PRO VITA © Parengė Robertas Skrinskas

EUCHARISTIJA

Mûsø ásipareigojimas ginti mûsø negimusius brolius ir seseris gauna savo formà ir paramà ið Eucharistijos, kaip tikëjimo, vienybës, gyvybës, garbinimo ir meilës sakramento.

EUCHARISTIJA yra tikëjimo sakramentas

Konsekruota ostija nesiskiria po konsekracijos nuo prieð tai buvusios. Ji atrodo, kvepia, juntama ir tokio paèio skonio kaip plotkelë. Tik 1 ið 5 pojûèiø skelbia tiesà. Kaip ðv. Tomas ,,Adoro Te Devote” iðreiðkë: ,,matymas, lietimas, ragavimas tave klaidina. Kà sako pasitikintis klausymas, kuriuo privalome tikëti?” Ausys girdi Jo þodþius: ,,Tai yra Mano Kûnas; tai yra Mano Kraujas” ir tikëjimas perkelia mus uþ regimybës uþdangos.

Krikðèionys yra ápratæ þvelgti uþ regimybiø. Kûdikis ëdþiose nepanaðus á Dievà, nei vyras ant kryþiaus. Tik tikëjimo dëka þinom, kad Jis ne tik þmogus. Biblija neturi ypatingo ðvytëjimo, skirianèio jà nuo kitø knygø, nei sklando virð knygø lentynos. Tik tikëjimu paþástame, kad tai yra unikalus Dievo Þodis. Eucharistija rodosi esanti duona ir vynas, bet su tikëjimu mes sakome ,,Mano Vieðpats ir mano Dievas”, kai klûpim adoracijoje.

Ta pati tikëjimo jëga ágalinanti mus matyti uþ regimybiø tas paslaptis, ágalina matyti ir uþ mûsø artimo apraiðkø. Mes galime paþvelgti á asmenis aplink mus, á bjaurø ar nemalonø, ar á be sàmonës gulintá ligoninës palatoje ir galime sakyti: ,,Èia yra Kristus. Èia yra mano brolis, sesuo, sutverti á Dievo atvaizdà.” Su tuo paèiu dinamiðkumu mes galime paþvelgti á negimusá vaikà ir sakyti: ,,Èia t.p. yra mano brolis, mano sesuo, savo orumu vertas apsaugos kaip bet kuris kitas!” Kai kurie þmonës sakys, kad vaikas ásèiose, ypaè ankstyviausiose stadijose yra per maþas turëti Konstitucijos teises. Ar ðv. Ostija yra per maþa bûti Dievu? Per daug nepanaði á Já savo atvaizdu, kad bûtø garbinama? Maþiausia Ostijos dalelë yra pilnai Kristus. Eucharistinis tikëjimas yra galingas prieðnuodis pavojingai paþiûrai, kad vertë priklauso nuo dydþio.

EUCHARISTIJA yra vienybës sakramentas

,,O að, kai bûsiu pakeltas nuo þemës, Vieðpats sakë, visus patrauksiu prie savæs”. Jn.12,32 Jis savo paþadà ávykdë Eucharistijoje, kuri pastatë baþnyèià. Baþnyèia yra þmogiðkosios ðeimos vienybës þenklas ir prieþastis.

Ásivaizduokime visus þmones, kiekvienoje pasaulio dalyje, kurie ðiandien priima ðv. Komunijà. Ar jie visi priima savo asmeniná Kristø? Ar teisingiau sakyti kiekvienas priima vienà ir vienintelá Kristø? Per ðá sakramentà, Jëzus Kristus, garbingai sëdintis dangaus soste, traukia visus þmones prie Savæs. Jei jis traukia mus prie savæs, tai Jis traukia mus vienà prie kito. Ðv. Apaštalas Paulius tai komentuoja: ,,..mes daugelis esame vienas kûnas: mes juk visi dalijamës viena duona”. 1Kor.10,17. Kai mes kreipiamës á vienas kità ,,broliai ir seserys”, mes nevartojame metaforos, kuri silpnai atspindi vienybæ tarp vaikø tø paèiø tëvø. Vienybë, kurià turime Kristuje yra net stipresnë uþ kraujo broliø seserø vienybæ, nes mes turime bendrà kraujà: Kristaus kraujà! Eucharistijos rezultatas yra tas, kad mes tampame viena, o tai ápareigoja mus rûpintis vienas kitu kaip mes rûpinamës savo kûnu.

Ásivaizduokime þmogø, einantá ðv. Komunijos, priimantá ðv. Ostijà, kai kunigas sako ,,Kristaus Kûnas” –Amen, o tada nulauþia ostijos gabalëlá, gràþinantá já ir sakantá: ,,iðskyrus ðá gabaliukà, kunige.” Taip gali pasielgti þmogus, kuris atmeta kitus þmones. Priimdami Kristø, mes priimame visà Kristø, su visais jo nariais, mûsø broliais ir seserimis, nesvarbu mielais ar ne, norimais ar ne.

Kristus mirë, kad surinktø visus iðblaðkytus Dievo vaikus. Nuodëmë skiria, Kristus vienija. Jëzus atëjo, kad velnio darbus sugriautø.1Jn.3,8. Eucharistija stato þmogaus ðeimà Kristuje, kuris sako: ,,Ateikite pas Mane, maitinkitës Mano Kûnu, tapkite mano Kûnu.”

Abortas priešingai, sako :,,Eik ðalin! Mes tau neturime vietos, laiko, nenorime tavæs, neatsakome uþ tave Pasitrauk ið mûsø kelio! Abortas puola þmogiðkosios ðeimos vienybæ, skaldydamas santykius tarp dviejø paèiø pagrindiniø asmenø: motinos ir vaiko. Eucharistija, kaip Vienybës sakramentas, - prieðingas abortui.

EUCHARISTIJA yra Gyvybës sakramentas

,,Að esu gyvenimo duona. Kas valgys tà duonà - gyvens per amþius. Að já prikelsiu paskutiniàjà dienà (Þr.Jn.6,47-58) Eucharistinë auka ypatingas Kristaus veiksmas, kuriuo Jis sugriauna mûsø mirtá ir atkuria gyvenimà. Kada tik mes susirenkame ðiai aukai, mes ðvenèiame gyvybës pergalæ prieð mirtá ir tuo paèiu abortà.

,,Uþ Gyvybæ” judëjimas nëra paprasèiausiai veikimas ,,uþ” pergalæ; mes veikiame ,,nuo” pergalës. Kaip Ðv. Tëvas pasakë 1993 m. Denveryje:,,Nebijokite. Mûðio baigtis jau nuspræsta”. Mûsø veikla yra pritaikyti jau átvirtintà pergalæ á kiekvienà visuomenës kertelæ. Eucharistijos ðventimas yra tokio darbo ðaltinis ir virðûnë.

EUCHARISTIJA yra Dievo garbinimo aktas

Kiekvienam reikëtø iðmokti dvi pamokas. 1) Èia yra Dievas 2) Tai nesu að. Eucharistija, kaip tobula auka, pripaþásta, kad Dievas yra Dievas ir tai Jo teisë gauti klusnumà ið visø kûriniø. Abortas prieðingai, skelbia, kad aukðèiausias yra motinos pasirinkimas. ,,Pasirinkimo laisve” yra pakankamai pateisinamas kûdikio paðalinimas. Pasirinkimas, atskiriantis nuo tiesos, yra stabmeldystë. Tai prieðtarauja tikram garbinimui, tai bando kûriná padaryti Dievu. Tikra laisvë randama tik paklûstant Dievo tiesai ir valiai. Tikra laisvë yra ne galimybë daryti kà tinkamas, bet jëga daryti tai, kas teisu.

EUCHARISTIJA yra Meilës sakramentas

Ðv.ap.Jonas paaiðkino:,,Mes ið to paþinome Dievo meilæ, kad jis uþ mus paguldë savo gyvybæ”.1Jn.3,16 Kristus mokina: ,,Nëra didesnës meilës, kaip gyvybæ uþ draugus atiduoti “.Jn.15,13

Geriausias meilës simbolis yra ne ðirdis, bet greièiau nukryþiuotasis. Abortas yra tiksli meilës prieðprieða. Meilë sako: ,,Að pasiaukoju dël kito þmogaus gero”. Abortas sako:,,Að paaukoju kità þmogø dël savo gero”

Eucharistijoje mes matome meilës prasmæ ir gauname jëgø ja gyventi.

Labai panaðûs þodþiai, dar daugiau, tie, kuriais Iðganytojas mokë meilës prasmës, yra naudojami paremti abortus: ,,Tai yra mano kûnas”. Tie keturi trumpi þodþiai yra sakomi ið prieðingo pasaulio su prieðingais rezultatais. Kristus atiduoda Savo Kûnà, kad kiti galëtø gyventi; abortø ðalininkai kabinasi savo kûnø, kad kiti galëtø mirti. Kristus sako: ,,Tai yra Mano Kûnas, kuris uþ jus atiduodamas; Tai yra Mano Kraujas, uþ jus iðliejamas”. Ðie þodþiai yra aukos, ðie þodþiai yra meilës.

Kai Motina Teresë lankësi Vaðingtone 1994 m. ji sakë, kad mes kovojame su abortais mokydami motinà, kà meilë ið tikro reiðkia: ,, troðkimas vykdyti iki þaizdø atsiradimo… Todël, motinai, galvojanèiai apie abortà, reikia padëti mylëti, tai yra padëti vykdyti iki þaizdø atsiradimo savo planus, savo laisvà laikà, gerbti savo vaiko gyvybæ”.

Gustavas Tibonas pasakë, kad tikras Dievas perkeièia smurtà á kanèià, kai tuo tarpu netikras dievas perkeièia kanèià á smurtà. Moteris, gundoma daryti abortà, perkeis savo kanèià á smurtà, jei neleis meilei jà pakeisti ir savo norø iðsiþadëti.

Eucharistija suteikia abi pamokas ir jëgø. Motina sako: ,,tai yra mano kûnas, mano kraujas, mano gyvenimas, atiduodamas tau, mano vaike”

Kiekvienas norintis grumtis su abortu, turi pasakyti tà patá. Mums reikia lavinti tà patá gerumà, kurio praðome lavinti motinas. Mums reikia sekti tomis paslaptimis, kurias ðvenèiame. ,,Tai darykite mano atminimui” – lieèia mus visus ta prasme, kad mes ið meilës kentëtume su Kristumi, kad kiti galëtø gyventi. Mes turëtume bûti kaip apðviesti keliai viduryje siaubingos ðëlimo ir griovimo audros ir sakyti: ,,Taip, Vieðpatie, að noriu sugerti (absorbuoti) tà smurtà ir meile perkeisti á asmeninæ kanèià, kad kiti galëtø gyventi”.

Ið tiesø Eucharistija Uþ Gyvybæ judëjimui duoda þygio tvarkà. Taip pat ji tiekia energijos ðaltiná, kuris yra meilë. Ið tiesø, jei Uþ Gyvybæ judëjimas nëra meilës judëjimas, tuomet jis ið vis yra niekas. Bet jei jis yra meilës judëjimas, tuomet jo niekas nesustabdys, nes ,,Meilë yra stipresnë uþ mirtá, daug galingesnë net uþ pragarà”. G.giesm.8,6

Kun..Frank Pavone

TURINYS         ,,skrinskasETAgmail.com“