PRO VITA © Parengė Robertas Skrinskas
LIETUVOS VYSKUPŲ IR VYSKUPIJŲ VALDYTOJŲ GANYTOJINIS LAIŠKAS LIETUVOS VYSKUPIJŲ TIKINTIESIEMS
Brangūs Tikintieji,
Prieš tūkstančius metų, matydamas girtaujančios savo tautos nelaimes, pranašas Joelis šaukė: "Pabuskite jūs, girtieji, ir verkite" (Joel.1,5). Taigi, pranašas anuo metu sielojosi dėl savo tautos žalingų įpročių lygiai taip pat, kaip ir mums šiandien tenka sielotis, nes ir mus tarsi skaudi rykštė plaka girtavimas, darydamas didžiulę ir nenusakomą žalą ne tik sveikatai ir kultūrai, ne tik šeimai ir visuomenei, bet ir sielų amžinajai laimei.
Mes, Jūsų Ganytojai, negalime to nejausti, negalime dėl to nesisieloti. Todėl laikome savo Šventa pareiga, paties Kristaus mums uždėta, Jus, Mylimieji, griežčiausiai perspėti apie baisius girtavimo pavojus ir su tėviška meile Jus paraginti naujam, blaiviam gyvenimui.
"Aš pasaulio šviesa; kas mane seka, nevaikščioja tamsybėje"(Jon.8,12), taip pats apie save sakė Kristus. Todėl, Mylimieji, visų pirma, Kristaus mokslo apšviesti ir iš Kristaus pasiprašę pagalbos, pasvarstykime, kiek blogio platino girtavimas, kokią Žalą jis daro mūsų kūnui ir sielai.
Mokslas aiškiai yra įrodęs, kad girtavimas kenkia žmogaus kūnui. Alkoholis nuodija ir alina organizmą, ardo nervų sistemą, žaloja širdį ir kitus gyvybiškai svarbius kūno organus, mažina organizmo atsparumą ligoms, jų tarpe užkrečiamoms ir vėžiui, atidaro kelią venerinėms ligoms, menkina ir visai naikina įvairių vaistų veikimą, sunkina operacijas, trumpina amžių. Girtavimas yra lėta savižudybė. O kiek girti žmonės patys patiria ar kitiems pridaro įvairiausių nelaimių. Avarijos keliuose, kūno sužalojimai laukuose ar gamyklose, peršalimai, muštynės, staigios mirtys, net savižudybės - dažni girtavimo palydovai.
Mes visu rimtumu įspėjame Jus, Mylimieji, kad sunkiai prieš Dievą nusikalsta tie, kurie savo kūną žaloja alkoholiu ar, būdami girti, kitų kūną suluošina. Penktasis Dievo įsakymas "Nežudyk" neleidžia ne tik žudyti, bet ir žaloti savo ar kitų kūną. Kiekvienas Žmogus savo ar kitų sveikatą privalo saugoti, nes tokia yra Dievo valia.
Girtavimas daro didelę ekonominę žalą. Girtuokliai prageria daug pinigų, tuo nuskriausdami save ir savo šeimas. O kiek išleidžiama lėšų gydymui įvairių ligų, traumų, sužeidimų, kilusių vien tik iš girtavimo. Kiek alkoholio susargdinti ligoniai ar girtuoklių sužeisti dori asmenys praleidžia darbo valandų, dienų, savaičių net mėnesių. Ir statistikos specialistams nelengva tikslini apskaičiuoti tą ekonominę, žalą, kurią daro girtavimas. Taigi, girtavimas yra tam tikra prasme visuomenės apvogimas. 0 vagystę juk draudžia septintasis Dievo įsakymas.
Girtavimas griauna moralę. Alkoholio vergijon patekęs Žmogus užmiršta esąs sutvertas pagal Dievo paveikslą ir panašumą (pal. Pradž.2,l), todėl, netekęs savitvardos, pilnai atsiduoda tamsiausiems geiduliams. Chuliganizmas, ištvirkavimai, išprievartavimai, vagystės, apiplėšimai, net nužudymai visada ranka rankon eina su alkoholiu. Statistikai apskaičiuoja, kad net 45% visų nusikaltimų padaro girti ar įgėrę, o ir likusią nusikaltimų dalį daro mėgstą alkoholį. Nusikaltimai ir alkoholis yra neperskiriami draugai.
Girtavimas ardo šeimas, griauna vedusiųjų laimę ir vaikų ateitį. Girtaujant greit ateina santuokinė neištikimybė, nes alkoholis atpalaiduoja žemuosius polinkius ir atima atsakomybės jausmą. Vyrai pameta savo žmonas, žmonos skiriasi nuo vyrų, o vaikai dar trapioj kūdikystėj paliekami be globos, be meilės. Bet kas gali pakeisti jautrų ir švelnų motinos žodį, kas gali pakeisti tėvo glostančią, bet kartu ir prilaikančią ranką. Skaudi nelaimė vaikams, kurių tėvai skiriasi. Bet nelengva dalia ir tų vaikų, kurių tėvai dar kartu gyvena, bet namuose dažnai vyksta pragariškai šiurpios scenos. Ne degtinę ir vyną girtuokliai ,geria, bet savo motinų sielvartą, savo žmonų ašaras, savo vaikų aimanas. Girtavimas yra baisus slibinas, kuris ryja mūsų šeimas.
0 kiek iš girtuoklių tėvų gimsta nepilnaverčių ir nenormalių vaikų, linkusių į ligas ir į visokius nusikaltimus. Būsimai kartai ypatingai kenkia tai, kad girti gimdytojai juos pradeda ir geriančios motinos juos išnešioja, ir maitina. Tokie vaikai dažnai užpildo ligonines, invalidų namus, kalėjimus, tokie vaikai smunka į dvasios ir kūno skurdą, yra nelaimingi patys, platina nelaimes kitiems, o visuomenei būna sunki našta. Ir taip girtuoklių nuodėmių pasekmės karta iš kartos gal nusitęs per ilgus šimtmečius. Paskutiniame teisme girtuokliai pamatys, kiek blogio jie yra paskleidę ir, Kristaus Žodžiais tariant, "ims sakyti kalnams: griūkite ant mūsų, ir kauburiams: Apdenkite mus" (Lk.23,30).
Teisingai sako Šv. Augustinas: "Kas už girtavimą neatgailaus, amžinai žus". 0 Šv.Povilas paties Dievo vardu įspėja: "Neklyskite. Nei paleistuviai... nei girtuokliai... nei plėšikai nepaveldės dangaus karalystės“ (1 Kor.6,9-10).
Mes, Jūsų Ganytojai, atkreipiame visų tikinčiųjų dėmesį į šiuos Šv.Povilo žodžius, Šv.Dvasios įkvėptus. Susimąstykite. Kas girtuokliauja, tas savo sielą stato į amžinos prapulties pavojų.
Kol dar laikas, Mylimieji, taisykitės. Kol dar nevėlu, atnaujinkite savo gyvenimą blaivybės ir santūrumo dvasia, atgailos Ir pasitaisymo dvasia, tikėjimo ir maldos dvasia.
Ne tam Dievas palaimino žemės derlių, kad iš jo sunktume sau nuodus. Ne tam Dievas žmogui davė protą, kad jį temdytume pragaro gėralu. Ne tam Dievas įkvėpė žmogui nemirtinga sielą, kad ją amžiams pražudytume.
Kaip gelbėtis?
1. Nuoširdžiai atsigręžkime į Dievą, į mūsų Išganytoją Kristų, atgailaukime, dažnai stiprinkimės šventąja Komunija ir dažnai karštai melskimės, prašydami stiprybės ir jėgų atsispirti girtavimo slibinui. Melskimės ne tik už save, bet ir už kitus, pirmiausia už savo artimuosius.
2. Šalinkime iš savęs dvasinę tuštumą, vienišumo jausmą, nihilizmo, ir pusiausvyros bei savitvardos stoką. Nesame vieniši: mumis rūpinasi Dievo Apvaizda, aplink mus yra daug gerų žmonių, mus supa gamtos grožis, mums prieinami dailės, muzikos, literatūros, mokslo turtai.
3. Ugdykime savy sveiką žmogiškosios garbės supratimą, ugdykime gėdos jausmą.
4. Neruoškime vaišių su gausiais alkoholiniais gėrimais. Laikykitės principo, kad garbė tam šeimininkui, iš kurio namų svečiai išeina blaivūs, ir gėda tam, pas kurį pasigeria. Reikia mokėti svečius kultūringai užimti.
5. Visai nevartokime alkoholio atgailos dienomis, laidotuvių ir mirusiųjų minėjimų progomis, nes girto malda tik pasityčiojimas iš Dievo ir mirusiųjų.
6. Nėščios ir kūdikius žindančios motinos, jaunavedžiai per savo vestuves, vaikai jaunimas tegu neragauja nė lašo. Visi kiti tegu laikosi didžiausio saikingumo arba visiškos abstinencijos. Nusigerti gėda ir vyrui ir moteriai.
7. Saugokimės nuvaišinti tuos, kurie yra linkę pasigerti. Nuvaišinimas - nuodėmė, kurią reikia išpažinti ir iš kurios būtina taisytis.
8. Meskime šalin tokius papročius, kaip "aplaistymas", "susidėjimas po rublį", "pirmoji alga" ir panašius.
9. 0 kas jau galutinai į girtavimą nugrimzdęs, kreipkitės į mediciną. Kas nori pagyti, tą gydytojai išgydo. 0 kas pagyti nenori, tam jokia medicina nepadės. Tokiam tinka pranašo Jeremijo žodžiai: "Veltui tu daugini vaistus, nebus tau pagijimo" (Jer.46,11).
Praėjusį šimtmetį mūsų senoliai taip pat buvo paskendę girtavime, bet jie nebuvo praradę tikėjimo. Vyskupas Valančius juos pašaukė į kovą prieš girtavimą tikėjimo ir Dievo meilės vardan. Jis rašė giesmes, ruošė atgailos dienas, steigė Blaivybės draugijas, ragino tikinčiuosius eiti Kryžiaus Kelius ir prie šventų Sakramentų, leido įvairius blaivybės leidinėlius. Tikintieji tada pajuto, kad žmogui reikia Dievo malonių taurės, ir kad ta nematomoji malonių taurė labai graži (pal.Ps.22,5). Grįždami prie malonės, jie sugrįžo į naują blaivų gyvenimą.
Ir mes, Mylimieji, vyskupo Valančiaus pavyzdžiu, šaukiame Jus į Dievo malonę ir blaivų gyvenimą.
Su meile ir rūpesčiu sielodamies dėl Jūsų, mes siunčiame Jums savo ganytojišką laiminimą.
LIETUVOS VYSKUPAI IR VALDYTOJAI 1970 m.
Galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“