Abortas yra rimtas moralinis blogis, nes sunaikina nekaltą žmogaus gyvybę. Tai žmogžudystės apibrėžimas. Nėra tokio dalyko, kaip Hitlerio „gyvybė, neverta gyventi“.  Yra tik rimtai suklaidinti žmonės, kurie mano, kad kažkieno gyvybė neverta gyvenimo. Negalima spręsti vargo ir nusikalstamumo, žudant vargšus ir nusikaltėlius. Reikia mūsų pagalbos vargšams įveikiant jų skurdą. Vargšės moterys t.p. abortuoja būsimus genijus, artistus, išradėjus, daktarus ir kunigus. "Psichologija tau", Delfi.lt paskelbė klaidinančius, senus ir melagingus teiginius, kad abortai mažina nusikalstamumą. Bet tikrus faktus nutyli. Jiems atsiuntus faktus, jie ne tik nepadėkojo, bet ir jų nepublikavo. Tai rodo jų aklą neapykantą tiesai.

Ciniškiausias abortų pateisinimo melas, galbūt, būtų  „dėl moters sveikatos“. Liz Saurez rašo: „Nuo 2000 m. buvo atlikta virš 17 tyrimų apie abortų poveikį moters psichinei, bei fizinei sveikatai, kurie buvo atspausdinti svarbiausiuose medicinos žurnaluose. 2006 m. spalio mėnesį D. Britanijos 15 žymiausių akušerių ir ginekologų paskelbė atvirą laišką London Times apie aborto psichologines pasekmes. Jei moteris darys abortą: ji 65% labiau rizikuos susirgti klinikine depresija; ji 3,5 karto labiau linkusi mirti nuo savižudybės, nelaimingo atsitikimo ar žmogžudystės ateinančiais metais; ji 5 kartus labiau linkusi imti piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, nei gimdžiusi moteris; ji 160% labiau rizikuoja būti paguldyta į psichiatrinę ligoninę, nei gimdžiusi; kad jai iš sekančio nėštumo gims negyvi kūdikiai tikimybė yra 3 kartus didesnė, nei gimdžiusios; ji 60% dažniau persileis per sekantį nėštumą ir, galiausiai, jei darys abortą, jai apie tokias pasekmes nieko nesakys. (Populiation research institute review, March-April 2008, Volume 18, Number 2. P.S. Prie kiekvieno teiginio yra nuoroda į solidaus žurnalo straipsnį.) Straipsnio sutrumpinta versija: http://www.naplesnews.com/news/2008/feb/09/guest-commentary-contrary-evidence-shows-abortion-/ 
Iš tiesų čia išvardyta tik labai nežymi aborto pasekmių dalis.

Dvasinę kovos prigimtį rodo bažnyčios puolimas ir niekinimas. Bažnyčia per visus amžius vykdė socialinę - karitatyvinę misiją, steigė ligonines, rūpinosi vargšais, prie parapijų kūrė mokyklas, miestuose - universitetus. Visi Lietuvos priešai, norėdami sužlugdyti mūsų valstybę ir tautą, puolė, šmeižė Bažnyčią, uždarinėjo vienuolynus, varžė religiją.
    Bažnyčią įsteigė Kristus. Iš tiesų tai ne Bažnyčios, bet Dievo nustatytos valios niekinimas, kova prieš Dievą, nes Bažnyčia atstovauja Kristų. Akla neapykanta Gyvybės, doros gynėjai Bažnyčiai tik parodo šėtonišką Mirties kultūros jėgų prigimtį.
    Šėtonas yra Dievo mėgdžiotojas. Tik viską daro priešingai. Kun. Frank Pavone puikiai atskleidžia Dievo Gyvybės Evangelijos ir šėtoniškos abortų ideologijos skirtumus.
    „Kaip šv. Jonas pastebi, Kristus mirė, kad suburtų visus išblaškytus Dievo vaikus. Nuodėmė atskiria. Kristus vienija. Žodis  „demoniškas“ (gr. diabolos) - tai tas, kuris skiria, atskiria, nešlovina, juodina. Kristus atėjo, kad „velnio darbus sugriautų. (1Jn.3,8). Kristus sako: „Ateikite pas mane, valgykite mano kūną, tapkite Mano Kūnu.“ Abortas, priešingai sako: „Eik šalin!“. Mes neturime tau kambario, neturime tau laiko,  netrokštame tavęs, neprisiimam už tave atsakomybės. Išeik iš mūsų kelio!“ Abortas puola žmogaus šeimos vienybę tarp artimiausių asmenų: mamos ir vaiko.
Dievo teisė yra, kad jam paklusta visi kūriniai. (Sacramentary, Preface for Weekdays III). Abortas priešingai, skelbia, kad motinos teisė yra aukščiausia. „Pasirinkimo teisė“ laikoma pakankama, kad pateisintų net kūdikio sudraskymą.  Pasirinkimas, atskirtas nuo tiesos yra stabmeldystė. Tai priešingybė tikram garbinimui. Tai kūrinio pretenzija būti Dievu. Tikra laisvė yra randama tik klusnume Dievo tiesai ir valiai. Tikra laisvė yra ne gebėjimas daryti, kas malonu, bet galia daryti kas yra teisu.
    Šv.ap.Jonas paaiškino:,,Mes iš to pažinome Dievo meilę, kad jis už mus paguldė savo gyvybę”.1Jn.3,16 Kristus mokina: ,,Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti “.Jn.15,13 Abortas yra tiksli meilės priešprieša. Meilė sako: ,,Aš pasiaukoju dėl kito žmogaus gero”. Abortas sako:,,Aš paaukoju kitą žmogų dėl savo gero.”
    Labai panašūs žodžiai, dar daugiau, tie, kuriais Išganytojas mokė meilės prasmės, yra naudojami paremti abortus: ,,Tai yra mano kūnas”. Tie keturi trumpi žodžiai yra sakomi iš priešingo pasaulio su priešingais rezultatais. Kristus atiduoda Savo Kūną, kad kiti galėtų gyventi; abortų šalininkai kabinasi savo kūnų, kad kiti galėtų mirti. Kristus sako: ,,Tai yra Mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas; Tai yra Mano Kraujas, už jus išliejamas”. Šie žodžiai yra aukos, šie žodžiai yra meilės.
    Kai Motina Teresė lankėsi Vašingtone 1994 m. ji sakė, kad mes kovojame su abortais mokydami motiną, ką meilė iš tikro reiškia: ,,troškimas vykdyti iki žaizdų atsiradimo… Todėl, motinai, galvojančiai apie abortą, reikia padėti mylėti, tai yra padėti vykdyti iki žaizdų atsiradimo savo planus, savo laisvą laiką, gerbti savo vaiko gyvybę”.
    Gustavas Tibonas pasakė, kad tikras Dievas perkeičia smurtą į kančią, kai tuo tarpu netikras dievas perkeičia kančią į smurtą. Moteris, gundoma daryti abortą, perkeis savo kančią į smurtą, jei neleis meilei ją pakeisti ir savo norų išsižadėti.
    Eucharistija suteikia abi pamokas ir jėgų. Motina sako: ,,tai yra mano kūnas, mano kraujas, mano gyvenimas, atiduodamas tau, mano vaike.” Kiekvienas norintis grumtis su abortu, turi pasakyti tą patį. Mums reikia lavinti tą patį gerumą, kurio prašome lavinti motinas. Mums reikia sekti tomis paslaptimis, kurias švenčiame. ,,Tai darykite mano atminimui” – liečia mus visus ta prasme, kad mes iš meilės kentėtume su Kristumi, kad kiti galėtų gyventi. Mes turėtume būti kaip apšviesti keliai viduryje siaubingos šėlimo ir griovimo audros ir sakyti: ,,Taip, Viešpatie, aš noriu sugerti (absorbuoti) tą smurtą ir meile perkeisti į asmeninę kančią, kad kiti galėtų gyventi”.
    Eucharistija Už Gyvybę judėjimui duoda energijos šaltinį, kuris yra meilė. Iš tiesų, jei Už Gyvybę judėjimas nėra meilės judėjimas, tuomet jis iš viso yra niekas. Bet jei jis yra meilės judėjimas, tuomet jo niekas nesustabdys, nes „Meilė yra stipresnė už mirtį, daug galingesnė net už pragarą”. G.giesm.8,6.“

Graži ironija, nes šūkis "choice" (pasirinkimo laisvė) atsisuko prieš pačią abortų industriją. Jie atskleidė sunkią tiesą, kad jei moterys gali pasirinkti darytis abortą ar ne, taip ir gydytojai gali pasirinkti nedaryti abortų. Medicinos bendruomenėje yra milžiniškas atotrūkis tarp tų, kurie save laiko "pro-choice," ir tų, kurie norėtų tą darbą daryti abortų klinikose. Abortistas Morris Wortman paliudijo: ,,Medicinos bendruomenėje yra milžiniškas moters teisės pasirinkti palaikymas, bet jis trunka tik iki tol, kol ji „nepasirenka mane“ padaryt jai abortą.“ (Medical Tribune, March 6, 1997).

Human Life International organizacijos prezidentas kun. Thomas J. Euteneuer sako, kad abortas yra toks pats kraugeriškas ir ritualinis kūdikių aukojimas demoniškam dievui, kuris vyko per istoriją ir kultūras. Kun. Euteneuer kalba iš keliolikos metų Gyvybės gynėjo ir egzorcisto praktinės bei dvasinės patirties. Jis neseniai paaiškino demonišką aborto prigimtį, pažymėdamas, kad pats Jėzus demoną pavadino ,,galvažudžiu nuo pat pradžios.“ (Jn 8:44). ,,Dvasinė šio baisaus `biznio` dimensija yra jos susisteminimas ritualinės kraujo aukos vaikžudžiui dievui Molochui.“ Jis pastebėjo, kad šis „kraujo ištroškęs“ žvėris yra gerai žinomas ne tik Senajame Testamente, bet ir daugelyje skirtingų kultūrų istorijos bėgyje. ,,Šis demonas nepasitenkina vienkartiniu žmogžudystės aktu šen bei ten. Jo nepasotinamas apetitas nekaltoms mirtims siekia viešo pritarimo pateisinti savo siaubingus veiksmus ir jam reikia sistemiškos to išraiškos, kad padidintų savo garbinimą. Moderni abortų industrija siūlo ritualinę kruviną auką senoviniam aborto demonui. Tai yra kiekviename demoniškos religijos žingsnyje.
- tai yra šventa dogma (pasirinkimas) ("choice"),
- tai yra valdanti hierarchija (Planned Parenthood),
- tai yra teologai (feministinė ideologija),
- tai yra aukojanti kunigija (abortistai),
- tai yra šventovės (abortų klinikos),
- altoriai (chirurginiai stalai),
- ritualo aukos (pirmaeiliai kūdikiai, antraeiliai moterys),
- akolitai ir zakristijonai (klinikų darbininkai ir mirties apsauga),
- kongregacijos (visi abortų rėmėjai) ir
-tai yra vienas vienijantis sakramentinės `malonės` principas (pinigai).
    „Trumpai kalbant, abortų industrija yra tobula demoniška sistema, kuri siūlo perversinę šėtono garbinimo formą.“ ,,Atnašaujama auka šioje demoniškoje religijoje nėra gyvulys, kaip buvo aukojama Senojo Testamento Izraelio Dievui teisinėje religinių atnašų sistemoje. Per abortą auka yra nekalta žmogiška būtybė, kuri yra sutverta į `Dievo paveikslą ir panašumą` ir kuri niekada negali apsiginti.“
    „Šis nekaltumo, tėvų bendradarbiavimo ir ritualizuoto Dievo veido žmogaus formoje sunaikinimas yra šėtoniškas Tėvo niekinimas su suklaidintų Dievo vaikų dalyvavimu. Sisteminis žmogaus kūno naikinimas, kurį Šv. apaštalas Paulius vadina `Šventosios Dvasios šventove` yra Dievą niekinantis įžeidimas. Jei abortų biznis nėra tikrai demoniškas, tai tuomet niekas nėra.“  Kun. Euteneuer pabrėžė: „Iš šios perspektyvos gilaus dvasinio požiūrio reikalingumas užbaigiant abortų holokaustą yra esminis. Tai mūsų neatleidžia nuo veikos visų žmogiškų būdų užbaigiant abortus, bet mūsų žmogiškąjį aktyvumą pakreipia teisinga perspektyva.“

Einant Liuciferio keliu - atsisakius pripažinti Dievo viršenybę (netarnausiu!), imamasi vadovautis ne  dieviškuoju MEILĖS įsakymu, bet pragariškais dėsniais. Vietoj meilės, atjautos, ištikimybės, doros, skaistumo visuomenėje, tokioje tautoje įsigali tiek negimusių (abortai), tiek gimusių neįgaliųjų, ligonių, senyvų žmonių žudymas (eutanazija); paleistuvavimas, neištikimybės, svetimavimas, sodomija, pedofilija, zoofilija ir pan. Ką mes ir matome dabar vykstant. „Kadangi labai įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals.“ Mt 24,12

Nusigręžimas nuo Dievo ir atsigręžimas į piktąjį nepaeina be tragiškų pasekmių.
„Prakeiktas, kas slapta užmuša savo artimą! O visi žmonės atsakys: `Amen!`
Prakeiktas, kas apsiima už kyšį pralieti nekaltą kraują! O visi žmonės atsakys: `Amen!`
Prakeiktas, kas nesilaikys šio Mokymo žodžių ir jų nevykdys! O visi žmonės atsakys: `Amen!`“ Įst.27,24-26.
    Mus perspėja išdaviko Judo likimas: „Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują“. „Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.“ Mt 27,4-5. Daugybė abortistų pralieja nekaltą kraują, tuo užsitraukdami ekskomuniką ir rizikuodami amžinuoju gyvenimu.
    Kiekvienas seimo narys asmeniškai padarys sprendimą, kuris nulems tūkstančių nekaltų  kūdikių gyvenimo likimą. Nuo seimo nario priklausys, ar Baltijos krantus skalaus pieno puta, ar kraujo. Šis balsavimas yra didelė atsakomybė prieš Dievą ir savo amžiną likimą. Kaip Pilotas, ar jie nenusiplaus savo rankas nuo nekaltų vaikų kraujo, kuris  šauksis dangaus keršto?

Nors demonas Molochas su savo pasekėjais reikalauja nekaltų vaikų aukų, Dievo vaikai turėtų ginti kiekvieną, - net neįgalų, net pradėtą prievartos keliu vaiką. Pastarasis juk nekaltas už savo tėvo nusikaltimą.
    Prasidėjusi ir šiomis savaitėmis suintensyvėjusi kova Už Gyvybę, Už Tiesą ir Dievą yra nepaprastai svarbi Lietuvai. Šis momentas savo reikšme pranoksta visus jubiliejus, minėjimus ir datas 1000 ir daugiau metų laikotarpyje. Nes jubiliejai, minėjimai, datos tėra kažkada buvusių, nors ir reikšmingų įvykių prisiminimas, o šios, dabar vykstančios kovos pergalė arba pralaimėjimas, kainuos ne vieną, bet šimtus tūkstančių nekaltų gyvybių; nulems ilgiems metams, o gal ir amžiams Lietuvos likimą. Griaus arba tvirtins žmonių dorovę. Todėl tenelieka nei vieno abejingo Lietuvos gyventojo. Reikia priminti Krikščioniškoms bažnyčioms, kad abortai egzistuoja su jų pritarimu. Istorija griežčiau teis tas bažnyčias, kurios apatiškos abortų klausimu.
    Ši kova yra dvasinė kova. Reikia suvokti, kad abortai yra toks didelis blogis ir taip įsišaknijo mūsų visuomenėje, kad vien žmogiškomis jėgomis jo neįveiksime. Todėl turime griebtis dvasinių ginklų. „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.“  (...) „Tad stokite į kovą, apsijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją.“ Ef. 6,12 -15.

Reikia paskelbti visuotinę maldos akciją, melsti Dievo, kad liautųsi abortai. Kun. Thomas Euteneuer kviečia žmones kiekvieną abortistą, abortų kliniką ir abortų industrijos klientą apdengti Kristaus krauju, kad įveikus demonišką kruviną atnašavimą pačia galingiausia gėrio jėga, žinoma žmogui. Jei Jo Kraują prideramai  taikytume kurį laiką su didele meile, pamatytume atsivertimus net pačių ištikimiausių abortų advokatų.

„Apreiškimo knygoje `didingą ženklą` - moterį – lydi `ir kitas ženklas danguje`: `didžiulis ugniaspalvis slibinas` Apr.12,3 (...) Marija padeda bažnyčiai suprasti, kad gyvybė visada yra didžios kovos tarp gėrio ir blogio, tarp tamsos ir šviesos centre. Slibinas tyko, kad `prarytų kūdikį`. (..)  O Marija, Šviesioji naujo pasaulio aušra, gyvųjų Motina, tau patikime gyvybės bylą.... Popiežius Jonas Paulius II Enciklika EVANGELIUM VITAE. [104 -105]. Vilnius Aidai 1995,168-170 p.

Lietuva Marijos žemė. Taip mūsų tėvynę pavadino apaštalinis vizitatorius Lietuvai Achilles Ratti, vėliau tapęs popiežiumi Pijum XI 1922-1939. Kreipkimės į Švč. Mūsų Motiną Mariją. Pradėkime visą Lietuvą apimančią rožančiaus maldos akciją už nekaltų kūdikių Gyvybę.
    Imkime pasninkauti už abortų propaguotojų atsivertimą, už įstatymą, ginantį nekaltus negimusius vaikelius. Viešpats sakė, kad tam tikros rūšies demonai įveikiami tik malda ir pasninku. (Mt 17:21).
Renkime permaldavimo, atsiteisimo, maldavimo, eucharistines pamaldas už negimusios gyvybės teisinį apsaugojimą.
    Kažkas turi mobilizuoti ir pakviesti į šią dvasinę kovą. Kas, jei ne Kovojančios bažnyčios vadai!? Reikalingas dvasinis Kristaus Bažnyčios autoritetas.  Tad geros valios žmonės, Kristaus kariuomenės karžygiai, kreipkitės, rašykite, kalbėkite, prašykite kardinolo, arkivyskupo, vyskupų, kad drauge su kitų religijų ir krikščioniškų tikybų vadovais pakviestų visus Lietuvos žmones į galingą maldos, pasninko ir atsiteisimo Žygį Už gyvybę.
    P.S. Abortuotų vaikų foto:  http://www.priestsforlife.org/images/index.htm
Abortus pasidariusios moterys netyli:  http://www.silentnomoreawareness.org/
Galite pasiklausyti kaip plaka dar negimusio vaiko širdelė: (su Realplayer)
3 savaičių;  4 savaičių; 7 savaičių;  11 savaičių;  mamos, kaip girdi negimęs vaikas: http://provita.medianewsonline.compv/zmpaslapt.htm
+++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++
Bronius Nainys Lietuvių tautos naikinimas - planingas 2007.07.30 
Tai parodė aiškiai to plano rėmėjų pusėję atsistojęs, ko gero, pats vienas iš jo puoselėtojų, o gal net ir sumanytojų, “Lietuvos rytas” 2007 m. liepos 19-tos vedamuoju.
“Stipri ekonomika ir klestinti visuomenė ar senstanti ir patirianti socialinius kataklizmus Lietuva? Tautinis grynumas ar atvira, pasitikinti savimi margaspalvė visuomenė? Kurį scenarijų pasirinks Lietuva? Apskritai, ar Lietuva pasirengusi rinktis?” – klausia šis Lietuvos didžiausias dienraštis.
Ir taip iškilmingai savo klausimus Lietuvai “išguldęs”, į juos pats ir atsako. Net tais pačiais klausimais. Toliau straipsnio net nebereikia skaityti. Jau iš šių kelių įvadinių sakinių skaitytojui pasidaro aišku, kad, pagal jį, Lietuva suklestės tik sukūrusi margaspalvę visuomenę, tik atmiešusi lietuvių tautą kitataučiais ateiviais. Tik jie padarys Lietuvą stipria ir ekonomiškai klestinčia valstybe. Be tų “margų spalvų” lietuviškoji visuomenė liks tik senstanti ir sociališkai kataklizuota. Ir dienraštis pyksta, kad kol kas Lietuvos valdžios kitataučių ateivių nenori įsileisti ir kad Lietuvos, “kaip ES šalies, visuomenėje rasizmo ir ksenofobijos apraiškų per daug”.
Na ir nusikalbėjimas, sakyčiau. Didžiausias Lietuvos dienraštis garsina pasauliui lietuvius, kaip nieko neišmanančią, niekam netikusią tautą. Rusai, gudai, moldavai, ukrainiečiai, kurie, pagal imigracijos įstaigų duomenis, dabar jau būriais pradėjo plūsti į Lietuvą, atjaunins Lietuvos visuomenę ir išgelbės ją nuo socialinių kataklizmų. Bet turbūt ne taip. Tai ne koks nors nesąmoningas “Lr” vedamojo nusit auškimas, bet net džiugus ryškinimas vieno iš lietuvių tautos naikinimo plano dalių. Ir iš dalies atsakantis į klausimą, iš kur šis planas atsirado ir kas jį vykdo?
Taip ir aiškėja, kodėl nelabai kam, nei iki šiol buvusiom visom trim Lietuvos valdžiom, nei ketvirtajai – žiniasklaidai, rūpi stabdyti šiurpiai gausų lietuvių bėgimą iš Lietuvos. Ypač jaunų, darbingų, įvairių darbų mokančių vyrų bei moterų. Juk taip kuriasi labai patogi padėtis, kuri, pagal “Lietuvos rytą”, iš Lietuvos darbo rinkos iššlavus elektrikus, lentpjūvių darbininkus, laivų montuotojus, metalo pjaustytojus, staklių derintojus, šaltkalvius, mūrininkus, plytelių klojėjus, slaugytojas ir net gydytojus, sudaro sąlygas praverti vartus darbo jėgos imigracijai. Todėl belieka tik ta padėtimi pasinaudoti, į jų vietas kviestis darbininkus iš už Lietuvą dar skurdesnio užsienio, jais miešti lietuvių tautą ir taip kurti “L. Ryto” vadinamą margaspalvę visuomenę. O taip daryti reikia skubiai, kad tų darbo vietų nespėtų užimti, ko gero, atsikvošėję ir susigalvoję grįžti naujo patyrimo užsienyje įgiję lietuviai. Ir štai Jums, Lietuvos partizanai miško broliai, dar viena “padėka” už dešimties metų karą prieš okupantą Sovietų Sąjungą ir Lietuvos išgelbėjimą nuo rusų antplūdžio. “Lietuvos rytas” dabar siūlo valdžioms nutiesti jiems lengvesnį kelią.
Ir, deja, ne jis vienas. Tai tik bendro lietuvių tautos naikinimo plano dalis. Tąsa okupanto sukurpto ir nepanaikinto Lietuvai nepriklausomybę atgavus “homo sovieticus” plano. Subtiliai, nejučiomis ir beveik nepastebimai jį perėmė ir tęsė milijoninis Soros Atviros Lietuvos fondas, lyg ir gera darydamas Lietuvos valstybei, tačiau, be abejo, žalingas lietuvių tautai. Netrukus atsirado pilietinės visuomenės kūrėjai, šūkiu patriotas – idiotas iš Lietuvos mokyklų išguję nepriklausomybės pradžioje pradėtą tautinį auklėjimą ir jo vietoje įgrūdę pilietinį auklėjimą. Kelio prasivalymui buvo pakeistas ir tautines vertybes puoselėjantis Švietimo ir mokslo ministras Zigmas Zinkevičius. Į plano rėmus telpa ir užsienyje gyvenančių lietuvių nupilietinimas. Užmojis atimti išeiviams Lietuvos pilietybę ir, atskyrus juos nuo valstybės, kai jie tai valstybei daug gero yra padarę ir dar gali padaryti, taip apsunkinti ryšius su lietuvių tautos kamienu tėvynėje yra jau protu sunkiai suvokiamas brutalus veiksmas.
Ypač koktus paskiausias Vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio pasirašytas dokumentas, atimantis neseniai atsikovotą, net Konstitucinio Teismo pripažintą, Lietuvos pilietybę okupanto iš Tėvynės išvytiems ir visą okupacijos laikotarpį dėl Lietuvos valstybinės nepriklausomybės kovojusiems pokario išeiviams bei jų palikuoniams. Ir dar būdinga: atėmėjai yra kaip tik buvę komunistų partijos nariai, Maskvos paslaugūnai, visus tuos metus prieš Lietuvos nepriklausomybę nusiteikę, dabar į Lietuvos valdžias įsiropštinę “autoritetingi” pareigūnai. Kaip gi neatims, nes šie išeiviai dabar ir yra patys stipriausi lietuvių tautos bei jos vertybių puoselėtojai, lietuvybės išlaikytojai išeivijoje ir tokių pačių tikslų siekiantys tėvynėje. Prie lietuvių tautos naikinimo plano prijungę dar ir žlugdymą lietuvių kalbos, užgožiant ją svetimžodžiais, jau matysime visą šio vyksmo apimtį bei eigą. Kur šis kelias nuves?
Tik ten, kur tokių nesąmonių tvarinys gali nuvesti. Niekur kitur, bet tik į karstą. Pirma - lietuvių tautą, o paskui - ir be lietuvių likusią Lietuvos valstybę. Todėl ir nenuostabu, kad paskiausiu laiku jau daug taurių lietuvių iš įvairių visuomenės pakopų pradeda išsakyti didelį savo susirūpinimą lietuvių tautos bei jos susikurtos valstybės ateitimi, jos likimu. Pagrindinis jų dėmesys - Lietuvos valstybės samprata, jos tikslas ir ypač pareigos atžvilgiu lietuvių tautos. “Lietuva - lietuvių valstybė… Jos žmonės – lietuviai. Drąsi, darbšti ir išmintinga tauta… Ir mes tęsiame jos gyvenimą, kurdami buvimą savo žemėje ir užtikrinančias sąlygas ateities kartoms…” – skelbia Lietuvos centro partija savo pareiškime apie puoselėjamas vertybes, kalbėdama apie valstybės ekonominį vystymą.
Jau praėjusioje mano skiltyje minėtas, visą gyvenimą aukštosiose mokyklose dirbęs prof. Bronius Genzelis, susirūpinęs lietuvių tautinio auklėjimo sritimi, didelę spragą mato Lietuvos vidurinėse mokyklose. “Į aukštąsias mokyklas ateina vis daugiau jaunuolių, kurių žinios apie savo krašto praeitį gana blankios… Jie ruošiami būti europiečiais, amerikiečiais, bet tik ne lietuviais…” sako mokslininkas, teigdamas, kad toks jų auklėjimas yra tik didelė paskata išsibarstyti po pasaulį. (Bernardinai.lt’ 07 7 12) “Labai savalaikė mintis” – pritaria vienas jo straipsnio skaitytojų. Jeigu ugdysime žmogų nežinantį savo šaknų, neturintį žinių apie savo šalį, be patriotinio auklėjimo, bus blogai. O mūsų jaunimo patriotinis auklėjimas pasibaigia Dainų švente, pastebi šis skaitytojas.
“Lietuva ir taip miršta – tai dar ir likusių saviškių atsisakykim. Tokioje padėtyje, kokioje dabar yra Lietuva, turėtume saugoti kiekvieną lietuviško kraujo lašelį. Lietuvių kilmės asmenims pilietybės gavimui, tiksliau - išlaikymui ar patvirtinimui turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos… Ypatingai vaikams... Čia dviguba pilietybė būtina. Tokiais nuo proto nušokusiais įstatymais mes ir vaiko teisių konvenciją pažeidžiame…” – rašo vienas pilietis, atsiliepdamas į vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio siūlomą Seimui priimti įstatymą.
Iš visos širdies pritariu šiuos lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės skaudulius keliantiems bei ryškinantiems tauriems lietuviams patriotams, ypač siūlantiems stabdyti lietuvių tautos naikinimą tautinį auklėjimą įvedant į Lietuvos mokyklas, tačiau labai abejoju jų siūlymo pasisekimu. Jau daug daug kartų apie tai aš pats esu rašęs ir kalbėjęs, tačiau be pasekmių. Lietuvių tautos naikinimas pilietinės visuomenės kūrimo būdu, tam tikslui panaudojant ir pačią svarbiausią jaunimo auklėjimo įstaigą – Lietuvos vidurinę mokyklą, jau yra įsišaknijęs tiek, kad nusiteikimui pakeisti reikia jau tikros revoliucijos ir dabartinėse valdžiose, ir tokioje žiniasklaidoje, kaip, pvz., “Lietuvos rytas”. Tuo labiau, kai lietuvių tautos naikintojai atidarė dar du naujus “frontus” –pasikėsinimo iš išeivių atimti Lietuvos pilietybės ir lietuvių tautos miešimo kitataučiais. Ypač ateiviais iš rytų. Kas šią lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išlikimui būtiną revoliuciją įvykdys?
Bronius Nainys, „Amerikos lietuvis“, www.alietuvis.com, Balsas.lt
+++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++