupas A. Vaičius, kunigai ir tikintieji meldėsi už Lietuvos blaivybę ir jaunimą. Po šv. Mišių vyskupas A.
251
Vaičius, kunigai ir tikintieji ėjo Kalvarijos Kalnus. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=127&Itemid=96
***
Kronika Nr. 65 „Aušra" Nr. 43 (83), pasirodžius 1984 m. birželio mėn., daug vietos skiria blaivybės sąjūdžiui, nurodydama alkoholio žalą pavieniam žmogui ir visai tautai, nužymi kelius ir priemones tautos blaivinimo darbe. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=128&Itemid=97
***
Kronika Nr. 70. 1986 m. balandžio 23 d. Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams
Panevėžio vyskupijos kunigų
P r a š y m a s
Mes, žemiau pasirašiusieji Panevėžio vyskupijos kunigai, rūpindamiesi, kad Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejus būtų tinkamai paminėtas, kreipiamės į Lietuvos Vyskupus ir vyskupijų Valdytojus prašydami: 4. Tęsti gražiai pradėtą blaivybės darbą: bent kartą į metus ruošti blaivybės šventes visose vyskupijose (vyskupijų mastu) ir visose parapijose. Siekti dvasiškių ir pasauliečių ne tik blaivumo, bet ir abstinencijos. (79 kunigų parašai) http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=144&Itemid=105
***
Kronika Nr. 71. Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
Vilkaviškio vyskupijos kunigų
P a r e i š k i m a s
Mes, žemiau pasirašiusieji Vilkaviškio vyskupijos kunigai, rūpindamiesi, kad Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejus būtų tinkamai paminėtas, prašome Lietuvos Vyskupus ir Vyskupijų Valdytojus: (...) 6. Tęsti gražiai pradėtą blaivybės platinimo darbą. Rūpintis, kad visose vyskupijose ir parapijose bent kartą metuose būtų suruoštos blaivybės dienos.
1986 metų birželio 1 d.
Pasirašė 50 kunigų. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=145&Itemid=106
***
Kronika Nr. 72 DVIVEIDŽIAVIMO MOKYKLA
(Atsakymas nusipelniusiam mokytojui Bernardui Šakniui) (...) Pastebėjau keistą dėsningumą — jei tik vaikinas negirtauja, neištvirkauja, kūrybingas — žiūrėk, tikintis (arba tikintiesiems artimas); jei mergina kukli, dora, mąstanti — žiūrėk lanko bažnyčią; jeigu jaunoje šeimoje harmonija, abipusė pagarba, interesai nesibaigia kolektyviniu sodu — žiūrėk, jų butą puošia meniški Kristaus, Marijos paveikslai (ne "musių nutupėti", kaip nesiliauja štampavusi Jūsų propaganda). Ir pasaulėžiūrinės problemos rūpi daugiausia šio rato žmonėms. Absoliuti dauguma netikinčiųjų mano pažįstamų gyvena "kaip gyvenasi", nesidomi nei marksizmu, nei idealizmu, jų poreikiai sukasi karjeros, ambicijų, malonumų rate. Armijoje tikintįjį dažniausiai neklaidingai pažindavai iš to, kad rusiškai nesikeikdavo ir neišnaudodavo jaunesnių kareivių. Tiek religingi mano vienmečiai, tiek pažįstami kunigai daugiausia buvo teisingi, išsilavinę, gėrio siekiantys žmonės. Kunigas Sigitas Tamkevičius, kun. Alfonsas Svarinskas, nuteisti Sibiro konclageriu ir tremtimi, kur kas anksčiau už Gorbačiovą — 1980-81 m. ragino katalikus, gelbėti tautą iš alkoholizmo nelaimės. Daugybė mūsų tada, kaip ir Valančiaus laikais, bučiuodami kryžių prisiekėme būti blaivininkais ir abstinentais. Pats kunigas yra gyvas skelbiamos idėjos pavyzdys. Jis dabar kalėjime iš tų, kurie Brežnevo laikais aliarmą dėl vynelio tvano vadino "spalvų tirštinimu", berods, niekas nenukentėjo.
***
Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
Vilniaus arkivyskupijos kunigų
P a r e i š k i m a s
Mes, žemiau pasirašiusieji Vilniaus arkivyskupijos kunigai, rūpindamiesi, kad Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejus būtų tinkamai paminėtas, prašome Lietuvos Vyskupus ir vyskupijų Val-
271
dytojus: (...) 4. Tęsti gražiai pradėtą blaivybės platinimą: bent kartą metuose suruošti blaivybės šventes visose vyskupijose ir parapijose. (62 kunigai).
***
Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
Kauno arkivyskupijos kunigų
P r a š y m a s Mes, žemiau pasirašiusieji Kauno arkivyskupijos kunigai, rūpindamiesi, kad Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejus būtų tinkamai paminėtas, prašome Lietuvos Vyskupus ir vyskupijų Valdytojus: (...) 4. Tęsti gražiai pradėtą blaivybės darbą: bent kartą per metus ruošti blaivybės šventes visose parapijose ir vyskupijose. Siekti dvasiškių ir pasauliečių ne tik blaivumo, bet ir abstinencijos. (Pasirašė 88 kunigai) http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=146&Itemid=107
***
Kronika Nr. 74. 1987 m. liepos 12 d. Lietuvos Vyskupams ir Vyskupijų Valdytojams Telšių
vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kunigų
P a r e i š k i m a s (...)
2. Kovojant už blaivią Lietuvą:
a. įpareigoti dvasininkiją laikytis blaivybės ir uoliai ją skleisti tikinčiųjų tarpe,
b. kasmet Advente ir Gavėnioje parapijų bažnyčiose pravesti pamaldas už blaivybę, sakant atitinkamus pamokslus, darant pažadus ir juos atnaujinant,
384
c. įsąmoninti tikinčiuosius, kad joks svaigalas nebūtų naudojamas laidotuvių ir mirusių minėjimo metu, raginti šeimos šventes ir pobūvius praleisti be svaigalų.

3. Kovojant už skaistų gyvenimo būdą:
a. per pamokslus ir išpažintis diegti jaunimo širdyse meilę skaistumui,
b. nuolat priminti ikisantuokinio skaistumo svarbą naujų šeimų gražiai ateičiai,
c. raginti išlaikyti ištikimybę santuokos priesaikai.

4. Ugdant pagarbą Dievo duotai gyvybei — pakartotinai ir griežtai pasisakyti prieš abortus.
***
Kaunas. 1987 m. balandžio 29 d. į Kauno rajono vykdomąjį komitetą susitikimui su valdžios atstovais buvo sukviesti rajono kunigai. įvairūs pareigūnai pasakojo kunigams apie rajono pasiekimus, tarp jų buvo paminėtas ir toks faktas, kad, sumažinus degtinės pardavinėjimą, rajonas per metus turi du milijonus nuostolio. (...) Tabariškių klebonas kun. Petras Dumbliauskas iškėlė mintį, kad kunigai nepriimami net į blaivybės draugijas, o čia savo darbu jie tikrai galėtų vaisingai pasidarbuoti visų labui.
Susitikimo metu Kauno rajone dirbantys kunigai išreiškė protestą prieš valdžios įteisintą negimusių kūdikių žudymą, kurių kasmet Lietuvoje nužudoma žymiai daugiau nei žūdavo vyrų karo metais.
***
Varputėnai (Šiaulių raj.). 1987 m. gegužės 9 d. Varputėnų bažnyčioje vyko Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejaus paminėjimas. (...) netiko įgaliotiniui ir tai, kad minėjimo metu tikinčiuosius įsijungti į blaivybės sąjūdį ragino neseniai iš sovietinio lagerio sugrįžusi Jadvyga Bieliauskienė. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=148&Itemid=109
***
Kronika Nr. 75. 1987 m. lapkričio 1 d. 1987 m. rugsėjo 17 d., 11 vai. į Aukščiausią Tarybą susitikimui su respublikos vadovais buvo pakviesti Lietuvos vyskupai bei dekanai. (...) Tauragės dekanas kun. Puzaras paklausė, kodėl negalima prie bažnyčių steigti blaivybės brolijų. Atsakė, kad tai būtų blaivybės darbo suskaldymas, todėl ir neleistina. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=149&Itemid=110
***
Kronika Nr. 79. 1988 m. rugsėjo 8 d. KUNIGO ALFONSO SVARINSKO ATSISVEIKINIMAS
Viena blogybė, kurios mes savo laiku nenorėjome pripažinti
170
ir kuri dabar jau virto sunkia mūsų visuomenės liga — alkoholizmas. Šv. Rašte pasakyta, kad visa, ką Dievas sutvėrė, yra gera, taigi, ir vyno taurė yra gera, bet kada mūsų visuomenė serga, prarado saiką ir neturi valios susivaldyti, mes turime parodyti gražų susivaldymo pavyzdį. Manau, kad bent iki 20 metų jaunimas privalo būti abstinentais. Vyresnio amžiaus žmonės, jeigu nepajėgia visiškai susivaldyti nuo alkoholinių gėrimų, tebus blaivininkais. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad retkarčiais, švenčių proga — jokiu būdu ne laidotuvėse ar mirusiųjų minėjimuose — bet, vestuvėse, krikštynose, kai susitiks seniai nematytą gerą draugą, išgers ne daugiau šimtą gramų alkoholinio gėrimo. Tokį saiką anksčiau yra nustačiusi Lietuvos inteligentija, kuri ir dabar gražiai darbuojasi Tautos gerovei ir žinoma mums visiems Persitvarkymo Sąjūdžio vardu. Jei ir išgersite, tai ne kolūkio fermose, sandėliuose, miesto parke ar pakrūmėse, bet tik prie baltai aptiesto stalo, o stalą baltai užtiesti gali tik motina, žmona ar sesuo. Kas pats gers, tegul niekada neragina gerti kito. Šito griežtai laikykitės.
***
Kreipimasis į Persitvarkymo Sąjūdį (...) Labai prašome persitvarkymo sąjūdį išaiškinti oficialioms instancijoms ir visuomenei, kad tikintieji piliečiai galės nuošir-
176
džiai įsijungti į persitvarkymą bei atsinaujinimą tik įsitikinę, kad jų "antrarūšiškumas" iš tiesų neatšaukiamai nubrauktas. Tai matysime iš atitinkamų teisinių aktų, o svarbiausia iš kasdieninės praktikos, pavyzdžiui: jeigu bus leista kurtis ir veikti bažnytinėms blaivybės, šalpos ir pan. brolijoms ir draugijoms;
***
TSRS KP Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui (...) 2. Sėkmingesnei kovai prieš įvairias visuomenės negeroves suteikti teisę Bažnyčiai naudotis tinkamomis priemonėmis: spauda, radiją, televizija, leisti veikti blaivybės, labdaros draugijoms, kunigams netrukdyti lankyti parapijiečius, tikinčiųjų religiniams — dvasiniams tikslams išsinuomoti mašinas.
***
(Kybartiečių atviras laiškas LTSR Prokurorui Liudvikui Sabučiui, Persitvarkymo Sąjūdžiui ir Komjaunimo tiesos redakcijai. Aprašomas kun. A. Svarinsko teismas 1983 m. geg. 3 d., kuriuo metu buvo areštuotas kun. Sigitas Tamkevičius už tai, kad kovojo už tikinčiųjų teises): (...) Šiandien mes visi džiaugiamės, jog valdžia deda pastangas, kad gyvenimas būtų blaivus. Kova su alkoholikais ir degtindariais tapo tokia aštri, jog privedė net prie "kortelių" cukrui. Kas gi pirmieji pradėjo kovą už blaivumą? Pirmieji šaukliai į kovą už blaivų gyvenimo būdą buvo kunigai — tarp jų kunigai Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, a.a. kun. Juozas Zdebskis ir kt. Jie vieni pirmųjų suprato alkoholio daromą žalą asmenybei, šeimai ir tautai. Jie drąsiai iš sakyklų kvietė visus keisti gyvenimo būdą, kūrė blaivybės sąjūdį, kritikavo valstybės aparatą, kuris pernelyg lengva ranka gamino ir pardavinėjo spiritinius gėrimus.
Taip. Alkoholinių gėrimų gamybą sumažino, apribojo jo
189
pardavimą ir... "užmiršo" nuimti "anti" etiketą tam, kuris, nelaukdamas parankaus momento, pirmas išėjo į kovą su blogiu.Kunigas Sigitas Tamkevičius iš sakyklos ragino atkreipti dėmesį į šeimas, siekti jų patvarumo, itin griežtai pasisakė prieš abortus, kaip žmogų demoralizuojantį reiškinį. "Jei nebus tvirtų šeimų, jei šeima augins mažiau kaip tris vaikus — mes patys save sunaikinsime"... — kalbėjo kun. S. Tamkevičius. Ir kaip bebūtų keista, bet beveik pažodžiui ši mintis keliama šiandieninėje spaudoje.
***
Žemaičių Kalvarija (Plungės raj.). 1988 m. liepos 2-10 d.d. Kun. Jonas Kauneckas rytinių pamaldų metu pasakytame pamoksle atkreipė tikinčiųjų dėmesį, kad masinės informacijos priemonėmis propaguojamas seksas, tai moralinis tautos žudymas, kuris gali nešti žymiai baisesnes pasekmes nei fizinis tautos naikinimas pokario metais. Pamokslininkas kvietė visus šiais Marijos metais pasiryžti ir kovoti už šimtmečius mūsų tautoje brangintą tyrumą, skaistumą. Sumos pabaigoje, prieš atnaujinant blaivybės pažadus, trumpai į kunigus kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas tremtinys J. Steponavičius. Be Dievo ir religijos pagalbos neprikelsime tautos naujam gyvenimui. Būkime švyturiais kovoje už tautos blaivumą. Nešti pagalbą po girtavimo kryžiumi parpuolusiems mūsų tautiečiams — visų Lietuvos kunigų šventa pareiga, — kalbėjo vyskupas. Priminė airio Mato Talboto pavyzdį, kai maldos ir sakramentinės praktikos pagalba ir girtuoklystės liūne paskendęs žmogus gali tapti šventuoju. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=164&Itemid=116
***
Kronika Nr. 81. 1988 m. kovo 19 d. Vilnius. 1988 m. lapkričio 12 d. 15 vai. Vilniaus Katedroje įvyko konferencija, skirta vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės akcijos 130 m. sukakčiai paminėti.

12 vai. prie uždarų Katedros durų Jo Eminencija Kardinolas V. Sladkevičius, vyskupai, kunigai ir minia tikinčiųjų dalyvavo pamaldose už blaivią Lietuvą. Šv. Mišių metu pamokslą pasakė Telšių vyskupas Antanas Vaičius.

Konferencijos metu įsisteigė LPS Motiejaus Valančiaus Blaivystės Sąjūdis. Tai savanoriškas, savaveiksmis, demokratinis judėjimas už tautos, visų Lietuvos žmonių blaivybę, dorą ir tau-
292
tinį atgimimą. Konferencijoje buvo apsvarstytos ir numatytos judėjimo veiklos kryptys.

Vasario 16-ajai, Lietuvos Nepriklausomybės dienai paminėti, įprasminti konkrečiais darbais Blaivystės sąjūdžio iniciatyva nemaža dalis Lietuvos gyventojų padarė pažadus kurį laiką ar visą gyvenimą nevartoti alkoholinių gėrimų, atsisakyti rūkymo. Savo pasiryžimus skyrė Lietuvos atgimimui, didžiam Laisvės ir Nepriklausomybės siekiui. http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=166&Itemid=118

TURINYS Galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“