PRO VITA © Parengė Robertas Skrinskas
LIETUVOS VYSKUPŲ IR VYSKUPIJŲ VALDYTOJŲ
GANYTOJINIS LAIŠKAS TIKINTIESIEMS BLAIVYBĖS REIKALU
Mylimi broliai ir seserys Kristuje,
Antro Vatikano Susirinkimo nutarimuose sakoma: "žmonija gyvena naują savo istorijos amžių... tačiau dvasinis progresas neįstengia žengti į koją su žemiškąja pažanga". (Geudium et spes, 4-13). Sąryšyje su tuo, mąstantys protai kitų dalyku tarpe šiandien rodo didelį, susirūpinimą dėl vieno opiausių mūsų amžiaus problemų - nesveiko papročio nesaikingai vartoti alkoholį, kurį dori medikai teisingai vadina bukaprotiška narkomanija, vedančia į laisvanorišką savižudybę.
Todėl mes, Lietuvos vyskupai ir vyskupijų valdytojai, remdami visų geros valios žmonių norą, gavėnios proga kreipiamės į mūsų vyskupijų tikinčiuosius, prašydami priešvelykinę gavėnios atgailą sujungti su tvirtu apsisprendimu remti blaivybės idėją ne vien kaip teigiamą visuomeninį reiškinį, bet ir kaip krikščionišką dorybę, būtiną kiekvienam tikinčiajam. Ta proga kviečiame pamąstyti apie girtavimo žalą sielai ir kūnui ir apie blaivumo dorybės grožį bei neįkainuojamą jos naudą visuomenei, šeimoms ir pavieniams žmonėms.
Degtinės pareikalavimas auga. Girtavimo tvanas metai iš metų vis labiau plečiasi, vis daugiau reikalauja naujų, beprasmiškų aukų, net iš gražiausio, sveikiausio, kūrybingo ir darbingo jaunimo eilių. Girtųjų avarijos, įvairios traumos darbe - tai tik maža dalelė siaubingųjų girtavimo pasekmių. Degtinė ir suaugusiam be laiko suardo organizmą, ypač smegenis ir susendina žmogų apie 20 metų, prieš laiką: sukelia ankstyvą sklerozę, atbukina protą, atima atmintį.
Tik vėliau, kai dažnai kilnojami stikleliai sustiprina girtavimo įprotį, kai įpročio pančiais sukaustytas žmogus pamato į kokią gilią bėdą įklimpęs, kai pamato, kad į sveikatą keliami tostai įstūmė jį ir jo šeimą į kančias bei nesantaikas - jis norėtų grįžti, bet nebėra jėgų: valia palūžo, fizinės ir dvasinės jėgos išseko, protas aptemo. Kartu eina ir dorovinio smukimas, visuotinis asmenybės sugriuvimas. Negana to, alkoholikas ne tik pats iškrinta pirma laiko iš rikiuotės, kaip darbingas, kaip doras žmogus, bet ir tampa didžiu kenkėju visuomenei - žudo ne vien save, bet ir kitus. Kiek suardytų šeimų, kiek sukruvintų širdžių, kiek našlaičiais likusių vaikų, kiek išsigimimų! Girtuokliai tėvai yra dideli nusikaltėliai savo vaikams, vaikų vaikams net iki kelintos kartos. Tėvai prageria ne tik savo sveikatą, protą ir valią, bet ir vaikų vaikaičių... Girtavimas labai skaudžiai pakerta žmonių dorovę: tai ai akiai rodo paauglių chuliganiški išsišokimai, jaunimo tragiški seksualiniai nukrypimai, dažni šeimų irimai. Šv. Povilas primena, kad su girtavimo nuodėme visur kartu eina ir neatskiriama jo draugė paleistuvystė. Todėl apaštalas įspėja Efezo miesto krikščionis: "Nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas.“ (Ef.5,18)
Girtavimas žmogų degraduoja, nužmogina, atima jam garbe kitų akyse. Žmonės, kalbėdami apie tokį, ar tokią, numoja ranką ir sako: "Kas iš jo! Jis nebe žmogus, o girtuoklis!“ Šv. Povilas sako: "Aš jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris girtuoklis“. (1 Kor 5,11). Girtavimas veda į visuomenės išsigimimą. Todėl už girtavimo baisias pasekmes kalti ir mes, kurie susitaikome su tuo blogiu, nekovojame su juo. Tad mūsų visų, o ypač tikinčiųjų religinė ir pilietinė pareiga - tarti alkoholizmui ryžtingą „gana“! Gana vergauti išsigimusiems papročiams, verčiantiems žmogų nuodyti save ir kitus! Gana klausyti mados užgaidų! Mes patys kuriame madas ir papročius, mes patys turime ir teisę juos pakeisti.
Girtavimas religiniu, krikščioniškuoju požiūriu yra sunkus nusikaltimas Dievui. Būti tikinčiu ir girtuokliauti yra tas pats, kas sakyti i „Aš tikiu Dievą“ ir tuo pačiu metu niekinti Dievą. Ypač didelė nepagarba Dievui rodoma girtuokliaujant laidotuvių, mirusiųjų minėjimų, religinių švenčių, krikštų, besaikiai geriant jungtuvių ir panašiomis progomis.
Kristus mums sako: "Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkinta nuo svaigalų“ (Lk 21,34). Apaštalas Povilas laiške Korintiečiams rašo, kad girtuokliai nepaveldės Dievo karalystės: "Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventovė jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios“ ( 1 kor 6,19). Bet ar galima šitaip sakyti apie kataliką, kuriame gyvena alkoholis?!
Šv. Kirilas Aleksandrietis rašė: "Kaip blaivumas palaiko visas dorybes, taip visų nedorybių šaknis yra girtavimas" ( gyv. 370-444 m.)
Buvo laikas, kai Lietuvos katalikai, vyskupo M. Valančiaus paraginti, pasiekė blaivumo darbe nuostabių laimėjimų. Šviesios sielos vyskupas anuo metu matė aktualių dorovinio žmonių auklėjimo problemų ir suprato, kad negali būti kalbos apie liaudies dorovinį pakėlimą be jos blaivumo. Jis mato, kad "girti - blogi katalikai, keikūnai, paleistuviai... savo vaikų vargintojai, saviškių virkdytojai, artimo piktintojai" (Vysk. M. Valančiaus "Pastabos pačiam sau", 179 p.)ir.t.t. „0 nėra kito būdo ištraukti liaudį iš dorinio nusmukimo - aiškina vysk. Valančius, - kaip visiškai ir visuotinai patiems išsižadant alkoholio" (t.p. 182 p,). Todėl dorinį ir kultūrinį liaudies kvietimą jis pradėjo nuo jos blaivinimo.
To darbo rezultatai buvo nuostabūs. Praėjus vos keliems metams vysk. Valančius galėjo su džiaugsmu rašyti: "Gražų pavyzdį parodė (tikintieji), klausydami savo vyskupo ir kunigų balso... Vaikai nebealkani ir nebepusplikiai, nebegirdėti muštynių ir nesantaikų. Moterims nudžiūvo ašaros... " (t.p. p. 177).
Mieli tikintieji, rimtai pasvarstę, pasekime savo protėvių pavyzdžiui savo pastangas sujungę su malda, išsilaisvinkime iš dabar vėl įsigalėjusio girtavimo įpročio pančių. Mylėkime blaivumą ir dorą. Visiems mums rūpi mūsų šeimų ir vaikų ateitis, mūsų žmonių dora ir kultūra, pradėkime nuo jų blaivinimo. Norėdami užkirsti kelią jaunimo nusikalstamumui, šeimų irimui, visuomenės išsigimimams - žinokime, kad nieko nepasieksime, jei nesulaikysime girtavimo. Visų mūsų atsakomybė prieš Dievą, Bažnyčią ir mūsų Tautą verčia mus visus kovoti su girtavimu.
Bet kalba apie girtavimą yra liūdna kalba. Todėl pabandykime šią liūdną, tamsią gyvenimo uždangą patraukti į šalį ir nors truputi pažvelgti į šviesiąją gyvenimo pusę virš kurios spindi saulėtasis žodis BLAIVYBĖ
Taip, mylimieji, blaivus žmogus yra protingas ir doras žmogus!
Blaivi šeima yra laiminga šeima!
Jeigu būtų įgyvendintas šūkis: „Šalin alkoholį nuo vaišių stalo“ - kaip sėkmingai būtų viršijami darbų planai, kiltų gerovė! Koks didelis būtų žingsnis kultūroje į priekį. Ir jei kiekvienas katalikas pasiryžtų, anot šv, Povilo, būti "blaivus, protingas, padorus" (1Tim 3.2), tai jo gyvenimas taptų dangiškojo gyvenimo įžanga.
Kad šis mūsų kreipimasis į jus nebūtų tyruose šaukiančiųjų balsas, tuojau imkimės konkrečių priemonių. Prašydami Dievo pagalbos, susimąstykime ir neišeikime iš bažnyčios nepadarę laisvo, bet tvirto pasiryžimo: jei galvoju, kad neištesėsiu, ryžtuosi bent tam tikram laikui visai negerti ar sumažinti gėrimą. Jei galiu, ryžtuosi - niekada nevartoti alkoholinių gėrimų. Religinės šventės, ypač atlaidų dienas pašvęsiu maldai už mūsų šalies dorą ir blaivumą. Vaišių stalą darysiu pavyzdžiu lavintis blaivumo papročiuose: vengsiu raginimo gerti, populiarinsiu bealkoholinius gėrimus, sudarysiu sąlygas pagerbti svaigalų negeriančius ir saikinguosius. Už patarnavimus ir darbą neatsilyginsiu svaigalais. Koriai kalbėsiu apie blaivumo reikalą. Pats skaitysiu ir kitus raginsiu skaityti priešalkoholinius straipsnius ir literatūrą.
Šis mūsų kreipimasis į jus, mieli tikintieji, yra jungiamas su nuoširdžiu prašymu nuolatos melsti Viešpatį Dievą palaimos visiems tiems, kurie su krikščioniška drąsa stoję į blaivaus gyvenimo kelią, rodys taurų pavyzdį kitiems, nes kaip sako šv. Raštas: "Dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa pranokstančią amžinąją garbę" (2 Kor 4,17).
LIETUVOS VYSKUPAI IR VYSKUPIJŲ VALDYTOJAI 1980 metų gavėnioje
Gerbiamieji KAUNO arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos kunigai malonės šį
rastą perskaityti Verbų sekmadienį (1980.III.30 d.) vietoj sakomų pamokslų. Jei
kam nors dėl kokių nore priežasčių bus nepatogu skaityti šį raštą Verbų
sekmadienį, tie tepaskaito jį gavėnios V Sekmadienį (III.23 d.)
Galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“