PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas

SEMANTINĖ AKROBATIKA
   
    Vartokime žodžius, padedančius, o ne trukdančius mums. Abortų šalininkai griebiasi įvairių psichologinių priemonių, taip pat ir semantinių. Būkime budrūs ir demaskuokime jų klastą. Vartodami jų žodžius, terminus, tik padedame abortų šalininkams.
    Savo požiūrį jie linkę vadinti ,,progresyviu“, dažnai prisidengia moksliniais terminais. Abortų įstatymus jie apibūdina kaip ,,archaiškus“, ,,pasenusius“, ,,XIX a. anachronizmus“. Dažnai žodis ,,terapija“ vartojamas aprašyti aborto procesą. Taip daroma siekiant, kad atrodytų švaru ir priimtina. Vartodami tariamai mokslinę terminologiją, abortų šalininkai turi aiškų tikslą - dehumanizuoti negimusį kūdikį. Gyvybę įsčiose jie nusakė kaip ,,prasidėjimo produktą“, ,,embrioną“, ,,vaisių“. Juo labiau gydytojas linkęs pateisinti abortus, tuo dažniau savo požiūrį maskuoja įmantriausiais moksliniais terminais.
    Mokslinis apibūdinimas turi dar vieną dimensiją - tariamą efektyvumą. ,,Amniocentesis“ tampa patikimu metodu vaisiaus defektams nustatyti, ,,vakuuminis aspiratorius“ - vienas iš labiausiai efektyvių metodų jiems pašalinti.
    Charakterizuodami savo požiūrį, nevartokime negatyvių žodžių ,,antiabortininkas“, ,,prieš abortus“. Geriau savo judėjimą ar filosofiją vadinkime ,,už gyvybę“ ir pan. O abortus darančius - abortininkais, o ne gydytojais.
    Bet kurios srities chirurgas privalo detaliai išsiaiškinti procedūrą, galimas komplikacijas, vėlesnes pasekmes ir pan. Tik tada pacientė duoda sutikimą. Aborto atveju faktinės informacijos pateikiama itin mažai. Komplikacijos ignoruojamos. Kūdikis vadinamas ,,nėštumo audiniu“, ,,dar negyvu“, ,,ląstelių sankaupa“. Taip sakoma, kai ta ,,ląstelių sankaupa“ jau čiulpia savo nykštį, jaučia skausmą ir ultragarsiniu stetoskopu galima klausytis jos širdies plakimo.
    Apgaulė labiausiai akivaizdi, kai vadinamasis ,,konsultantas“ paklausia: ,,Ar norite, kad vėl būtų normalus jūsų menstruacinis ciklas? Jei taip, pasirašykite dėl šios procedūros“. Abortas net neminimas, juo labiau kūdikėlis.
    Dar keletas naujų laikų darinių: ,,priverstinis nėštumas“, ,,nėštumo nutraukimas“ yra nesudėtingas kaip rakšties ištraukimas, viskas, kas daroma, yra švelnus ,,nėštumo produkto“, ,,vaisiaus“, ,,embriono“, ,,nėštumo audinio“ pašalinimas. Mus kaltina, kad norime primesti savo moralę, ir sako: ,,Ji turi teisę į savo kūną, reprodukcinę laisvę“. Daugelis abortų šalininkų prisipažįsta, kad jie ,,asmeniškai prieš“, bet bijo ,,virtuvinių“ (nelegalių) abortų grįžimo“. Jie kelia ,,nenorimo nėštumo“ , ,,moters teisių“, problemas, visiškai ignoruoja jos mažajį keleivį.
    Vartokite žodžius ,,užmuša“, ,,žudo“, vartokite juos dažnai ir tiesiai. Kas gina vaiką įsčiose? Motina. Proabortininkai nemėgsta šito žodžio. ,,Nėščia moteris“ mums tinka, bet dar geriau ,,motina“. ,,Įsčios“ tinkamesnės žodis už ,,gimdą“, nes suponuoja meilę, šilumą ir saugumą. Terminas ,,įsčios“ labiau susijęs su motina.
    Klinika? ,,Abortų klinika“. Klinika - tai įstaiga, į kurią einama gydytis. Vietoj ,,klinika“ vartokime ,,abortų fabrikas“. Nėštumo reguliavimą, planavimą vadinkime ,,nevaisingumo planavimu“.
    Jei jus kaltins, kad brukate savo moralę moterims, atsakykite trumpai: kiek mūsų tauta leis moterims ir abortininkams taikyti savo iškrypusią moralę bejėgiams vaikams, moralę, kuri neša mirtį? Klausimuose dažnai slypi ir atsakymai. Pavartojus kitus žodžius, atsakymas gali būti visai priešingas. Pavyzdžiui, ,,Ar galima nėščiai moteriai daryti legalų abortą?" Iškart suponuoja ,,nelegalų“. Kai klausimuose yra žodžiai ,,daktaras“, ,,medicininės priežastys“, ,,nėštumo nutraukimas“, atsakymai bus už abortus. Vartojant ,,abortininkas“, ,,dėl socialinių ar ekonominių priežasčių“, atsakys už gyvybę. Todėl rūpestingai formuluokite klausimus. Pvz.:
    1. Ar manai, kad turi būti priimtos konstitucinės pataisos, draudžiančios abortus? Taip - 29%. Ne - 67%.
    2. Ar tiki, kad turi būti priimtos konstitucinės pataisos, ginančios negimusių vaikų gyvybę? Taip - 50%. Ne - 34%. (6) P.242.
    ,,1946 m. spaudoje pasirodžiusioje esė ,,Politika ir anglų k.“ Džordžas Orvelas atskleidė, kaip politinė leksika, kuri, jo manymu, daug kur gina neapginamus dalykus, daugžodžiavimu, šabloniškomis frazėmis, miglotumu, dviprasmybėmis ir eufemizmais ištvirkina kalbą. (...) Pavyzdys iš filmo ,,Holocaust“ - getus, į kuriuos buvo suvaromi žydai, Dorfas Erikas pakrikštijo ,,autonominėmis žydų teritorijomis“, žydų gabenimą į mirties stovyklas - ,,gyvenamosios vietos pakeitimu“, ,,relaksacija“, o masines jų žudynes - ,,spec. veiksmais“. Taigi Dorfas pasirūpino SS sistemai kalbos variantą, kuris apsaugojo ją nuo apkaltinimo melu. SS valdininkai iš esmės nemelavo, bet gudri jų kalba slėpė nusikalstamos veiklos esmę. ,,Politinė kalba, - rašo Orvelas, - sukurta tam, kad melas panašėtų į tiesą, o žudymas - į garbingą darbą“.
    Taip pat trumpas, aiškus, bjaurus ir brutalus žodis abortas pakeičiamas įvairiais terminais, akcentuojančiais tik nėštumo nutraukimą. Gudriai apeinamas faktas, jog iš tikrųjų atimama gyvybė.
    Maža to, motina, atėjusi nužudyti kūdikio, niekada neišgirs šiurkščių, bet teisingų žodžių. Priešingai, jai sakoma, kad bus pašalintas ,,audinys“ ir t.t. Atrodo, kad ši operacija pareikalauja kraujo ne daugiau negu nagų kirpimas ar karpų nudeginimas.
    Jau vien tas faktas, kad proabortininkai ieško prieglobsčio politinėje kalboje, liudija prieš juos pačius. Neturint ką slėpti, eufemizmų neprireiktų. Akis badanti apgaulė tik parodo, kaip desperatiškai žmonės nenori matyti tiesos.
    Orvelas pastebėjo, kad ištvirkinus kalbą, mintį, sąmoningumą, ištvirksta ir patys žmonės. Pataisyti kalbą reiškia pataisyti visuomenę.
    Galų gale juk tos pačios redukcionistinės filosofijos, pavertusios vaisių ,,audiniu“, požiūriu ir jūs, ir aš esame ,,audiniai“. Mes visi iki vieno - ,,audiniai“, ir niekas daugiau. Renkantis aukas, pravartu jas traktuoti kaip ,,audinį“. Taigi jei į protiškai atsilikusius, senius ir kūdikius žiūrėsime kaip į audinius, tai gali pasirodyti, jog rūpinimasis jais pernelyg apsunkina ir brangiai kainuoja.
    Žudyti žmones lengviau, kai negalvojame, kad jie - žmonės. Žodžio magijos pagalba mes juos nužmoginame: ,,padugnės“, ,,liurbiai“, ,,kiaulės“, šiuo atveju - ,,audiniai“. Ir tai, kad šiai procedūrai turime filosofinį paaiškinimą, daro ją dar baisesnę.
    Ir lingvistinis, ir filosofinis pagrindas veda prie depersonalizacijos. Nuasmeninome gamtą, nuasmeninome Dievą, dabar atsisukome į save. Nors žmonės nuolat skundžiasi, kad su jais elgiamasi kaip su daiktais, jie patys visiškai pritaria pasaulėžiūrai, kuri iš tikrųjų juos daro daiktais. Kokia nauda iš to, kad balsiai nuogąstaujame dėl vis labiau sudaiktinamo gyvenimo? Juk pateisiname negimusių kūdikių žudymą sakydami, kad jie yra ,,audiniai“.
    Depersonalizacija - tai gyvybės smaugimas, gyvastingumo pavertimas inertiškumu ir negyvomis struktūromis. Ji byloja apie žmogaus sąmoningumo netektį. Šį faktą svarbu suvokti, nes jis iškelia aikštėn vieną dalyką: negalima nuasmeninti aplinkinių nenuasmeninant savęs. Dar negimusio kūdikio nelaikymas žmogumi pakerta žmogiškąjį pradą. Pats žmogus nenoromis išsiduoda, kai, suvokęs savo veiklos padarinius, griebiasi kalbos, kurios paskirtis - gniuždyti sąmoningumą.
    Depersonalizacijos ir nusąmonėjimo galima išvengti tik atsikračius noro išnaudoti kitus.*[1]
    Lietuvoje moterys mėgsta sakyti: ,,Padariau išvalymą“. Tarsi tai būtų tik gimdos klizma. O klizmą juk daryti nėra nuodėmė. Dar keletas lytinio elgesio išverstų naujadarų :   paleistuvavimas, svetimavimas - vadinamas seksualiniu aktyvumu. Abortas - ,,moters teise”, ,,reprodukcinės teisės“.  Sekso teikimas - ,,alternatyvus gyvenimo būdas”. Vaikų tvirkinimas, pedofilija - ,,tarpgeneracinė meilė ar intymumas. Moralinis palaidumas - ,,laisvė”. Šeima - kelių asmenų, o ne vyro ir moters sąjunga. Seksualinio mokymo vaikams mokyklose oponentai - ,,nerealistai, hipokritikai, religiniai fanatikai”. Žmogaus embrionų (pertekliaus) nužudymas, sunaikinimas - ,,utilizavimas”. Daugiavaisio nėštumo atveju (po dirbtinio apvaisinimo) embrionų nužudymas (embrionų skaičiaus sumažinimo tikslu) vadinamas ,,vaisiaus redukcija”.
Įvairiems vaistams ir kremams naudojami abortų metu išimami embrionai. Tai vadinama „biologiškai aktyviomis medžiagomis“.
Vietoj „iškrypimo“ vartoti „nukrypimas“, „lytinio elgesio variantas“, „netradicinis seksas“, „kita orientacija“. Žodžiu, praktiškai „seksualinę katastrofą“ maskuojantys analogai. Arba , „pakaitine terapija metadonu“ akivaizdžiai dengiamas amoralus elgesys, pavadinant ją „priklausomybės“ liga.
Vienas patikimiausių būdų atsispirti mirties ideologijai - išversti jų teiginius į normalią kalbą ir pavadinti reiškinius tikraisiais vardais.
____________________________________

    1. Ravindra Svarūpa Dasa. Abortas ir aptemusios sąmonės kalba. Troškimų medis. P.43 (Krišnos sąmonės sąjungos leidinys.)
(3) (6) (7) ir kita.

Jūsų nuomonė - galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“

TURINYS